Pradžia
lt

Dangiras Mačiulis

Humanitarinių mokslų daktaras, vyresnysis mokslo darbuotojas

Gimė 1969 m. Baigęs Šiaulių 8-ąją vidurinę mokyklą, 1988–1991 m. dirbo Šiaulių ,,Aušros“ istorijos ir etnografijos muziejuje jaunesniuoju moksliniu bendradarbiu, 1991–1998 m. Kultūros paveldo inspekcijos, vėliau Kultūros vertybių apsaugos departamento Šiaulių teritorinio padalinio vyriausiuoju valstybiniu inspektoriumi. 1998 m. Vilniaus universiteto Istorijos fakultete baigęs istorijos magistrantūros studijas, tapo Lietuvos istorijos instituto doktorantu. Nuo 2003 m. šio instituto mokslo darbuotojas. 2002 m. gruodžio 11 d. Lietuvos istorijos institute apgynė humanitarinių mokslų daktaro disertaciją „Lietuvos valstybės kultūros politika 1927–1940 m.“.

Tiria XX a. Lietuvos kultūros istoriją, valstybės kultūros politiką, Lietuvos visuomenę XX a. pirmojoje pusėje, kolektyvinę atmintį ir atminties kultūrą Lietuvoje.

Pagrindinės mokslinių interesų kryptys

  • Lietuvos visuomenė 1918-1940 m.

  • Valstybės kultūros politika Lietuvoje XX a.

  • Atminties kultūra Lietuvoje

Mokslinių publikacijų sąrašas

Monografijos 

  • D. Mačiulis, Valstybės kultūros politika Lietuvoje 1927–1940 metais, Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2005.
  • D. Baronas, D. Mačiulis, Pilėnai ir Margiris: istorija ir legenda, Vilnius: Vilniaus dailės akademija, 2010.
  • D. Mačiulis, R. Petrauskas, D. Staliūnas, Kas laimėjo Žalgirio mūšį? Istorinio paveldo dalybos Vidurio ir Rytų Europoje, Vilnius: Mintis, 2012.
  • D. Mačiulis, D. Staliūnas, Lithuanian Nationalism and the Vilnius Question, 1883-1940 (Studien zur Ostmitteleuropaforschung), Marburg: Herder – Institut, 2015.
  • D. Mačiulis, D. Staliūnas, Vilnius – Lietuvos sostinė: problema tautinės valstybės projekte, Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2015.
  • D. Mačiulis, Tautinė mokykla: žvilgsnis į tautininkų švietimo politiką. Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2017.
  • D. Mačiulis, Ē. Jēkabsons, Lietuviai Latvijos Respublikoje 1918-1940 metais, Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2018.

Straipsniai recenzuojamuose mokslo leidiniuose 

  • „Pažangias“ miesto tradicijas liudijantys muziejai: iš Vilniaus miesto memorialinių muziejų istorijos sovietmečiu, Atminties daugiasluoksniškumas: miestas, valstybė, regionas, Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2013, p. 175–195.
  • Lietuvių nacionalinis judėjimas ir Tautos muziejaus kūrimas, Atminties daugiasluoksniškumas: miestas, valstybė, regionas, Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2013, p. 137–153.
  • Nacionalinio muziejaus idėja ir kolektyvinė atmintis Nepriklausomoje Lietuvoje 1918–1940 m. Istorija, 2013, nr. 1, t. 89, p. 58–67.
  • Kraštotyros muziejai ir kolektyvinė atmintis Nepriklausomoje Lietuvoje 1918-1940 m., Lietuvių katalikų mokslų akademijos metraštis, t. 37, Vilnius, 2013, p. 249–272.
  • Kražių skerdynės: nuo įvykio iki laisvės kovų simbolio, Acta humanitarica universitatis Saulensis, t. 16 (2013), Šiauliai, 2013, p. 25–47.
  • Pasisavinant Mažąją Lietuvą. Vienijančios kolektyvinės atminties konstravimas Lietuvoje tarpukariu, Acta historica universitatis Klaipedensis, t. XXIV: Erdvių pasisavinimas Rytų Prūsijoje XX amžiuje, Klaipėda: Klaipėdos universitetas, 2012, p. 212–229.
  • Несколько заметок об образах Пруссии в коллективной памяти литовцев, Культурное наследие Восточной Пруссии: сб. cт., Ч. 2, Калининград, 2011, p. 53–61.
  • Atminties kultūros raiška Šiaulių miesto kraštovaizdyje, Nuo Basanavičiaus, Vytauto Didžiojo iki Molotovo ir Ribbentropo. Atminties ir atminimo kultūrų transformacijos XX-XXI amžiuje, Vilnius: LII, 2011, p. 113–132.
  • Laikinosios sostinės kolektyvinės atminties kraštovaizdis, Nuo Basanavičiaus, Vytauto Didžiojo iki Molotovo ir Ribbentropo. Atminties ir atminimo kultūrų transformacijos XX-XXI amžiuje, Vilnius: LII, 2011, p. 133 –156. ISBN 978-955-847-37-3 1
  • Lietuvių kolektyvinės atminties vaizdiniai sovietinėje propagandoje Sovietų Sąjungos – Vokietijos karo metu, Lietuvos istorijos metraštis. 2010 metai, 2, Vilnius: LII, 2011, p.93 – 112. ISSN 0202-3342
  • 1939-ieji: lietuviai „atranda“ Vilnių arba kolektyvinės atminties erdvės kūrimas atgautoje sostinėje, Atrasti Vilnių: skiriama Vladui Drėmai, Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla: Lietuvos dailės istorikų draugija, 2010.
  • Знакі і вобразы літоўскай Вільні ў мiжваенны час, Homo historicus 2009: Гадавiк антрапалагічнай гісторыі, пад. рэд. А.Ф. Смаленчука, Вiльня, 2010, c. 342–357.
  • L’appropriation symbolique d’une ville multiculturelle: les cas Kaunas, Klaipėda et Vilnius“ (kartu su A. Nikžentaičiu, V. Safronovu), Villes baltiques. Une mémoire partagée (Revue Germanique Internationale, 11/2010), Paris, 2010, p. 41–60.
  • Moksleiviai ateitininkai nepriklausomoje Lietuvoje (1918–1940): veikimo laisvė ir politinis režimas, Religija ir visuomenė nepriklausomoje Lietuvoje (1918–1940 m.) (Bažnyčios istorijos studijos, t. 3), Vilnius, 2010, p. 37–133.
  • Vardas lietuvių kultūrinėje atmintyje: Pilėnų kunigaikščio Margirio atvejis, Acta Humanitarica Universitatis Saulensis. Mokslo darbai, 2009, t. 8: Vardas Kultūroje, p. 346–353.
  • Simbolinis daugiakultūrio miesto užvaldymas : Kauno, Klaipėdos ir Vilniaus atvejai (kartu su A. Nikžentaičiu, V. Safronovu), Naujasis Vilniaus perskaitymas: didieji Lietuvos istoriniai pasakojimai ir daugiakultūris miesto paveldas / sud. A. Bumblauskas, Š. Liekis, G. Potašenko, Vilnius, 2009, p. 105–129.
  • Kolektyvinės atminties raiška Šiaulių miesto kraštovaizdyje XX a., Kultūros paminklai, 2009, t. 14, p. 6–28.
  • Kolektyvinė atmintis ir miesto įvaizdis: Šiaulių atvejis, Acta Humanitarica Universitatis Saulensis. Mokslo darbai, 2009, t. 9: Kultūrinės atminties kaita ir lokalinė istorija, p. 218–234.
  • Apie dvi propagandines kampanijos XX a. tarpukario Lietuvoje, Propagandos virsmai ir nekintamumas: tarpdisciplinis požiūris (Inter-studia humanitatis, Nr. 9) / sud. M. Grigaliūnas, Šiauliai, 2009, p. 119–139.
  • Vilniaus vaizdinys Vilnių vaduojančioje Lietuvoje, Acta litteraria comparativa, 2009, Vol. 4, p. 80–97.
  • Непроявленная доброжелательность или история одной конвенции, Ģ.Eliasa Jelgavas Vēstures un mākslas muzeja raksti V. Starptautiskās zinātniskās konferences „Zinātniskie lasījumi Ģ.Eliasa Jelgavas vēstures un mākslas muzejā“ materiāli, Jelgava, 2008, p. 75–86.
  • Lietuvos pasiuntinybės pastangos konsoliduoti lietuvių bendruomenę tarpukario Latvijoje, Lietuvos istorijos metraštis, 2007/ 2, Vilnius, 2008, p. 25–44.
  • Lietuvių diaspora tarpukario Latvijoje Lietuvos diplomatų akimis, Lietuvos istorijos metraštis, 2007/ 1, Vilnius, 2008, p. 73–90.
  • 1931 m. Lietuvos ir Latvijos mokyklų konvencija ir lietuvių mokyklų padėtis Latvijoje, Lituanistica, 2008, t. 54, Nr. 1 (73), p. 35–50.
  • Inteligentų „kaltės“ tarpukario Lietuvoje, Kaltė kaip kultūros fenomenas (Inter-studia humanitatis, Nr. 4), Šiauliai, 2007, p. 130–147.
  • Žvilgsnis į vieno pogromo anatomiją tarpukario Lietuvoje, Kai ksenofobija virsta prievarta. Lietuvių ir žydų santykių dinamika XIX a. – XX a. pirmoje pusėje / sud. V. Sirutavičius, D. Staliūnas, Vilnius, 2005, p. 181–196.
  • Lithuania’s Cultural Policy: 1927–1940, Lithuanian Historical Studies, 2003, Vol. 8, Vilnius, 2005, p. 123–144.
  • Kultūriniais ūkiais virtę dvarai, Dvaras modernėjančioje Lietuvoje: XIX a. II pusė – XX a. I pusė: straipsnių rinkinys, parengtas pranešimų, skaitytų mokslo konferencijoje, vykusioje 2004 m. lapkričio 19 d. Lietuvos istorijos institute, pagrindu / sud. G. Jankevičiūtė, D. Mačiulis, Vilnius, 2005, p. 85–104.
  •  Kaimo mokytojas tarpukario Lietuvoje: lojalus valdžiai ir autoritetas visuomenei, Lituanistica, 2005, t. 61, Nr. 1, p. 1–24.
Dalyvavimas mokslo leidinių redakcinėse kolegijose
  • Przegląd Środkowo-Wschodni (ISSN2543-618X). Varšuvos universitetas (Lenkija). Mokslinės tarybos narys nuo 2017.
  • Військово-науковий вісник (ISSN: 2313-560X). Ukrainos nacionalinės sausumos kariuomenės Petro Sahaidachny vardo karo akademija (Ukraina). Žurnalo redakcinės kolegijos narys nuo 2019.

Kontaktai

El. paštas - dangirasmaciulis@yahoo.com

Telefonas - 8 5 262 68 43

Informacija atnaujinta 2020-11-23 09:56