Pradžia
lt

Edmundas Gimžauskas

Humanitarinių mokslų daktaras, mokslo darbuotojas

Gimė 1971 m. rugsėjo 11 d. Zarasų raj. 1990 m. baigė Zarasų M. Melnikaitės vid. mokyklą (dabar – „Ąžuolo“ gimnazija). Tais pačiais metais įstojo į Vilniaus Universiteto Istorijos fakultetą. 1994 m. įgijo istorijos specialybės bakalauro laipsnį, 1996 m. įgijo istorijos specialybės magistro laipsnį. 2001 m. VU Istorijos fakultete užbaigęs doktorantūros studijas ir apgynęs disertaciją „Baltarusių veiksnys moderniosios Lietuvos valstybės teritorijos formavimesi: etnopolitinis, politinis, geopolitinis aspektai (1915 – 1923 m.)“ gavo humanitarinių mokslų daktaro laipsnį. Nuo 1994 m. dirba Lietuvos istorijos institute. Dalyvauja instituto XX a. istorijos skyriaus mokslinėse tiriamosiose, istorinių dokumentų publikavimo programose. Interesų sritis – XX a. I pusės Lietuvos užsienio politika, I pasaulinio karo problematika, etnopolitiniai santykiai Lietuvos valstybės atsikūrimo laikotarpiu. Monografijos disertacijos tema lietuvių ir baltarusių kalbomis autorius; dviejų istorinių dokumentų rinkinių sudarytojas, komentarų autorius ir mokslinis redaktorius; eilės mokslinių straipsnių lietuvių ir užsienio kalbomis autorius.

Pagrindinė mokslinių interesų kryptis

  • XX a. I–osios pusės Lietuvos etnopolitinė istorija
  • XX a. Lietuvos istorijos šaltinių rengimas publikavimui

Mokslinių publikacijų sąrašas

Monografijos

  • Lietuvos istorija. T. X, I dalis, Nepriklausomybė 1918 – 1940. Autoriai: Danutė Blažytė – Baužienė, Edmundas Gimžauskas, Česlovas Laurinavičius, Dangiras Mačiulis, Gediminas Rudis, Artūras Svarauskas, Jonas Vaičenonis. Mokslinis redaktorius Česlovas Laurinavičius, Vilnius, 2014, 635 p.
  •  Беларускі фактар пры фармаванні літоўскай дзяржавы ў 1915 – 1923 гг., Беласток – Вільня, 2012, 215 с.
  • Baltarusių veiksnys formuojantis Lietuvos valstybei 1915 – 1923 m., Vilnius, 2003, 191 p.

Straipsniai recenzuojamuose mokslo leidiniuose 

  • Vilniečių nuostatos ir Vilniaus politinio lietuviškumo klausimas 1918 m. lapkričio – gruodžio mėn., Lietuvos istorijos metraštis. 2012, t. 2, Vilnius, 2013, p. 83–108.
  • Recenzija: Dorota Michaluk, Białoruska Republika Ludowa 1918 – 1920. U podstaw białoruskiej państwowości, Toruń: Wydawnictwo naukowe UMK, 2010, 597 s., in: Lithuanian Historical Studies. 2012, vol. 17, Vilnius, 2013, p. 233–238.
  • Suvalkų derybos ir sutartis M. Biržiškos ir B. K. Balučio atsiminimuose/ Rokowania w Suwalkach i umowa suwalska we wspomnieniach Mykolasa Biržiški i Broniusa Kazysa Balutisa, in: Suvalkų sutartis: faktai ir interpretacijos/ Umowa suwalska: fakty i interpretacje, Vilnius, 2012, p. 86–92, 303–310.
  • Didžiosios Britanijos karinis diplomatinis atstovavimas Lietuvoje iki valstybingumo pripažinimo de facto (1918 m. gruodis – 1919 m. rugsėjis), Karo archyvas, Vilnius, 2012, t. XXVII, p. 48 – 91.
  • Baltarusiškasis Lietuvos – Čekoslovakijos santykių komponentas XX a. trečiojo dešimtmečio pradžioje/ Běloruský element ve vztazích Litvy a Československa na začátku 20. let 20. století, Acta universitatis carolinae. Studia territorialia. Suplementum II, 2011, 1, Češi, Litevce a středoevropský vektor jejich moderní historie/ Čekai, lietuviai ir Vidurio Europos vektorius jų moderniojoje istorijoje, p. 295–306.
  • Kronika naukowa. Konferencja międzynarodowa ,,Umowa Suwalska: fakty i interpretacje“, Suwałki, 10–11 września 2010 r., in: Biuletyń historii pogranicza, Nr. 11, Białystok, 2011, s. 197–202.
  • Konferencijos kronika. Tarptautinė konferencija ,,Suvalkų sutartis: faktai ir interpretacijos“, Lietuvos istorijos metraštis. 2010– 2, Vilnius, 2011, p. 204–212.
  • Recenzija: Wiesław B. Łach, Polska pólnocna w systeme obronnym kraju w latach 1918–1926, Olsztyn: Wydawnictwo Uniwersytetu Warminsko – Mazurskiego w Olsztynie, 2010, 500 s., Lietuvos istorijos metraštis. 2010–1, Vilnius, 2011, p. 152–159.
  • The Rada of Vilnius Bielarussians and the Council of Lithuania: Allies or Adversaries?, Lithuanian Historical Studies. 2008, vol. 13, Vilnius, 2010, p. 119–125.
  • Lituania Belorussia e dritto all’autodeterminazione nazionale alla fine della Prima guarra mondiale: uno due stati, Confini della modernita. Lituani, non-lituani e stato nazionale nela Lituania del XX secolo, ed. by A. Griffante, Studi Mitteleuropei, vol. 4, Gorizia: lcm, 2010, p. 65–82.
  • Vokiečių karinės okupacijos poveikis Lietuvos visuomenei ir besiformuojančiam valstybingumui 1915–1919 m., Karo archyvas, Vilnius, 2010, t. XXV, p. 98–123.
  • Літоўцы і беларусы у аднаўленні дзержаўнасці пасля першай сусветнай вайны: паміж гистарычнай і этнаграфичнай мадэллю, Arche пачатак, Менск, 2009, № 9, с. 203–220.
  • Diplomatijos pinklės ir sustabarėjusi mąstysena. Politikų peripetijos dėl ,,Vidurio Lietuvos“, Darbai ir dienos, Kaunas, 2004, Nr. 40, p. 237–252.

Dokumentų rinkinių sudarymas 

  • Lietuva vokiečių okupacijoje Pirmojo pasaulinio karo metais 1915–1918. Lietuvos nepriklausomos valstybės genezė (serijoje ,,Lietuvos užsienio politikos dokumentai. 1918–1940 metai“), Vilnius, 2006, 596 p.
  • Lietuvos ir Lenkijos santykiai: nuo Pirmojo pasaulinio karo pabaigos iki L. Želigowskio įvykdyto Vilniaus užėmimo (1918 m. lapkritis – 1920 m. spalis) (serijoje ,,Lietuvos užsienio politikos dokumentai. 1918–1940 metai“), Vilnius, 2012, 704 p.

Kontaktai

El. paštas -e.gimzauskas@yahoo.com

Telefonas - 8 5 262 68 43

Informacija atnaujinta 2020-11-23 09:56