Pradžia
lt

A. Griffante I A. Kasparavičius | A. Svarauskas | Č. Laurinavičius | D. Mačiulis | E. Gimžauskas | E. Bendikaitė | M. Pocius | R. Čepaitienė | R. Laukaitytė | S. Grybkauskas | S. Stasiulis | T. Balkelis | V.KlumbysV. Stravinskienė | V.DavoliūtėV. Sirutavičius


Andrea Griffante

Humanitarinių mokslų daktaras, vyresnysis mokslo darbuotojas

Gimė 1980 m. Skijuje (Schio, Italija). 2004 m. baigė magistro studijas Triesto universitete. 2011 m. apgynė istorijos mokslų daktaro disertaciją Klaipėdos universitete (jungtinė doktorantūra su Lietuvos istorijos institutu). Nuo 2012 m. vadovavo penkiems LMT finansuojamiems moksliniams projektams. 2012-2013 m. dėstė Vytatuo Didžiojo universiteto Politikos Mokslų ir Diplomatijos fakultete. 2017-2019 m. buvo Gerda-Henkel-Stiftung mokslo darbuotojas Padujos universitete. Nuo 2019 m. dirba Lietuvos istorijos institute.

Pagrindinės tyrinėjimų kryptys

  • Pirmasis pasaulinis karas
  • Humanitarinės pagalbos istorija
  • Nacionalizmas
  • Vaikų istorija
  • Orientalizmas

Svarbiausios mokslinės publikacijos

Monografijos

  • Children, Poverty and Nationalism in Lithuania, 1900-1940. Palgrave Macmillan, London, 2019.
  • Oriente baltico. Un secolo di sguardi italiani su Lituania, Lettonia ed Estonia. Aracne, Roma, 2018 (vert. į lietuvių k.: Baltijos Rytai: italų žvilgsniai į Lietuvą, Latviją ir Estiją 1918-2018, VDU leidykla, Kaunas, 2019).
  • Tra Oriente e Occidente. Stasys Šalkauskis e la sua idea di Lituania. Trieste, BEIT, 2016.
  • Tautiniai naratyvai ir herojai Vidurio Rytų Europoje po 1989 m.: kolektyvinė monografija. Versus Aureus, Kaunas, 2015.

Sudaryti straipsnių rinkiniai

  • Confini della modernità. Lituani, non-lituani e stato nazionale nella Lituania del XX secolo.  ICM, Gorizia, 2010.

Knygų skyriai

  • Cittadinanza, inclusione, diversità. Il caso lituano tra fine XIX e XXI secolo. In: R. Petri, M. L. Picchio Forlati, L'Europa a cent'anni dalla Prima guerra mondiale: storia, politica, diritto. Giappichelli, Torino, 2020, pp. 25-45.
  • Una questione d’immagine: La legazione lituana di Roma e la promozione della Lituania nell’Italia interbellica. In: P. U. Dini, Baltica Pisana, III (Joker: Novi Ligure, 2020), p. 22-38.
  • Between Pain and Care. Once more on Gabrielė Petekevičaitė-Bitė’s War Experience, in: T. Pudłocki, K. Ruszała (eds.), Intellectuals and the First World War. Wydawnictwo Uniwersytetu Jagiellońskiego, Kraków, 2018, pp. 76-87.
  • Curare il corpo per mobilitare l’anima: emergenza sanitaria e identità nazionale lituana, 1914-1920, in: P. U. Dini (a cura di), Incontri Baltistici in Pisa II. Joker, Novi ligure, 2018,16-29.
  • Šalis rytuose. Pastabos apie Lietuvos įvaizdį Italijoje XX a. pirmaisiais dešimtmečiais, in: D. Mitrulevičiūtė (sud.), Lietuva-Italija: Šimtmečių ryšiai (Mokslinių straipsnių rinkinys). Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmai, Vilnius, 2016, pp. 644-653.
  • Making of the Nation: Refugees, Indigent People, and Lithuanian Relief, 1914-1920, in T. Balkelis, V. Davoliūtė (eds.), Population Displacement in 20th Century Lithuania: Experiences, Identities, Legacies. Brill, Leiden-Boston, 2016, pp. 21-41.
  • Minoranze e identità nazionale: il “fattore russo” nei Paesi Baltici, in: S. Bellezza (ed.), Atlante geopolitico dello spazio post-sovietico: conflitti e confini. La scuola, Brescia, 2015, pp. 51-64.
  • We and Homeland: German Occupation, Lithuanian Discourse and War Experience in Ober Ost, in: G. Barth Scalmani, M. Egger, M. Buergschwenter (eds.), Other Fronts, Other Wars? Brill, Leiden-Boston, 2014, pp. 218-236.
  • Homeland, Languages and Nations. Observations on T. Wróblewski, G. Martinuzzi, and Multiculturalism in Early Twentieth-Century Central Europe, in: A. Pukšto, G. Milerytė (eds.), Lietuva ir Lenkija XX amžiaus geopolitinėje vaizduotėje. Straipsnių rinkinys. VDU leidykla, Kaunas, 2012, pp. 75-98.
  • Lingua e politiche linguistiche in Lituania (1987-2010): «…Il segno della buona salute e dell’unità di ogni stato nazionale…», in: T. D’Amico (ed.), A vent’anni dal crollo del Muro. UNO, Napoli, 2011, pp. 91-103.
  • Un passato troppo presente: Stato e identità politica nella Lituania postcomunista, in: F. Leoncini (ed.), Dalla Primavera di Praga all’autunno dell’Europa. Rubbettino, Soveria Mannelli, 2011, pp. 61-78.
  • Ritornare indipendenti. Cenni sui movimenti e i fronti popolari sul Baltico, 1987-1991, in: G. Nemeth, A. Papo (eds.), Quei bellissimi anni ’80…. La transizione postcomunista nell’Europa centrorientale. Carocci, Roma, 2010, pp. 119-131.
  • A mo’ d’introduzione. Nazioni, territori e storiografie ovvero della (mai conclusa) lotta per la modernità nazionale lituana, in: A. Griffante (ed.), Confini della modernità. Lituani, non-lituani e stato nazionale nella Lituania del XX secolo. ICM, Gorizia, 2010, pp. 11-27.
  • Bibliografia delle opere di carattere storico dedicate alla Lituania apparse in lingua italiana. Cenni introduttivi, in: A. Griffante (ed.), Confini della modernità. Lituani, non-lituani e stato nazionale nella Lituania del XX secolo, ICM, Gorizia, 2010, pp. 161-172.

Straipsniai

  • Sudėtingi santykiai. Tarptautinė humanitarinė pagalba Lietuvai 1919–1922 m., «Istorija» 2021, t. 123, Nr. 3, pp. 45-72
  • A Nest for New Lithuanians: Hostels, Discipline and Nation Building in Ober Ost and Russia, 1914-1919, «Journal of Modern European History» 19 (2021) 2, pp. 166-182.
  • Scientific Motherhood and National Modernity: Lithuanian Discourses on Infant Feeding from the Late 19th Century to 1940, «Nordost-Archiv» 28 (2019) [2020] p. 215-231.
  • Lazy or diseased? Changing conceptions of beggars and vagrants in the Lithuanian discourse from the end of the nineteenth century to 1940. «Journal of Baltic Studies» 51 (2020) 1, pp. 1-15.
  • On the Battlefield of Hygiene: The Lithuanian Medical Intelligentsia, 1914–1920. «Acta Historica Universitatis Klaipedensis» 34 (2017), pp. 61–78.
  • Fighting over Children. Relief, Rehabilitation and Childhood in Lithuania, 1914–1923. «Vēsture / History» 98 (2017), 3, pp. 124-137.
  • Gemeinschaft und Mythos. Zwei litauische Narrative über den Ersten Weltkrieg (1914/15). «Nordost-Archiv» 24 (2015), S. 97-113.
  • Displacement and Education: Some Observations on the Situation in Ober Ost, 1914-1918. «Acta Historica Universitatis Klaipediensis» 32 (2015), pp. 185-200.
  • Between Empire and Nation State. Urban Space and Conflicting Memories in Trieste (19th – early 20th Century). «Journal of Architecture and Urbanism» 39 (2), 2015, pp. 17-27.
  • Mecenat i religia - Fundacja 'Dzieło Nowego Tysiąclecia' jak forma mecenatu kultury Kościoła Katolickiego w Polsce. «Roczniki Kulturoznawcze» 6 (2015), 2, s. 83-91.
  • La prima guerra mondiale e l’uso pubblico della storia in Lituania: i nuovi Cavalieri teutonici. «Storicamente. Laboratorio di storia» 10 (2014), pp. 191–215.
  • „Irgendetwas ist in mir verhärtet oder abgestorben. Ich bin nicht mehr die, die ich war“. Gabrielė Petkevičaitė und ihr Kriegestagebuch. «Nordost-Archiv» 23 (2014), S. 192-208.
  • Catholicism, Mary, and History. The Coronation of the Holy Virgin of the Gate of Dawn in Vilnius (1927) as a Performance of Polish Remembering and Lithuanian Forgetting Processes. «Darbai ir dienos», 61 (2014), 1, pp. 9–36.
  • Savo valstiečių beieškant. Dėl valstiečių simbolinio įpilietinimo Lietuvoje XIX a. pab.–XX a. pr. «Istorija», 94 (2014), 2, pp. 59–77.
  • A New Master and a New Serfdom: Understanding the Compulsory Labour Experience of Lithuanians During the German Occupation, 1915-1918. «Res Balticae» 12 (2013), pp. 91-105.
  • Traditions in Motion. On the Myth of John Paul II in Polish Catholic Discourse (2005-2013). «Darbai ir dienos» 60 (2013), 2, pp. 233–246.
  • Un “altro” canone storiografico d’inizio Novecento? Osservazioni tipologiche su Irredentismo adriatico di A. Vivante e Litwa di M. Römer. «Qualestoria» 40 (2012),1-2, pp. 12-29.
  • Territorio o nazione? Uno studio sul concetto di ojczyzna (patria) nella pubblicistica polacca di Vilna del primo Novecento. «Storia e Futuro», 27 (2011), 2 (http://www.storiaefuturo.com/it/numero_27/articoli/1_territorio-nazione-ojczyzna-polonia~1441.html).
  • Territorio nazionale e mappe mentali. Il caso della Lituania di fine ‘800. «Quaderni Vergeriani» 3 (2008), pp. 83-95.
  • Le forme dell’unità. Intorno al concetto di Eurasismo in L. P. Karsavin. «Slavia» 16 (2007),  2, pp. 185-195.
  • When the Nation is Open. Some Notes on the Ideas of Boundary and Nation in Stasys Šalkauskis’ Thought. «Res Balticae» 11 (2007), pp. 97-109.
  • Definire e dire la nazione: Questioni terminologiche in Stasys Šalkauskis. «E-samizdat» 5 (2007), 1-2, pp. 345-347.

Šaltinių publikacijos

  • Lietuva ir jos valdžia 1935 metais Italijos pasiuntinio akimis, «Istorija» 118 (2020), 2, pp. 112-127 (su Vytautu Petroniu).

Ekspertinė veikla

  • Duomenų bazės „Lituanistika". Pareigos: ekspertas. Nuo 2016 m.

Dalyvavimas mokslo asociacijose

  • Associazione Italiana Studi Storici dell’Europa Centrale e Orientale. Pareigos: narys. Nuo 2005 m.
  • Romanian Association for Baltic and Nordic Studies. Pareigos: narys. Nuo 2014 m.

Darbai pedagoginėje sferoje

  • Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetas. Pareigos: dėstytojas. 2012-2013 m.
Informacija atnaujinta 2022-05-13 15:56