Pradžia
lt
en

Lietuvos istorijos instituto Etnologijos skyriaus programa

Kultūrinių ir socialinių procesų dinamika: etnografinis ir etnologinis tyrimas (2002-2006)

       Programos tikslas yra tęsti pradėtą kultūrinių arealų ir socialinių procesų tyrimą, praplečiant probleminę erdvę ir ieškant veiksnių, darančių poveikį geografinių regionų ir sociokultūrinių sistemų bei bruožų transformacijoms. Ankstesni tyrimai suaktualino požiūrį, kad nors kultūrą kaip „tvarkymo“ sistemą valdo įpročiai, atmintis ar patirtis, suteikiantys jai statiškumo, tačiau individai, idėjos bei persigrupuojantys ryšiai tarp išorinio pasaulio komponentų - objektų ir įvykių, šią tvarką gali evoliuciškai keisti arba netikėtai „išardyti“, pateikdami naujus variantus. Retrospektyviai žiūrint, istorijos eigoje šis procesas vyksta laipsniškai, o jo etapai, atrodo, baigtiniai. Tuo tarpu vienalaikėje erdvėje akivaizdžiai išryškėja pokyčius skatinantys veiksniai ir tendencijos kaip, pavyzdžiui, kūrybiškumas, tikslingumas, panaudojimas ar moralinis pasirinkimas, kurie etnografiškai apčiuopiami ilgalaikėse politinėse ir kasdienio gyvenimo strategijose individo bei žmonių grupių lygmenyje. Taigi šio tyrimo tikslas yra tyrinėti įvairių lygmenų kultūrinių procesų dinamiką atsižvelgiant į socialinius, ekonominius, politinius, ideologinius, moralinius bei taikomuosius aspektus. Programą sudaro atskiros individualios temos, kurios apima sritis, susijusias su kasdienybės etnologija ir eiliniam žmogui esminiais dalykais: pragyvenimu ir ekonominės elgsenos bruožais, socialinio organizavimosi pobūdžiu, norminiais moraliniais modeliais, materialiąja tapatumo raiška. Tyrime bus siekiama peržengti etnologinių kategorijų ribas, ieškant tų veiksnių, kurie išjudina ir skatina kultūrinių ir socialinių sistemų bei bruožų pokyčius. Darbe bus skiriamas pagrindinis dėmesys dabarties bei sovietiniam laikotarpiams, įvertinant ir platesnį istorinį kontekstą. Uždaviniai: 1) atlikti diachroninį ir sinchroninį tyrinėjamų objektų kultūrinių skirtumų sisteminimą bei analizę; 2) tyrinėti kaimo ir miesto kultūrų sąveiką, liaudiškuosius ir profesionaliuosius jos aspektus, lokalinius ir tarptautinius veiksnius; 3) nagrinėti etninės, religinės, teritorinės saviraiškos sociokultūrinius pavidalus ir jų dinamiką; 4) tyrinėti veiksnius lemiančius žmogaus mąstysenos ir materialiųjų veiklos rezultatų tradiciškumą bei novatorišką. Metodologiškai tyrime bus akcentuojama: 1) lauko tyrimų metu fiksuojamiems etnografiniams atvejams ir naudojamasi „tiršto“ aprašymo metodu bei vadovaujamasi pozicija, kuri pagrįsta lyginamuoju tyrimu ne tik vienos etnologinės kategorijos lygmenyje, bet analize tarp skirtingų kategorijų; 2) sociokultūrinių bruožų sisteminimas ir statistinė analizė, suteikiantys pagrįstumo struktūriniams objektų ir reiškinių tyrimams. Tyrimo duomenys bus analizuojami atsižvelgiant į kontekstą: konkretaus laikotarpio gyvensenos stilių, pobūdį bei sociokultūrinę sąveiką tarp įvairių žmonių grupių (etninių, regioninių, profesinių ir pan.).

       Programos mokslinis techninis personalas ir individualios temos

Auksuolė Čepaitienė LII m. d. dr., Programos vadovė

Etniškumas ir socialinis solidarumas“

Rūta Guzevičiūtė, LII m. d. dr.

Lietuvos miestiečių žydų saviraiškos raida: kostiumas nuo XVI a. iki XX a. pr.“

Petras Kalnius, LII vyr. m. d. dr.

Etnokultūrinio ir administracinio regionalizmo aspiracijos Lietuvoje XX a. pab. – XXI a. pr.: bendraeuropinės sąsajos“

Janina Morkūnienė, LII vyr. m. d. dr.

Amatas ir verslas XX a. antroje pusėje tradicijų tęstinumas ir inovacijos“

Rita Pilkaitė-Butvilienė, LII dailininkė

Ikonografinis lauko tyrimų medžiagos fiksavimas

Danguolė Svidinskaitė, LII  doktorantė

Liaudiškasis religingumas: tapatumų kūrimas ir moralinis valdymas kintančioje Lietuvos visuomenėje“

Vytautas Tumėnas LII m. d. dr.

Lietuvių juostos kaip artefaktas: tradicija ir savitumas“

       Programos rezultatai:

       Tyrimų medžiaga bus sisteminama žemėlapiuose, lentelėse bei vizualinių ir rašytinių duomenų bazėje. Rezultatai bus apibendrinti moksliniuose straipsniuose. numatoma organizuoti teminę konferenciją ir seminarų ciklą, kurie padėtų išryškinti teoriniame lygmenyje reikšmingus tyrimo rezultatus. Individualiai bus skaitomi pranešimai konferencijose, parengtas 1 stendinis seminaras. Kartu su Lietuvos nacionaliniu muziejumi numatoma išleisti 1 katalogą (finansavimas LNM). Taip pat planuojama 1 daktaro disertacija. Dalis tyrimų rezultatų bus apibendrinti taikomojo pobūdžio darbuose: mokslinėse pažymose valstybės institucijoms, taikomojo pobūdžio seminaruose.

       Publikacijos:

  • Monografijos ir straipsnių rinkiniai

  • Guzevičiūtė R. Tarp Rytų ir Vakarų: XVI–XIX a. LDK bajorų kostiumo formavimosi aplinkybės ir pavidalai, Vilnius, 2006.

  • Lietuvos etnologija: socialinės antropologijos ir etnologijos studijos, Kasdienybė ir kultūra, sud. A. Čepaitienė, 2006, 5 (14).

  • Punsko ir Seinų krašto lietuviai: etninio ir kultūrinio tapatumo bruožai, sud. P. Kalnius, Punskas, 2006.

  • Tumėnas V. Lietuvių tradicinių rinktinių juostų ornamentas: tipologija ir semantika, Vilnius, 2002 (Lietuvos Etnologija; 9).

  • Straipsniai leidiniuose, įrašytuose į Mokslo ir studijų departamento patvirtintą sąrašą

  • Čepaitienė A. Giminystė ir socialinis bei kultūrinis tapatumas dabartinėje Lietuvos visuomenėje, Lietuvių katalikų mokslo akademijos suvažiavimo darbai, 2003, t. 18, p. 197–207.

  • Guzevičiūtė R. Rytų ir Vakarų kultūrų sankirta LDK bajorų apdare, Rytai–Vakarai: komparatyvistinės studijos III. Kultūrologija, 2002, nr. 8, p. 449–460.

  • Guzevičiūtė R. Sijonas: Drabužių kelionės, Liaudies kultūra, 2003, nr. 5, p. 48–57.

  • Kalnius P. „Kitokie” tarp „savų”: Lietuvos etnografinių grupių stereotipai, Lietuvos etnologija: socialinės antropologijos ir etnologijos studijos, 2002, nr. 2 (11), p. 23–52.

  • Kalnius P. „Paslėptieji“ etnodemografiniai pokyčiai Lietuvoje XIX a. antrojoje pusėje – XX a. pirmojoje pusėje, Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis, 2002, t. 21, p. 475–497.

  • Kalnius P. Lietuvių tautos demografinės ir etnokultūrinės raidos bruožai XIX–XX a., Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis, 2003, t. 22, p. 475–497.

  • Morkūnienė J. Račiaus amatas ir amatininkai Suvalkijoje XIX a. pabaigoje – XX a. pirmojoje pusėje, Liaudies kultūra, 2003, nr. 5, p. 11–22.

  • Svidinskaitė D. Sekmadieninio laiko valdymas XIX–XX a. I pusės katalikų katekizmuose, Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraščio priedas, 2003, t. 18, p. 279–322.

  • Tumėnas V. Tautodailė centre ir periferijoje: vertybių perkainojimas, Liaudies kultūra, 2003, nr. 3, p. 26–40.

  • Čepaitienė A. Giminystė ir socialinis bei kultūrinis tapatumas dabartinėje Lietuvos visuomenėje, LKMA Suvažiavimo darbai, t. XVIII, kn. 1, 2003, p. 197–207.

  • Tekstas kaip šaltinis: teoriniai aspektai ir tyrinėjimų praktika (parengė ir diskusijai vadovavo A. Čepaitienė), Lietuvos etnologija: socialinės antropologijos ir etnologijos studijos, 3 (12), 2003, p. 135, 141–144.

  • Čepaitienė A. Įvadas į kasdienybės studijas: kasdienybė kaip kultūrą tvarkanti erdvė, Lietuvos etnologija: socialinės antropologijos ir etnologijos studijos, 5 (14), 2006, p. 11–26.

  • Daukšas D. Tarp tradicijos ir modernybės: lietuvių gyvenimo stiliaus kaita tarpukariu, Liaudies kultūra, 2004, 4, p. 26–33.

  • Guzevičiūtė R. Rytų ir Vakarų kultūrų sankirta LDK bajorų apdare, Rytai–Vakarai: komparatyvistinės studijos III. Kultūrologija, 8, 2002, p. 449–460.

  • Guzevičiūtė R. Istorinio kostiumo rekonstrukcija: iliuzijos ir istorinė tikrovė, Dailė, 31, 2003, p. 39–45.

  • Guzevičiūtė R. Darbužių kelionės. Sijonas, Liaudies kultūra, 2003, 5, p. 48–57.

  • Guzevičiūtė R. Drabužių kelionės. Marškiniai, Liaudies kultūra, 2004, 6, 35–47.

  • Guzevičiūtė R. Lietuvos istorinio kostiumo kaitos peripetijos, Liaudies kultūra, 2005, 6, p. 30-47.

  • Guzevičiūtė R. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštytės kostiumo įtaka žydų aprangai, Rytai-Vakarai: komparatyvistinės studijos IV. Kultūrologija, 12, 2005, p. 452–463.

  • Guzevičiūtė R. Žydų gyvensena ir dėvėsena XVI–XVII a. LDK, Rytai–Vakarai: komparatyvistinės studijos V. Kultūrologija, 13, 2005, p. 449–460.

  • Kalnius P. Gyventojų migracijos ir subjektyviųjų veiksnių įtaka antroponimų kaitai XIX a., Liaudies kultūra, 4, 2002, p. 22–29.

  • Kalnius P. „Kitokie” tarp „savų”: Lietuvos etnografinių grupių stereotipai, Lietuvos etnologija: socialinės antropologijos ir etnologijos studijos, 2(11), 2002, p. 23–52.

  • Kalnius P. „Paslėptieji” etnodemografiniai pokyčiai Lietuvoje XIX a. antrojoje pusėje – XX a. pirmojoje pusėje, Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis, t. XXI, 2002, p. 475–497.

  • Kalnius P. Lietuvių tautos demografinės ir etnokultūrinės raidos bruožai XIX–XX a., Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis, t. XXII, 2003, p. 475–497.

  • Kalnius P. Liturginių metų laikų paisymas rengiantis vedyboms kaip konfesinės tapatybės išraiška, LKMA Suvažiavimo darbai, t. XVIII, kn. 1, 2003, p. 177–195.

  • Kalnius P. Teritorijos administravimas ir lokalinių kultūrų apsauga: Lietuva ES šalių kontekste, Liaudies kultūra, 2004, 2, p. 5–16.

  • Kalnius P. Vilniaus gubernijos lietuvių XIX a. demografinė depopuliacija: mitas ar realybė? Liaudies kultūra,  2004, 3, p. 15–26.

  • Kalnius P. Stačiatikybės protegavimas Vilniaus gubernijoje kaip etninių procesų veiksnys, LKMA Suvažiavimo darbai, t. XIX, 2005, p. 587–612.

  • Kalnius P. Regioninių kultūrų apsaugos idėjos Lietuvoje, Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis, t. XXVIII, 2006, p. 129–157.

  • Milius V. Kasdienybės darbų pasiskirstymas Lietuvos kaime XIX a. antrojoje pusėje – XX a. pirmojoje pusėje, Lietuvos etnologija: socialinės antropologijos ir etnologijos studijos, 5 (14), 2006, p. 27–34.

  • Morkūnienė J. Račiaus amatas ir amatininkai Suvalkijoje XIX a. Pabaigoje – XX a. pirmojoje pusėje, Liaudies kultūra, 2003, 5, p. 11–22.

  • Svidinskaitė D. Religingumas, tapatumas ir istorinis laikas, Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis, t. XXI, 2002, p. 211–238.

  • Svidinskaitė D. Sekmadieninio laiko valdymas XIX–XX a. I pusės katalikų katekizmuose, LKMA Suvažiavimo darbai, t. XVIII, kn. 1, 2003, p. 279–322.

  • Tumėnas V. Tautodailė centre ir periferijoje: vertybių perkainojimas, Liaudies kultūra, 2003, 3, p. 26–40.

  • Tumėnas V. Lietuvių tradicinių juostų ,,šimtaraštiškumas” istoriniu ir lyginamuoju aspektu, Liaudies kultūra, 6, 2004, p. 19–30.

  • Tumėnas V. Vietiniai ir universalieji lietuvių mitinių – poetinių įvaizdžių ir ornamento lytinės simbolikos aspektai: baltų ir hindų tradicijų paralelės, Rytai–Vakarai: komparatyvistinės studijos IV. Kultūrologija, 12, 2005, p. 417–440.

  • Tumėnas V. Aplinkos realijų transformacija lietuvių juostų raštų pavadinimuose: liaudiško mąstymo principų paieška, Lietuvos etnologija: socialinės antropologijos ir etnologijos studijos, 5 (14), 2006, p. 139–154.

  • Straipsniai kituose Lietuvos mokslo leidiniuose 

  • Guzevičiūtė R. Istorinis Lietuvos bajorijos kostiumas – Rytų ir Vakarų civilizacijų priešpriešos veidrodis, Rytai–Vakarai: kultūrų sąveika, 2002, p. 282–293.

  • Kalnius P. Apie įvairius požiūrius į etnokultūrinius regionus ir galimus jų ribų nustatymus, Etninė kultūra, 2001, nr. 1, p. 56–57.

  • Čepaitienė A. Stojant į Europos Sąjungą: sociokultūriniai politinės perspektyvos aspektai, Europos idėja Lietuvoje: istorija ir dabartis, sud. D. Staliūnas, Vilnius, 2002, p. 207-221.

  • Čepaitienė A. Dvaro kaip gimtosios vietos atkūrimas. Dominyko Pliaterio atvejis, Dvaras modernėjančioje Lietuvoje: XIX a. II pusė – XX a. I pusė, sud. G. Jankevičiūtė, D. Mačiulis, Vilnius, 2005, p. 129–142.

  • Čepaitienė A. Giminystė, šeima ir žmonių bendrumas, Šilalės kraštas, t. VII. Šilalės valsčius, Vilnius, 2006, p. 507–513.

  • Daukšas D. Punsko lietuvių etninis ir nacionalinis tapatumas, Punsko ir Seinų krašto lietuvių etninio ir kultūrinio tapatumo bruožai, Punskas, 2006, p. 10–27.

  • Guzevičiūtė R. Istorinis Lietuvos bajorijos kostiumas – Rytų ir Vakarų civilizacijų priešpriešos veidrodis, Rytai – Vakarai: kultūrų sąveika, Vilnius, 2002, p. 282–293.

  • Kalnius P. Vision de la région ethnographique en tant qu’unité administrative dans la Lituanie contemporaine, Folk Culture at the Beginning of the 3rd  Millennium, Vilnius, 2002, p. 41–52.

  • Kalnius P. Lokalinių kultūrų apsauga – alternatyva savivaldos regionų kūrimui, Lietuvos regioninė politika ir teritorinės sandaros tobulinimas, Vilnius, 2004, p. 56-67.

  • Kalnius P. Etniškumo respektavimas šeimoje ir visuomenėje, Punsko ir Seinų krašto lietuviai: etninio ir kultūrinio tapatumo bruožai, Punskas, 2006, p. 28–62.

  • Kalnius P. Aukštaitiškumas lietuviškosios tapatybės kontekste, Aukštaičių tapatumo paieškos, Kaunas, 2006, p. 66–88.

  • Kalnius P. Šilališkių žemaitiškasis identitetas, Šilalės kraštas, t. VII. Šilalės valsčius, Vilnius, 2006, p. 513–526.

  • Svidinskaitė D. Įprastas tikėjimas: religija Punsko krašto žmonių gyvenime, Punsko ir Seinų krašto lietuviai: etninio ir kultūrinio tapatumo bruožai, Punskas, 2006, p. 238–269.

  • Tumėnas V. Juosta ir audimas kaip simbolis lietuvių ir indų mitologinėse tradicijose: tipologinės sąsajos ir skirtumai, Rytai – Vakarai: kultūrų sąveika, Vilnius, 2002, p. 264–281.

  • Tumėnas V. Baltiškų juostų simbolių sistemos paieškos: nuo mokslinės interpretacijos iki autentiškos tradicinės liaudiškos tipologijos, Acta Academiae Artium Vilnensis, t. 31, Vilnius, 2003, p. 21–38.

  • Tumėnas V. Šiuolaikinės ir dabartinės tautodailės tyrimų problemos, Tautodailės metraštis, 11, 2005, p. 38–45, 70.

  • Tumėnas V. Šiuolaikinės tautodailės istorijos tyrimų problemos, Lietuvos dailės istorikų draugijos biuletenis 2006: Lietuvos dailės istorikų draugijos mokslinis-informacinis leidinys, Vilnius, 2006, p. 41–47.

  • Tumėnas V. Juostų tradicija Punsko-Seinų krašte, Punsko ir Seinų krašto lietuvių etninio ir kultūrinio tapatumo bruožai, Punskas, 2006, p. 288–318.

  • Straipsniai užsienio mokslo leidiniuose

  • Čepaitienė A. Conflicting memories: Personal life strategies and a vision of a state, A. Paladi-Kovacs, ed., Times, Places, Passages: Ethnological Approaches in the New Millennium, Budapest, 2004, p. 279–292.

  • Svidinskaitė D. Time, religiosity and memory. The case of Lithuania, A. Paladi-Kovacs, ed., Times, Places, Passages: Ethnological Approaches in the New Millennium, Budapest, 2004, p. 214–221.

      Programos vadovė dr. Auksuolė Čepaitienė