LIETUVOS DIPLOMATIJOS IR UŽSIENIO POLITIKOS DOKUMENTAI

2025 m. Lietuvos istorijos institutas pradėjo rengti ir skelbti Lietuvoje sukauptus istorinius šaltinius, atspindinčius ir reprezentuojančius XX amžiaus Lietuvos diplomatiją ir užsienio politikos problematiką. Planuojama, kad pradiniame darbų etape bus publikuojami šaltiniai apimantys ir atspindintys Nepriklausomos Lietuvos Respublikos periodą (1921–1940 m.). Vėlesniuose etapuose – lietuvių egzilinės diplomatijos veikla pasaulyje sovietinės okupacijos/aneksijos metais (LTSR periodas 1940–1989) bei Lietuvos Respublikos užsienio politika ir diplomatija jau po 1990-ųjų kovo 11-osios Nepriklausomybės atkūrimo. Daugiausia dėmesio bus skiriama Lietuvos Respubliko Užsienio reikalų ministerijos dokumentams, bet taip pat tyrinėjami ir Seimo, Prezidentūros, Vyriausybės dokumentai. 2025–2036 m. Lietuvos istorijos institutas planuoja parengti ir išleisti septynis tomus istorinių dokumentų.

Spaudai dokumentai bus rengiami ir publikuojami iš esmės pagal panašius principus, kuriais remiantis buvo publikuojamos istorinių šaltinių serijos užsienio šalyse: Foreign Relations of the United States, Documents Diplomatiques Français, Documents on British Foreign Policy, Akten zur Auswärtigen Politik der Bundesrepublik Deutschland, Polskie dokumenty dyplomatyczne. Projektas vykdomas Lietuvos istorijos institutui kolegialiai bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerija, Lietuvos centriniu valstybės archyvu ir Lietuvos archyvaro tarnyba. Projekto vadovas dr. Algimantas Kasparavičius.

LIETUVOS NOTARIATO IR NOTARŲ ISTORIJA

Lietuvos istorijos institutas nuo 2023 m. vykdo Lietuvos notarų rūmų inicijuotą bei finansuojamą projektą, kurio tikslas - atlikti tyrimą apie Lietuvos notariato ir notarų istoriją sovietmečiu ir parengti mokslo monografiją šia tema. Tyrimas apima platų laikotarpį: pirmąją sovietinę okupaciją, pokarį bei Stalino laikus, destalinizaciją, vėlyvąjį sovietmetį, pertvarką ir Lietuvos Atgimimo epochą. Temų spektras taip pat platus - nuo notaro profesijos, notariato institucijos darbo organizavimo iki pačių notarų ir kitų notariato darbuotojų patirties laviruojant tarp sovietinės sistemos ir profesinio pašaukimo. Tiriamas notariatas įvairiuose Lietuvos regionuose bei vietovėse - Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Marijampolės ir kitur. Remiamasi gausia archyvinių šaltinių baze. Dalis jų Lietuvos istoriografijoje naudojami pirmą kartą. Tyrimą vykdo Lietuvos istorijos instituto XX a. istorijos skyriaus mokslo darbuotoja dr. Monika Rogers.