Pradžia
lt
en

 

Dekolonizacijos žemėlapiai: Lietuvos baudžiamojo persekiojimo sistemos posovietinė dezintegracija

Stažuotoja - dr. Monika Kareniauskaitė; vadovas - dr. Saulius Grybkauskas

2020-2022 

Projekto tikslas - ištirti Lietuvos baudžiamojo persekiojimo sistemos, profesionaliojo bei viešojo kriminologinių diskursų transformaciją po 1990 m. kovo 11-osios iki įstojimo į Europos Sąjungą ir įsisavinti skaitmeninės humanitarikos metodologiją bei metodus. Analizė vykdoma pasitelkus dekolonizacijos paradigmą, derinant tradicinius istorijos mokslo metodus ir naujai įsisavinamus skaitmeninės humanistikos įrankius, taip modeliuojant Lietuvos baudžiamosios teisės, profesionaliojo bei viešojo kriminologinių diskursų atsiskyrimą nuo sovietinio paveldo. 

Tyrimo metu siekiama atskleisti kaip, atsiskyrus nuo SSRS, kito Lietuvos baudžiamojo persekiojimo sistemos funkcionavimas, įstatymai bei pačios nusikaltimo,  bausmės sampratos ir kaip šie pokyčiai prisidėjo prie teisės viršenybės principo įgyvendinimo, žmogaus teisių užtikrinimo nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje. Keliama hipotezė, kad sėkmingas Lietuvos baudžiamojo persekiojimo sistemos persitvarkymas bei atsiskyrimas nuo sovietinio institucinio tinklo, įstatymų ir teisinės bei kriminologinės savimonės buvo vienas veiksnių, padėjusių integruotis į Europos Sąjungą, užtikrinti Lietuvoje naujosios, demokratinės sistemos stabilumą bei visuomenės saugumą. 
Jauna, ką tik atsikūrusi Lietuvos valstybė susidūrė su daugybe iššūkių - organizuotu nusikalstamumu, teisinės sistemos korupcija, teisėsaugos struktūrų silpnumu, pasitikėjimo teismais ir teisingumu krizėmis, sovietmečio įstatyminiu paveldu ir sovietmečio teisinės edukacijos veikiamu specifiniu kriminologiniu mąstymu, kuris buvo gajus tarp teisėsaugos atstovų bei visuomenėje. Tyrimas atskleidžia kaip, nepaisant šių sunkumų, buvo pasiektas pozityvus rezultatas - organizuoto nusikalstamumo suvaldymas, korupcijos mažėjimas, saugumo visuomenėje augimas, mažėjant nusikaltimų skaičiui. Taip pat tyrime aiškinamasi, kodėl kai kurios sritys vis tik stagnavo ar tebestagnuoja (pavyzdžiui, Lietuvoje esantis santykinai didelis nužudymų skaičius, smurto artimoje aplinkoje bei smurto lyties atžvilgiu mastai).
 
Projektas finansuojamas 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondo investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ 09.3.3-LMT-K-712 priemonės "Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą" lėšomis. 
 
 

 

Socialinis mobilumas Žemaitijoje XVI a. antroje pusėje - XVIII a. pradžioje: karjera, žemėvalda, vedybos.

Stažuotojas - dr. Jonas Drungilas; vadovė - prof., dr. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė

2020-2022

Projekto tikslas – ištirti lenkų kilmės giminių, patekusių į Žemaitijos valdžios elitą, socialinį mobilumą. Šiuo atžvilgiu dėmesys bus sukoncentruotas į vertikalųjį ir tarpgeneracinį bajorijos socialinį mobilumą. Naudojantis amerikiečių sociologo Pitirimo A. Sorokino socialinio mobilumo „kanalų“ suskirstymu, šis tyrimas apimtų tris „kanalus“: pareigybes, ekonominį turtą (žemėvaldą), vedybas. Tyrimo chronologiniai rėmai: pradžia laikytume 1564–66 m., įvykus administracinei-teisinei reformai, kuomet Žemaitijoje atsirado naujos institucijos (žemės ir pilies teismai) bei daugėjo vietinių titulinių pareigybių, o galutine tyrimo riba pasirinkta – XVIII a. pradžia (1717 m.), kuomet po įvykusio vidaus karo prasidėjo politinių grupuočių kova. Tyrimo objektas – smulkiosios ir vidutiniosios bajorijos socialinis mobilumas, kurio analizė turėtų labiau atskleisti bajorijos struktūros kaitą, jos dinamizmą regionuose, tuo perteikiant LDK bajorijos savitumą. 

Projektas finansuojamas 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondo investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ 09.3.3-LMT-K-712 priemonės "Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą" lėšomis. 

 


Darbininkų pasirodymas modernėjančioje XX a. pr. visuomenėje

Stažuotojas - dr. Juozapas Paškauskas; vadovas - doc. dr. Vladas Sirutavičius

2020-2022

Projekto tikslas - XX a. pr. darbininkų socialinio sluoksnio vietos modernėjančioje visuomenėje tyrimas. Tyrime bus gilinamasi į darbininkų kasdienybę ir šio sluoksnio atstovų taikymąsi prie augančių raštingumo ir švietimo standartų, mokslo ir technologijų pažangos, griežtesnės darbo ir laisvalaikio reglamentacijos ir vis labiau sekuliarėjančios visuomenės.
Mokslinis darbas vykdomas per kelis kertinius antropologinius pjūvius, geriausiai atskleidžiančius pasirinkto laikotarpio darbininkų reakcijas į socialinę, politinę ir kultūrinę laikotarpio kaitą. Šios temos: sekuliarizacija, higiena ir lytis. Per sekuliarizacijos prizmę analizuosiu vieno ryškiausių ano meto visuomenės konfliktų – bažnyčios ir kairiųjų – priežastis, priemones ir pasekmes. Per higieną atskleisime kitą XX a. pr. kultūrinių ir socialinių konfliktų terpę: visuomenės elitams švara reiškė pasiekiamą progresą ir gyvenimą pagal modernius standartus, tačiau švaros/nešvaros perskyra galėjo būti pasitelkta tiek žadant darbininkijai socialinį progresą, tiek ją stigmatizuojant. Mat medicinos ir kitų mokslų dėka, supratus švaros reikšmę, nešvara pradėjo asocijuotis su moraliniu žemesniųjų sluoksnių silpnumu (netrukus nešvara imta asocijuoti su kitais moralinio sugedimo simptomais: girtuoklyste, svetimoteryste, abortais, socializmu, antiklerikalizmu, etc.). O tai reiškė ir status quo įtvirtinimą: negalintys susitvarkyti savęs ir savo aplinkos – turi likti savo socialinėse ribose. Galiausiai lyties aspekto įtraukimas į darbo istorijos tyrimą atliepia ne tik paskutines darbo istorijos tendencijas, bet ir užpildytų istoriografines spragas. Lig šiol darbininkijos tyrimuose dominavo prieigos, objektyvizuojančios šį socialinį sluoksnį (jis buvo aprašomas statistiškai, tyrinėjant krašto industrializaciją  ar pristatomas ideologiškai, kaip vientisa marksistinė bazė). Šiuo tyrimu, siekdami parodyti, kas abiejų lyčių darbininkams buvo svarbu, kaip ir kada jų interesai peržengė socialinės klasės ribas, išryškinsime šio sluoksnio savitumą ir tikslinsime tradicinį XX a. pr. darbininkijos klasės vaizdinį.  

Projektas finansuojamas 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondo investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ 09.3.3-LMT-K-712 priemonės "Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą" lėšomis. 


Politinė komunikacija Lietuvoje didžiojo kunigaikščio Žygimanto Senojo epochoje
Stažuotojas – dr. Andrej Ryčkov; vadovė – prof., habil. dr. Jūratė Kiaupienė
2017-2019

Projekto tikslas – politinės komunikacijos tyrimas LDK ankstyvaisiais naujaisiais laikais (XVI a. pirmojoje pusėje). Politinė komunikacija šiame tyrime suvokiama siaurai, kaip formalus ir neformalus informacijos apsikeitimas tarp didžiojo kunigaikščio bei LDK centrinių valdžios pareigūnų. Projekto metu bus tiriama Lietuvos didžiųjų kunigaikščių, centrinių LDK valdžios pareigūnų ir valdovo dvaro tarnautojų politinė korespondencija. Projekto tikslas realizuojamas pasitelkiant tris pagrindinius pjūvius: analizuojami centrinių valdžios pareigūnų bei jų „agentų“ valdovo dvare bendradarbiavimo būdai; įvertinama formaliosios ir neformaliosios komunikacijos reikšmė valdovo ir centrinių valdžios pareigūnų bendravime; apibrėžiamas centrinių valdžios pareigūnų komunikacijos tinklas. Šis tyrimas leidžia atskleisti galios įgyvendinimo praktikas, kuriomis rėmėsi valdžios struktūros LDK ankstyvaisiais naujaisiais laikais. Tyrimo rezultatas – trys spaudai įteikti straipsniai su šaltinių publikacijų priedais.

Stažuotė finansuojama ES struktūrinių fondų lėšomis pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ 09.3.3-LMT-K-712 priemonę „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“, dotacijos sutartis 2017-12-01, Nr. DOTSUT-158 (09.3.3-LMT-K-712-02-0063)


Nužudymai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XVIII a. antrojoje pusėje (teisinis ir sociologinis aspektai)
Stažuotojas – dr. Adam Stankevič; vadovė – prof., dr. Ramunė Šmigelskytė – Stukienė
2017-2019

Projekto tikslas yra, sekant susiklosčiusia analogiškų tyrimų Vakarų Europoje tradicija ir nusikalstamumo sociologijos, kriminologijos bei viktimologijos metodologija, ištirti XVIII a. II pusėje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) teritorijoje įvykdytus nužudymus (tyčinius neteisėto gyvybės atėmimo kitam žmogui atvejus), atskleidžiant teisinius ir sociologinius šios problematikos aspektus. Remiantis pasirinktu klausimynu ketinama surinkti informaciją apie XVIII a. antrojoje pusėje LDK teritorijoje įvykdytus nužudymo atvejus, išanalizuoti įstatymuose suformuluotą nužudymo ir sankcijų už šį nusikaltimą sampratą, aiškintis nužudymo tendencijas, sudaryti žudiko ir jo aukos sociologinį portretą, ištirti ir apibūdinti nužudymo bylų nagrinėjimo procedūrą bei išanalizuoti bausmių už nužudymus taikymo LDK teismuose praktiką Apšvietos humanitarų idėjų kontekste. Tyrimo rezultatai bus išdėstyti studijoje, mokslo ir mokslo populiarinimo straipsniuose, pristatyti mokslinėse konferencijose ir viešos paskaitos metu.

Stažuotė finansuojama ES struktūrinių fondų lėšomis pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ 09.3.3-LMT-K-712 priemonę „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“, dotacijos sutartis 2017-12-01, Nr. DOTSUT-160 (09.3.3-LMT-K-712-02-0084)


„Modernios lietuviškos politinės minties tapsmas: problemos, tekstai ir kontekstai“
2013 – 2015
Stažuotojas - dr. J. Dementavičius. Vadovas - dr. D. Staliūnas


„Lietuvos visuomenė 1939-1940 m. Politinės, etnosocialinės įtampos ir konfliktai“
2013 – 2015

Stažuotojas - dr. A. Svarauskas. Vadovas - dr. V. Sirutavičius


„Šiuolaikinio religingumo tyrimai: Švč. M. Marijos ir krikščionių šventųjų kultas Lietuvos kultūroje“
2013 – 2015
Stažuotojas - dr. A.Kairaitytė. Vadovas - dr. Ž. Šaknys


„Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės lotyniškoji proginė literatūra ir Apšvietos viešoji erdvė“
2013 – 2015
Stažuotojas - dr. A. Vaškelienė. Vadovas - dr. R. Šmigelskytė-Stukienė


„Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Lietuvos kelių tinklo formavimasis XIV-XVII a.“
2012 – 2014
Stažuotojas - dr. Tomas Čelkis. Vadovas - dr. R. Ragauskienė


„XVI-XIX a. Lietuvos ūkio raida Europos kontekste lyginamosios istorinės sociologijos požiūriu
2012 – 2014
Stažuotojas - dr. Darius Žiemelis. Vadovas - dr. R. Šmigelskytė-Stukienė


„Tautinės identifikacijos modeliai Lietuvoje XX a. pradžioje (pagal laikraštį „Litwa“ („Lietuva“))
2012 – 2014
Stažuotojas - dr. O. Mastianica. Vadovas - dr. D. Staliūnas


„Šiuolaikinė liaudies skulptūra Lietuvoje: socialinė ir kultūrinė raiška“
2010 – 2012
Stažuotojas - dr. S. Urbonienė. Vadovas - dr. Ž. Šaknys


„Krikščioniškųjų misijų santykio su Kryžiaus karais problema Baltijos regione XII a.pr. – XIII a. pab.“
2010 – 2012


„Fabijono Neveravičiaus ir kitų XX a. pirmos pusės bajoriškos kilmės rašytojų tapatybė bei istorinė atmintis jų kūryboje“
2010 – 2012
Stažuotojas - dr. V. Narušienė. Vadovas - dr. D. Mačiulis


„Antrasis“ sovietinėje respublikoje: LKPCK II sekretorius ir jo klientų tinklai Lietuvoje 1940-1990 m.“
2009 – 2011
Stažuotojas - dr. S. Grybkauskas. Vadovas - dr. Č. Laurinavičius


„Iššūkiai LDK karinei organizacijai: Liublino unija ir pirmieji bekaralmečiai“
2009 – 2011
Stažuotojas - dr. G. Lesmaitis. Vadovas - prof. dr. J. Kiaupienė


„Rankraštinio LDK literatūros teorijos paveldo tyrimai“
2009 – 2011
Stažuotojas - dr. Ž. Nedzinskaitė. Vadovas - dr. D.Antanavičius

Informacija atnaujinta 2021-01-21 16:01