Pradžia
lt

A. Stankevič  |  A. Railaitė-Bardė  |  A. Urbanavičius  |  D. Baronas  |  D. Vilimas  |  G. Sliesoriūnas  |  G. Zujienė  |  J. Sarcevičienė  |  J. Kiaupienė  |  M. Šapoka  |  R. Šmigelskytė-Stukienė R. Čapaitė  |  S. Rowell  |  T. Baranauskas  |  V. Gerulaitienė | O. Valionienė | A. Jurkevičius


Tomas Baranauskas

Humanitarinių mokslų daktaras, jaunesnysis mokslo darbuotojas

Gimė 1973 m. rugsėjo 12 d. Kaune. 1992–1998 m. studijavo Vilniaus universiteto Istorijos fakultete, baigė magistrantūros studijas. 2018 m. Vytauto Didžiojo universitete apgynė humanitarinių mokslų srities istorijos mokslo krypties daktaro disertaciją „Pabaisko mūšis 1435 m. Lūžio metai Lietuvos valstybingumo raidoje“.
1996–2011 m. ir nuo 2018 m. dirba Lietuvos istorijos institute (1996–1998 m. – LDK istorijos skyriuje, 1998–2011 m. – Archeologijos skyriuje, nuo 2018 m. – LDK istorijos skyriuje). 2008–2018 m. – Lietuvos edukologijos universiteto (iki 2011 m. Vilniaus pedagoginio universiteto) Istorijos fakulteto lektorius, 2018–2021 m. – Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos lektorius, mokslo darbuotojas, nuo 2021 m. – Lietuvos kultūros tyrimų instituto Antikos ir viduramžių tyrimų skyriaus vyresnysis mokslo darbuotojas. Nuo 2022 m. liepos – Lietuvos mokslų akademijos žurnalo „Lituanistica“ atsakingasis sekretorius.
Nuo 2005 m. – draugijos „Pilis“ narys, vėliau – pirmininkas (2009–2013 m. ir 2018–2022 m.). 2001–2007 m. – Lietuvos istorijos laikraščio „Voruta“ redkolegijos narys, nuo 2010 m. – portalo Alkas.lt redakcijos narys. 2009–2012 m. – Lietuvos kultūros ir meno tarybos narys, 2009–2015 m. – Studijų kokybės vertinimo centro tarybos narys.

Pagrindinės mokslinių interesų kryptys

  • viduramžių Lietuvos istorija;
  • valstybės ištakos;
  • Lietuvos pilys;
  • viduramžių Lietuvos mūšiai.

Svarbiausios mokslinės publikacijos

Knygos

  • Baranauskas, Tomas. Lietuvos valstybės ištakos, Vilnius: „Vaga“, 2000, 317 p.
  • Baranauskas, Tomas; Zabiela, Gintautas. Vorutos pilis, Vilnius: „Diemedis“, 2001, 16 p.
  • Lietuvos istorijos bibliografija. 1998, sudarė Tomas Baranauskas, Vilnius: LII leidykla, 2005, 333, [3] p.
  • Baranauskas, Tomas. Anykščių medinė pilis, [Anykščiai, 2005], 16 p.
  • Žiemgalos aktai = Acta Semigalliae, parengė, vertė ir komentavo Tomas Baranauskas, Joniškis: Žiemių pradas „Simkala“, 2014, 34, [2] p.: iliustr., faks., žml.
  • Baranauskas, Tomas; Baranauskienė, Inga. Viduramžių Lietuvos viešpačiai, portretų autorius Artūras Slapšys, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2014, 101, [1] p.: portr.
  • Baranauskas, Tomas; Baranauskienė, Inga. The Medieval lords of Lithuania, portraits by Artūras Slapšys, Vilnius: Science & Encyclopaedia Publishing centre, 2014, 101, [1] p.: portr.
  • Sėlos aktai = Acta Seloniae, vertėjas ir sudarytojas Tomas Baranauskas, Pasvalys–Joniškis: Pasvalio krašto muziejus; „Simkala“, 2015, 63, [1] p.: iliustr.
  • Baranauskas, Tomas; Baranauskienė, Inga. Viduramžių Lietuvos viešpačiai, portretų autorius Artūras Slapšys. 2-asis patais. ir papild. leid. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2015, 122, [2] p.: portr.
  • Baranauskas, Tomas. Anykščių medinė pilis. 2 patais. ir papildytas leid., Anykščiai: A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejus, 2015, 16 p.
  • Baranauskas, Tomas; Zabiela, Gintautas. Saulės mūšio pėdsakų paieškos, Vilnius: Lietuvos archeologijos draugija, 2016, 64 p.: iliustr.
  • Baranauskas, Tomas. Garuozos mūšis: šaltiniai ir interpretacijos, Joniškis: Joniškio istorijos ir kultūros muziejus; „Simkala“, 2017, 133, [1] p.
  • Kuršo aktai = Acta Curoniae, vertėjas ir sudarytojas Tomas Baranauskas, Pasvalys–Joniškis: Pasvalio krašto muziejus; „Simkala“, 2017, 163, [1] p.: iliustr.
  • Baranauskas, Tomas. Pabaisko mūšis: šaltiniai ir interpretacijos. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2019, 335, [1] p.
  • Lietuvos istorijos bibliografija 2006, sudarė Tomas Baranauskas. Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2020, 260, [2] p.
  • Lietuvos istorijos bibliografija 2007, sudarė Tomas Baranauskas. Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2021, 293, [1] p.
  • Sėlos ir Žiemgalos vyskupystės aktai = Acta episcopatus Seloniensis et Semigalliensis, parengė, vertė ir komentavo Tomas Baranauskas. Pasvalys–Joniškis: Pasvalio krašto muziejus; „Simkala“, 2021, 79, [1] p.: iliustr.
  • Žiemgalos vyskupystės aktai = Acta episcopatus Semigalliensis, parengė, vertė ir komentavo Tomas Baranauskas. Pasvalys–Joniškis: Pasvalio krašto muziejus; „Simkala“, 2022, d. 1: Balduino aktai = pars 1: Acta Balduini, 114, [2] p.: iliustr.
  • Baranauskas, Tomas. Žiemgala kryžiaus karų laikotarpiu. Vilnius: Ex Arte, 2022, 111, [1] p.: iliustr, žml.
  • Baranauskas, Tomas. Semigallia during the period of the Crusades. Translated by Inga Baranauskienė. Vilnius: Ex Arte, 2022, 111, [1] p.: iliustr, žml.
  • Baranauskas, Tomas. Zemgale krusta karu laikā. Tulkojusi Liesma Sāviča. Vilnius: Ex Arte, 2022, 111, [1] p.: iliustr, žml.

Straipsniai

  • Deltuvos žemė, Lietuvos istorijos metraštis. 1995 metai, Vilnius, 1996, p. 5–14 (su G. Zabiela).
  • Mindaugo dvaras Latava, Lietuvos istorijos metraštis. 1997 metai, Vilnius, 1998, p. 21–40 (su G. Zabiela).
  • XI amžius; XII amžius; XIII amžius; XIV amžius, Tūkstantmečio knyga, Kaunas: Kraštotvarka, 1999, t. 1: Valstybė, p. 10–25.
  • Anykščių Sąjūdžio istorija, Anykščiai XX amžiuje, Vilnius: Petro ofsetas, 2000, p. 405–444.
  • Vorutos pilis, Mūsų praeitis, Vilnius, 2001, t. 7, p. 43–70.
  • Ankstyvieji Lietuvos dvarai, Lietuvos dvarai – praeitis, dabartis ir ateitis : konferencijos medžiaga, Vilnius, 2001, p. 10–18.
  • Kur buvo Lietuvos žemė?, Lituanistica, 2002, nr. 2 (50), p. 3–18.
  • Новогрудок в XIII в.: история и миф, Castrum, urbis et bellum: зборнік науковых прац : прысвячаецца памяці прафесара Міхася Ткачова, Баранавічы, 2002, с. 29–44.
  • Вытокі Літоўскай дзяржавы, Край = Kraj. Polonica – Albaruthenica – Lithuanica, Мінск, 2002, № 1–2 (4–5), с. 104–122, <http://kamunikat.org/8793.html?pubid=9328>.
  • Baranauskas T. Lietuvos medinės pilys rašytinių šaltinių duomenimis, Lietuvos archeologija, Vilnius, 2003, t. 24, p. 57–106: santr. angl., rus., <http://talpykla.istorija.lt/bitstream/handle/99999/1524/LA_24_57-106.pdf>.
  • Месца каранацыі Міндоўга, Спадчына, Мінск, 2003, № 5–6/2002 (150–151), с. 26–31, <https://www.academia.edu/3715011/>.
  • Saxo Grammaticus on the Balts, Saxo and the Baltic Region. A Symposium, edited by Tore Nyberg, [Odense:] University Press of Southern Denmark, 2004, p. 63-79.
  • Ceklis 1253 metais: istorinė-archeologinė analizė, Žemaičių istorijos virsmas iš 750 metų perspektyvos, sudarė Antanas Ivinskis, [Vilnius:] Aidai, 2004, p. 9–55, 190–191 (su G. Zabiela).
  • Aukštaitija XIII–XV amžiuje, Aukštaičių tapatumo paieškos: straipsnių rinkinys, Kaunas: Žiemgalos leidykla, 2006, p. 27–43.
  • Ar Lietuvai reikalinga Respublikos diena?, Parlamento studijos, 2006, [nr.] 6, p. 175–177, <http://www.parlamentostudijos.lt/Nr6/6_Aktualijos_Baranauskas.htm>.
  • Lietuvos politiniai santykiai su Vakarų Europa XIII–XV a., Kultūros barai, 2006, nr. 10 (503), p. 66–73. Santr. angl.: p. 96.
    Istorija [apžvalga ir atlasas], Lietuva 1009–2009: elektroninė knyga, Vilnius: Elektroninės leidybos namai, 2009. (5,3 a. l. teksto – 4,3 a. l. rašytine forma, 1 a. l. įgarsintas ir 68 žml.).
  • On the Origin of the Name of Lithuania, Lituanus, 2009, vol. 55:3, p. 28–36, <http://www.lituanus.org/2009/09_3_02%20Baranauskas.html>.
  • Sąjūdis Anykščiuose (1988–1993 m.), Sąjūdis Lietuvos periferijoje (1988–1993 m.), sud. M. Tamošaitis, L. Truska, Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2009, p. 200–214.
  • Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir lietuvių tauta, Lietuvių tauta, kn. 11: Tirpstančios lietuvių žemės, 2009, p. 80–101.
  • Zamki i kośioły litewskie XIV–XV wieku jako ośrodki kultury, Środowiska kulturotwórcze i kontakty kulturalne Wielkiego Księstwa Litewskiego od XV do XIX wieku:
  • Materiały z XVII spotkania Komisji Lituanistycznej zorganizowanego przez Instytut UW i Instytut Historii Prawa UW w Warszawie 23–24 września 2008, pod red. U. Augustyniak, Warszawa, 2009, p. 11–24.
  • Gelvonų ištakos, Gelvonai, vyr. red. V. Girininkienė, Vilnius: Versmė, 2009, p. 166–168: žml.
  • Kur buvo žiemgalių Silenės žemė?, Florilegium Lithuanum: in honorem eximii professoris atque academici Lithuani domini Eugenii Jovaiša anniversarii sexagesimi causa dicatum, sudarytojai: Grasilda Blažienė, Sandra Grigaravičiūtė, Aivas Ragauskas; redakcinė kolegija: Grasilda Blažienė, Sandra Grigaravičiūtė, Robertas Jurgaitis, Zigmantas Kiaupa, Arvydas Malonaitis, Mykolas Michelbertas, Rimantas Miknys, Aivas Ragauskas, Vladas Žulkus, Vilnius: VPU leidykla, 2010, p. 194–206: santr. angl.
  • Kodėl Vytautą vadiname Didžiuoju?, Vytautas Didysis ir jo epocha = Vytautas the Great and His Epoch: straipsnių rinkinys 2000–2010 = Collection of Articles, 2000–2010, sudarė Brigita Balčytienė, Trakai: Trakų istorijos muziejus, 2010, p. 82–92: santr. angl.
  • Karaliaus Liudviko Didžiojo santykiai su Lietuva, Tarptautinė mokslinė konferencija „Šventoji Jadvyga ir Lietuva“ = Szent Hedvig és Litvánia. Nemzetközi tudományos konferencia: pranešimai = elődások, sudarė Marija Rubaževičienė, Vilnius, 2010, p. 37–51: santr. vengr.
  • Žalgirio mūšis Lietuvos istorikų darbuose, Istorija, 2011, t. 1 (81), p. 23–35: santr. angl., <http://archyvas.istorijoszurnalas.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=357&Itemid=351>.
  • Bitwa pod Grunwaldem w pracach historyków litewskich, Annales Universitatis Paedagogicae Cracoviensis. Studia Historica XI: wydanie specjalne: Bitwa pod Grunwaldem w historii i tradicji Polski i Litwy, pod red. J. Rajmana. Kraków, 2011, s. 75–91: santr. angl.
  • XIV–XVIII a. LDK pilių istorijos apybraižos, Lietuvos pilys ir tvirtovės, Kaunas: Šviesa, 2011, p. 138–173.
  • Salakas – lietuvių ir sėlių žemių paribyje, Salako kraštas, Vilnius: Versmė, 2012, p. 45–62: iliustr., žml.
  • Kartena ir kuršių pilys prie Minijos – vakarinis Ceklio žemės pasienis, Lietuvos lokaliniai tyrimai, 2013, LLT:2013-21/72-226/HI, 8 p., <http://www.llt.lt/pdf/kartena/kartena-1_istorija-2012.pdf>. ISSN 2029-0799.
  • Aistiškoji mūsų galimybių erdvė, Nepriklausomybės sąsiuviniai, 2013, nr. 3 (5), p. 4–21, <http://www.rofondas.lt/wp-content/uploads/2014/01/Nepriklausomybes_sasiuviniai_5.pdf>.
  • Pabaisko mūšyje dalyvavusių kariuomenių sudėtis ir skaičiai, Lituanistika, 2016, t. 62, nr. 3 (105), p. 161–169, <https://www.lmaleidykla.lt/ojs/index.php/lituanistica/article/view/3374>.
  • Pabaisko mūšis ir jo istorinis kontekstas, Pabaisko mūšis ir jo epocha: straipsnių rinkinys, sudarytoja I. Vaškevičiūtė, redakcinė kolegija: E. Jovaiša, S. Polechov, I. Vaškevičiūtė, M. Vitkūnas, G. Zabiela, recenzentai: E. Vasiliauskas, S. Strelcovas, Vilnius: Lietuvos edukologijos universiteto leidykla, 2017, p. 10–68.
  • Klaipėdos kraštas: geografinė aprėptis ir susiformavimo istorija = The Klaipėda Region: Geographical Coverage and the History of its Formation, Klaipėdos (Memel) kraštas: nuo ištakų iki XVII amžiaus. Paroda ir katalogas, skiriami Lietuvos valstybės šimtmečiui ir Europos kultūros paveldo metams 2018 = The Klaipėda (Memel) Region: from orgins to the 17th century. The exhibition and the catalogue are dedicated to the centennial of the restored State of Lithuania and European year of cultural heritage 2018, sudarytoja Audronė Bliujienė, redaktorių kolegija: Jonas Genys, Matthias Wemhoff, Eglė Griciuvienė, Heino Neumayer, Vladas Žulkus, recenzentai: Anna Bitner-Wróblewska, Justina Poškienė, Marius Ščavinskas, Klaipėda: Mažosios Lietuvos muziejus, 2018, p. 15–30.
  • 1219 m. taikos sutartis tarp Lietuvos ir Volynės kunigaikščių: teksto interpretavimo problemos, Istorija, 2019, T. 115, nr. 3, p. 4–27.
  • Žemaitija ir Žiemgala XIII a. ketvirtajame ketvirtyje – XIV a. pirmajame ketvirtyje, Acta Historica Universitatis Klaipedensis, 2019, t. 39: Žemaitija – nežinoma žemė: XIII–XVIII amžiai, sud. Vacys Vaivada, p. 99–117.
  • Recenzija: История белорусской государственности. Т. 1: Белорусская государственность: от истоков до конца XVIII в. Oтв. ред. тома: О. Н. Левко, В. Ф. Голубев. Минск: Беларуская навука, 2018, 597, [2] с.: iliustr., portr., žml., Lietuvos istorijos metraštis. 2019-2, Vilnius, 2019, p. 211–221.
  • Mūšiai viduramžių Lietuvos istorijoje, Lituanistica, 2020, t. 67, nr. 3 (121), p. 157–188.
  • Neįvykęs antrasis Žalgiris, Vytautas Didysis ir jo epocha = Vytautas the Great and His Epoch. D. 2: Straipsnių rinkinys 2011–2020. Sudarė Brigita Balčytienė. Trakai: Trakų istorijos muziejus, 2020, p. 40–59.
  • Medvėgalio pilis ir Medininkų žemė XIV amžiuje, Medvėgalio archeologinio komplekso naujausių tyrimų duomenys, sudarytojas Gintautas Zabiela. Klaipėda: Klaipėdos universitetas, 2020, p. 8–40: iliustr., lent., žml. (Lietuvos piliakalnių tyrimų medžiaga; t. 2).
  • Algirdo politinė biografija Algirdo M. Budreckio akimis, Budreckis Algirdas M. Algirdas: senovės Lietuvos valstybininkas: jo veikla ir laikai, specialusis redaktorius Tomas Baranauskas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2021, p. 374–380.
  • Komentarai, Budreckis Algirdas M. Algirdas: senovės Lietuvos valstybininkas: jo veikla ir laikai, specialusis redaktorius Tomas Baranauskas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2021, p. 381–399.
  • 1219 metų Lietuvos ir Volynės kunigaikščių sutarties dalyviai, Istorija, 2021, t. 124, nr. 4, p. 4–35.

Šiuo metu vykdomi darbai

  • Dalyvauja įgyvendinant LII mokslinę programą „Lietuvos istorija ir kultūra per pagalbinių istorijos mokslų prizmę“ (2022–2026 m.).
  • Dalyvauja įgyvendinant ilgalaikę mokslinę programą „Lietuvos (LDK) valstybingumo istorinė raida Europos kontekste (XIII–XVIII a.)“ (2022–2026 m.).

Kontaktai

El. paštas – baranausko@gmail.com

Telefonas – 868939442

ORCID: A-5706-2019, https://orcid.org/0000-0002-5392-0084

Informacija atnaujinta 2022-09-02 16:13