A. Sadauskienė  |  D. Daukšas  |  D. Brandišauskas  |  E. Dambrauskaitė  |  E. Atminytė  |  G. Lukoševičiūtė  |  I. Šidiškienė  |

M. Caporkė  |  R. Rauluševičienė  |  R. Paukštytė-Šaknienė  |  V. Savoniakaitė  |  V. Serbentienė  |  V. Tumėnas  |  Ž. Šaknys

---

Rasa Paukštytė-Šaknienė

Humanitarinių mokslų daktarė, vyresnioji mokslo darbuotoja

1987 m. – Vilniaus pedagoginis universitetas. 1993–1997 m. Vytauto Didžiojo universiteto ir Lietuvos istorijos instituto Humanitarinių mokslų etnologijos krypties doktorantė. 1997 m. apginta humanitarinių mokslų daktaro disertaciją „Gimtuvės ir krikštynos Lietuvos kaimo gyvenime (XIX a. pabaigoje – XX a. I pusėje)“. Lietuvos istorijos institute dirba nuo 1981 metų. Nuo 2002 m. vyresnioji mokslo darbuotoja. 2022–2024 m. dalyvauja LII ir Bulgarijos MA Etnologijos ir folkloro instituto projekte „Etniškumas, religingumas ir tautinis tapatumas Lietuvoje ir Bulgarijoje. Tradiciniai elementai ir naujos transformacijos“. LMT projekto „Šiuolaikinės vilniečių šventės šeimoje“ 2012–2014 (Lietuvos Mokslo tarybos Nacionalinė Lituanistikos plėtros 2009–2015 metų programa Sutartis LIT – 5-6) vadovė. 2 doktorantų gynimo tarybos pirmininkė, 6 doktorantų gynimo komitetų narė, 6 daktaro disertacijų oponentė. Vykdė lauko tyrimus Lietuvoje, Lenkijoje, Latvijoje, Baltarusijoje ir Bulgarijoje. Doktorančių Audronės Daraškevičienės (disertacija apginta 2020 m.) ir Raimondos Rauluševičienės (nuo 2023 m.) vadovė. Skaito du doktorantūros kursus VDU, KU ir LII doktorantams.

Pagrindinės tyrinėjimų kryptis

• Amžiaus antropologija
• Šeimos tyrinėjimai
• Miesto etnologija
• Etniškumo raiška
• Laisvalaikio ir švenčių tyrimai
• Kaimynystės tyrimai

Svarbiausios mokslinės publikacijos

• Gimtuvės, A. Vyšniauskaitė, P. Kalnius, R. Paukštytė, Lietuvių šeima ir papročiai, Vilnius: Mintis, 1995, p. 83–88, 396–441.
• Gimtuvės ir krikštynos Lietuvos kaimo gyvenime (XIX a. pabaigoje – XX a. pirmojoje pusėje), Vilnius: Diemedis, 1999, 171, [1] p. – (Lietuvos etnologija = Lithuanian ethnology / LII; 6).
• Krikštynos ir vardynos XX a. antrojoje pusėje, R. Merkienė, R. Paukštytė-Šaknienė, V. Savoniakaitė, Ž. Šaknys. Pietryčių Latvijos lietuviai: tapatumo išraiška, etninės ir kultūrinės orientacijos, Vilnius: Versus aureus, 2005, p.144–157; 255–256; 274–275.
• Vaiko gimties socialinio įteisinimo papročiai, R. Paukštytė-Šaknienė, V. Savoniakaitė, Ž. Šaknys, I. Šidiškienė, Lietuvos kultūra: Aukštaitijos papročiai, sud. Ž. Šaknys, Vilnius: LII leidykla, 2007, p. 17–64.
• Vaiko gimties socialinio įteisinimo papročiai, R. Paukštytė-Šaknienė, V. Savoniakaitė, Ž. Šaknys, I. Šidiškienė, Lietuvos kultūra: Dzūkijos ir Suvalkijos papročiai, sud. Ž. Šaknys, Vilnius: LII leidykla, 2009, p. 17–62.
• Gimtuvės, A. Vyšniauskaitė, P. Kalnius, R. Paukštytė, Lietuvių šeima ir papročiai, Vilnius: Mintis, 2009, p. 99–105, 434–482 [2-asis papildytas leidimas].
• Vaiko gimties socialinio įteisinimo papročiai, R. Paukštytė-Šaknienė, V. Savoniakaitė, Ž. Šaknys, I. Šidiškienė. Lietuvos kultūra: Mažosios Lietuvos ir Žemaitijos papročiai, sud. Ž. Šaknys, Vilnius: LII leidykla, 2012, p. 19–76.
• Įvadas; Kūčios ir Kalėdos; Joninės, Rasa Paukštytė-Šaknienė Rasa, Mardosa Jonas, Šaknys Žilvytis, Šidiškienė Irma. Šventės šiuolaikinėje vilniečių šeimoje. R. Paukštytė – Šaknienė (sud.)Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2016, p. 9–74; 263–290.
• Miestiečių šeimos laisvalaikis, šventės ir ritualai, R. Paukštytė-Šakniene, Ž. Šaknys, I. Šidiškienė. Vilniečių socialinė sąveika ir kultūrinė raiška: laisvalaikis, šventės ir ritualai. Sud. Ž. Šaknys. Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2019, p. 21–111.
• Šeimos laisvalaikis ir šventės daugiakultūrėje erdvėje. Kaiminystė ir kaimyninis bendravimas, R. Paukštytė-Šakniene, Ž. Šaknys, I. Šidiškienė. Gyvenimas daugiakultūrėje aplinkoje: Laisvalaikis ir šventės Vilniaus apylinkėse. Sud. Ž. Šaknys. Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2023, p. 58–156, 305–313.

Svarbiausi moksliniai straipsniai 

• Moralės samprata jaunimo bendravimo papročiuose, Etnografiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1988–1989 m., Vilnius, 1990, p. 157–168.
• Gimtuvių papročiai Aukštaitijoje, Liaudies kultūra, 1991, nr. 6, p. 24–25.
• Gimtuvių papročiai, Rietavo apylinkės, Kaunas, 1992, p. 390–395.
• Medicininio švietimo įtaka gimtuvių papročiams Lietuvoje (XX a. 3–4 deš.), Etnografiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1991–1992 m., Vilnius, 1993, p. 131–138.
• Pribuvėja ir gimtuvių papročiai Lietuvos kaime XIX a. pab. – XX a. I pusė, Lituanistica, 1993, nr. 3(15), p. 77–92.
• Kūdikio laukimo papročiai (XIX a. pab. – XX a. I pusė), Lietuvos šeima, Vilnius, 1994–1995, p. 235–238.
• Kūdikio laukimas tradicinėje kaimo ir šiuolaikinėje bendruomenėje, Liaudies kultūra, 1995, nr. 5, p. 15–17.
• Krikštatėvių dovanos, Liaudies kultūra, 1999, nr. 2, p. 14–17.
• Pribuvėja ir kaimo bendruomenė Lietuvoje XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje, Etninė kultūra ir tapatumo išraiška (Etnologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1992, 1993 ir 1995), Vilnius, 1999, p. 160–165.
• Motinos įvesdinimo į bažnyčią paprotys Lietuvos kaime (XIX a. pabaiga – XX a. I pusė), Etninė kultūra ir tapatumo išraiška (Etnologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1992, 1993 ir 1995), Vilnius, 1999, p. 166–172.
• Krikštatėvių vaidmuo krikštynų papročiuose (XIX a. pabaiga – XX a. I pusė), Etninė kultūra ir tapatumo išraiška (Etnologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1992, 1993 ir 1995), Vilnius, 1999, p. 173–178.
• Latvijos lietuvių krikštynos po 1991 metų, Liaudies kultūra, 2000, nr. 3, p. 30–33.
• Idealus bendruomenės modelis. Gimimo papročiai, Žiemgala, 2001, nr. 2, p. 2–9, 38–39.
• Krikštynos ir vardynos Šiaurės Rytų Lietuvoje XX a. II pusėje, Lietuvos katalikų mokslo akademijos metraštis, Vilnius, 2001, t. 19, p. 243–266 [santr. liet., angl.].
• Vardynos – krikštynų pakaitalas ar jų padirbinys ?, Liaudies kultūra, 2001, nr. 5, p. 18–22.
• Šiaurryčių lietuvių etninis kultūros tapatumas XX a. II pusės vaiko socialinio įteisinimo papročiuose, Lituanistica, 2002, nr. 1(49), p. 57–73.
• Merkiniškių gimtuvės ir krikštynos: tradicinių kultūros elementų sklaida XX a., Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis, Vilnius, 2002, t. 21, p. 141–170 [santr. liet., angl.].
• Lokalinės kultūros struktūrinės kaitos kontūrai: gimtuvių papročių ciklas XX a. Dzūkijoje, Lietuvos etnologija: socialinės antropologijos ir etnologijos studijos, 2002, nr. 2(11), p. 71–88 [santr.angl.].
• Ar krikštatėviai lietuvių visuomenėje tampa antrais tėvais, Lietuvių katalikų mokslo akademijos suvažiavimo darbai. Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraščio priedas, 2003, t. 18, p. 209–219.
• Liaudies kultūra mieste. Vilniečių krikštynos, Lituanistica, 2003, nr. 2(54), p. 112–125.
• Lietuvių ir lenkų kultūra XX a. pabaigoje – XXI a. pradžioje: Vilniečių krikštynos, Rocznik Stowarzyszenia Naukowców Polaków Litwy. Rok 2004, t. 3, Vilnius, 2004, p. 108–126.
• Požiūris į abortus Aukštaitijoje, Liaudies kultūra, 2004, nr. 5, p. 14–23.
• Kultūrinių reprodukcijos aspektų raiška kaimo kultūroje, Lietuvos etnologija: socialinės antropologijos ir etnologijos studijos, 2004, nr. 4(13), p. 89–110.
• Lietuvos etnologijos šaltinių klasifikacija, Liaudies kultūra, 2005, nr. 1, p. 14–27. (kartu su I. Šidiškiene, V. Savoniakaite, R. Šakniene, D. Svidinskaite).
• Liaudiškasis požiūris į gyvybės išsaugojimą tūkstantmečių sandūroje, Lietuvių katalikų mokslo akademijos suvažiavimo darbai, Vilnius, 2005, t. 19, p. 637–646.
• Gyvenimo ciklo papročiai: Krikštynos, Punsko ir Seinų krašto lietuvių etninio ir kultūrinio tapatumo bruožai, Punskas: Aušra, 2006, p. 78–105.
• Sauga ar simbolis: liaudiškasis krikšto marškinėlių suvokimas modernioje visuomenėje, Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis, Vilnius: Katalikų akademija, 2006, t. XXIX, p. 71–82.
• Social Legitimation of a Child: Baptism and Name Giving in Latvia and Lithuania, Vēsture: Avoti un cilvēki. Humanitārās fakultātes XVI starptautisko zinātnisko lasījumi materiāli. Vēsture X, Daugavpils: Daugavpils universitātes akadēmiskais apgāds „Saule“, 2007, pp. 154–158.
• Gimimas ir krikštynos, R. Paukštytė-Šaknienė, Ž. B. Šaknys, R. Vasiliauskas, A. Vyšniauskaitė, I. R. Merkienė, Šiaurės Lietuvos kultūros paveldas. Papročiai, sud. ir ats. red. V. Didžpetris, Kaunas: Žiemgalos leidykla, 2007, p. 9–30.
• Pirmoji Komunija ir Sutvirtinimo Sakramentas, R. Paukštytė-Šaknienė, Ž. B. Šaknys, R. Vasiliauskas, A. Vyšniauskaitė, I. R. Merkienė, Šiaurės Lietuvos kultūros paveldas. Papročiai, sud. ir ats. red. V. Didžpetris, Kaunas: Žiemgalos leidykla, 2007, p. 31–35. Su Ž. Šakniu.
• Ritual, Power and Historical Perspective. Baptism and Name-giving in Lithuania and Latvia, Journal of Ethnology and Folkloristics, 2007, Vol. 1, No. 1, p. 115–129.
• Gimimų reguliavimo būdai ir jų raiška istoriografiniame kontekste, Liaudies kultūra, 2008, nr. 5, p. 31–39.
• Naujų etnografinių lauko tyrimo būdų paieška: apklausa dviese, Lietuvos etnologija: socialinės antropologijos ir etnologijos studijos, 2008, nr. 8(17), p. 117–138 (su I. Šidiškiene).
• Lietuvos etnologijos mokslas XX a. ir XXI pradžios periodiniuose ir tęstiniuose leidiniuose, Istorija, 2009, nr. 1, p. 68–76.
• Mažosios Lietuvos kultūrinio savitumo raiška senųjų rašytinių šaltinių kontekste, Lituanistica, 2009, t. 55, nr. 3–4(79–80), p. 162–173.
• Періодика литовської етнології в перспективі розвитку науки, Народна творчiсть та етнографiя. 2011, № 3, с. 14–18.
• Малая Литва и христьянская культура: Мотивация крещения детей, Культурное наследие Восточной Прусии. T. II. Калининград, 2011, с. 9–15.
• Kultūrinė lyčių specifika Pranės Dundulienės tyrinėjimuose, Liaudies kultūra, 2011, nr. 2, p. 73–75.
• Восприятие традиции в современной городской среде,  Матерiали до укрaïнськоï этнологiï. Збiрник наукових праць. Випуск 10(13). Киïв, 2011, с. 270–274.
• Regioniškumas ir tradicija dabarties kultūroje: papročių kaitos ypatumai, Tautosakos darbai, 2012, nr. XLIII, p. 143–154.
• Tradicijos sampratos šiuolaikinėje Lietuvoje, Lituanistica, 2012, t.58, nr. 2(88),  p. 206–217.
• Pasiruošimas Kalėdų šventėms vilniečių šeimose: stresas ar malonumas?, Lituanistica, 2013, t. 59 nr. 4(94), p. 316–327.
• Tradicija šiuolaikinių kalendorinių ir gyvenimo ciklo švenčių kontekste, Res Humanitariae, 2013, t. 14 nr. 2, p. 302–322.
• Вяра, ритуал и религиозна хармония (Harmony of Faith, Ritual and Religiosity), Български фолклор, 2014, кн. 1, л. 56–67.
• Šeimos samprata šių dienų miesto kultūroje: tarp tradicijos ir dabarties, V. Savoniakaitė (sud.) Savas ir kitas šiuolaikiniais požiūriais, 2014, p. 257–274.
• Ritual Year of Godparents and Godchildrens in Contemporary Lithuanian Society, The Ritual Year 10. Magic in Rituals and Rituals in Magic. The Yearbook of the SIEF Working Group on the Ritual Year. Innsbruck, Tartu: ELM Scholarly Press, 2015, p. 471–478.
• The Family and the Ritual Year in the Modern Lithuanian City, The Ritual Year 11: Tradition and Transformation.The Yearbook of the SIEF (Société Internationale d’Ethnologie et de Folklore) Working Group of the Ritual Year. Ed. by Guzel Stolyarova, Irina Sedakova, and Nina Vlaskina. Moscow, 2016, p. 234–236.
• Šeima ir kalendorinės šventės sovietinėje Lietuvoje, Lietuvos etnologija: socialinės antropologijos ir etnologijos studijos, 2016, 16(26), p. 5–30.
• Christmas in the Families of Contemporary Lithuanian City, Народна творчість та етнологія, 2016, № 1, с. 33–39.
• Понятие современного праздника в современном городе Литвы, Е.А. Ягафова (отв. редактор) Праздники и обряды в Урало-Поволжье: традиции и новации в современной культуре. Самара: СГСПУ. 2016, с. 129–134.
• Žvilgsnis į Vacio Miliaus Lietuvių etnologijos bibliografijų ypatumus, Etnografija, 2016, p. 32–45.
• Vilniaus ir Sofijos gyventojų šeimos šventės, Lituanistica, 2018, nr. 1(111), p. 58–72.
• Kaimynystės ryšiai šių dienų kultūroje: atvejis iš Vilniaus apylinkių, Lietuvos etnologija: Socialinės antropologijos ir etnologijos studijos, 2018, nr. 18(27), p. 35–61.
• Leisure Culture in Lithuania: an Ethnological Investigation, Balkan and Baltic States in United Europe, Histories, Religions, and Culture. Sofia: Paradigma Publishing House, 2018, p. 278–290.
• Family Celebrations in Lithuania and Bulgaria: Ethnic, Confessional and Cultural Traits, Yearbook of Balkan and Baltic Studies, Vol. 2. Vilnius-Tartu-Sofia: ELM Scholarly Press, 2019, p. 57–70.
• Etnografinių tyrimų laukas už Lietuvos ribų: šeima ir jos papročiai, Lituanistica. 2019, nr. 2, p. 124–139.
• Lietuviškumo paieškos: Angelės Vyšniauskaitės etnografinis tyrimas Vakarų Gudijoje. Etnografija. Metraštis 28/2018. Lietuvos Nacionalinis muziejus, 2020, p. 28–41. 
• Rituals of Social Legitimization in the Lithuanian Childbirth Customs System: Traditions and Innovations, Electronic Journal of Folklore, 2020, vol. 80, p. 11–34.
• Etnologinis šeimos laisvalaikio tyrimas: Vilniaus apylinkių savitumai, Res Humanitariae, 2020, t. XXVII, p. 44–61.
• Neighbourhood and sociocultural values in the Lithuanian ritual year, Yearbook of Balkan and Baltic Studies, 2020, vol. 3, p. 51–66.
• Festive and Daily Interaction between Neighbours in Contemporary Lithuania and Bulgaria. Yearbook of Balkan and Baltic Studies, 2021, vol. 4, p. 171–194.
• Old Rituals in a New Cultural Environment. The ‘Drowning’ of a Midwife and the ‘Hanging’ Of a Matchmaker in Lithuania and Western Belarus, Yearbook of Baltic and Balkan Studies, 2022, vol.5, p. 196–218.
• Vilniečių Kūčių valgiai: ar išliko tradicija XXI a. mieste?, Lietuvos etnologija: socialinės antropologijos ir etnologijos studijos, 2023, nr. 23(32), p. 108–137.

Metodinės priemonės 

• Krikštynos ir vardynos. Metodinė priemonė etnografiniams lauko tyrimams, Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, 2007, 6 p. 2.    
• Gimimų reguliavimas. Metodinė priemonė etnografiniams lauko tyrimams, Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, 2007, 6 p. 3.    
• Krikštynos, I. R. Merkienė (sud.) Šiokiadienių ir šventadienių etnografija. Etnografinių duomenų rinkimo pagrindai, Vilnius: Versmės leidykla, 2007, p. 74–77.
• Kūdikių auginimas, I. R. Merkienė (sud.) Šiokiadienių ir šventadienių etnografija. Etnografinių duomenų rinkimo pagrindai, Vilnius: Versmės leidykla, 2007, p.  72–74.
• Šiuolaikinės vilniečių šventės šeimoje. Pirmoji dalis. Etnografinis klausimynas. Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2012, 16 p. (kartu su J. Mardosa, Ž. Šakniu, I. Šidiškiene).
• Šiuolaikinės vilniečių šventės šeimoje. Antroji dalis. Etnografinis klausimynas. Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2012, 16 p. (kartu su J. Mardosa, Ž. Šakniu, I. Šidiškiene). 7–14.   
• Darbo ir pajamų pasiskirstymas šeimoje; Gyvenimo ciklo papročiai: vaišės ir dovanos; Krikštynos ir vardynos; Lankynos; Šventinė kultūra šeimoje (Nepriklausomoje Lietuvoje); Šventinė kultūra šeimoje (Sovietinėje Lietuvoje); Tradicija XXI amžiuje; Šventės šeimoje – šv. Kalėdos ir šv . Velykos (su J. Mardosa), Mardosa Jonas. Individas, šeima, bendruomenė, tauta. Etnografinių tyrimų klausimynai. Vilnius: Lietuvos edukologijos universiteto leidykla, 2015, p. 62–83.

Ekspertinė veikla

• Lituanistikos duomenų bazė. Pareigos: ekspertė. Data: nuo 2007 m.
• Etninės kultūros globos tarybos, prie LR Seimo. Pareigos: narė. Data: nuo 2009 iki 2021 m.
• Tautinio paveldo produktų, tradicinių mugių, tradicinių amatų mokymo programų, tradicinių amatų meistrų sertifikavimo ir atestavimo ekspertų komisijos prie ŽŪM. Pareigos: narė. Data: nuo 2019 iki 2023 m.
• LII Atestacinė komisija. Pareigos: narė. Data: nuo 2019 m.
• LII Etikos komisija. Pareigos: pirmininkė. Data: nuo 2019 m.
• VDU, KU ir LII vykdomos humanitarinių mokslų srities etnologijos mokslo krypties (07 H) doktorantūros komitetas. Pareigos: narė. Data: nuo 2017 m.
• Profesinių mokyklų mokinių rengiamų varžytuvių komisijos narė. Pareigos: narė. Data: nuo 2016 m.
• Nematerialaus kultūros vertybių sąvado komisijos narė (nuo 2021 lapkričio mėn.)

Dalyvavimas mokslo leidinių redakcinėse komisijose

• “Yearbook of Balkan and Baltic Studies”. Leidžianti institucija ir šalis: Estijos literatūros muziejus, Bulgarijos MA Etnologijos ir folkloro tyrimų institutas, Lietuvos istorijos institutas, Latvijos universiteto Filosofijos ir sociologijos institutas, Bulgarijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos MA, Estijos tyrimų kokybės centras (Bulgarija, Lietuva, Latvija, Estija). Pareigos: redkolegijos narė. Data: nuo 2019 m.

• „Šiaurės Lietuvos kultūros paveldas“. Leidžianti institucija ir šalis: Žiemgalos leidykla (Lietuva). Pareigos: mokslinės tarybos narė. Data: nuo 2008 m. iki 2021 m.

• „Etnografija“. Leidžianti institucija ir šalis: Nacionalinis muziejus (Lietuva). Pareigos: redkolegijos narė. Data: nuo 2014 m.

• „Lithuanian Journal of Anthropology“. Leidžianti institucija ir šalis: Vytauto Didžiojo universiteto Kultūrų studijų ir etnologijos katedros (Lietuva). Pareigos: redkolegijos narė. Data: 2014 m.

• „Vilniaus istorijos metraštis“. Leidžianti institucija ir šalis: LEU (Lietuva). Pareigos: redkolegijos narė. Data: nuo 2009–2010 m.

Kontaktai

ORCID iD: https://orcid.org/0000-0002-3987-8887

El. paštas: rasa.sakniene@gmail.com

Telefonas: (+370) 675 22 725