A. Prašmantaitė  |  A. Katilius  |  D. Staliūnas I J.Paškauskas | L.Pocius I  O. Mastianica  |  R. Griškaitė  |  R. Miknys  |  T. Bairašauskaitė  |  V. Žaltauskaitė  |  V. Pugačiauskas  |  V. Petronis  |  Z. Medišauskienė | G. Subačius | G. Malinauskaitė |

---

XIX a. istorijos skyrius įkurtas 1996 metais, reformavus Kultūros istorijos ir Tautinio atgimimo ir Lietuvos Respublikos istorijos skyrius. Skyriuje dirba 2 vyriausieji mokslo darbuotojai, 5 vyresnieji mokslo darbuotojai, 7 mokslo darbuotojai, 1 laborantas ir 3 doktorantai.

Skyriaus darbuotojai tyrinėja:  

• I pasaulinio karo istoriją;
• Nacionalizmus;
• XX a. prad. - vidur. radikalios dešinės ir kairės politinių sroves
• Lietuvos lenkų etnopolitinę ir etnokultūrinę orientaciją lietuvių modernios tautos kūrimosi ir modernaus valstybingumo sąlygomis XIX a. – XX a. pirmoje pusėje
• Lietuvių, lenkų ir baltarusių etninių bendruomenių tarpusavio santykius ir jų dinamiką XIX a. pab. – XX a. pirmoje pusėje.
• Tautinių mažumų istoriją (Lietuvos totorių istoriją)
• Lietuvos bajorų istoriją
• Lietuvos romantinę istoriografiją (XIX a. pirmoji pusė).
• Rusiškąją istoriografiją Lietuvoje (XIX a. antroji pusė-XX a. pradžia),
• Rusijos politiką Lietuvoje XIX a. pirmoje pusėje
• Tradicionalistinę pasaulėžiūrą Lietuvos visuomenėje XIX a. viduryje
• Visuomeninės organizacijas Lietuvoje XIX amžiuje
• Lietuvos krikščionybės istoriją naujausiais laikais Lietuvos švietimo ir mokslo istoriją naujausiais laikais,
• Vilniaus miesto sociotopografiją XIX a.,
• 1830–1831 metų sukilimą
• Katalikų Bažnyčios kaip institucijos ir bendruomenės funkcionavimą XIX amžiaus Lietuvoje, jos santykį su nacionalizmais, dvasininkų luomo socialinės modernizacijos aspektus.
• Rusijos imperijos konfesinę politiką Šiaurės Vakarų krašte, Katalikų Bažnyčios ir kitų konfesijų santykius XIX a. Lietuvoje.
• XIX amžiaus sociokultūrinius reiškinius, inteligentijos ir bajorijos tapatybę,
• Rusijos imperijos ir jos periferijos socialinę istoriją,
• XIX a. Užnemunės istoriją,
• Rusijos imperijos tautinę politiką, etninius konfliktus, atminimo politiką, mentalinius žemėlapius.
• Žydų studijos.

Šiuo metu, skyriaus vedėjo pareigas užima dr. Virgilijus Pugačiauskas.

 

Skyriuje vykdomos ilgalaikės mokslinių tyrimų programos

Darbuotojai vykdo šias Lietuvos istorijos instituto mokslinių tyrimų programas:

• Konflikto genealogija modernėjančioje visuomenėje. Lietuvos atvejis (XIX–XX a.) (2022–2026). Programos vadovas dr. Darius Staliūnas
• „Vilniaus istorija. Sintezė“ (programos trukmė 2017–2021 m.). Programos vadovas dr. Gintautas Sliesoriūnas.

Skyriuje įvykdytos bendros ilgalaikės mokslinių tyrimų programos

• „XIX amžiaus sociokultūrinis laukas: visuomenės grupės, asmenybės, institucijos“. Programos vadovė prof. habil. dr. Tamara Bairašauskaitė.(2017-2021)
• „Vėluojanti tauta – 2: Lietuvių modernizacijos problemos“. Programos vadovas dr. Česlovas Laurinavičius.(2017-2021)
• Visuomenės struktūros, socialinė sąveika ir jos poveikis valstybės raidai (Naujieji laikai), (2012–2016). Programos vadovė prof. habil. dr. Tamara Bairašauskaitė.
• Lietuvos visuomenės tradicinis elitas: bajorų ir dvasininkų luomų pokyčiai modernizacijos sąlygomis (XIX a.–XX a. per.) (2010–2015 m.) Programos vadovė habil. dr. T. Bairašauskaitė.
• Vilniaus istorija. Tyrimai. 2012– Programos vadovė dr. Zita Medišauskienė.
• Lietuvos miestų socialinė topografija XIV–XXI a. (2009–2013). Programos vadovas dr. Gediminas Vaitkevičius.
• Lietuvos istorija (2000–2011). Programos vadovė habil. dr. Jūratė Kiaupienė.
• Lietuvos krikščioniškoji dvasininkija ir 1863 m. sukilimas. Programos vadovė prof. habil. dr. A. Prašmantaitė. (2004–2008, pratęsta iki 2009)

Reikšmingiausi skyriaus darbai (abėcėlės tvarka)

Monografijos

• Jonas Totoraitis MIC: biografija ir veikla / Algimantas Katilius – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2022, 278 p.
• Lietuvos totorių istorija, Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2021, 495 p.
• The Tsar, The Empire, and The Nation. Dilemmas of Nationalization in Russia’s Western Borderlands, 1905-1915, ed. Darius Staliūnas, Yoko Aoshima, Budapest 2021.
• Simono Daukanto Sankt Peterburgo ortografija (1834–1846) / Giedrius Subačius – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2021. – 640 p. ISBN 978-609-8183-98-6
• 1863–1864 metų sukilėlių kelias į mirtį ir atgimimą, kolektyvinė monografija, sud. T. Bairašauskaitė, Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2019.
• Simono Daukanto Rygos ortografija (1827–1834) (Simonas Daukantas’s Rīga Orthography (1827–1834)). Lietuvos istorijos institutas, 2018.
• Aldona Prašmantaitė, 1863 m. sukilimas ir Katalikų Bažnyčia Lietuvoje, Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2014.
• Aldona Prašmantaitė, Vilniaus universitetas ir visuomenė 1803–1832 metais. Gamtos mokslų populiarinimas (serija „Iš mokslų istorijos Lietuvoje“, t. VII), Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 1992.
• Aldona Prašmantaitė, Žemaičių vyskupas Juozapas Arnulfas Giedraitis, Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2000.
• Algimantas Katilius, Katalikų dvasininkijos rengimas Seinų kunigų seminarijoje (XIX a. – XX a. pradžia). Vilnius: LII,  2009.
• Algimantas Katilius, Prelatas Kazimieras Steponas Šaulys, Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2016.
• Algimantas Katilius, Vasario 16-os Akto signataras kunigas Alfonsas Petrulis, Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2017.
• Darius Staliūnas (su Dangiru Mačiuliu) papildyta lietuviška versija: Vilnius – Lietuvos sostinė: problema tautinės valstybės projekte (XIX a. pab.–1940 m.), Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2015).
• Darius Staliūnas, Kas laimėjo Žalgirio mūšį. Istorinio paveldo dalybos Vidurio ir Rytų Europoje, Vilnius: Mintis, 2012, (bendraautoriai – D. Mačiulis ir R. Petrauskas).
• Darius Staliūnas, Lithuanian Nationalism and the Vilnius Question, 1883–1940, Marburg: Herder-Institut, 2015.
• Darius Staliūnas, Enemies for a Day: Antisemitism and Anti-Jewish Violence in Russian Ruled Lithuania, Budapest, New York: CEU Press, 2015.
• Darius Staliūnas, Making Russians. Meaning and Practice of Russification in Lithuania and Belarus after 1863, Amsterdam/New York, NY: Rodopi, 2007.
• Darius Staliūnas, Savas ar svetimas paveldas? 1863–1864 m. sukilimas kaip lietuviška atminties vieta, Vilnius: Mintis, 2008.
• Darius Staliūnas, Visuomenė be universiteto? (Aukštosios mokyklos atkūrimo problema Lietuvoje: XIX a. vidurys-XX a. pradžia), Vilnius: LII, 2000.
• Lietuvos istorija. T.8. Devynioliktas amžius: Visuomenė ir valdžia, Tamara Bairašauskaitė, Zita Medišauskienė, Rimantas Miknys, Vilnius: baltos lankos, 2011.
• Olga Mastianica, Pravėrus namų duris: moterų švietimas Lietuvoje XVIII a. pabaigoje–XX a. pradžioje, Vilnius: LII leidykla, 2012.
• Olga Mastianica, Bajorija lietuvių tautiniame projekte (XIX a. pabaiga–XX a. pradžia), Vilnius: LII, 2016.
• Reda Griškaitė, „Mineralinis miestelis“ arba kurortinės kultūros pradžia Lietuvoje = "Минеральное местечко" или начало курортной культуры в Литве = "Mineralne miasteczko" albo początek kultury uzdrowiskowej na Litwie, Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2003.
• Reda Griškaitė, Konstantinas Tiškevičius ir Neris, arba Kelionė ir knyga, Vilnius: Žara, 2009.
• Reda Griškaitė, Mykolas Balinskis: kova dėl istorijos?, Vilnius: Eugrimas, 2005.
• Rimantas Miknys, Historie Polski w XIX wieku. T.4. Narody, wyznania, emigracje, porównania [Pod redakciją Andrzeja Nowaka.], Warszawa: Dig 2015 (Bendraautoriai: Anna Barańska, Theodor R. Weeks, Żurawski vel Grajewski Radosław Pawel, Bolesław Orłowski, Maciej Janowski).
• Rimantas Miknys, Lietuvių Atgimimo istorijos studijos, t. 10: Rimantas Miknys, Lietuvos demokratų partija 1902–1915 metais, Vilnius, 1995.
• Rimantas Miknys, Mykolo Römerio mokslas apie valstybę, Vilnius 1997, p. 27–81; 253–296. (Bendraautoriai: M. Maksimaitis, E. Motieka, O. Ruželytė).
• Rimantas Miknys, Šiaulių miesto istorija (iki 1940 m.), Šiauliai, 1991 (Bendraautoriai: E. Gudavičius, Z. Kiaupa, P. Žostautaitė).
• Tamara Bairašauskaitė,  Part I. Early Settlements: 1: Lithuania, Muslim Tatar Minotities in the Baltic Sea Region, ed. by Ingvar Svanberg and David Westerlund, Leiden: Brill, 2016 (Bendraautorius E. Račius).
• Tamara Bairašauskaitė, Bajorų dvaras keičia savininką. Vilniaus, Kauno ir Gardino gubernijų dvarų likimai 1863–1914 metais, Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2018.
• Tamara Bairašauskaitė, Lietuvos bajorų savivalda XIX a. pirmojoje pusėje, Vilnius: LII leidykla, 2003.
• Tamara Bairašauskaitė, Lietuvos totoriai XIX amžiuje, Vilnius: Mintis, 1996.
• Tamara Bairašauskaitė, Mykolas Juozapas Römeris (1778–1853). Bajoro viešoji ir privati erdvės XIX a. pirmojoje pusėje, Vilnius: LII leidykla, 2011.
• Virgilijus Pugačiauskas, Kreivoji pilis: Tarpdisciplininių tyrimų atvejis, Vilnius:LII leidykla, 2016 (Bendraautoriai: Saulius Sarcevičius, Oksana Valionienė).
• Virgilijus Pugačiauskas, Lukiškės: nuo priemiesčio iki centro (XV a. - XX a. pradžia): kolektyvinė monografija, Vilnius: Diemedžio leidykla, 2008 (Bendraautoriai: Vytautas Jogėla, Elmantas Meilus).
• Virgilijus Pugačiauskas, Napoleonas ir Vilnius: karinio gyvenimo kasdienybės bruožai, Vilnius: Arlila, 2004.
• Virgilijus Pugačiauskas, Napoleono administracija Lietuvoje, Vilnius: Vaga, 1998.
• Vytautas Petronis, Constructing Lithuania: Ethnic Mapping in Tsarist Russia, ca. 1800-1914, Stockholm, Intellecta, 2007.
• Zita Medišauskienė, Rusijos cenzūra Lietuvoje XIX a. viduryje, Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas, 1998.

Šaltinių publikacijos

• Mečislovas Davainis-Silvestraitis Dienoraštis 1904 – 1912 / Parengė Olga Mastianica-Stankevič, Jurgita Venckienė – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2020. – 288 p. ISBN 978-609-8183-76-4; ISSN 1648-3294 
• 1886 m. Zacharijaus Liackio traktatas apie lietuvių kalbą, Archivum Lithuanicum 19 , 2017, p . 331–352.
• Adomas Stanislovas Krasinskis, Atsiminimai, parengė Aldona Prašmantaitė, Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2013, 217p.
• Apolonija Dalevskytė-Sierakauskienė, Atsiminimai, sud. T. Bairašauskaitė, J. Sikorska-Kulesza, iš lenkų kalbos vertė T. Bairašauskaitė, papildytas ir pataisytas leidimas Vilnius: LNM, 2019, 306 p.
• Apolonija z Dalewskich Sierakowska, Wspomnienia, oprac. J. Sikorska-Kulesza, T. Bairašauskaitė, Warszawa: Neriton, 2010, 255 s.
• Arkivysk. Pranciškus Karevičius, MIC, Mano gyvenimo ir atsiminimų bruožai. Parengė prof. A. Gaigalaitė, A. Katilius, Vilnius: LKMA, 2006, 427 p.
• Arkivyskupas Teofilius Matulionis laiškuose ir dokumentuose. Parengė J. Boruta, E. Neniškytė, A. Katilius. Vilnius: LKMA, 2002, 190 p.
• Arkivyskupas Teofilius Matulionis laiškuose ir dokumentuose. Parengė J. Boruta, E. Neniškytė, A. Katilius, Vilnius: Lietuvių katalikų mokslo akademija, 2002, 190 p.
• Atsiminimų fragmentas apie žemaičių vyskupą Juozapą Arnulfą Giedraitį, parengė Aldona Prašmantaitė, in: Lietuvos istorijos metraštis. 1999 metai, Vilnius, 2000, p. 196–206.
• Carlas von Schmithas, Necrolithuanica. Parengė R. Griškaitė, A. Katilius, V. Kazakevičius, A. Mickevičius. Vilnius: Versus aureus, 2006, 269 p.
• Dėl J. A. Giedraičio Naujojo Testamento vertimo, parengė Aldona Prašmantaitė, Lituanistica, Vilnius, 1992, nr. 3, p. 70–73.
• Didžiosios knygnešių bylos. Sudarė A. Katilius. Vilnius: LII, 2006, 420 p.
• Eugenijus Römeris, Livonijos ir Lietuvos Römerių giminės istorija, sud. ir mokslinis red. T. Bairašauskaitė, J. Širkaitė, R. Miknys, Vilnius: KFMI, 2009, 528 p..
• Imperatoriškosios Romos katalikų dvasinės akademijos 1886 m. regula, parengė Vilma Žaltauskaitė, Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis XXXVII, Vilnius: LKMA, 2013, p. 103–129.
• Stakauskas, Naujieji nacionalizmai ir Katalikų Bažnyčia Lietuvoje. Sudarė ir įvadinį straipsnį parašė A. Katilius. Vilnius: Aidai, 2003, 459 p.
• Stankevičius, Mano gyvenimo kryžkelės. Atsiminimai. Parengė A. Katilius, dr. E. Neniškytė. Vilnius: LKMA, 2002, 743 p.
• Staugaitis, Mano atsiminimai. II papildytas leidimas. Parengė J.Boruta, R.Laukaitytė, A. Katilius. Vilnius: LKMA, 2006, 624 p. Biblliografija: A. Katilius, Justino Staugaičio bibliografija.
• Jan Czeczot, Śpiewki o dawnych litwinach do roku 1434 = Jonas Čečiotas,Giesmelės apie senovės lietuvius iki 1434 metų, sud. Reda Griškaitė, Vilnius: Vyturys, 1994.
• Jonas Čečiotas. 1796–1847 = Jan Czeczot. 1789–1847, Jan Czeczot. Śpiewki o dawnych litwinach do roku 1434 = Jonas Čečiotas, Giesmelės apie senovės lietuvius iki 1434 metų, sud. Reda Griškaitė, Vilnius: Vyturys, 1994.
• Kazys Šapalas, „Žiburio“ draugija ir jos mokyklos. Sudarytojai T. Gustienė, V. Pukienė, A. Katilius. Marijampolė: Piko valanda, 2009.
• Konstantinas Tiškevičius, Neris ir jos krantai: hidrografiniu, istoriniu, archeologiniu ir etnografiniu požiūriu, antroji laida lietuvių kalba, parengė Reda Griškaitė, iš lenkų kalbos vertė Irena Katilienė, Vilnius: Mintis, 2013, XXVII, 528 p.
• Mečislovas Davainis-Silvestraitis. Dienoraštis 1904–1912, parengė Olga Mastianica-Stankevič, Jurgita Venckienė, Vilnius: LII, 2020.
• Michał Römer, Dzienniki, tom 1.: 1911 – 1913, [Seria Świadectwa Polska XX wiek, Warszawa Ośrodek KARTA 2017, 705 p. (Parengėjas kartu su Janu Sienkiewicz‘iumi. Mokslinis konsultantas (redaktorius) R. Miknys kartu su L.Zasztowt).
• Michał Römer, Dzienniki, tom 2.: 1914 – 1915. [Seria Świadectwa Polska XX wiek, Warszawa Ośrodek KARTA 2017, 705 p. (Parengėjas R. Miknys kartu su Janu Sienkiewicz‘iumi ir Zbigniew‘u Solak‘u. Mokslinis konsultantas (redaktorius) R. Miknys kartu su L.Zasztowt“u). 1
• Michał Römer, Dzienniki, tom 3.: 1916 – 1919, [Seria Świadectwa Polska XX wiek, Warszawa Ośrodek KARTA 2018, 849 p. (Parengėjas R. Miknys kartu su Janu Sienkiewicz‘iumi ir Zbigniew‘u Solak‘u. Mokslinis konsultantas (redaktorius)R. Miknys kartu su L.Zasztowt“u).
• Michał Römer, Dzienniki, tom 4.: 1920 – 1930. [Seria Świadectwa Polska XX wiek, Warszawa Ośrodek KARTA 2018, 668 p. (Parengėjas R. Miknys kartu su Janu Sienkiewicz‘iumi. Mokslinis konsultantas (redaktorius) R. Miknys kartu su L.Zasztowt“u).
• Michał Römer, Dzienniki, tom 5.: 1931– 1938. [Seria Świadectwa Polska XX wiek, Warszawa Ośrodek KARTA 2018, 614 p. (Parengėjas R. Miknys kartu su Janu Sienkiewicz‘iumi. Mokslinis konsultantas (redaktorius) R. Miknys kartu su L.Zasztowt“u).
• Michał Römer, Dzienniki, tom 6.: 1939 – 1945. [Seria Świadectwa Polska XX wiek, Warszawa Ośrodek KARTA 2018, 742 p. (Parengėjas R. Miknys kartu su Janu Sienkiewicz‘iumi. Mokslinis konsultantas (redaktorius) R. Miknys kartu su L.Zasztowt“u).
• Mykolas Römeris, Dienoraštis. 1918 m. birželio 13-oji – 1919 m. birželio 20-oji, mokslinė redakcija, įvadinis straipsnis, originalaus teksto parengimas, asmenvardžių ir vietovardžių rodyklės Rimantas Miknys, Vilnius: Versus Aureus, 2007, 487 p.
• Mykolas Römeris, Dienoraštis.1921 m. lapkričio 8-oji – 1922 m. birželio 15-oji . Sudarytojas, ir mokslinis redaktorius R. Miknys. Paaiškinimai R. Miknys. Iš lenkų kalbos vertė Vaiva Grigaitienė, Vilnius: Versus aureus, 2013, 341 p.
• Mykolas Römeris, Dienoraštis.1922 m. birželio 16-oji – 1923 m. balandžio 10-oji. Sudarytojas, ir mokslinis redaktorius R. Miknys. Paaiškinimai R. Miknys. Iš lenkų kalbos vertė Vaiva Grigaitienė, Vilnius: Versus aureus, 2016, 335 p.
• Mykolas Römeris. Dienoraštis. 1915 m. liepos 18-oji – 1916 m. vasario 24-oji, mokslinė redakcija, įvadinis straipsnis, originalaus teksto parengimas, asmenvardžių ir vietovardžių rodyklės Rimantas Miknys, Vilnius: Versus aureus, 2009, 423 p.
• Mykolas Römeris. Dienoraštis. 1919 m. birželio 21-oji – 1920 m. kovo 15-oji, mokslinė redakcija, įvadinis straipsnis, originalaus teksto parengimas, asmenvardžių ir vietovardžių rodyklės Rimantas Miknys, Vilnius: Versus aureus, 2009, 349 p.
• Mykolas Römeris. Dienoraštis.1920 m. kovo16-oji – 1921m. sausio 12-oji, sudarytojas, paaiškinimų autorius ir mokslinis redaktorius Rimantas Miknys. Iš lenkų kalbos vertė Vaiva Grigaitienė, Vilnius: Versus aureus, 2011, 540 p.
• Mykolas Römeris. Dienoraštis.1921 m. sausio 13-oji – 1921m. lapkričio 7-oji, sudarytojas, ir mokslinis redaktorius Rimantas Miknys. Paaiškinimai – J. Jurkiewiczius ir R. Miknys. Iš lenkų kalbos vertė Vaiva Grigaitienė,Vilnius: Versus aureus, 2012, P.458.
• 1812 metų Lietuvos laikinosios vyriausybės komisijos posėdžių protokolai, (mokslinė redakcija,  įvadinis straipsnis: „Lietuvos laikinoji vyriausybės komisija: sudėtis, struktūra ir veikla” (originalaus teksto parengimas, komentarai, asmenvardžių ir vietovardžių rodyklės). Parengė V. Pugačiauskas. Iš lenkų klabos vertė Neringa Šlimienė. Vilnius:LII, 2012, 358 p.
• Motiejus Valančius, Namų užrašai, parengė Aldona Prašmantaitė, Vilnius: Baltos lankos, 2003, 933 p.
• Nieznany Maciej Tuhan-Baranowski, Rocznik Tatarów Polskich, sud. Tamara Bairašauskaitė, Gdańsk, 1997, t. 4, s. 253–279.
• Rauda, Nesuprantami mums tavo, Viešpatie, keliai : atsiminimai. Parengė J. Boruta, E. Neniškytė, A. Katilius. Vilnius: LKMA, 2000, 521 p.
• Perlaužto kryžiaus kodas. Lietuviški 1862 m. plakatai, parengė Aldona Prašmantaitė, Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2019, p. 150.
• Pogrindžio kunigų seminarija. XX a. aštuntojo ir devintojo dešimtmečio Lietuvos antisovietinio pogrindžio dokumentai. Parengė vysk. dr. J. Boruta, A. Katilius, D. Ratkutė. Vilnius: LKMA, 2002, 727 p.
• Povilas Januševičius. Visokių atsitikimų sąrasza: 1895-1898, parengė Vilma Žaltauskaitė, Bibliotheca Archivi Lithuanici 5, Vilnius: LII leidykla, 2004, 314 p.
• Prelato Povilo Januševičiaus fotografijų kolekcija: albumas nr. 7,  parengė Vilma Žaltauskaitė, Vilnius: Mintis, 2010, 248 p.
• Seweryn Römer, Wspomnienia spisane w 1863 roku, Opracowanie, wstęp i przypisy Tamara Bairašauskaitė, Seria „Kresy w polskich pamiętnikach i listach (1795–1918)“, t. 6, Warszawa: UJK-DiG, 2017.
• Simono Daukanto raštai. Laiškai Teodorui Narbutui: epistolinis dialogas, įvadinis straipsnis, leidinio sudarymas, redagavimas, aiškinimas, Teodoro Narbuto laiškų vertimas iš lenkų kalbos Reda Griškaitė, Vilnius: Mokslas, 1996, 660 p.
• Stanislovas Moravskis, Iš visur po truputį, t. 1: Nuo Merkinės iki Kauno. Atsiskyrėlio gavenda, parengimas, teksto vertimas iš lenkų kalbos, įvedamasis straipsnis, komentavimas,  asmenvardžių ir vietovardžių rodyklių sudarymas Reda Griškaitė, Vilnius: Dailės akademijos leidykla, 2009.
• Teodoras Narbutas. Lietuvių tautos istorija, t. 1 (antrasis pataisytas ir papildytas leidimas), įvadinis straipsnis, teksto redagavimas (482 p.), paaiškinimai (p. 483– 529), papildymų vertimas iš lenkų kalbos Reda Griškaitė, Vilnius: Mintis, 1998.
• Teodoras Narbutas. Lietuvių tautos istorija, t. 2, įvadinis straipsnis, redagavimas, paaiškinimai, papildymų vertimas iš lenkų kalbos Reda Griškaitė, Vilnius: Mintis, 1995.
• Teodoras Narbutas. Lietuvių tautos istorija, t. 3, įvadinis straipsnis, redagavimas, paaiškinimai, papildymų vertimas iš lenkų kalbos Reda Griškaitė, Vilnius: Mintis, 1994.
• Teodoras Narbutas. Lietuvių tautos istorija, t. 4, , įvadinis straipsnis, redagavimas, paaiškinimai, papildymų vertimas iš lenkų kalbos Reda Griškaitė, Vilnius: Mintis, 1997.
• Teodoras Narbutas. Lietuvių tautos istorija, t. 5, įvadinis straipsnis, redagavimas, rankraštinių papildymų vertimas, paaiškinimai Reda Griškaitė, Vilnius: Mintis, 2001.
• The Lithuanian-Jewish Political Dialogue in Petrograd in 1917, Sirutavičius and D. Staliūnas (eds.), A Pragmatic Alliance: Jewish--Lithuanian Political Cooperation at the Beginning of the 20th Century, Budapest/New York: CEU Press, 2011, pp. 231–243
• Vyskupas Vincentas Borisevičius straipsniuose ir dokumentuose. Parengė J. Boruta, M. Klimkaitė, E. Neniškytė, A. Katilius. Vilnius: LKMA, 2002, 379 p.
• Vyskupo Antano Baranausko anketa dvasininkams. 1898 m., parengė Algimantas Katilius, Vilnius: LII, 2012, 816 p.
• Žemaičių vyskupas J. A. Giedraitis – Naujojo Testamento vertėjas, parengė Aldona Prašmantaitė, in: Devynioliktan amžiun įžengus, (serija „Senoji Lietuvos literatūra“, kn. 3), Vilnius: Pradai, 1994, p.172–340.

Sudaryti mokslinių straipsnių rinkiniai bei kiti leidiniai 

• Pasakojimai apie Vilnių ir vilniečius / sudarytoja Zita Medišauskienė. – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2018. – 207 p. ISBN 978-609-8183-37-5
• Pasakojimai apie Vilnių ir vilniečius. II / sudarytoja Zita Medišauskienė. – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2019. – 252 p. ISBN 978-609-8183-54-2
• Pasakojimai apie Vilnių ir vilniečius. III/ sudarytoja Zita Medišauskienė. – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2020. – 221 p. ISBN 978-609-8183-74-0
• Pasakojimai apie Vilnių ir vilniečius T. IV / sudarytoja Zita Medišauskienė – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2022. – 224 p. ISBN 978-609-8314-07-6
• 1863–1864 m. sukilimas: istorija ir atmintis, 1863–1864 m. sukilimas: Istorija ir atmintis, sud. Darius Staliūnas, Zita Medišauskienė, Vilnius: LII leidykla, 2016.
• Eustachijus Tiškevičius: darbai ir kontekstai. Mokslo straipsnių rinkinys, sudarytojai Žygintas Būčys ir Reda Griškaitė, Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2014, 360 p.
• Kai ksenofobija virsta prievarta. Lietuvių ir žydų santykių dinamika XIX a. – XX a. pirmojoje pusėje, sud. Darius Staliūnas, Vladas Sirutavičius, Vilnius: LII leidykla, 2005.
• Kintančios Lietuvos visuomenė: struktūros, veikėjai, idėjos, sud. Olga Mastianica, Virgilijus Pugačiauskas, Vilma Žaltauskaitė, Vilnius: LII, 2015.
• Kipčiakų tiurkų Orientas Lietuvoje: istorija ir tyrimų perspektyva, sud. T. Bairašauskaitė, H. Kobeckaitė, Vilnius, 1994. – 175 p.
• Kova dėl istorijos: Vilniaus senienų muziejus (1855–1915). Mokslo straipsnių rinkinys, Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2015, p. 290–347, 475 p.
• Lietuvos erdvinės sampratos ilgajame XIX šimtmetyje, sud. Darius Staliūnas, Vilnius: Baltijos kopija, 2015.
• Lietuvos žydai. Istorinė studija, Darius Staliūnas, Vladas Sirutavičius, Jurgita Verbickienė, Vilnius: Baltos lankos, 2012.
• Nacionalizmas ir emocijos (Lietuva ir Lenkija XIX-XX a.), sud. Darius Staliūnas, Vladas Sirutavičius, Vilnius: LII leidykla, 2001.
• Obratnaia uniia. Iz istorii otnoshenii mezhdu katolitsizmom i pravoslaviem v Rossiiskoj imperii 1840-1873, sud. Darius Staliūnas, Michail Dolbilov, Vilnius: Lithuanian Institute of History, 2010.
• Orientas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos visuomenės tradicijoje: totoriai ir karaimai, sud. T. Bairašauskaitė, H. Kobeckaitė, G. Miškinienė. Moksl. red. T. Bairašauskaitė, Specialusis „Lietuvos istorijos studijų“ leidinys, t. 6, Vilnius: VUL, 2008. – 368 p.
• Pasakojimai apie Vilnių ir vilniečius, sudarytoja Zita Medišauskienė, Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2018, 207 p.
• Pasakojimai apie Vilnių ir vilniečius. II, sudarytoja Zita Medišauskienė, Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2019, 252 p.
• Pasakojimai apie Vilnių ir vilniečius. III, sudarytoja Zita Medišauskienė, Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2020, 221 p.
• Raidžių draudimo metai, Vilnius: LII leidykla, 2004.
• Tiurkų istorija ir kultūra Lietuvoje. Sud. T. Bairašauskaitė, G. Miškinienė, mokslinė red. T. Bairašauskaitė. Specialus „Lietuvos istorijos studijų“ leidinys (t. 11), Vilnius: VU leidykla, 2014. – 400 p.
• Žydai Lietuvos ekonominėje-socialinėje struktūroje: tarp tarpininko ir konkurento, sud. Darius Staliūnas, Vladas Sirutavičius, Vilnius: LII leidykla, 2006.
• Žydų klausimas Lietuvoje XIX a. viduryje, sud. Darius Staliūnas, Vladas Sirutavičius, Vilnius: LII leidykla, 2004.
• Социальные группы и их влияние на развитие общества в XVI–XIX веках = Grupy społeczne i ich wpływ na rozwojspołeczeństwa w XVI–XIX wieku: сборник научных статей подготовлен на основе докладов участников международной конференции, состоявшейся в Институте истории Литвы 8–9 октября 2014 г., составитель ТамараБайрашаускайте, Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2015. – 416 p.