Lietuvos istorijos institute 2022–2025 m. buvo įgyvendinamas Lietuvos mokslo tarybos finansuotas Mokslininkų grupių projektas „Bizantija ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė: pasaulietinės ir bažnytinės sferos sąveikos XIV–XV a.“ (sut. Nr. S-MIP-22-15).* Jis buvo skirtas tirti iki šiol menkai nagrinėtą klausimų ratą – kokie buvo Rytų Romos imperijos (Bizantijos) ir Lietuvos santykiai Vėlyvaisiais Viduramžiais (XIII–XV a.). Todėl šiame projekte stengtasi per pasaulietinės ir bažnytinės sąveikos prizmę pažvelgti į tai, kas vyko didžiulėje erdvėje – nuo Lietuvos Palangos pajūrio, per Baltarusijos miškus ir pelkes, per Ukrainos stepes, o tada per Juodąją jūrą iki pat Konstantinopolio – Imperatoriškojo Miesto. Tokiai kelionei atlikti reikėjo geros komandos. Todėl ypač džiugina tai, kad į šį projektą pavyko įtraukti pasaulyje garsius bizantinistus: Jonathan Shepard (Oksfordas) ir Constantin Zuckerman (Paryžius). Lietuviškąją pusę atstovavo Sergejus Temčinas ir projekto vadovas Darius Baronas. Šie keturi mokslininkai ir sudarė projekto tyrėjų branduolį, kuris pritraukė Bizantijos problematiką gvildenančius mokslininkus iš kitų šalių. Ryškiausiai projekto tarptautiškumą atskleidė 2024 m. gegužės 30–31 d. Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai įvykusi tarptautinė konferencija “Bizantijos reiškimasis tarp Juodosios ir Baltijos jūros: politinės, bažnytinės ir kultūrinės srovės vėlyvųjų Viduramžių Vidurio ir Rytų Europoje” (Konferencija vyko anglų kalba: „The Byzantine presence between Black Sea and Baltic: Political, ecclesiastical, and cultural trends in late medieval East-Central Europe“):
Šioje konferencijoje pranešimus skaitė ir J. Shepard, C. Zuckerman bei S. Temčinas.
Projekto tikslas ir pagrindimas:
Projektu siekta naujų tyrimų šviesoje pateikti Bizantijos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) santykius XIV–XV a. pirmoje pusėje. Projekto idėją pagimdė noras išsiaiškinti paradoksalią LDK tarptautinių santykių padėtį XIV–XV a.: nors Bizantijos imperija ir Lietuva gyvavo geografiškai nutolusios viena nuo kitos, dabar jau galima teigti, kad Lietuvos ryšiai su Bizantija savo intensyvumu pranoko Lietuvos ir kitų valstybių, neturėjusių su ja bendros sienos, kontaktus. Viena vertus, ano meto LDK buvo dinamišką raidą išgyvenanti, Rytų ir Vakarų kontaktinėje zonoje sėkmingai tarpusi valstybė, antra vertus, Rytų Romos (Bizantijos) imperija išgyveno nuosmukio ir agonijos laikotarpį. Viena valstybė (LDK) tryško karinės energijos pertekliumi, antrajai (Bizantija) – kaip tik tokio pobūdžio jėgos labiausiai stigo. Viena turėjo daug kietos, kita – (vis dar, santykinai) daug minkštos galios. Būtent toks skirtingų galių asimetriškumas, bet tuo pačiu ir poreikių komplementarumas kaip tik ir grindė LDK ir Bizantijos tarpusavio suartėjimą, kuris nors iš ilgos trukmės perspektyvos žiūrint buvo trumpalaikis reiškinys, tačiau turėjo ilgalaikes pasekmes, ypač LDK, kuri gyvavo iki pat XVIII a. pabaigos. Gvildenant šią praeities būtovės plotmę, tiriant erdviai suprantamus kultūrinius mainus parankiausią prieigą teikia būtent pasaulietinės ir bažnytinės politikos sferos, brėžusios fundamentalius tapatybės dėmenis. Pastaruosius įprasta įvardinti Rytais ir Vakarais, tai yra tokiais tapatybės sandais, kurių bruožų tarpusavio sambūvis ir konfrontacija ir senovėje, ir mūsų dienomis reiškiasi egzistenciniais iššūkiais. Teigtina, kad pastangos juos perprasti ir geriau suvokti yra gyvybiškai svarbios.
Rezultatai ir būsimų tyrimų perspektyvos:
Vykdydamas numatytus tyrimus projekto vadovas D. Baronas siekė pateikti visuminį Lietuvos ir Bizantijos santykių vaizdą per pasaulietinės ir bažnytinės politikos prizmę nuo pačių ankstyviausių (XIII a. pradžioje) iki pat Vytauto epochos, kurią jis vertina kaip sąveikos tarp Lietuvos ir Bizantijos apogėjų. Tokiu būdu sėkmingai kvestionuojamas istoriografijoje vis dar gajus požiūris, jog po katalikiško Lietuvos krikšto (1387), Lietuva bus “iškritusi” iš „Bizantijos sandraugos“ konceptu (D. Obolensky) apibrėžiamos tikrovės poveikio lauko. Kad būta kaip tik priešingai rodo bažnytinės unijos reikalo epopėja LDK žemėse XV a. Šiam reiškiniui nušviesti buvo atliktas detalus tyrimas skirtas Kijevo metropolito Izidoriaus (1436–1458) veiklai susijusiai su LDK atstovais. Vyniodamas šią tyrimų giją D. Baronas prasiveržė pro šio projekto chronologinius rėmus ir parašė kitai, post-bizantinei epochai skirtą straipsnį, grąžindamas (kaip tikisi) į Lietuvos kultūrinę atmintį Petro Arkudijaus (1563–1633) asmenybę. Tai vertintina kaip neplanuotas, bet svarbus indėlis plėtojant Lietuvos ir Ukrainos istorikų bendradarbiavimą, kuriam reikšmingą postūmį davė 2023 m. Lietuvoje minėti Šv. Juozapato Kuncevičiaus metai.
Projekto vykdytojas Dr Jonathan Shepard parašė du konceptualius straipsnius.
Pirmasis: „Soft power, manpower, centre-point: imperial diplomacy towards Western Rus and Lithuania“ (apytikslis vertimas į lietuvių kalbą: „Minkštoji galia, žmogiškieji ištekliai, centriniai taškai: imperinė diplomatija Vakarų Rusios ir Lietuvos atžvilgiu“). Jame iš makroistorinės perspektyvos buvo pažvelgta į Lietuvos poreikio Bizantijai aplinkybes, kurios ir skatino vėlyvosios Bizantijos elitą kreipti savo suinteresuotą žvilgsnį į tolimus kraštus, kokiais jiems buvo Lietuva ir Rusia. Tai atvejo studija, kurioje sėkmingai pritaikyta J. Shepardo autorinė “persidengiančių sferų” teorijos prieiga.
Antrasis: „Councils East and West: A sketch“ (“Bažnytiniai Susirinkimai Rytuose ir Vakaruose”) pateikiama sintetinė bažnytinės unijos problematikos sintezė, tiriamąjį žvilgsnį fokusuojant iš Vakarų, ir ypatingą dėmesį skiriant reikšmingai Vytauto epochos asmenybei metropolitui Grigaliui Camblakui.
Projekto vykdytojas Prof. Constantin Zuckerman parašė du straipsnius, skirtus geresniam Haličo ir Lietuvos stačiatikių metropolijos kūrimosi aplinkybių nušvietimui:
Pirmas: “Rhôsia Divided – The Metropolitan see of Kyiv versus Halych and Lithuania I: Metropolitans Maksim and Petr” (= „Rusia padalinta – Kijevo metropolija akistatoje su Haliču ir Lietuva I: metropolitai Maksimas ir Petras“);
Antras: “Rhôsia Divided – The Metropolitan see of Kyiv versus Halych and Lithuania II: Metropolitans Feognost and Aleksiy” (= Rusia padalinta – Kijevo metropolija akistatoje su Haliču ir Lietuva II: metropolitai Teognostas ir Aleksijus).
Šio projekto vadovo nuomone, kai šie straipsniai bus išspausdinti, jie žymės ryškų kokybinį šuolį tiriant stačiatikių Bažnyčios istoriją XIV a. Rusioje.
Projekto vykdytojas Prof. Sergejus Temčinas atstovavo literatūrinių tyrimų srovę šiame projekte ir parengė šešių straipsnių puokštę. Joje išskirtini tokie blokai:
- a) straipsniai skirti Trijų Vilniaus kankinių (stačiatikių šventųjų Antano, Jono ir Eustatijaus) hagiografinių tekstų istorijai, kurie reikšmingai pastūmėjo pirmyn pačių ankstyviausių tekstų graikų kalba autorystės ir jų sklaidos klausimų sprendimą.
Tai:
„Byzantine Authors of Liturgical Texts for the Three Orthodox Martyrs of Vilnius“ („Trijų stačiatikių Vilniaus kankinių liturginių tekstų autoriai bizantiečiai”);
„The Church Slavonic Version of Michael Balsamon’s Encomium for the Three Orthodox Martyrs of Vilnius“ („Mykolo Balsamono gyriaus Trims stačiatikių Vilniaus kankiniams versija bažnytine slavų kalba“);
„Two Church Slavonic Translations of the Greek Hymnographic Service for the Three Orthodox Martyrs of Vilnius“ („Trijų stačiatikių Vilniaus kankinių himnografinių liturginių tekstų vertimai į bažnytinę slavų kalbą“).
- b) tai straipsniai, skirti Kijevo metropolito Grigaliaus Camblago hagiografinei kūrybai.
Tai:
„The Life of Chariton the Confessor (September 28) by Symeon the Metaphrast as a Source for the Life of John the New of Suceava (June 2) by Gregory Tsamblak“ („Simeono Metafrasto Charitono Išpažinėjo Gyvenimas (rugsėjo 28 d.) – šaltinis Grigaliaus Camblako parašytam Jono Naujojo Sučeviečio Gyvenimui (birželio 2 d.);
„The Relative Chronology of the Two Hymnographic Services by Gregory Tsamblak and His Life Path“ („Grigaliaus Camblako dviejų himnografinių liturginių tekstų santykinė chronologija“).
- c) straipsnis skirtas kritiškam santykiui su mūsų dienų Lietuvos akademinėje padangėje atsiradusia versija apie esą Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo rašytą „teologinį laišką“.
„The Grand Duke Algirdas’ “Theological Letter” to the Patriarch of Constantinople in Nikephoros Gregoras’ History: The nature and authorship of the text“ („Didžiojo kunigaikščio Algirdo “teologinis laiškas” Konstantinopolio patriarchui Nikeforo Gregoro Istorijoje: teksto pobūdis ir jo autorystė“.
Dalis projekto metu sukurtų straipsnių yra arba jau paskelbta, arba priimta spaudai ir artimiausiai įmanomu metu pasirodys spaudoje. Jau dabar galima teigti, kad reikšmingiausias projekto rezultatatas bus straipsnių anglų kalba rinkinys, kurį išleis Brill leidykla naujoje serijoje “Worlds of the Slavs” („Slavų pasauliai“): https://brill.com/display/serial/WOTS
Šio projekto metu sukurtų straipsnių rinkinys vadinsis „Brief Encounter: Lithuania and the Byzantine World“ („Trumpas susitikimas: Lietuva ir Bizantijos pasaulis“), edited by / parengė Darius Baronas, Jonathan Shepard, Sergejus Temčinas and Constantin Zuckerman. Be projekto dalyvių prie šio tomo prisijungė visa eilė mokslininkų iš keletos šalių: Lietuvos (Rytis Jonaitis, Vytas Jankauskas, Irma Kaplūnaitė, Giedrė Mickūnaitė), Lenkijos (Yanina Ryier), Vokietijos (Sebastian Kolditz, Aleksandr Osipian), Graikijos ir Austrijos (Ekaterini Mitsiou), Ukrainos (Oleksandr Fylypchuk, Nazar Zatorskyy).
Pasibaigus projektui skirtam laikui, toliau bus vykdoma poprojektinė veikla, kurios metu bus iki laimingos pabaigos vykdoma ir prižiūrima leidybinė veikla, o rezultatams tampant viešai prieinamiems bus vykdoma aktyvi mokslo sklaidos politika Lietuvos istorijos institutui prieinamomis priemonėmis. Visu tuo bus siekiama ne tik žiniomis grįstų faktų ir interpretacijų sklaidos tarp kultūriškai jautrios ir politiškai supratingos visuomenės dallies, bet taip pat tikimasi iš naujo suburti tyrėjų komandą, kuri galėtų toliau tirti ir gilinti pažinimą istorinių procecų, vykusių tarp Baltijos ir Juodosios jūros regionų Viduramžiais ir Ankstyvaisiais naujaisiais laikais. Netenka abejoti, kad šis istorinis palikimas įtakoja ir šiuolaikinių žmonių, tautų bei šio regiono valstybių gyvenimo ir išlikimo strategijas. Jo geresnis pažinimas gali padėti geriau orientuotis audringuose mūsų dienų geopolitikos vandenyse.
Darius Baronas
* Tai mokslo sklaidos publikacija, nušviečianti projektą „Bizantija ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė: pasaulietinės ir bažnytinės sferų sąveikos XIV–XV a.“ (sut. Nr. S-MIP-22-15).
