Constantin Zuckerman – Aukštųjų studijų praktinės mokyklos (Université Paris Sciences et Lettres) profesorius
Constantin Zuckerman gimė Maskvoje 1957 m., klasikinės filologijos bakalauro ir magistro studijas baigė Jeruzalės Hebrajų Universitete, Bizantijos istoriją ir kultūrą studijavo Vokietijoje, daktaro ir habilituoto daktaro disertacija apsigynė Paryžiaus Sorbonoje, tyrėjo ir direktoriaus pavaduotojo pareigas eina Bizantijos istorijos ir civilizacijos tyrimų centre (Centre d’Histoire et Civilisation de Byzance), kuris kaip autonomiškas vienetas priklauso vienai prestižiškiausių Prancūzijos, Europos, o gal net ir viso pasaulio akademinių institucijų – Collège de France, įkurtai karaliaus Pranciškaus I 1530 m.*
Šis trumpas akademinis dosjė rodo apmatus mokslininko kelio, vedusio jį nuo Rytų Europos iki tikrųjų Vakarų širdies. Ši geografinė aprėptis nuo Maskvos iki Jeruzalės ir nuo Jeruzalės iki Paryžiaus idealiai sutampa su Konstantino Zuckermano moksliniais interesais, kurių reikšminga dalis susijusi tyrimais skirtais išaiškinti kokie buvo Bizantijos imperijos santykiai su gotais, armėnais, hunais, tiurkais, chazarais, vengrais, skandinavais ankstyvaisiais Rusios istorijos amžiais bei slavais. Nors Zuckermaną labiausiai traukia Bizantijos imperijos galybės amžiai (IX–XI a.), tačiau jis nevengia mesti savo žvilgsnio į vėlesnius laikus. Vienas tokių atvejų tai Zuckermano domėjimasis Kijevo ir visos Rusios stačiatikių metropolijos istorija XIV a. Dar 2014 m. jis paskelbė nedidelį, bet reikšmingą straipsnį apie Lietuvos stačiatikių metropolijos susikūrimo aplinkybes (1316–1317). O šiuo metu, dirbdamas Lietuvos istorijos institute, jis parengė dvi studijas, kuriose faktiškai iš naujo perrašoma stačiatikių Bažnyčios Rusioje XIV a. istorija. Nors dėl atlikto tyrimo gyvavimo šiuo metu „rankraščio teisių“ forma dar per anksti yra atskleisti detales, bet jau dabar galima teigti, kad C. Zuckermanas įtikinimai parodė, kad Konstantinopolio patriarchatas nebuvo besąlygiškas Maskvos pretenzijų rėmėjas, o vadovavosi gerokai kitokiais kriterijais, negu kad įprastai vaizduojama istoriografijoje, o dar plačiau – kur kas lakiau sklindančioje istoriškai stilizuotoje propagandoje. Ypač džiugu, kad šie išties proveržį žymintys tyrimai atlikti būtent Lietuvos istorijos institute, Vilniuje!
Teksto autorius Darius Baronas
* Tai mokslo sklaidos publikacija, nušviečianti projektą „Bizantija ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė: pasaulietinės ir bažnytinės sferų sąveikos XIV–XV a.“ (sut. Nr. S-MIP-22-15).
