Rugpjūčio 21–23 d. vyks antrasis Vilniaus istorijos teorijos konventas, mokslininkus ir besidominčius istorija pakviesiantis atidžiau pažvelgti į ypač įdomią ir intriguojančią temą – antropoceno istoriografiją.

Pagrindiniai konvento pranešimai ir diskusijos vyks rugpjūčio 21–22 d. Vilniuje, Sapiegų rūmuose. Trečioji konvento diena bus skirta dalyvių viešnagei Kernavės archeologinėje vietovėje.

Klausytojai dalyvauti Sapiegų rūmuose vyksiančiame istorijos teorijos konvente kviečiami laisvai, be išankstinės registracijos. Kviečiame susipažinti su konvento programa. 

Per pastaruosius du dešimtmečius mokslininkai gana išsamiai aptarė antropoceną – siūlomą terminą geologinei epochai, kurioje žmogaus veikla tapo viena iš pagrindinių jėgų, formuojančių Žemės, kaip vieningos sistemos, būklę – bei su ja susijusias teorines problemas. Tačiau kur kas mažiau buvo kalbama apie praktiškesnį klausimą: kaip šias problemas turėtų spręsti istoriniai tyrimai ir kaip naujos antropoceno keliamos problemos pakeistų istorinę mokslinę veiklą?

Būtent šiems klausimams yra skirtas 2-asis Vilniaus istorijos teorijos konventas.  Kaip tiksliai rašyti antropoceno istoriografiją? Koks yra Žemės sistemos mokslo vaidmuo istoriniame antropoceno tyrime? Kuo dedikuota antropoceno istoriografija skirtųsi nuo istorinių žmogaus ir aplinkos santykių tyrimų, o kaip jos galėtų bendradarbiauti? Ar antropoceno istoriografijai reikia sukurti naujas argumentacijos ir pasakojimo struktūras? Apie visa tai diskutuos mokslininkai iš aštuonių pasaulio šalių. 

Vilniaus istorijos teorijos konventas organizuojamas Lietuvos istorijos institute veikiančio Istorijos teorijos tyrimų tinklo iniciatyva. Konvento organizatoriai – Lietuvos istorijos instituto direktorius Aurimas Švedas ir Lietuvos istorijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas Zoltán Boldizsár Simon.