Vytauto Didžiojo palaikų klausimas nėra vienas ir vienintelis. Tai tik viena iš svarbių katedros tyrimų krypčių, bet ne vienintelis jų tikslas. Dabartiniame etape tikriname konkrečią, ankstesniais tyrimais nustatytą galimą ertmę ir pirmiausia norime moksliškai nustatyti, kas joje yra. Esame mokslinė institucija, todėl negalime žadėti nei kad Vytauto palaikus rasime, nei kada tai galėtų įvykti. 2030-ieji gali būti svarbus istorinis kontekstas, bet moksliniam tyrimui negalime nustatyti datos, iki kurios privalome gauti norimą rezultatą. Katedros tyrimai bus tęsiami nepriklausomai nuo šio pirmojo etapo rezultatų.
Iki šiol katedros tyrimai vyko gana fragmentiškai – turime labai svarbų ankstesnių tyrėjų palikimą, tačiau nebuvo vienos ilgalaikės kompleksinės programos. Insignijų atradimas dar kartą parodė, kiek neatsakytų klausimų katedra vis dar turi. Kartu šiandien turime pažangesnes tyrimų technologijas ir valstybės skirtą finansavimą, leidžiantį pereiti nuo pavienių paieškų ir versijų prie sistemingo mokslinio tyrimo.
Sauliaus Poderio viešai kelta hipotezė yra viena iš hipotezių greta kitų mokslininkų ir tyrėjų anksčiau iškeltų versijų, ir mes jos neignoruojame. Visas hipotezes vertiname ne pagal tai, kas jas iškėlė, o pagal tai, kiek jos pagrįstos turimais duomenimis ir kiek jas galima nuosekliai patikrinti moksliškai tyrinėjant Vilniaus arkikatedrą.
Tikimybės procentais įvardyti negalime, nes tai būtų spekuliacija. Šią vietą pasirinkome ne atsitiktinai: remiamės istoriniais duomenimis, anksčiau keltomis hipotezėmis ir, svarbiausia, jau atliktų geofizikinių tyrimų rezultatais. Turime pakankamą mokslinį pagrindą šią vietą patikrinti. O ką joje rasime, į tai ir turi atsakyti tyrimas.
Mūsų tikslas nėra rasti tai, ką iš anksto tikimasi rasti. Mūsų tikslas – patikimai nustatyti, kas yra tiriamoje ertmėje. Ji gali būti tuščia, joje gali būti visai kitų objektų, o gali būti ir palaikų. Bet kuriuo atveju gausime naują mokslinę informaciją, kuri prisidės prie nuoseklaus ir tęstinio katedros tyrimo. Todėl sėkmė mums yra ne konkretus iš anksto norimas radinys, o patikimas atsakymas. Ir nepriklausomai nuo pirmojo etapo rezultato, katedros tyrimai bus tęsiami kaip ilgalaikė mokslinė programa.
Pirmuoju etapu tikrinsime Mauzoliejaus vakarinėje sienoje, šalia Šv. Kazimiero koplyčios, nustatytą galimą ertmę. Bus atliekamas mažos apimties ardomasis tyrimas – gręžiant iš lauko pusės. Būtent toks būdas pasirinktas tam, kad intervencija į autentišką katedros mūrą būtų kuo mažesnė. Tyrimas leis patikrinti tai, ką iki šiol matėme tik nedestrukciniais metodais, ir suteiks duomenų tolesniems tyrimų etapams planuoti.
Suprantame, kodėl po insignijų atradimo visuomenei ir žurnalistams kyla klausimų dėl informacijos viešinimo. Būtent todėl dabar norime nuo pat pradžių kuo aiškiau paaiškinti, kas, kodėl ir kada planuojama daryti. Taip pat ir ko daryti neplanuojama. Rugsėjo 9 d. seminaro „Vilniaus arkikatedros mūro mažos apimties invazinis tyrimas: metodai ir apimtys“, įvykusio Arkangelo konferencijų ir menų centre, tikslas ir buvo atvirai pristatyti tyrimų tikslus, metodus ir eigą, o apie tyrimų rezultatus informuoti remiantis tuo, ką mokslininkai realiai nustatys, o ne išankstinėmis interpretacijomis.
Lietuvos istorijos institutas turi šiems tyrimams reikalingą mokslinę kompetenciją ir tyrėjų resursą, o į šį konkretų etapą žiūrime ne kaip į pavienę Vytauto palaikų paiešką, bet kaip į ilgalaikės ir sistemingos Vilniaus arkikatedros tyrimų programos dalį. Lietuvos istorijos instituto mokslininkai katedrą pradėjo tyrinėti jau nuo šių metų pavasario, dar iki viešo pristatymo visuomenei hipotezės apie galimą Vytauto palaikų perlaidojimo vietą prie Mauzoliejaus. Mūsų ambicija yra ne atlikti vieną gręžimą ir tuo baigti, o nuosekliai kaupti žinias apie vieną svarbiausių Lietuvos istorijos ir valstybingumo vietų.
Tyrimai vykdomi valstybės skirtomis lėšomis, nes kalbame apie ilgalaikį vieno svarbiausių Lietuvos istorijos objektų mokslinį pažinimą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos finansuojamo mažos apimties invazinio arkikatedros tyrimo sąmata yra 33673 EUR.
Lapkričio 4 d. Lietuvos istorijos instituto suburta tarpdisciplininė mokslininkų grupė pradėjo mažos apimties invazinio tyrimo darbus Vilniaus arkikatedroje.
Per lapkričio 4 d. vykusius tarpdisciplininio mokslinio tyrimo darbus buvo išgręžta anga, per kurią atlikta ertmės apžiūra 3D kamera ir 3D skeneriu. Remiantis preliminariais duomenimis, ertmėje neužfiksuota žmogaus palaikų ar sarkofago požymių, matoma akmenų sankaupa. Turimi duomenys jau leidžia teigti, kad Sauliaus Poderio kartota anksčiau dr. Vytauto Urbanavičiaus viešai iškelta hipotezė apie galimą Vytauto Didžiojo palaikų buvimą būtent šioje ertmėje nepasitvirtino.
