Dar nesurastas terminas istoriniam laikotarpiui, kuriame gyvename šiandien, įvardinti. Tačiau jau išryškėjo pagrindinė jo ypatybė. Tai – vakarietiškos istorinio laiko sampratos baigtis. Ne tik sudvejota „didžiuoju pasakojimu“, kuriuo pasaulis vadovavosi po 1989 m. Kvestionuojama ir įprastinė, istorinį laiką struktūruojanti linijinė seka tarp praeities, dabarties ir ateities.

Rugsėjo 4 d. Lietuvos istorijos institutas organizuoja nuotolinį tarpdisciplininį simpoziumą „Postistoriškumas Vidurio ir Rytų Europoje“. Renginys vyks anglų kalba. Prašome registruotis į renginį užpildant registracijos formą. 

Kviečiame susidomėjusius istorikus, filosofus, politologus, sociologus, antropologus, atminties, žiniasklaidos ir technologijų tyrėjus pasidalinti savo mintimis simpoziumo metu. Orientacinės temos apima istorinio laiko režimų ir jų išsekimo; ateities ir istoriškumo; atminties politikos ir praeities veiksnumo; demodernizacijos ir laiko įtrūkio; skaitmeninės infrastruktūros ir nuspėjamumo transformacijų; ateities įsivaizduojamumo; žmogiškosios dabartinių laiko transformacijų patirties, teorinio postistoriškumo terminologijos ir kt. klausimais. Tačiau jais neapsiriboja.

Būsimieji dalyviai kviečiami atsiųsti trumpą (200-300 žodžių) pasisakymo idėjos aprašą 15-20 min. pranešimui, kartu su biografine informacija (iki 200 žodžių), adresu arvydas.grisinas@istorija.lt iki 2026 m. rugpjūčio 10 d. Pranešimai apie dalyvavimą bus išsiųsti iki 2026 m. rugpjūčio 14 d.