Dar nesurastas terminas istoriniam laikotarpiui, kuriame gyvename šiandien, įvardinti. Tačiau jau išryškėjo pagrindinė jo ypatybė. Tai – vakarietiškos istorinio laiko sampratos baigtis. Ne tik sudvejota „didžiuoju pasakojimu“, kuriuo pasaulis vadovavosi po 1989 m. Kvestionuojama ir įprastinė, istorinį laiką struktūruojanti linijinė seka tarp praeities, dabarties ir ateities.

Rugsėjo 4 d. Lietuvos istorijos institutas organizuoja nuotolinį tarpdisciplininį simpoziumą „Postistoriškumas Vidurio ir Rytų Europoje“. Renginys vyks anglų kalba.

Kviečiame susidomėjusius istorikus, filosofus, politologus, sociologus, antropologus, atminties, žiniasklaidos ir technologijų tyrėjus pasidalinti savo mintimis simpoziumo metu. Orientacinės temos apima istorinio laiko režimų ir jų išsekimo; ateities ir istoriškumo; atminties politikos ir praeities veiksnumo; demodernizacijos ir laiko įtrūkio; skaitmeninės infrastruktūros ir nuspėjamumo transformacijų; ateities įsivaizduojamumo; žmogiškosios dabartinių laiko transformacijų patirties, teorinio postistoriškumo terminologijos ir kt. klausimais. Tačiau jais neapsiriboja.

Būsimieji dalyviai kviečiami atsiųsti trumpą (200-300 žodžių) pasisakymo idėjos aprašą 15-20 min. pranešimui, kartu su biografine informacija (iki 200 žodžių), adresu arvydas.grisinas@istorija.lt iki 2026 m. rugpjūčio 10 d. Pranešimai apie dalyvavimą bus išsiųsti iki 2026 m. rugpjūčio 14 d.