Ilgą komiksų autorės Miglės Anušauskaitės kurtų knygų sąrašą neseniai papildė naujas leidinys – Lietuvos istorijos instituto išleistas komiksas anglų kalba „Directionless Times and the Question of History“. Pirmajam Vilniaus istorijos teorijos konventui skirtas komiksas savaip dokumentuoja įvykusio renginio dvasią ir svarbiausias idėjas. Komikso autorė M. Anušauskaitė pasakoja, kaip jai pavyko teoretikų pranešimus perkelti į spalvingus komikso puslapius.
Jūsų kurtų komiksų spektras išties platus: esate knygų apie Joną Šliūpą, Algirdą Julių Greimą, Marcelę Kubiliūtę ir kitas asmenybes autorė. Visgi turbūt net ir tokiame margame kontekste kvietimas sukurti komiksą apie pirmąjį Vilniaus istorijos teorijos konventą skambėjo netikėtai?
– Iš tiesų sulaukusi šio kvietimo iškart labai apsidžiaugiau. Kad ir kaip komunikuotum, vis tiek komiksai dažniausiai atsiduria vaikų literatūros lentynose. Žinoma, aš nieko prieš, kad mano komiksus skaitytų ir vaikai. Bet buvo labai smagu padirbėti absoliučiai suaugusiems skirtame projekte, maža to, skirtame profesionalams arba labai konkrečia sritimi besidomintiems žmonėms.
Neturiu itin didelės dalyvavimo konferencijose, konventuose ar kituose mokslo renginiuose patirties. Bet kiek teko juose būti anksčiau, jau tada galvodavau, kad komiksai tokiame kontekste yra neišnaudota niša. Man atrodo, kad vaizdais ir tekstu savaip susumuoti tai, kas kalbama mokslo renginyje, gali būti labai naudinga. Kai studijavau semiotiką, o vėliau piešiau knygą apie A. J. Greimą, įsitikinau, kad kai kurios teorinės semiotikos idėjos gali būti labai smagiai perteiktos per vizualines metaforas. Todėl pasiūlymas kurti konventui skirtą komiksą man iškart labai patiko. Džiaugiuosi, kad kažkas pasiryžo tokiam intelektualiniam nuotykiui.
Pirmajame Vilniaus konvente Sapiegų rūmuose pranešimus skaitė žymūs istorijos teorijos, laiko antropologijos ir modernybės tyrėjai. Kaip šiame kontekste atrodė jūsų – komikso apie konventą kūrėjos – kūrybinė virtuvė?
– Būdama konvente šį tą eskizavau, galvojau panaudoti komiksui, bet nepanaudojau. Su pagrindiniais konvento organizatoriais (Lietuvos istorijos instituto direktoriumi dr. Aurimu Švedu ir vyresniuoju mokslo darbuotoju dr. Zoltan Simon) smulkiai aptarėme visas detales. Galiausiai darbas vyko taip: įsijungdavau vieną iš konvento pranešimų Youtube, klausydamasi greitai susirašydavau svarbiausias mintis. Tada piešdavau pirmąjį eskizą, siųsdavau jį Z. Simon, sulaukusi jo atsakymo piešdavau tušu, vėl siųsdavau Z. Simon, vėliau – jau Tomui Mitkui, kuris spalvino... Štai taip gimdavo vienas komikso puslapis.
Visas laikotarpis buvo nepaprastai intensyvus ir įdomus. Įprastai dirbdama įvairiomis istorinėmis temomis gilinuosi į tekstus. Šįkart tema buvo visiškai teorinė, be to, medžiaga, kuria rėmiausi, buvo garsinė ir vaizdinė. Tuo šis darbas skyrėsi nuo daugelio mano ankstesniųjų.
Praėjusių metų konvento tema buvo šiuolaikinė istorinio laiko krizė. Kalbėta apie istorinio laiko mechanizmo išsiderinimą. Kiek jums asmeniškai šie klausimai atrodė reikšmingi ir aktualūs?
– Tiesą sakant, anksčiau apie tai nelabai galvojau. Labiausiai buvau susikoncentravusi į darbą – kaip girdimas idėjas paversti vaizdais. Juokavau, kad nors konvente kalbėta apie bekryptį laiką, galėčiau pati skaityti pranešimą apie kryptiškumą komikse. Iš tiesų kryptis komikse yra labai svarbi vieta, kur neretai „pasimauna“ net labai patyrę autoriai. Tai, kaip po komiksą vaikščios skaitytojo akis, yra ypač svarbu.
Dėliojant komikse vaizdus ir tekstą svarbu išlaikyti kryptį taip, kad skaitytojas jį skaitytų kaip sumanyta. Kita vertus, galima truputį pavarijuoti. Pavyzdžiui, kurdama šio komikso dalį apie istoriją kaip sodą į tai pažiūrėjau gana laisvai. Pagalvojau, kad šiuo atveju nėra svarbu, kokia eilės tvarka žmogus skaitys tekstą. Apskritai krypčių, linijų, rodyklių dėliojimas kuriant komiksą buvo gana didelis iššūkis. Kryptingumas čia labai svarbus, nors konvento tema ir buvo bekryptis laikas.
Daugelis jūsų darbų yra apie istorines asmenybes, apie kurias šiandien žinome tik iš likusios archyvinės medžiagos, prisiminimų, nuotraukų. Koks jausmas buvo kurti komiksą apie įvykį, vykstantį čia ir dabar? Ar tai, kad piešiamo įvykio dalyviai yra čia pat ir gali iškart reaguoti į jūsų kūrinį, buvo privalumas, ar priešingai?
– Tai labai rimtas klausimas. Anksčiau esu piešusi komiksų ir apie gyvus žmones. Tačiau tai labai sudėtinga: visi nori atrodyti labai jauni ir gražūs, labai teisingi. Galiausiai kūrinys išpreparuojamas taip, kad tampa lyg koks politiko bukletas. Man pačiai jį skaityti neįdomu. Todėl su konvento organizatoriais iškart sutarėme, kad renginio dalyvių nepiešiu. Be to, šiuo atveju buvo įdomiau piešti idėjas, kurias kalba mokslininkai, o ne tiesiog stovintį žmogų.
Sutarėme, kad vieninteliais komikso personažais taps jo organizatoriai – A. Švedas ir Z. Simon. Parengiau eskizus, organizatoriams tiko, taip viskas ir liko.
Komiksas lyg daugtaškiu baigiamas kvietimu pratęsti nagrinėtas temas antrajame konvente. Iš tiesų jau netrukus, rugpjūčio 21-22 d., Sapiegų rūmuose vyks antrasis Vilniaus istorijos teorijos konventas. Ar galime laukti ir antrojo konvento komikso?
Apie tai dar ankstoka kalbėti, bet tokia idėja yra. Žinoma, tai priklauso ne tik nuo manęs. Jei man bus pasiūlyta vėl imtis šio darbo, mielai imsiuosi. Man tai buvo smagus intelektualinis iššūkis.
.......
2-asis Vilniaus istorijos teorijos konventas, skirtas antropoceno istoriografijai, Sapiegų rūmuose vyks rugpjūčio 21–22 d.
