Pradžia
lt

Kviečiame dalyvauti nacionalinėje konferencijoje

Vilnius devynioliktame amžiuje: modernaus miesto tapsmas

             Palyginę Vilnių XVIII a. paskutiniais metais, ilgojo devynioliktojo šimtmečio pradžioje, ir šio šimtmečio pabaigoje, prieš Pirmą pasaulinį karą, galėtume pamanyti, kad tai du skirtingi miestai. Taip sparčiai ir akivaizdžiai vargu ar kada iki tol Vilnius keitėsi. Ir kaltas čia ne tik politinės sistemos pokytis, kitaip pakreipęs miesto savivaldos raidą ir uždėjęs regimus Rusijos imperijos valdžios ženklus. Visą amžių, o ypač XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje vykusių ekonominių, socialinių, kultūrinių ir miestiečių mentaliteto pokyčių kryptis liudijo, kad Vilniaus raida įžengė į tapsmo moderniu miestu laikotarpį.

Lietuvos istorijos instituto organizuojamoje konferencijoje „Vilnius devynioliktame amžiuje: modernaus miesto tapsmas“ kviečiame tyrėjus pasidalinti tyrimų rezultatais ir įžvalgomis, aptariant Vilniaus miesto raidos ir vilniečių gyvenimo būdo pokyčių klausimus. Nors per pastaruosius du šimtus metų Vilniaus devynioliktojo šimtmečio istorija susilaukė nemažai dėmesio, tačiau vis dar yra aibė netirtų ar mažai tirtų miesto gyvenimo klausimų. Todėl kviečiame tyrėjus diskutuoti įvairiomis modernėjančio miesto problemomis, kaip antai, bet ne išimtinai:

  • urbanistinė miesto plėtra, kintančios gyvenimo sąlygos ir gyvenimo standartai;
  • savivaldos įtakos miesto gyvenimui pokyčiai;
  • gyventojų skaičiaus ir struktūros kaita, naujų socialinių grupių formavimasis ir jų raiška miesto gyvenime;
  • Vilniaus tapsmas pramonės ir regiono ekonominio gyvenimo centru, tradicinių ekonominio gyvenimo formų transformacijos;
  • miestiečių visuomeninė veikla, Vilnius politikoje ir politika Vilniuje;
  • vilniečių religinio gyvenimo problemos;
  • naujos švietimo institucijos, švietimo sklaidos reiškiniai;
  • Vilniaus meninio gyvenimo, miesto literatūros, muzikos, teatro, dailės laukas;
  • miestietiškas gyvenimo būdas ir laisvas laikas mieste;
  • miestietiškų vertybių formavimosi Vilniuje problema;
  • inovacijų asmenybės;
  • tradicinės miesto gyvenimo institucijos ir formos, kurios tęsėsi – trukdė – prisitaikė.

Pranešimo trukmė 20 min., diskusija – 10 min.

Konferencijos kalba – lietuvių.

Konferencija vyks 2021 m. lapkričio mėn. 25 dieną Lietuvos istorijos institute, (Tilto g. 17), Vilnius (karantino sąlygomis darbas bus organizuojamas nuotoliniu būdu).

 Pranešimų temų ir anotacijų (iki 1 000 spaudos ženklų) lauktume iki spalio 25 d. adresu:

virgilijus.pugaciauskas@istorija.lt

Organizacinis komitetas:

Dr. Aelita Ambrulevičiūtė (Vilniaus universitetas,  Vilniaus miesto muziejus)

Dr. Zita Medišauskienė (Lietuvos  istorijos institutas)

Dr. Juozapas Paškauskas (Lietuvos istorijos institutas)

Dr. Virgilijus Pugačiauskas (Lietuvos istorijos institutas)

Doc., dr. Birutė Rūta Vitkauskienė (Lietuvos nacionalinis muziejus, Vilniaus dailės akademija)

Informacija atnaujinta 2021-06-21 17:06