Lietuvos istorijos institutas ir Institute veikiantis XVIII amžiaus tyrėjų tinklas kviečia skaityti pranešimus XXIV-ojoje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė XVIII amžiuje. Kūrėjai. Reformatoriai. Vizionieriai". Konferencija skirta 260-osioms Mykolo Kleopo Oginskio ir 250-osioms Antano Henriko Radvilos gimimo metinėms.

Konferencija vyks 2025 m. gruodžio 4–5 d. Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose (Katedros a. 4, Vilnius).

XVIII amžius išaukštino žmogų – savarankišką, mąstančią, kuriančią, bendruomeninę būtybę, pasižyminčią tik jai būdingu polinkiu į gėrį ir blogį, gebančią rinktis ir klysti, kurti ir tirti, analizuoti ir reflektuoti, keisti valdžios ir visuomenės struktūras, teisės sistemas, maištauti ir kovoti. Vizionieriais imta vadinti ne tik alchemikus ar regėjimus patyrusius tikinčiuosius, bet išskirtinių ateities vizijų ir idėjų kūrėjus. „Žmogus, apie kurį čia svarstome, yra mąstantis, norintis ir veikiantis. [...] Kai stebime gigantiškus žmogaus darbus, kai gilinamės į jo sukurto meno detales ir mokslų pažangą, kai matome jį skrodžiantį jūras, matuojantį dangų ir konkuruojantį su griaustiniu dėl garso ir poveikio“ [...], negalime neliūdėti dėl niekšybės ir žiaurumo veiksmų, kuriais neretai šis gamtos karalius pats save žemina [...],“ – skyriuje apie ŽMOGŲ rašė garsiosios „Enciklopedijos“ autorius Charles-Georges Le Roy. Iš tiesų, Apšvietos filosofų projektuotas žmogaus-kūrėjo paveikslas neretai disonavo su rūsčia to meto kasdienybe ir skirtingose šalyse buvo priimamas skirtingai.

Kiek Apšvietos iškeltas žmogaus – kūrėjo, gamtos karaliaus, vizionieriaus – vaizdinys buvo priimtinas Abiejų Tautų Respublikos visuomenei? Kiek naujų idėjų buvo iškelta, pristatyta ir kiek jų buvo įgyvendinta? Ką apskritai žinome apie to meto inovatorius, reformatorius ir vizionierius? Į šiuos ir kitus klausimus iki šiol nebuvo išsamiau atsakyta.

Tradicinės, 24-osios XVIII amžiaus tyrėjų konferencijos tikslas – atsigręžti į aštuonioliktojo šimtmečio Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir visos Abiejų Tautų Respublikos kūrėjus, reformatorius, inovatorius, vizionierius, vyrus ir moteris, asmenis ir bendraminčių bendrijas, įvairiose visuomenės gyvenimo srityse mėginusius padaryti ir (ar) įgyvendinusius, sukūrusius, iniciavusius kažką nauja – bendrapiliečiams pasiūliusius savo valstybės ir visuomenės pertvarkymo vizijas, pradėjusius ūkio modernizavimo darbus (naujų žemės ūkio kultūrų kultivavimas, dvarų valdymo pertvarkymas, sanitarijos ir higienos normų įvedimas, melioracijos, kanalų kasimas ir kiti ūkio pertvarkymai) ar suteikusius laisvę valstiečiams, organizavusius jų švietimą, ar įvedusius naujus ugdymo metodus, parengusius naujus mokymo vadovėlius, kitaip pažvelgusius į juos supantį pasaulį, ar įspaudusius savo pėdsaką įvairiose mokslo (filosofijos, medicinos, biologijos, astronomijos etc.), meno (architektūros, dailės, skulptūros, literatūros, muzikos etc.) srityse bei ateities kartoms palikusius originalius savo kūrybos vaisius, kaip kad Mykolo Kleopo Oginskio (1765–1833) polonezai ir romansai ar Antano Henriko Radvilos (1775–1833) sukurta muzika Johanno Wolfgango von Goethe‘s „Faustui“.

Konferencijos dėmesio centre – veikiantis ir kuriantis individas ir (ar) kūrėjų, reformatorių grupė, mokslininko, menininko kūrybos procesas, kūrybiškumo raiškos formos ir kūrėjų, reformatorių, vizionierių palikimas. Konferencijos chronologinės ribos – „ilgasis“ XVIII amžius.

Preliminarūs teminiai konferencijos pranešimų blokai:

• Valstybės ir visuomenės reformų kūrėjai ir vizionieriai;
• Fiziokratai ir jų pasekėjai;
• Mokslininkai ir atradėjai;
• Švietimo sistemos reformatoriai;
• Kuriantys vyrai ir moterys (dailininkai, architektai, rašytojai, poetai, kompozitoriai, teatro trupių artistai ir kiti atlikėjai);
• Kūrėjų paveldas ir jo sklaida.

Maloniai kviečiame konferencijoje dalyvauti istorikus, menotyrininkus, muzikologus, literatūrologus, mokslo, kultūros ir švietimo istorikus, filosofus, muziejininkus bei kitų krypčių ir sričių tyrinėtojus. Pranešimų temas bei trumpas 3–4 sakinių anotacijas prašome siųsti konferencijos koordinatoriams elektroniniu paštu smigelskyte.stukiene@gmail.com; xviiiamzius@gmail.com iki 2025 m. birželio 30 d.

Konferencijoje skaitytų pranešimų pagrindu parengtus straipsnius planuojama publikuoti atskiru teminiu „XVIII amžiaus studijų“ leidiniu.

Konferencijos kalbos – lietuvių ir lenkų (sinchroninis vertimas).

Konferencijos organizatoriai:

Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai

Lietuvos istorijos institutas

Konferencijos partneris

Lenkijos Respublikos ambasada Vilniuje

Konferencijos organizacinis komitetas

Dr. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, Lietuvos istorijos institutas), komiteto pirmininkė

Dr. Lina Balaišytė (Lietuvos kultūros tyrimų institutas)

Doc. dr. Vydas Dolinskas (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, Vilniaus universitetas)

Doc. dr. Robertas Jurgaitis (Lietuvos istorijos institutas)

Prof. dr. Valdas Rakutis (Lietuvos Respublikos Seimas)

Dr. Adam Stankevič (Lietuvos istorijos institutas)

Konferencijos kvietimo tekstas lenkų kalba. Tekst zaproszenia w języku polskim.

Kontaktai: smigelskyte.stukiene@gmail.com; xviiiamzius@gmail.com; tel. +37068448885