Lietuvos istorijos institutas išleido buvusio pradinių klasių mokytojo, lietuvių švietėjo ir politinio kalinio Justino Garbėno (1908–1993) dienoraštį, rašytą 1940–1946 m. Tai autentiškas ir įdėmus žvilgsnis į Rytų ir Pietryčių Lietuvos istoriją politinių lūžių laikotarpiu.

Per kasdienybės prizmę Švenčionių apylinkėse autorius aprašė periferijos miestelių ir kaimų gyvenimą, tekėjusį daugiaetniniame regione Antrojo pasaulinio karo metais. Iš dienoraščio puslapių išryškėja šio regiono gyventojų požiūris į radikalias socialines politines permainas, jų išgyvenimo strategijos, kilusios tarpetninės įtampos, požiūris į Holokaustą. Šaltinis liudija Lietuvos periferijos visuomenės transformaciją ir socialinių ribų perbraižymą sovietų ir nacių režimo tarpsniu.

Šio dienoraščio išskirtinumą lemia autoriaus asmenybė: to meto įvykiai Lietuvoje ir Europoje matomi eilinio piliečio, „mažo žmogaus“ akimis. Kaip tik tokio žvilgsnio ir trūksta daugelyje kitų anų laikų šaltinių ir istorinėje literatūroje.

Knygą „Justinas Garbėnas. Dienoraštis 1940–1946 m.“ sudarė Lietuvos istorijos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Vitalija Stravinskienė, besispecializuojanti Rytų ir Pietryčių Lietuvos XX a. istorijos tyrimuose. Leidinį įsigyti galima Lietuvos istorijos institute.