Pradžia
lt

SANTRAUKA [PUŠKARNĖS ŠLAKO TYRIMAI]

Aušra SELSKIENĖ, Algirdas SELSKIS, Vidas PAKŠTAS, Raimondas GIRAITIS

 

Darbe pateikti 29-ių XV–XVII a. archeologinių objektų (įvairaus dydžio šlako gabalų, taip pat keleto metalinių bei keraminių radinių) sudėties ir struktūros tyrimų rezultatai. Radiniai buvo aptikti Vilniuje, Gedimino prospekte bei Dysnos gatvėje (anuometiniame Puškarnės priemiestyje) 2002 m. vykdant archeologinius tyrimus Gedimino prospekto rekonstrukcijos metu.

Detaliai apibūdinus visų radinių išorę bei makrostruktūrą konstatuota, kad šlako radiniai savo forma, dydžiu bei heterogeniškumu skiriasi nuo ligi šiol tirtų Lietuvos tekiųjų šlakų.

Darbe pateiktos įvairių šalių rudnių bei kalvės žaizdro šlakų, taip pat Gedimino prospekte bei Dysnos gatvėje rastų šlakų sudėties diagramos ir jų palyginimas. Nustatyta, kad tirtuose šlakuose, ypač rastuose Gedimino prospekte, žymiai mažiau MnO ir P2O5 ir daugiau SiO2 nei anksčiau tirtuose kitų Lietuvos vietovių rudnių šlakuose. Pastebėta, kad skirtinga Gedimino prospekto ir Dysnos gatvės šlako radinių sudėtis galbūt rodo tai, kad rūdos, iš kurių buvo pagamintos šiose gatvėse perdirbamos kritės, greičiausiai buvo skirtingos. Darbe taip pat pateikti ir išanalizuoti metalinių objektų cheminės sudėties rezultatai.

Bandinių fazinės sudėties ir mikrostruktūros tyrimais nustatyta, kad šlakai yra itin heterogeniški. Juose aptikta ne tik tipiško fajalitinio šlako, bet ir įvairūs kiekiai medžio anglies, metalinės geležies, geležies korozijos produktų, magnetito, didelių viustito intarpų, kvarco grūdelių bei stiklo fazių. Darbe pateikta daug tai iliustruojančių mikrostruktūros nuotraukų, aptartos šių fazių susidarymo galimybės. Greta nagrinėjama ir metalinių bei keraminių objektų struktūra.

Apibendrinus visus tyrimų rezultatus patvirtinta, kad netoli šlakų radimo vietų XV–XVII a. Vilniuje veikė kalvės. Tiek Gedimino prospekte, tiek Dysnos gatvėje rasti šlakai galėjo susidaryti įvairius geležies objektus kaitinant kalvės žaizdre. Panašūs į kalvių apdorotus metalinės geležies radiniai bei vario lydinių gabalėliai taip pat priskirtini darbo kalvėje atliekoms, o keraminės nuolaužos, tikėtina, galėjo būti kalvės įrangos dalys.

Darbe aptarta kalvio žaizdro šlako susidarymo eiga bei sąlygos, pateikti galimų kalvės žaizdro dugno formų brėžiniai ir trumpai aptarta veikla, galėjusi vykti kalvėse.