Lietuvos istorijos institutas yra valstybinis mokslinių tyrimų institutas, viešasis juridinis asmuo, veikiantis kaip valstybės biudžetinė įstaiga, vykdanti valstybei ir visuomenei svarbius ilgalaikius lituanistinius mokslinius tyrimus, socialinę ir kultūrinę jų plėtrą, turinti ypatingos nacionalinės svarbos statusą.

Instituto misija – plėtojant fundamentinius ir taikomuosius tyrimus, tirti lietuvių tautos, Lietuvos visuomenės, jos kultūros, ūkio, valstybingumo raidą, kaupti, sisteminti ir skleisti dokumentinį ir nematerialųjį istorinį paveldą; savo tyrimų rezultatais prisidėti prie pilietinės visuomenės kūrimo, visuomenės istorinės kultūros ir kritinio diskurso formavimo, kultūrinės tapatybės išsaugojimo, kartu su universitetais rengti istorijos ir etnologijos tyrėjus, formuoti Lietuvos istorijos ir etnologijos mokslų strategiją, aktyviai dalyvauti kuriant žinių visuomenę, plėsti ryšius su tarptautine tyrimų erdve.

Šiuo metu vyksta puslapio atnaujinimo darbai. Atsiprašome už nepatogumus.

Pereiti prie senos tinklapio versijos.

Skelbimas

Seminaras

Tarptautinė mokslinė konferencija

2013 m. gegužės 09-11 d. Lietuvos istorijos institute vyks tarptautinė mokslinė konferencija
“Aktualios Lietuvos istorijos ir kultūros problemos akademiniame diskurse: Lietuvos ir Lenkijos mokslininkų interpretacijos ”
[Daugiau]

Konferencija

2013 m. birželio 6-7 d. Lietuvos istorijos institute organizuojama mokslinė konferencija
“ Stalinizmas Lietuvoje 1944-1953 m.: režimas ir visuomenė”
[Daugiau]

Skelbimas

“Skelbiamas Etnologijos krypties 2013 metų disertacijų tematikų ir doktorantų vadovų konkursas”
[Daugiau]

Skelbimas

“Patvirtintas Istorijos krypties disertacijų tematikų ir vadovų sąrašas 2013 m. priėmimui”[Daugiau]

Tarptautinė Mokslinė Konferencija

2013 m. spalio 30-31 d. Lietuvos edukologijos universiteto Istorijos fakultete (Vilnius, Studentų 31) įvyks tarptautinę konferencija
“Šventės mieste”
[Daugiau]

Tarptautinė Mokslinė Konferencija

2013 m. spalio 10-11 d. Lietuvos istorijos institute organizuojama tarptautinė mokslinė konferencija
“Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė XVIII amžiuje: valstybė, kultūra, edukacija”
Konferencija skiriama 240-osioms Edukacinės komisijos įkūrimo metinėms paminėti.[Daugiau]

Konferencija

2013 m. spalio 24-25 d. , Lietuvos istorijos institute organizuojama mokslinė konferencija
“Savas ir kitas šiuolaikiniuose tyrimuose”[Daugiau]

Lietuvos istorijos institutas yra valstybinis mokslinių tyrimų institutas, viešasis juridinis asmuo, veikiantis kaip valstybės biudžetinė įstaiga, vykdanti valstybei ir visuomenei svarbius ilgalaikius lituanistinius mokslinius tyrimus, socialinę ir kultūrinę jų plėtrą, turinti ypatingos nacionalinės svarbos statusą.

Misija

Instituto misija – plėtojant fundamentinius ir taikomuosius tyrimus, tirti lietuvių tautos, Lietuvos visuomenės, jos kultūros, ūkio, valstybingumo raidą, kaupti, sisteminti ir skleisti dokumentinį ir nematerialųjį istorinį paveldą; savo tyrimų rezultatais prisidėti prie pilietinės visuomenės kūrimo, visuomenės istorinės kultūros ir kritinio diskurso formavimo, kultūrinės tapatybės išsaugojimo, kartu su universitetais rengti istorijos ir etnologijos tyrėjus, formuoti Lietuvos istorijos ir etnologijos mokslų strategiją, aktyviai dalyvauti kuriant žinių visuomenę, plėsti ryšius su tarptautine tyrimų erdve.

Veiklos Prioritetai

1. Atlikti fundamentinius Lietuvos valstybės ir visuomenės, lietuvių tautos ir jos kultūros istorijos tyrimus: intensyvinti Lietuvos visuomenės, ypač jos socialinės, socialinių struktūrų raidos tyrimus:
• tęsti Lietuvos visuomenės socialinės ir technologinės raidos priešistorėje ir socialinių grupių bei bendrijų tapatybės, jų raiškos ir adaptacijos besikeičiančioje XXI amžiaus aplinkoje tyrimus,
• tęsti Naujųjų ir Naujausių laikų Lietuvos visuomenės socialinių struktūrų ir socialinės raidos, modernios lietuvių tautos formavimosi socialinių prielaidų tyrimus;

2. Rengti sintetinius, atliktus tyrimus apibendrinančius veikalus, darančius didžiausią įtaką visuomenės istorinei atminčiai:
• tęsti Vilniaus miesto istorijos tyrimus kaip parengiamuosius darbus Vilniaus istorijai rašyti;

3. Lietuvos istorinio ir kultūros paveldo kaupimas, tyrimas ir sklaida.
• tęsti Lietuvos Metrikos ir kitų Lietuvos valstybės ir visuomenės istorijos dokumentų tyrimą ir publikavimą,

MOKSLO KRYPTYS – istorija (05H), etnologija (07H).

• Lietuvos istorijos instituto įstatai
• Lietuvos istorijos instituto mokslinės veiklos organizavimo tvarkos aprašas
• Lietuvos istorijos instituto organizacinė valdymo struktūra.
• Konkursų Lietuvos istorijos instituto mokslo darbuotojų pareigoms eiti organizavimo ir mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų atestavimo nuostatai.
• Lietuvos istorijos instituto mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų pareigybių kvalifikacinių reikalavimų aprašas.
• Lietuvos istorijos instituto mokslo darbų teikimo leidybai tvarka
• Lietuvos istorijos instituto leidybos nuostatai.
• Lietuvos istorijos instituto administracijos darbo reglamentas.
• Lietuvos istorijos instituto vidaus tvarkos taisyklės.
• Strateginiai veiklos planai
• Finansinės ataskaitos.

• Finansinės ataskaitos. 2010 05 31
• Finansinės ataskaitos. 2010 07 31
• Finansinės ataskaitos. 2010 10 31
• Finansinės ataskaitos. 2011 03 14
• Finansinės ataskaitos. 2011 05 30
• Finansinės ataskaitos. 2011 08 31
• Finansinės ataskaitos. 2011 11 30
• Finansinės ataskaitos. 2012 03 15

Mokslo taryba yra Instituto valdymo organas. Ją sudaro 15 narių, kuriuos renka Instituto mokslo darbuotojai slaptu balsavimu. Ne mažiau kaip 5 nariai yra Institute nedirbantys asmenys. Mokslo taryba direktoriaus teikimu svarsto ir tvirtina Instituto struktūrą ir jos pakeitimus, svarsto direktoriaus pateiktus pasiūlymus dėl Instituto įstatų keitimo; tvirtina mokslo darbuotojų atestavimo ir konkursų pareigoms eiti organizavimo tvarką; svarsto ir tvirtina Instituto mokslinę veiklą reglamentuojančius dokumentus; svarsto Instituto direktoriaus pateiktas metines veiklos ataskaitas ir vertina, kaip Institutas įgyvendina savo tikslus ir uždavinius; svarsto ir teikia direktoriui pasiūlymus dėl Instituto asociacinių ryšių su mokslo ir studijų institucijomis, lituanistinių mokslinių tyrimų, socialinės ir kultūrinės veiklos, bendradarbiavimo su tarptautinėmis organizacijomis, kitais fiziniais ir juridiniais asmenimis; rengia ir teikia direktoriui tvirtinti Akademinės etikos kodeksą; direktoriaus teikimu sudaro nuolatines arba laikinąsias komisijas, susijusias su Instituto mokslinių tyrimų, socialinės ir kultūrinės plėtros veiklos koordinavimu ir atitinkamų projektų rengimu.

• Mokslo tarybos rinkimų reglamentas
• Mokslo tarybos darbo reglamentas
• Mokslo tarybos nutarimai

Instituto administraciją sudaro direktorius, direktoriaus pavaduotojas mokslo reikalams, direktoriaus pavaduotojas užsienio reikalams, direktoriaus pavaduotojas administracijos ir ūkio reikalams, mokslinis sekretorius, sekretorė-referentė, personalo inspektorė, padalinių (skyrių) vadovai, vyriausiasis buhalteris.

• Lietuvos istorijos instituto organizacinė valdymo struktūra.
• Lietuvos istorijos instituto administracijos darbo reglamentas.

Biblioteka yra Lietuvos istorijos instituto padalinys. Jos veikla grindžiama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Lietuvos Respublikos Bibliotekų įstatymu.

I-IV - 8.00 - 17.00, V - 8.00 - 15.45.

Paskutinis mėnesio penktadienis - švaros diena. Skaitytojai neaptarnaujami

Telefonas: (+370 5) (8 5) 2626859
El. paštas: biblioteka@istorija.lt

Lietuvos istorijos institute yra 7 mokslo skyriai:

• Archeologijos
• Miestų tyrimo
• Etnologijos
• Archeografijos
• Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos
• XIX amžiaus istorijos
• XX amžiaus istorijos

Lietuvos istorijos instituto Archeologijos skyrius yra didžiausias Lietuvoje archeologinius tyrimus vykdantis mokslo įstaigos padalinys. Jis veikia vadovaudamasis Lietuvos istorijos instituto įstatais - plėtoja fundamentinius ir taikomuosius Lietuvos valstybės, visuomenės ir lietuvių tautos priešistorės tyrimus, kaupia ir sistemina dokumentinį archeologijos paveldą. Skyriuje šiandien dirba 9 mokslo darbuotojai, 1 laborantė ir 1 doktorantė. Skyriaus darbuotojų mokslinis potencialas yra didžiulis ir leidžia tyrinėti Lietuvos priešistorę labai įvairiais aspektais, nuo tarpledynmečių iki Naujųjų laikų. Nuo 2011 m. vasario mėnesio skyriaus vedėjas yra mokslo darbuotojas dr. G. Piličiauskas.

LII archeologijos skyriaus pradžia susijusi su profesionaliosios Lietuvos archeologijos pradininko prof. dr. J. Puzino veikla 1941 m., įkūrus Mokslų Akademijos Istorijos ir archeologijos institutą. Sovietinės okupacijos metais Lietuvos istorijos institutas visuomet buvo vienas svarbiausių archeologijos židinių. Čia buvo kuriamos fundamentalių tyrimų kryptys ir organizuojami patys tyrimai. Archeologijos skyriui vadovavo dr. Pranas Kulikauskas, habil. dr. Adolfas Tautavičius, habil. dr. Vytautas Kazakevičius. Čia daugelį metų dirbo žymūs Lietuvos archeologai: dr. R. Rimantienė, prof. habil. dr. M. Michelbertas, prof. habil. dr. A. Girininkas, habil. dr. R. Volkaitė-Kulikauskienė, V. Daugudis, habil. dr. L. Vaitkunskienė, habil. dr. V. Urbanavičius, dr. O. Kuncienė, dr. E. Grigalavičienė ir kiti. Žymiausias skyriaus archeologų darbas jau nepriklausomoje Lietuvoje buvo Lietuvos istorijos daugiatomio leidinio I ir II tomai, išleisti 2005 ir 2007 metais.

2005 m. pabaigoje penki archeologijos skyriaus mokslo darbuotojai perėjo dirbti į Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutą. Lietuvos archeologijai tai turėjo teigiamų pasekmių - pajūryje atsirado naujas tyrimų centras, o Lietuvos istorijos institute susidarė palankios sąlygos archeologijos skyriui keistis, ne tik atnaujinant mokslinio personalo sudėtį, tačiau ir žymiai koreguojant pačią archeologijos mokslo sampratą, metodologiją, tikslus ir kryptis, taip pat mokslinio tiriamojo darbo organizavimą. 2006-2010 m. Mokslo tiriamąjį darbą toliau sėkmingai tęsė senieji darbuotojai (dr. V. Juodagalvis, dr. A. Simniškytė - Strimaitienė, dr. E. Svetikas, doc. dr. I. Vaškevičiūtė), aktyviai ėmėsi veikti naujieji skyriaus mokslininkai: dr. R. Banytė-Rowell, dr. A. Čivilytė, dr. L. Kurila, dr. G. Piličiauskas,doc. dr. V. Šimėnas. 2006-2010 m. skyriui vadovavo doc. dr. V. Šimėnas, o skyriaus darbuotojai sėkmingai dalyvavo ir dalyvauja mokslo reformoje pereinant prie konkursinio mokslinių tyrimų finansavimo modelio. Jų kuriami mokslinių tyrimų projektai ir ataskaitos jau yra ne vieną kartą teigiamai įvertinti Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo ir Lietuvos mokslo tarybos rengtose Mokslininkų grupių projektų, Nacionalinės lituanistikos plėtros, Visuotinės dotacijos priemonės konkursinėse programose. Vykdant LMT projektus jau pasiekta reikšmingų rezultatų, tačiau žymiai daugiau tikimasi ateityje, pasibaigus reformai ir mokslo darbuotojams visiškai prisitaikius prie naujosios tvarkos.

Archeologijos skyriaus darbuotojai palaiko glaudžius ryšius su įvairiomis Lietuvos humanitarinių ir gamtos mokslų ir studijų įstaigomis, muziejais, kartu su jų darbuotojais vykdo bendrus tyrimus. Svarbūs ryšiai yra užmegzti su Vokietijos, Suomijos, Lenkijos, Rusijos ir kitų Baltijos regiono šalių labai įvairių sričių specialistais. Tarpdalykiniu ir tarptautiniu bendradarbiavimu siekiama ne tik pritaikyti naujausius mokslo pasiekimus Lietuvos priešistorės tyrimuose, tačiau ir populiarinti Lietuvos archeologiją kaip įdomią ir svarbią Europos ir viso pasaulio archeologijos dalį.

LII Archeologijos skyriaus darbuotojai leidžia mokslo žurnalą Lietuvos archeologija

Archeologijos skyriuje vykdomi mokslinių tyrimų projektai:
• Čivilytė. LMT visuotinė dotacija (VP1-3.1-ŠMM-07-K-01-101). Technologija ir visuomenės raida priešistorėje: bronzos amžiaus metalo dirbinių tyrimas. 2011-2012 m.
• Vadovas G. Piličiauskas. Dalyviai: R. Vengalis, J. Šečkus, M. Žemantauskaitė. LMT mokslininkų grupių projektai (Nr. MIP-11087). Kuršių nerijos priešistorė: kompleksinių tyrimų metodologinis aspektas (SLUOKSNIAI). 2011-2012 m.
• Vadovas R. Banytė-Rowell. Dalyviai: A. Strimaitienė, L. Kurila. Lietuvos istorijos institutas, Kultūros rėmimo fondas (Nr. 291). Knygos „Mykolo Brenšteino archeologinių senienų inventoriaus studija: senieji šaltiniai ir naujos perspektyvos“ parengimas“. Partneris: Valstybinis archeologijos muziejus Varšuvoje. 2011-2013 m.

Archeologijos skyriuje įvykdyti mokslinių tyrimų projektai:
• G. Piličiauskas. LMT mokslininkų grupių projektai (MIP-10021). Neolito ir bronzos amžiaus chronologija keramikos AMS datavimo duomenimis. 2010 m.
• Vadovas V. Šimėnas. Dalyviai: I. Vaškevičiūtė, A. Strimaitienė, L. Kurila, V. Juodagalvis, R. Banytė-Rowell. LVMSF/LMT Lietuvos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros kryptis „Tautinio identiteto išsaugojimas globalizacijos sąlygomis“. Kultūrinio kraštovaizdžio raida archeologijos ir gamtos mokslų duomenimis (ARCHEOKRAŠTOVAIZDIS). Partneriai: Vilniaus universitetas, Valstybinis Kernavės kultūrinis rezervatas. 2008-2010 m.
• E. Svetikas. LMT Nacionalinė lituanistikos plėtra (LIT-10045). Žalgirio epochos lietuvių ir žemaičių karių kapai ir ginklai. 2010 m.
• G. Piličiauskas. LVMSF mokslininkų grupių projektai (T-09168). Pleistoceno ežerų rekonstrukcija ir Ankstyvojo žmogaus veiklos pėdsakų paieškos pietryčių Lietuvoje). 2009 m.
• Vadovas V. Kazakevičius. Dalyviai: A. Strimaitienė. LVSMF. Ankstyvosios gyventojų veiklos krizės: gamtinių sąlygų ar socialinių santykių kaitos pasekmė. 2002 m.
• Vadovas A. Girininkas. Dalyviai: D. Brazaitis. LVSMF. Akmens amžiaus polinių gyvenviečių kompleksinė analizė. Partneriai: Vytauto didžiojo universitetas. 2001–2004 m.
• V. Juodagalvis, T. Ostrauskas. LVMSF. Žmogaus ir gamtos santykiai nuo seniausių laikų iki Kristaus (X-I tūkstm. pr. Kr.) Lietuvoje. Partneriai: Geologijos institutas. 1998-2001 m.
• V. Juodagalvis, T. Ostrauskas. LVMSF. Akmens amžius Pietų Lietuvoje. Partneriai: Geologijos institutas, Vilniaus universitetas. 1994-1997 m.

Archeologijos skyriuje įvykdytos mokslo programos:
• Vadovas V. Šimėnas. Lietuva Europoje: kultūrinės sąveikos archeologiniais duomenimis. 2007-2011 m.
• Vadovas V. Juodagalvis. Akmens ir žalvario amžiai Lietuvoje. 1999-2008 m.
• Vadovas G. Zabiela. Centras - periferija. Kultūrinių įtakų kryptys. 2002-2006 m.

Skyrius įsteigtas 2002 m. gruodžio 20 d. Skyriaus vadovas - Saulius Sarcevičius. Tyrimų objektas – miestai kaip istorinis reiškinys. Nagrinėjami aspektai:
• visuomenė;
• ekonomika;
• kultūra;
• ekologija;
• gynyba;
• urbanistika.

Skyriuje vykdoma programa:
• Lietuvos miestų socialinė topografija XIV–XX a. D. 1 (2004–2008 m.)
• Lietuvos miestų socialinė topografija XIV–XX a.: Vilnius. D. 2 (2009-2013 m.)

Tiriamojo darbo kryptys:
• istorinio proceso ir eko-aplinkos sąveikavimo, materialinės kultūros technologinių ir praktinių savybių vystymosi dinamikos ir socio-istorinio proceso pažinimas;
• socio-ekonominių reiškinių bei procesų atskleidimas ir dėsningumų atsekimas;
• socio-topografiniai tyrimai;
• archeologinių šaltinių informatyvumo padidinimas: tyrimo metodikos ir teorijos vystymas;
• materialinės kultūros ir visuomenės sąveikos bei instrumentarijaus vystymosi dėsningumų atskleidimas.

Nuo 2004 m. skyrius leidžia savo periodinį leidinį - Miestų praeitis,Miestų praeitis 2,Miestų praeitis 3 (Pastaba: jeigu naudojate Internet Explorer naršyklę atsiradusiame lange, viršuje kairėje paspauskite geltoną ikonėlę ir pasirinkite Allow Blocked Content... toliau spauskite Yes)nagrinėjantį visus Lietuvos miestų istorijos aspektus (archeologija, sociologija, istorija, technologija ir t. t.). Redakcinę kolegiją sudaro Gediminas Vaitkevičius (redaktorius), Agnė Čivilytė, Elmantas Meilus, Rimvydas Petrauskas, Eugenijus Staniūnas.
Skaitmeninis Vilniaus archeologinis atlasas (Peržiūrai reikalinga AutoCad programa, arba nemokamas AutoCad DWG viewer).

Lietuvos istorijos instituto Etnologijos skyrius yra vienas didžiausių etnologijos, antropologijos tyrimus vykdančių mokslo centrų Lietuvoje. Čia vyksta doktorantūros studijos ir tyrimai – pastaraisiais metais kartu su Vytauto Didžiojo ir Klaipėdos universitetais Lietuvos istorijos institutas dalyvauja jungtinėje etnologijos mokslo krypties mokslo doktorantūroje. Mokslininkai tyrinėja etnologijos ir antropologijos mokslo istoriją ir metodologiją, etninius procesus, lietuvių ir tautinių grupių etninę ir tautinę tapatybę, etniškumą ir nacionalizmą, bendruomenes, diasporas, giminystę, lytį ir šeimą, religingumą ir ritualus, kultūros istoriją ir paveldą, plėtoja regionų, vietų, deteritorizacijos, migracijos, paribių tyrimus. Etnologijos skyrius bendradarbiauja ir vykdo bendrus mokslinių tyrimų projektus su įvairių mokslo institutų ir universitetų mokslininkais, dalyvauja nacionalinėse ir tarptautinėse mokslinėse konferencijose, organizacijose, mokslo sklaidos projektuose. Ilgamečių etnografinių tyrimų rezultatas yra įdomus ir vertingas Etnologijos skyriaus rankraštynas.

Etnologijos skyriaus pirmtakas buvo Archeologijos-etnografijos skyrius, įsteigtas 1952 m. Jam vadovavo doc. dr. Pranas Kulikauskas. 1962 m. Etnografijos skyrius atsiskyrė, pirmoji vadovė buvo prof. habil. dr. Angelė Vyšniauskaitė, vėliau, nuo 1969 m., – dr. Vitalis Morkūnas, nuo 1989 m. – dr. Petras Kalnius, nuo 1991 m. – prof. habil. dr. Irena Regina Merkienė. Jai vadovaujant 1996 m. Etnografijos skyrius buvo pavadintas Etnologijos skyriumi. 1997 m. skyriaus vadovu tapo prof. habil. dr. Vacys Milius, 2001 m. – dr. Žilvytis Šaknys, 2013 m. – dr. Vida Savoniakaitė. Leisti tęstiniai leidiniai Archeologiniai ir etnografiniai tyrinėjimai Lietuvoje (1970–1974), Etnografiniai tyrinėjimai Lietuvoje (1975–1994), tarpdalykinė monografijų, studijų, straipsnių serija Iš lietuvių kultūros istorijos (1958–1989) ir monografijų, studijų serija Lietuvos etnologija (1996–2002).

Mokslininkai vykdo dvi mokslinių tyrimų programas: Socialinė sąveika ir kultūrinė raiška mieste: laisvalaikis, šventės ir ritualai (2012–2016, vadovas dr. Ž. Šaknys), joje tyrinėjamos miesto aktualijos; „Savas“ ir „kitas“ Lietuvoje: socialinės struktūros, kultūra, tapatybė (2012–2016, vadovė dr. V. Savoniakaitė), ja siekiama nagrinėti etniškumą, savą, kitą, tapatybę ir etnologijos, antropologijos mokslo istoriją.

Nuo 2001 m. skyriuje kartą per metus leidžiamas mokslinis žurnalas Lietuvos etnologija: socialinės antropologijos ir etnologijos studijos (redakcinė kolegija: Vytis Čiubrinskas (vyriausiasis redaktorius), Auksuolė Čepaitienė, Jonathan Friedman, Orvar Löfgren, Jonas Mardosa, Žilvytis Šaknys, Danguolė Svidinskaitė (sekretorė)). Šis pakeitė ir pratęsia seriją Lietuvos etnologija.

Nuo 2008 m. internete publikuota Lietuvos etnologijos ir antropologijos enciklopedija (http://etnologijos.istorija.lt; http://identitetas.mch.mii.lt), skirta Lietuvos tapatybei atskleisti.

Archeografijos skyrius įsteigtas 1989 m. balandžio 3 dieną.

Vedėjai:
Dr. habil. Antanas Tyla, 1989 04 03 – 1992 04 16.
L. e. p. dr. Egidijus Banionis, 1992 04 21 – 1993 (mirė 1993 m. rugpjūčio 6 d.).
Dr. Algirdas Antanas Baliulis, 1994 12 01 – 1999 m. gruodžio 31 d. (l. e. p. 1993 05 24 –1994 m.).
Dr. Artūras Dubonis, nuo 2000 01 01.

Vykdoma mokslinė taikomoji tyrimų programa: Lietuvos Metrikos ir kitų istorijos šaltinių tyrimas ir publikavimas (2001–2010 m.) (Kartu su atskira tema: Lietuvos magdeburginių miestų privilegijos ir aktai).

Archeografijos skyriuje 2012 m. dirbo 7 etatiniai darbuotojai. Mokslinis personalas: 3 hum. m. daktarai, vyresn. m. darb. (D. Antanavičius, A. Dubonis, R. Ragauskienė). Techninis personalas: archeografijos specialistai: J. Drungilas, I. Ilarienė, L. Karalius ir E. Deveikytė. Skyrius vykdo programą Lietuvos Metrikos ir kitų istorijos šaltinių tyrimas ir publikavimas (2012–2016 m.; vad. A. Dubonis).

Lietuvos Metrika:
• Lietuvos Metrika: knyga Nr. 1 (1380–1584) / užrašymų knyga 1 = Литовская Метрика: книга записей 1 / parengė A. Baliulis ir R. Firkovičius, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1998, 207 p.
• Lietuvos Metrika: knyga Nr. 3 (1440–1498) / užrašymų knyga 3 = Литовская Метрика: книга записей 3 / parengė L. Anužytė ir A. Baliulis, Vilnius: Žara, 1998, 165 p.
• Lietuvos Metrika: knyga Nr. 4 (1479–1491) / užrašymų knyga 4 = Литовская Метрика: книга записей 4 / parengė L. Anužytė, Vilnius: Žara, 2004, 285, [3] p.
• Lietuvos Metrika (1427–1506): knyga Nr. 5 / užrašymų knyga 5 = Литовская Метрика: книга записей 5 / parengė E. Banionis, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1993, 402 p.
• Lietuvos Metrika. Kn. 6: (1496-1506); Užrašymų knyga 6, parengė Algirdas Baliulis, Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2007, 517 p.
• Lietuvos Metrika: knyga Nr. 8 (1499–1514) / užrašymų knyga 8 = Литовская Метрика: книга записей 8 / parengė A. Baliulis, R. Firkovičius, D. Antanavičius, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1995, 708 p.
• Lietuvos Metrika: knyga Nr. 9 (1511–1518) / užrašymų knyga 9 = Metryka Litewska: księga Nr 9 / 9 księga wpisów / Księga-kontynuacja (1508–1518) / wydał K. Pietkiewicz; [lietuviškus tekstus parengė A. Baliulis], Vilnius: Žara, 2002, 615, [1] p.
• Lietuvos Metrika: knyga Nr. 10 (1440–1523) / užrašymų knyga 10 = Литовская Метрика: книга записей 10 / parengė E. Banionis ir A. Baliulis, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1997, 178 p.
• Lietuvos Metrika: knyga Nr. 11 (1518–1523) / įrašų knyga 11 = Литовская Метрика: книга записей 11 / parengė A. Dubonis, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1997, 227 p.
• Lietuvos Metrika: knyga Nr. 12 (1522–1529) / užrašymų knyga 12 = Литовская Метрика: книга записей 12 / parengė D. Antanavičius ir A. Baliulis, Vilnius: Žara, 2001, 854, [2] p.
• Lietuvos Metrika = Lithuanian Metrica = Литовская Метрика. Knyga Nr. 14 (1524–1529); Užrašymų knyga 14 / parengė D. Antanavičius (tekstai lotynų kalba) ir L. Karalius, Vilnius: LII leidykla, 2008, 642 p.
• Lietuvos Metrika: knyga Nr. 15 (1528–1538) / užrašymų knyga 15 = Литовская Метрика: книга записей 15 / parengė A. Dubonis, Vilnius: Žara, 2002, 447 p.
• Lietuvos Metrika: knyga Nr. 25 (1387–1546) / užrašymų knyga 25 = Литовская Метрика: книга записей 25 / parengė D. Antanavičius ir A. Baliulis, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1998, XXII, 460 p.
• Lietuvos Metrika: knyga Nr. 51 (1566–1574) / užrašymų knyga 51 = Литовская Метрика: книга записей 51 / parengė A. Baliulis, A. Ragauskas ir R. Ragauskienė, Vilnius: Žara, 2000, 486 p.
• Lietuvos Metrika: knyga Nr. 52 (1569–1570) / užrašymų knyga 52 = Литовская Метрика: книга записей 52 / parengė A. Baliulis ir R. Firkovičius, Vilnius: Žara, 2004, 224 p.
• Lietuvos Metrika = Lithuanian Metrica = Metryka Litewska. Knyga Nr. 71 (1585–1586). Užrašymų knyga 71, parengė D. Antanavičius, Vilnius: LII leidykla, 2008, 146 p.
• Lietuvos Metrika = Lithuanian Metrica = Metryka Litewska. Kn. 523: (1528); Viešųjų reikalų knyga 1 / parengė Algirdas Baliulis, Artūras Dubonis, Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2006, 280 p.
• Lietuvos Metrika: knyga Nr. 530 (1566–1572) / viešųjų reikalų knyga 8 = Литовская Метрика: книга публичных дел 8 / parengė D. Baronas ir L. Jovaiša, Vilnius: Žara, 1999, 116 p.
• Lietuvos Metrika: knyga Nr. 531 (1567–1569) / viešųjų reikalų knyga 9 = Литовская Метрика: книга публичных дел 9 / parengė L. Anužytė ir A. Baliulis, Vilnius: Žara, 2001, 279, [1] p.
• Lietuvos Metrika: knyga Nr. 532 (1569–1571) / viešųjų reikalų knyga 10 = Литовская Метрика: книга публичных дел 10 / parengė L. Anužytė ir A. Baliulis, Vilnius: Žara, 2001, 155, [1] p.
• Lietuvos Metrika = Lithuanian Metrica = Metryka Litewska. Knyga Nr. 556: (1791–1792); Viešųjų reikalų knyga 35 / parengė Algirdas Baliulis, Romualdas Firkovičius, Edmundas Rimša], Vilnius: Versus aureus, 2005, 200 p.
• Lietuvos Metrika: knyga Nr. 564 (1553–1567) / viešųjų reikalų knyga 7 = Литовская Метрика: книга публичных дел 7 / parengė A. Baliulis, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1996, 205 p.
• Lietuvos Metrika Kn. Nr. 567: (1567–1571); Surašymų knyga 10 / parengė Algirdas Baliulis, Vilnius: Versus aureus, 2006, 72 p.
• Lietuvos Metrika. Knyga Nr. 594: (1585–1600) = Lithuanian Metrica: book No 594 = Metryka Litewska: księga 567 / parengė A. Baliulis, Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2006, 297, [1] p.
• Lietuvos Metrika: knyga Nr. 19 (1535–1537) / užrašymų knyga 19 = Metryka Litewska: księga 19, parengė D. Vilimas, Vilnius: LII leidykla, 2009, 362 p.
• Lietuvos Metrika: knyga Nr. 20 (1536–1539) / užrašymų knyga 20 = Metryka Litewska: księga 20, parengė R. Ragauskienė, D. Antanavičius (tekstai lotynų kalba), Vilnius: LII leidykla, 2009, 442, [1] p.
• Lietuvos metrika. Knyga Nr. 593 (1585–1604 m.). Diplomatinių reikalų knyga, parengė A. Baliulis, Vilnius, LII leidykla, 2009, 294 p.
• Lietuvos Metrika. Knyga Nr. 22 (1547) / užrašymų knyga 22 = Lithuanian Metrica: book no 22, parengė A. Blanutsa, D. Vashchuk, D. Antanavičius, Vilnius: LII leidykla, 2010. 176 p.
• Lietuvos Metrika. Knyga Nr. 276 (1584, 1586, 1597) / teismų bylų knyga 62 = Lithuanian Metrica: book no 276, parengė D. Antanavičius, Vilnius: LII leidykla, 2010. 308 p.
• Lietuvos metrika Kn. 37: (1552-1561); Užrašymų knyga 37/ Lithuanian Metrica: Book No. 37 Book of Inscriptions 37/ Parengė Darius Baronas - Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2011, -632 p. – Tekstas liet.,lot., senąja rusų (gudų) k. ISBN 978-9955-847-49-6
• Lietuvos Metrika (1506-1539) Kn. 7, Užrašymų knyga 7 / Lithuanian Metrica: Book No. 7. Book of Inscriptions 7 / Parengė Inga Ilarienė, Laimontas Karalius, Darius Antanavičius. Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2011. – XXX, 1012 p . Santr, angl.. Bibliogr. išnašose. – R-klės: p. 771-1001. ISBN 978-9955-847-50-2
• Lietuvos Metrika. Knyga Nr. 5 (1427–1506). Užrašymų knyga 5 / Lithuanian Metrica: Book No. 5. Book of Inscriptions 5 / Parengė A. Baliulis, A. Dubonis, D. Antanavičius (tekstai lotynų kalba). Vilnius: LII leidykla, 2012. -586 p. ISBN 978-9955-847-52-6
• Lietuvos Metrika. Knyga Nr. 32 (1548–1549). Užrašymų knyga 32, parengė Andrij Blanutsa, Dmitro Vashchuk, Darius Antanavičius, Eglė Deveikytė. Vilnius: LII leidykla, 2012 (164 p.). ISBN 978-9955-847-57-1.

Lietuvos magdeburginių miestų privilegijos ir aktai.

• T. 1: Joniškis, Jurbarkas / sudarė A. Tyla, Vilnius: Mokslas, 1991, 292 p.
• T. 2: Kretinga, Skuodas, Šiauliai, Varniai, Veliuona, Viekšniai, Virbalis, Vladislavovas / sudarė Antanas Tyla, Dainius Žygelis; spaudai parengė A. Tyla, D. Žygelis, R. Firkovičius, D. Antanavičius; pratarmę parašė A. Tyla, Vilnius: Pradai, 1997, 366 p.
• T. 3: Kėdainiai / sudarė A. Tyla; parengė A. Tyla, R. Firkovičius, D. Antanavičius, Vilnius: LII leidykla, 2002, 610 p.
• T. 4: Alytus / sudarė A. Tyla; spaudai parengė D. Antanavičius, J. Drungilas, R. Firkovičius, A. Tyla, Vilnius: LII leidykla, 2006, 490 p.
• T. 5: Merkinė / sudarė A. Baliulis; parengė D. Antanavičius, A. Baliulis, R. Firkovičius, Vilnius: LII leidykla, 2007, 680 p.
• T. 6: Trakai / sudarė A. Baliulis; spaudai parengė D. Antanavičius, A. Baliulis, R. Firkovičius, Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2008, 704 p.
• T. 7: Merkinės miesto aktai (1598–1627) / sudarė A. Baliulis; parengė D. Antanavičius, A. Baliulis, R. Firkovičius, Vilnius: LII leidykla, 2010. 1040 p.
• Lietuvos miestų istorijos šaltiniai, t. 3, Vilnius: LII leidykla, 2001, 270, [2] p.
• A. Mackavičius. Žemaitijos valsčių surašymas 1537–1538 m. / parengė Konstantinas Jablonskis; [įvadas A. Tylos; tekstą spaudai parengė ir rodykles sudarė Algirdas Baliulis], Vilnius, Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2003, 452 p.

Lietuvos Metrikos Naujienos, Vilnius: LII leidykla.
• Nr. 3–1999, 35 p.
• Nr. 4–2000, 31 p.
• Nr. 5–2001, 36 p.
• Nr. 6–2002, 44 p.
• Nr. 7–2003, 48 p.
• Nr. 8–2004/2005, 65 p.
• Nr. 9–2006, 41 p.
• Nr. 10–2007/2008, 52 p.
• Nr. 11–2009, 38, [1] p.
• Nr. 12–2010. 44,[1] p.
• Nr. 13–2012, 40 p.

Новости Литовской Метрики, Vilnius: LII leidykla.
• № 3–1999, 42 с.
• № 4–2000, 36 с.
• № 5–2001, 39 с.
• № 6–2002, 54 с.
• № 7–2003, 54 с.
• № 8–2004/2005, 69 c.
• № 9–2006, 46 c.
• № 10–2007/2008, 60 c.
• № 11–2009, 44 c.
• № 12–2010, 46 с.
• № 13–2012, 40 с.

Konferencijų medžiaga:
• Lietuvos Metrika = Литовская Метрика = Lithuanian Metrica: 1988 metų tyrinėjimai, Vilnius, 1992, 189, [2] p.
• Lietuvos Metrika = Lithuanian Metrica: 1991–1996 metų tyrinėjimai [Investigations in 1991–1996], Vilnius, 1998, 294 p.

Kiti leidiniai:
1. A. Šapoka. 1655 metų Kėdainių sutartis, arba švedai Lietuvoje 1655–1656 metais / parengė ir pratarmę parašė A. Tyla, Vilnius: Mokslas, 1990, 196 p.
2. K. Avižonis, Rinktiniai raštai, t. 4 / parengė A. Tyla ir A. Gustaitė, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994, 1014 p.
3. Ukmergės apskrities seniūnijų 1765 m. inventoriai / parengė A. Baliulis, Vilnius: Academia, 1994, 187 p.
4. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos šaltiniai: Faktas. Kontekstas. Interpretacija, sudarė A. Dubonis (redkol. pirm.) ir kt., Vilnius: LII leidykla, 2007, 452 p.
5. Istorijos šaltinių tyrimai, t. 1, sud. D. Antanavičius, D. Baronas; A. Dubonis (redkol. pirm.) ir kt., Vilnius: LII leidykla, 2008, 356 p.
6. Istorijos šaltinių tyrimai, t. 2, sud. A. Dubonis; A. Dubonis (redkol. pirm.) ir kt., Vilnius: LII leidykla, 2010, 280 p.
7. Istorijos šaltinių tyrimai, t. 3, sud. D. Antanavičius; A. Dubonis (redkol. pirm.) ir kt. Vilnius: versus aureus, 2011. 222, [2] p. ISSN 2029-0705
8. Istorijos šaltinių tyrimai, t. 4, sudarė Artūras Dubonis. Vilnius: LII leidykla, 2012. 340, [2] p. ISSN 2029-0705.

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos skyrius Lietuvos istorijos institute veikia nuo 1990 m. Iki tol Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos problematika buvo tyrinėjama Lietuvos istorijos sekcijoje (1941–1946 m.), Istorijos sektoriuje (1947–1952 m.), Ikitarybinio laikotarpio sektoriuje (1952–1957 m.), Lietuvos TSR istorijos iki Spalio revoliucijos sektoriuje (1957–1971 m.), Feodalizmo istorijos sektoriuje (1971–1981 m.), Feodalizmo istorijos skyriuje (1981–1990 m.). Jiems įvairiu laiku vadovavo prof. I. Jonynas, akad. J. Žiugžda, akad. J. Jurginis, prof. M. Jučas, prof. L. Mulevičius, doc. E. Rimša, doc. Z. Kiaupa, dr. E. Meilus. Nuo 2006 m. sausio 2 d. skyriaus vedėjos pareigas eina dr. R. Šmigelskytė-Stukienė.

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos skyriuje šiuo metu vykdomos programos/projektai:
• Daugiatomė „Lietuvos istorija“, 2000–2011 m. (vadovė doc. hum. m. dr. J. Kiaupienė);
• Pagalbiniai istorijos mokslai, 2007–2011 m. (vadovas doc. hum. m. dr. E. Rimša);
• „M. Pretorijaus, T. Lepnerio, L. Rėzos kūriniai – Mažosios Lietuvos kultūros istorijos šaltiniai“, 2009-2011 m. (projekto vadovė doc. habil. dr. Ingė Lukšaitė; Lietuvos mokslo tarybos Nacionalinės lituanistikos plėtros programos projektas Nr. LIT-1-21. Projekto partneris Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas);
• „1413 metų Horodlės aktai“, 2009–2011 m. (vadovė prof., habil. dr. J. Kiaupienė; Lietuvos mokslo tarybos Nacionalinės lituanistikos plėtros 2009-2015 metų programos projektas Nr. 4 (Sutartis finansuoti Nr. LIT-1-7, 2009 m. liepos 30 d.). Projekto partneris Polska Akademia Umiejętności (PAU / Polish Academy of Arts and Sciences, Kraków);
• „Biurokratinių struktūrų raida Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje 1775–1795 m.“, 2010–2011 m. (vadovė hum. m. dr. R. Šmigelskytė-Stukienė; Lietuvos mokslo tarybos finansuojamas Mokslinių tyrimų projektas, vykdomas pagal Tarybos remiamos veiklos kryptį ,,Mokslininkų iniciatyva parengti projektai“. Registracijos Nr. MIP-10412; Finansavimo sutartis Nr. MIP-03/2010).

2010 m. pradžioje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos skyriuje dirbo 16 darbuotojų: 2 vyriausiosios mokslo darbuotojos doc. habil. dr. Ingė Lukšaitė (projekto M. Pretorijaus, T. Lepnerio, L. Rėzos kūriniai – Mažosios Lietuvos kultūros istorijos šaltiniaivadovė) ir prof. habil. dr. Jūratė Kiaupienė (programos Daugiatomė „Lietuvos istorija“ ir projekto 1413 metų Horodlės aktai vadovė), 4 vyresnieji mokslo darbuotojai: prof. dr. Zigmantas Kiaupa (programų Lietuvos istorijos instituto tęstiniai leidiniai: Lietuvos istorijos metraštis ir Lietuvos istorijos bibliografija vadovas, ½ etato), doc. dr. Edmundas Antanas Rimša (programos Pagalbiniai istorijos mokslai vadovas), dr. Stephen C. Rowell (programosLietuvos istorijos instituto tęstiniai leidiniai: Lithuanian Historical Studies vadovas) ir dr. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė (projekto Biurokratinių struktūrų raida Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje 1775–1795 m. vadovė); 6 mokslo darbuotojai: dr. Rūta Čapaitė, dr. Jolita Sarcevičienė, dr. Gintautas Sliesoriūnas, dr. Agnius Urbanavičius, dr. Darius Vilimas ir dr. Gitana Zujienė; 1 stažuotojas (podoktorantūros studijos (post doc) dr. Gediminas Lesmaitis (podoktorantūros studijų vadovė prof. habil. dr. J. Kiaupienė), 1 jaunesnioji mokslo darbuotoja Irena Tumelytė, 1 archeografė specialistė Vilija Gerulaitienė ir 1 vyresnioji laborantė Agnė Railaitė.

Nuo 2010 m. liepos 9 d. iki gruodžio 31 d. skyriuje vykdomame projekte „Biurokratinių struktūrų raida Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje 1775–1795 m.“, 0,25 etato dirba vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Liudas Glemža ir jaunesnysis mokslo darbuotojas Eduardas Brusokas.

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos skyriaus darbuotojų paskelbti darbai buvo aukštai įvertinti Lietuvos valstybės ir Pasaulio Lietuvių Bendruomenės. E. Rimšai už knygą„Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės miestų antspaudai“ (Vilnius: Žara, 1999, 765 p.) paskirta 2001 m. valstybinė mokslo premija. Tokia pat 2002 m. mokslo premija paskirta I. Lukšaitei už monografiją „Reformacija Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir Mažojoje Lietuvoje. XVI a. trečias dešimtmetis – XVII a. pirmas dešimtmetis“ (Vilnius: Baltos lankos, 1999, 647 p.). 2002 m. už šaltinių publikacijos „1385 m. rugpjūčio 14 d. Krėvos aktas“(Vilnius: Žara, 2002) sudarymą ir parengimą J. Kiaupienei įteikta Pasaulio Lietuvių Bendruomenės premija.

Svarbesni paskutiniojo dešimtmečio skyriaus darbuotojų darbai:
• Jūratė Kiaupienė, Rimvydas Petrauskas, Lietuvos istorija, t. 4: Nauji horizontai: dinastija, visuomenė, valstybė. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė 1386-1529 m., Vilnius: baltos lankos, 2009, 551 psl. Atsakingoji tomo redaktorė Jūratė Kiaupienė, ISBN 978-9955-23-239 (4 tomas); ISBN 9955-584-91-2 (12 tomų).
• Agnius Urbanavičius, Vilniaus naujieji miestiečiai 1661-1795 metais. Sąrašas, Vilnius: LII leidykla, 2009, 728 p. ISBN 978-9955-847-19-9
• Lietuvos Metrika Nr. 19 (1535–1537). Užrašymų knyga Nr. 19, parengė Darius Vilimas, Vilnius, 2009, 362 p. ISBN-978-9955-847-21-2.
• Стефен Роуэлл, Чесловас Лауринавичюс, Многовековое соседство: исторические связы литовского и Российского государств XIV-XX вв., Centuries-old neighborhood: historical relations between Lithuania and Russia in XIV-XX centuries, Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2009. 64 p. ISBN 978-9955-847-11-3
• Lenkijos–Lietuvos valstybės padalijimų dokumentai. 1 dalis. Sankt Peterburgo konvencijos, sudarė Ramunė Šmigelskytė-Stukienė, Vilnius: Versus aureus 2008, 400 p. ISBN 978-9955-34-160-4. Serija: Lietuvos užsienio politikos dokumentai. XIII–XVIII a., ISSN 1822-5314.
• XVI amžiaus Lietuvos ir Lenkijos politinės kultūros šaltiniai (1562 metų tekstai), parengė Jūratė Kiaupienė (Historiae Lituaniae Fontes Minores V), Vilnius: LII leidykla, 2008.
• The Heraldry of Lithuania, compiled by Edmundas Rimša, Vilnius: Baltos lankos, 2008, 528 p.
• E. Rimša, Lietuvos heraldika. 1987–2007, Vilnius: Baltos lankos, 2008, 528 p.
• G. Zujienė, Insignijos ir ceremonialas Lietuvos viešajame gyvenime (XIII-XVIII a.), Vilnius: Eugrimas, 2008, 334 p.
• Viešosios ir privačiosios erdvės XVIII amžiaus Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, Mokslinių straipsnių rinkinys, sudarė R. Šmigelskytė-Stukienė, Vilnius: LII leidykla, 2008, 352 p.
• Lietuvos istorijos bibliografija, 2000, sud. I. Tumelytė, Vilnius: LII leidykla, 2008, 188 p.
• R. Čapaitė. Gotikinis kursyvas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto raštinėje, Vilnius: Versus aureus, 2007, 544 p.
• Z. Kiaupa, J. Kiaupienė, A. Kuncevičius. Historia Litwy. Od czasów najdawniejszych do 1795 roku, tłumaczenie na język polski: Piotr Grablunas, Jowita Niewulis-Grablunas, Justyna Prusinowska, Rafał Witkowski, Wydawnictwo Naukowe PWN, Warszawa, 2007, 408 p. (Serija - Bliższa Europa).
• Praeities pėdsakais : skiriama profesoriaus daktaro Zigmanto Kiaupos 65-mečiui, Lietuvos istorijos institutas, Vytauto Didžiojo universitetas ; [redakcinė komisija: Edmundas Rimša (pirmininkas) ... [et al.], Vilnius: LII leidykla, 2007, 426 p.: iliustr.
• E. Rimša. Pieczęcie miast Wielkiego Księstwa Litewskiego, red. nauk. A. Rachuba, Warszawa: Wydawnictwo DiG, 2007, 1259 s.
• Matas Pretorijus. Prūsijos įdomybės, arba Prūsijos regykla, t. 3, parengė I. Lukšaitė, bendradarbiaudama su M. Girdzijauskaite, S. Drevello, J. Kiliumi, M. Čiurinsku, Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2006, 804 p.
• D. Vilimas. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemės teismo sistemos formavimasis (1564-1588), Vilnius, 2006, 290 p.
• E. Rimša, Heraldry: Past to present, translated from Lithuanian by Vijolė Arbas, Vilnius: Versus aureus, 2005, 208 p.
• J. Sarcevičienė, Lietuvos didikės XVI a. II p. – XVII a. I p. proginėje literatūroje: portretai ir įvaizdžiai, Vilnius: Versus aureus, 2005, 684 p.
• A. Urbanavičius, Vilniaus naujieji miestiečiai 1661–1795 m., Vilnius: LII leidykla, 2005, 384 p.
• Lietuvos istorijos bibliografija, 1999, sud. I. Tumelytė, Vilnius: LII leidykla, 2005, 229, [1] p.
• Casimiriana II. Vitae antiquiores S. Casimiri = Ankstyvieji šv. Kazimiero „gyvenimai“, sudarė, vertė, įvadą parašė M. Čiurinskas, Vilnius: Aidai, 2004, 205 p.
• Istorijos akiračiai: straipsnių rinkinys (skiriama prof. A. Tylos 75-mečiui), red. komisija: A. Dubonis, Z. Kiaupa, E. Rimša (pirmininkas), Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2004, 464 p.
• Matas Pretorijus. Prūsijos įdomybės arba Prūsijos regykla, t. 2, parengė I. Lukšaitė, bendradarbiaudama su V. Gerulaitiene, M. Čiurinsku, I. Tumavičiūte, Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2004, 882 p.
• E. Rimša, Heraldika. Iš praeities į dabartį, Vilnius: Versus aureus, 2004, 184 p.; 2-oji papildyta laida, Vilnius: Versus Aureus, 2004, 192 p.
• Lietuvos heraldika, sud. ir parengė E. Rimša, kn. 1–2, Vilnius: Baltos lankos, 1998–2004 (192 ir 240 p.).
• R. Šmigelskytė-Stukienė, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės konfederacijos susidarymas ir veikla 1792–1793 metais, Vilnius: LII leidykla, 2003, 432 p.
• Šv. Kazimiero gyvenimo ir kulto istorijos šaltiniai = Casimiriana: fontes vitae et cultus S. Casimiri, sudarė, vertė, įvadą ir paaiškinimus parašė M. Čiurinskas, Vilnius: Aidai, 2003, 301 p.
• J. Kiaupienė, “Mes, Lietuva”. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorija XVI a. (viešasis ir privatus gyvenimas), [Vilnius]: “Kronta”, 2003, 303 p.
• Lietuvos evangelikų bažnyčios. Istorijos metmenys, sudarė A. Hermann, Vilnius: Baltos lankos, 2003 (p. 19–162 I. Lukšaitės tekstas).
• Aronas Aleksandras Olizarovijus, De politika hominum societate = Trys knygos apie politinę žmonių sąjungą, lotynišką tekstą parengė ir į lietuvių kalbą vertė J. Sarcevičienė, Vilnius: Aidai, 2003, 675 p.
• 1385 m. rugpjūčio 14 d. Krėvos aktas [Lietuvos užsienio politikos dokumentai. XIII–XVIII a. (Tyrinėjimai)], sud. J. Kiaupienė; parengė R. Čapaitė, J. Kiaupienė, E. Rimša, S.C. Rowell, E. Ulčinaitė, Vilnius: Žara, 2002, 144 p.
• Elijas Pilgrimovijus, Didžioji Leono Sapiegos pasiuntinybė į Maskvą, 1600-1601 m.(Historiae Lithuaniae Fontes Minores, t. 4), parengė J. Kiaupienė, Vilnius: Žara, 2002, 112 p.
• Lietuvos istorijos bibliografija. 1997, sud. I. Tumelytė, Vilnius: LII leidykla, 2002, 222 p.
• Z. Kiaupa, The History of Lithuania, Vilnius: Baltos lankos, 2002, 453 p.
• Keturi Gotfrydo Ostermejerio rankraščiai (Historiae Lituaniae Fontes Minores, t. 3), parengė V. Gerulaitienė, Vilnius: Žara, 2001, 160 p.
• S. C. Rowell, Iš viduramžių ūkų kylanti Lietuva. Pagonių imperija Rytų ir Vidurio Europoje, 1295–1345, Vilnius: Baltos lankos, 2001, 382 p.
• Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kasdienis gyvenimas. Lietuvos istorijos skaitinių chrestomatija, sud. ir parengė A. Baliulis ir E. Meilus, Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2001, 925 p.
• Lietuvos istorijos bibliografija. 1996, sud. I. Tumelytė, Vilnius: LII leidykla, 2000, 164 p.
• G. Sliesoriūnas, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė vidaus karo išvakarėse: didikų grupuočių kova 1690–1697 metais, Vilnius: LII leidykla, 2000, 346 p.
• Kultūrų sankirtos. Skiriama doc. dr. Ingės Lukšaitės 60-mečiui, sud. Z. Kiaupa, J. Kiaupienė, E. Rimša, J. Sarcevičienė, Vilnius: Diemedis, 2000, 384 p.
• Z. Kiaupa, J. Kiaupienė, A. Kuncevičius, Lietuvos istorija iki 1795 metų, Vilnius: Valst. leidybos centras, 1995, 443, [2] p.; 2-asis patais. ir papild. leid., Vilnius: Arlila, 1998, 381 p.; 3-asis leid., Vilnius: A. Varno person. įm., 2000, 381, [1] p.
• Z. Kiaupa, J. Kiaupienė, A. Kuncevičius, The History of Lithuania before 1795, Vilnius: Arlila, 2000, 402, [1] p.
• Baltimaade Ajalugu, ed. Z. Kiaupa, A. Mäesalu, A. Pajur, G. Straube, Tallinn: Avita, 1999, 223 p.; Geschichte des Baltikums, ed. Z. Kiaupa, A. Mäesalu, A. Pajur, G. Straube, Tallinn: Avita, 1999, 223 p.; History of the Baltic Countries, ed. Z. Kiaupa, A. Mäesalu, A. Pajur, G. Straube, Tallinn: Avita, 1999, 222 p.; История Балтийских стран, ed. З. Кяупа, А. Мяэсалу, А. Паюр, Г. Страубе, Tallinn: Avita, 1999, 222 p.;Baltijas valstu vesture: mācību lidzeklis, ed. A. Maisalu, Z. Kjaupa, G. Straube, A. Pajūrs, Rīga: Zvaigzne ABC, 2000, 222, [1] p.; Baltijos šalių istorija, ed. Z. Kiaupa, A. Mäesalu, A. Pajur, G. Straube, Vilnius: Kronta, 2000, 239, [1] p.; The History of the Baltic Countries, ed. Z. Kiaupa, A. Mäesalu, A. Pajur, G. Vilumsons, 2nd ed., Tallinn: Avita, 2000, 222 p.

XIX a. istorijos skyrius įkurtas 1996 metais, reformavus Kultūros istorijos ir Tautinio atgimimo ir Lietuvos Respublikos istorijos skyrius.
Skyriuje šiuo metu vykdomos 2 tyrimų programos:

Daugiatomė Lietuvos istorija
Tai ilgalaikis (2001–2011 m.) kelių instituto skyrių projektas. Jo vadovė – dr. Jūratė Kiaupienė. Planuojama parengti 12 tomų. Tikslas – konceptualiai apibendrinus Lietuvos istorijos mokslo tyrimų rezultatus, parengti kompleksinį darbą, kuriame istoriškai nuosekliai ir visapusiškai būtų atskleista socialinė, ūkinė, kultūrinė lietuvių tautos, Lietuvos visuomenės ir valstybės raida Europos istorijos kontekste nuo pirmųjų gyventojų pasirodymo Lietuvos teritorijoje (XI–XII tūkst. pr. Kristų) iki nepriklausomos Lietuvos atkūrimo 1990 m. kovo 11 d. bei pirmojo jos gyvavimo dešimtmečio. Skyriaus darbuotojai rengia vieno tomo 2 knygų tekstą, aprėpiantį laikotarpį nuo 1795 iki 1918 m. Programoje dirba šie darbuotojai: habil. dr. Tamara Bairašauskaitė, dr. Zita Medišauskienė, dr. Reda Griškaitė, dr. Rimantas Miknys.

2010 m. XIX a. istorijos skyrius parengė naują mokslo tyrimų programą:
Lietuvos visuomenės tradicinis elitas: bajorų ir dvasininkų luomų pokyčiai modernizacijos salygomis (XIX a. - XX a. pr.)

XX amžiaus istorijos skyrius įsteigtas 2001.02.01, reorganizavus Lietuvos Respublikos istorijos ir Naujausiųjų laikų istorijos skyrius. Skyriaus vedėjas – dr. Česlovas Laurinavičius.

Skyriuje vykdomos 2 tyrimų programos:
• „Vėluojantis nacijos formavimasis: lietuvių atvejis?" [Programos trukmė 2012–2016 m.] programos vadovas: dr. Česlovas Laurinavičius, vykdytojai: dr. Regina Laukaitytė, dr. Edmundas Gimžauskas, dr. Algimantas Kasparevičius, dr. Gediminas Rudis, dr. Dangiras Mačiulis, dr. Artūras Svarauskas, dr. Danutė Blažytė-Baužienė, dr. Eglė Bendikaitė, dr. Gediminas Vaskela, dr. Rasa Čepaitienė, dr. Mindaugas Pocius, dr. Vitalija Stravinskienė, dr. Vladas Sirutavičius, dr. Saulius Grybkauskas, dr. Vilius Ivanauskas.
• Programos „Lietuva Antrajame pasauliniame kare", vykdytos 2001–2010 m. Ataskaita.

Reikšmingiausi skyriaus darbai
•Laurinavičius Č., Sirutavičius V., Lietuvos istorija T.XII, 1 dalis. Sąjūdis: nuo persitvarkymo iki Kovo 11-sios, Vilnius: Baltos lankos, 2008, 580 p.
•Kasparavičius A., Tarp politikos ir diplomatijos. Šventasis Sostas ir Lietuvos Respublika, Vilnius: LII leidykla, 2008, 796 p.

Dokumentų publikacijos:
•СССР и Литва в годы второй мировой войны. Том I СССР и Литовская Республика (март 1939 – август 1940 г.г.), Сборник документов [составители А. Каспаравичюс, Ч. Лауринавичюс, Н. Лебедева ], Vilnius: LII leidykla, 2006, 774 p. [ISBN 9986-780-82-9 (bendras); ISBN 9986-780-81-0 (I tomas)]
•Blynas, Zenonas. Karo metų dienoraštis, 1941–1944 m. / LII; parengė Gediminas Rudis, Vilnius: LII leidykla, 2007, 723, [1] p
•Baltijos valstybių vienybės idėja ir praktika 1918-1940 metais : dokumentų rinkinys / Lietuvos istorijos institutas, Vilniaus universitetas ; parengė Zenonas Butkus; (Č. Laurinavičius), 2008, 882 p.
•Lietuva vokiečių okupacijoje Pirmojo pasaulinio karo metais, 1915-1918 : Lietuvos nepriklausomos valstybės genezė : dokumentų rinkinys / Lietuvos istorijos institutas ; sudarė Edmundas Gimžauskas, Vilnius, 2006, 595 p.

Knygos leidybos ir spausdinimo paslaugos
Lietuvos istorijos institutas skelbia leidybos ir spausdinimo paslaugų supaprastintą pirkimą. Konkursas vyks iki 2013 gegužės 13 d. 10:00. Pasiūlymus teikti tik elektroninėmis CVP IS priemonėmis.
Daugiau informacijos prisegtuose dokumentuose: pirkimo sąlygos; techninė specifikacija arba https://pirkimai.eviesiejipirkimai.lt/

Kontaktiniai asmenys
Bendrais klausimais: Gediminas Dubinskas
dubinskas@istorija.lt
Tel.: + 370 - 5 - 261 07 11

Techninės specifokacijos klausimais: Mindaugas Maskoliūnas
maskoliunas.m@gmail.com
Tel.: + 370 – 5 – 212 44 38

Knygos leidybos ir spausdinimo paslaugos
Lietuvos istorijos institutas skelbia leidybos ir spausdinimo paslaugų supaprastintą pirkimą. Konkursas vyks iki 2013 gegužės 14 d. 10:00. Pasiūlymus teikti tik elektroninėmis CVP IS priemonėmis.
Daugiau informacijos prisegtuose dokumentuose: pirkimo sąlygos; techninė specifikacija arba https://pirkimai.eviesiejipirkimai.lt/

Kontaktiniai asmenys
Bendrais klausimais: Gediminas Dubinskas
dubinskas@istorija.lt
Tel.: + 370 - 5 - 261 07 11

Techninės specifokacijos klausimais: Mindaugas Maskoliūnas
maskoliunas.m@gmail.com
Tel.: + 370 – 5 – 212 44 38

Knygos spausdinimo paslaugos

Lietuvos istorijos institutas skelbia spausdinimo paslaugų supaprastintą pirkimą. Konkursas vyks iki 2013 gegužės 28 d. 10:00. Pasiūlymus teikti tik elektroninėmis CVP IS priemonėmis.
Daugiau informacijos prisegtuose dokumentuose: pirkimo sąlygos; techninė specifikacija arba https://pirkimai.eviesiejipirkimai.lt/

Kontaktiniai asmenys
Bendrais klausimais: Gediminas Dubinskas
dubinskas@istorija.lt
Tel.: + 370 - 5 - 261 07 11

Techninės specifokacijos klausimais: Mindaugas Maskoliūnas
maskoliunas.m@gmail.com
Tel.: + 370 – 5 – 212 44 38 <>

Biblioteka yra Lietuvos istorijos instituto padalinys. Jos veikla grindžiama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Lietuvos Respublikos Bibliotekų įstatymu.

I-IV - 8.00 - 17.00, V - 8.00 - 15.45.

Paskutinis mėnesio penktadienis - švaros diena. Skaitytojai neaptarnaujami

Telefonas: (+370 5) (8 5) 2626859
El. paštas: biblioteka@istorija.lt

Biblioteka yra Lietuvos istorijos instituto padalinys. Jos veikla grindžiama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Lietuvos Respublikos Bibliotekų įstatymu.

Lietuvos istorijos instituto biblioteka įsteigta 1941 m. Biblioteka paveldėjo dalį 1907 m.Vilniuje veikusios Lietuvių mokslo draugijos ir 1941 m. uždaryto Lituanistikos instituto bibliotekų.

Nacių okupacija nutraukė Istorijos instituto ir bibliotekos darbą. 1945 m. biblioteka savo veiklą pradėjo Centriniuose MA rūmuose, nes juose buvo įsikūręs ir Lietuvos istorijos institutas. Tuomet bibliotekoje tebuvo kelios spintos knygų.

1952 08 12 Istorijos institutas buvo sujungtas su Teisės institutu ir pavadintas Istorijos ir teisės institutu. Tada Istorijos institutui perduota ir Teisės instituto biblioteka, turėjusi 356 žurnalų komplektus ir 7 580 knygų, tarp jų vertingų istorijos šaltinių bei įstatymų rinkinių. Iš senųjų leidinių biblioteka gavo „Собрание узаконений и распоряжений правительства“ (1885–1915 m.) ir „Полное собрание законов Российской империи“ (55 tomai).

Lietuvos mokslų akademijos prezidiumo nutarimu, 1990 04 02 prie Istorijos instituto prijungtas Partijos istorijos prie LKP CK institutas. Buvo perduoti ir šio instituto bibliotekos fondai, kuriuose tuo metu buvo 112 678 bibliotekiniai literatūros vienetai (84 230 knygų ir 28 448 vienetai periodikos). Partijos istorijos instituto biblioteka veikė nuo 1948 m. 1949 m. Partijos istorijos instituto bibliotekai buvo perduota LKP(b) CK biblioteka su 19 192 knygomis. Partijos istorijos instituto bibliotekoje buvo gausiausia šalyje Lietuvos komunistų partijos pogrindžio laikotarpio kolekcija, taip pat socialdemokratinių organizacijų iki 1917 m. išleisti leidiniai. Joje būta daug lituanistinių leidinių, Nepriklausomybės laikotarpiu (1919–1940 m.), taip pat lietuvių išeivijos po II pasaulinio karo išleistų knygų ir periodinių leidinių. Iki 1989 m. didelė minėtos kolekcijos dalis – 26 739 bibliotekiniai vienetai – laikyta vadinamajame „specfonde“. Partijos istorijos instituto biblioteka neturėjo specialių saugyklų knygoms, todėl (nors būta ir kitų priežasčių) dėl vietos stokos nemaža dalis leidinių buvo perduota kitoms bibliotekoms. 1969 m. Vilniaus universiteto bibliotekai perduotas vadinamasis A. Sirkino fondas – apie 9 200 knygų. Daug dubletinių knygų atiteko Vilniaus universiteto, Knygų rūmų, Mokslų akademijos centrinei bibliotekai; Kauno viešajai bibliotekai buvo perduoti miestų ir rajonų laikraščių dubletiniai komplektai – 1094 egz.

Biblioteka komplektuoja istorinės, humanitarinio profilio mokslinės, informacinio pobūdžio literatūros fondus. Komplektavimo šaltiniai: pirkimas, prenumerata, mainai, dovanos. Vertingus leidinius biblioteka gauna iš Cambridge Trinity kolegijos, dovanoja atskiri visuomenės veikėjai, spaudos kolekcionieriai. Vertingus leidinius bibliotekai perdavė Jonas Kirlys, Povilas Gasiūnas, Leonas Mulevičius, Vytautas Steponaitis, Mykolas Pečeliūnas (gyv. Lenkijoje), pasaulio lietuvių bendruomenės leidinių atsiuntė dailininkas Jonas Jurkūnas (gyv. JAV), savo biblioteką dovanojo Jonas Bortkevičius, menotyrininkas Leonidas Žilevičius. Bibliotekai perduota archeologo Vytauto Daugudžio biblioteka, reikalingų knygų dovanojo instituto darbuotojai. Bibliotekoje sukaupti vertingi mokslinės literatūros fondai: knygos, periodiniai leidiniai, įvairūs reti spaudiniai, rankraščiai. Bibliotekoje yra 145 128 bibliotekiniai spaudiniai (106 420 knygų, iš jų – per 400 knygų, išleistų iki 1800 metų) ir 38 708 bibliotekiniai vienetai periodikos. Bibliotekoje yra abėcėlinis knygų ir periodikos katalogas. Nuo 1998 m. veikia naujai gaunamų knygų elektroninis katalogas, taip pat kuriama viso knygų fondo duomenų bazė (Aleph sistema). Veikia internetinis ryšys. Kaip atskiras bibliotekos padalinys veikia Rankraštynas.

Bibliotekos darbuotojai parengė šiuos darbus:
• Lietuvos TSR istorijos bibliografija 1967–1970 m., sud. O. Adomonienė Vilnius, 1980, 700 p.
• Lietuvos TSR bibliografija 1940–1965 m., sud. O. Adomonienė, V. Milius, A. Tautavičius, Vilnius, 1969, 590 p.
• Juozas Jurginis, sud., B. Kašauskienė, A. Šiškienė, Vilnius, 1986, 304 p.
• Lietuvos istorijos bibliografija 1996, sud., I. Tumelytė, Vilnius, 2000, 162 p.
• Lietuvos istorijos bibliografija 1997, sud., I. Tumelytė, Vilnius, 2002, 222 p.

Lietuvos istorijos instituto bibliotekos rankraštynas pradėjo veikti 1996 m. Tačiau rankraštinė medžiaga instituto bibliotekoje buvo pradėta kaupti dar pirmaisiais pokario metais. Tuometinio instituto direktoriaus Povilo Pakarklio iniciatyva nutarta komplektuoti Lietuvos istorijos šaltinių vertimus. Akademiko Konstantino Jablonskio pastangomis į Istorijos instituto biblioteką pateko Maskvoje laikomos Lietuvos Metrikos šimtas keturiasdešimt devynių knygų mikrofilmai, o vėliau instituto mokslininkai pargabendavo ir kitų istorinių dokumentų mikrofilmus. Archeologijos skyriuje kaupėsi archeologinių ekspedicijų ataskaitų, brėžinių ir negatyvų archyvas. Savo archyve ekspedicijų medžiagą kaupė ir instituto etnologai. Dabar šių abiejų skyrių archyvai priklauso Rankraštynui. Sujungus Istorijos instituto ir Partijos istorijos instituto bibliotekas, rankraštinis fondas pasipildė unikalia karo metų rezistencinės ir pokario partizanų spaudos kolekcija, lenkų pogrindžio leidiniais, gimnazijų laikraštėliais bei politinių partijų atsišaukimais.

Pagal patvirtintą Rankraštyno komplektavimo profilį svarbiausias uždavinys – sukaupti institute parašytus mokslinius darbus, sudaryti instituto darbuotojų asmens fondus bei kaupti kitą Lietuvos istorijos tyrimams vertingą archyvinę medžiagą. 2012 m. pradžioje Lietuvos istorijos instituto bibliotekos rankraštyną sudarė 75 fondai (atskirų fondo numerių neturi: archeologinių brėžinių ir piešinių fondas, archeologinių negatyvų fondas ir etnologijos fondas). Be anksčiau aptartos medžiagos galima paminėti tokius asmenų fondus: akad. J. Jurginio, prof. L. Mulevičiaus, dr. E. Banionio, habil. dr. R. Žepkaitės, prof. V. Merkio, prof. R. Merkienės, prof. A. Tylos, dr. I. Butkevičiaus, J. Bortkevičiaus, A. Terlecko, dr. Br. Nemicko, Pr. Eidukaičio, dr. A. Baliulio, prof. V. Kašauskienės, dr. Z. Kiaupos, Vl. Pryšmanto, akad. A. Buračo, M. Aroson, fotografo K. Vainoro, filosofo R. Ozolo, habil. dr. V. Kazakevičiaus, M. Kubiliūtės, dr. R. Lopatos, habil. dr. A. Eidinto, habil. dr. J. Kudirkos, dr. E. Rimšos, politiko ir diplomato K. Škirpos, istoriko G. Šidlausko, dr. Č. Laurinavičiaus, archeologo V. Daugudžio, dr. R. Miknio, dr. S. Noreikienės, dr. S. Grybkausko, V. Andriukaičio, habil. dr. A. Nikžentaičio, dr. A. Daniliausko, E. Bičkausko, dr. I. Šenavičienės. Į Rankraštyną savo sukauptą archyvinę medžiagą iš Rusijos archyvų perdavė menotyrininkas ir archyvaras Leonidas Žilevičius. JAV gyvenantis Pranas Povilaitis atsiuntė prelato Mykolo Krupavičiaus ir Lietuvių krikščionių demokratų sąjungos dokumentus.

Atskirai reikėtų paminėti dar kelis fondus: Fribūro universiteto lietuvių studentų draugijos „Rūta“ ir „Lituania“ dokumentai, XX a. aštuntojo ir devintojo dešimtmečių antisovietinio pogrindžio dokumentai, Lietuvių atgimimo istorijos studijų archyvas, LTSR Užsienio reikalų ministerijos dokumentų kolekcija, Žuvusiųjų vardyno anketos, Lenkijos lietuvių draugijos Vroslovo skyriaus archyvas, Lietuvos istorijos draugijos archyvas, Lietuvos archeologijos draugijos archyvas.

1999 m. išleistas Andros Simniškytės parengtas katalogas „Archeologinių ataskaitų suvestinės ir rodyklės iki 1997 m.“, 2003 m. išleistas Džiuljetos Anušauskienės parengtas katalogas „Archeologinių ataskaitų suvestinė ir rodyklės. 1997–2001 m.“

Algimantas Katilius
rankraštyno vedėjas

Bendrieji kontaktai
Adresas:Kražių g. 5, LT-01108, Vilnius
Telefonas: (+370 5) 261 44 36
Faksas: (+370 5) 261 14 33
El. paštas: istorija@istorija.lt