Pradžia
lt

Lietuvos visuomenės modernizacija ir etniniai konfliktai

(Nedominuojančios etninės bendruomenės Lietuvoje XIX a. – XX a. pirma pusė. Iki 1940 m.)

(Tyrinėjimų programa)

       Programos aktualumas:

       Nedominuojančių etninių bendruomenių arba tautinių (religinių) mažumų tyrinėjimus Lietuvoje aktualizavo demokratinės, pilietinės visuomenės kūrimas. Paprastai Lietuvos mokslininkų (pirmiausia sociologų) darbuose aiškintasi, kaip užtikrinti spartesnę tautinių bei religinių mažumų integraciją į Lietuvos visuomeninį-kultūrinį gyvenimą. Istorikai daugiau dėmesio skyrė konkrečių etnopolitinių konfliktų, pirmiausia lietuvių – lenkų analizei.

       Tenka konstatuoti, jog dėl ilgą laiką lietuvių istoriografijoje vyravusio etnocentrizmo kai kurie problemos aspektai buvo arba ignoruojami, arba jiems buvo skiriama nepakankamai dėmesio. Taip atsitiko su žydų tautinės bendruomenės raidos analize, lietuvių – žydų, lenkų – lietuvių – žydų, vokiečių – lietuvių – žydų bei kitų etninių bendruomenių tarpusavio santykių tyrinėjimu. Praktiškai visiškai netyrinėtas liko antisemitizmo fenomenas Lietuvos visuomenėje bei jo raiška.

       Kita vertus, nedominuojančių tautinių (religinių) bendruomenių raida bei etniniai konfliktai menkai sieti su socialinės-ekonominės struktūros Lietuvoje specifika bei vykusiais kultūriniais-politiniais pokyčiais, kuriuos Lietuvos visuomenė išgyveno XIX a. – XX a. pirmoje pusėje.

       Programa aktuali keliais aspektais: pirma, ji užpildytų moksliniu požiūriu svarbias istoriografines spragas; antra, skatintų naujų tyrinėjimo krypčių formavimąsi, integraciją tarp Lietuvos mokslinių institucijų ir kartu leistų plėtotis lietuvių mokslininkų kontaktams su Vakarų Europos kolegomis; trečia, į mokslinę apyvartą įvestų iki tol mažai žinomus arba praktiškai nežinomus archyvinius šaltinius; galiausiai, ketvirta, programa aktuali ne tik akademiniu, bet ir socialiniu-pilietiniu požiūriu: programos rėmuose publikuojami darbai, mokslinės konferencijos bei diskusijos skatintų gilesnių bei kritiškesnių požiūrių į Lietuvos visuomenės raidą formavimąsi.

       Programos mokslinis pagrindimas:

       Realizuojant minėtą mokslinę programą, būtų remiamasi naujausia Vakarų Europos istoriografija (metodologinis pagrindas) ir kai kuriomis anksčiau Lietuvos istorijos institute vykdytoms mokslinėmis programomis (empirinis pagrindas). Reiktų pažymėti, jog kai kurie LII atlikti tyrinėjimai (programos „Etnokultūriniai santykiai ir pilietinės sąmonės formavimasis Lietuvoje (XVIII a. pab. – XIX a.)“; „Lietuvos visuomenė XIX a. – XX a. pradžioje: modernėjimas ir jo kryptys“; „Lietuvos pilietinės visuomenės vystymosi problemos: vidaus bei išorės aspektai 1918–1940 m.“) galėtų būti geru pagrindu formuluojant ir programos „Lietuvos visuomenės modernizacija ir etniniai konfliktai. Nedominuojančios etninės bendruomenės Lietuvoje XIX a. – XX a. pirmoje pusėje (iki 1940 metų)“ tikslus bei konkrečius uždavinius. Geru metodologiniu-konceptiniu pagrindu realizuojant tyrinėjimų programą, galėtų būti naujausi Vakarų Europos istorikų darbai, kuriuose aptariami etninių bendruomenių santykiai bei valdžios tautinės politikos specifika Rusijos imperijoje (John Doyle Klier, Hans Rogger), žydų bendruomenės modernėjimas (Jonathan Frankel), modernaus antisemitizmo sklaida (Jacob Katz, Albert S. Lindeman) bei modernių tautinių valstybių, atsiradusių po Pirmojo pasaulinio karo, politika žydų bei kitų tautinių mažumų atžvilgiu (Ezra Mendelsohn).

       Remdamiesi pasaulinės istoriografijos patirtimi bei pasiekimais, įvertindami naujausius lietuvių istorikų darbus, formuluotume kelias prielaidas-hipotezes, kurios tyrimo eigoje būtų tikrinamos. Manytume, jog bendriausia prasme įtakos nedominuojančių etninių bendruomenių raidai bei bendrai etninių konfliktų dinamikai turėjo:

       pirma, agrarinės struktūros dominavimas Lietuvos visuomenėje bei santykinai lėti modernizacijos tempai XIX a. – XX a. pradžioje;

       antra, modernių ideologijų (pirmiausia nacionalizmo) išplitimas, sąlygojęs perėjimą nuo polietninės prie monoetninės visuomenės modelio, kurį užbaigė lietuvių tautinės valstybės sukūrimas;

       trečia, Lietuvos Respublikos tautinė politika.

       Programos tikslai bei uždaviniai:

       Pagrindinis programos tikslas – išanalizuoti pagrindines etninių konfliktų priežastis bei jų dinamiką Lietuvos visuomenėje XIX a. – XX a. pirmoje pusėje.

       Siekiant įgyvendinti užsibrėžtus tikslus, programoje keliami uždaviniai:

       - aptarti tų etninių bendruomenių socialinę, kultūrinę, politinę raidą, kurioms iki šiol nebuvo skiriama pakankamai tyrinėtojų dėmesio (pirmiausia žydų);

       - analizuoti etninių bendruomenių tarpusavio santykius, jų dinamiką (lietuvių – žydų – lenkų, lietuvių – vokiečių – žydų);

       - išsiaiškinti, kaip politinių režimų pasikeitimai veikia etninius konfliktus.

       Programos tyrinėjimų kryptys bei temos:

       Pagrindinės tyrinėjimų kryptys:

       - Migraciniai procesai, gyventojų tautinės sudėties pokyčiai. Tautinės (religinės) mažumos gyventojų surašymuose (nuo XIX a. vidurio iki 1923 m. surašymo Lietuvos Respublikoje);

       - Istorinės Lietuvos potenciali fragmentacija, sunaikinus valstybingumą. Šią kryptį skaidysime į kelias temas: žydai – lietuviai – lenkai Rusijos tautinėje politikoje XIX a. – XX a. pradžia; pokyčiai socialinėje-ekonominėje Lietuvos infrastruktūroje. Viduriniosios klasės formavimosi problemos;

       - Žydų bendruomenė ir jos modernizacija. Šią kryptį skaidysime į kelias svarbesnes bei smulkesnes temas: socialinis-ekonominis pokyčių aspektas. Žydų bendruomenės socialinė diferencijacija; švietimo sistemos raida; žydų bendruomenės politizacija. Modernių ideologijų (socialistinės, nacionalizmo) poveikis žydų bendruomenės raidai. Viena svarbesnių temų – modernios pasaulietinės žydų inteligentijos bei visuomeninio-politinio elito formavimosi bei jo geopolitinių orientacijų identifikavimo klausimas;

       - Lietuvių – žydų santykiai: tarp etninio konflikto ir kooperacijos. Modernaus lietuviško antisemitizmo atsiradimas ir raida. Pagrindinis uždavinys – išsiaiškinti kokie veiksniai ir kaip veikė lietuvių – žydų tarpusavio santykių raidą bei antisemitizmo dinamiką. Chronologiškai šią temą skirstysime į du periodus: pirmasis, nuo XIX a. pradžios iki tautinės valstybės sukūrimo; antrasis, nuo 1918 iki 1940 m. Aptarus minėtus klausimus, tikslinga būtų išsiaiškinti lietuvių – žydų santykių bei antisemitizmo specifiką Vidurio Rytų Europos visuomenių kontekste;

       - Lietuvos Respublikos politika tautinių mažumų atžvilgiu: lenkų, vokiečių bei žydų padėties lyginamoji studija. LR politika tautinių mažumų atžvilgiu Klaipėdos krašte. Pilietybės instituto formavimasis: Lietuva ir Vidurio Europa tarpukaryje (lyginamasis aspektas);

       - Tautų – lietuvių, lenkų, žydų, gudų – padėtis Lietuvoje po valstybės sunaikinimo 1940 m.

       Pastaba:

       pirma, nurodytos kryptys bei temos gali tapti pagrindu daktarinėms disertacijoms, monografijoms, mokslinėms publikacijoms bei konferencijoms;

       antra, siekiant kuo išsamiau atsakyti į programoje formuluojamus uždavinius, būtinas bendradarbiavimas su panašaus profilio Vakarų Europos institucijomis, turinčiomis didesnę tokių projektų realizavimo patirtį (potencialūs partneriai: Tiūbingeno universiteto Judaikos institutas, Šiuolaikinės istorijos institutas Miunchene, Šiaurės Rytų Vokietijos kultūros institutas). Taip pat būtina į projektą integruoti ir Lietuvos mokslininkus (Kauno Vytauto Didžiojo universitetas, Klaipėdos universitetas, Vilniaus universiteto kultūrinių bendrijų studijų centras).

       trečia, tolesnis tautinių santykių bei etninių konfliktų tyrimas koreliuosis su paralelinėmis LII programomis: „Lietuva Antrajame pasauliniame kare“ ir „Lietuva sovietmetyje“;

       ketvirta, priklausomai nuo turimų resursų, finansavimo programos tyrinėjimų kryptys bei temos, atsiskaitymų apimtys gali būti tikslinamos bei keistis.

       Programos personalas bei trukmė:

       Šiuo metu programoje pilnu krūviu (pagrindinė programa) dirba dr. V. Sirutavičius (programos vadovas), dr. D. Staliūnas, dr. G. Vaskela. Dr. R. Mikniui bei dr. V. Žaltauskaitei ši programa nėra pagrindinė. Atskirais aspektais prie programos realizavimo prisidės Etnologijos skyriaus moksl. bendradarbiai dr. R. Guzevičiūtė (individuali tema: „Lietuvos miestiečių žydų saviraiškos raida: kostiumas nuo XVI iki XX a. pradžios“) bei dr. Ž. Šaknys (numatoma individuali tema: „Paauglių ir jaunimo bendrijų raiška ir tarpusavio sąveika. Etninis, subkultūros ir lokalinis aspektai“). Rengiant programos rėmuose numatytus dokumentų rinkinius, organizuojant konferencijas bus bendradarbiaujama su XX a. istorijos skyriaus vyr. moksl. bendradarbiu dr. G. Rudžiu ir su XIX a. istorijos skyriumi (dr. Z. Medišauskienė, habil. dr. T. Bairašauskaitė). Doktorantas D. Mačiulis 2002 m. ginsis disertaciją „Lietuvos Respublikos kultūros politika“.

       Numatoma programos trukmė 2001–2010 metai. Tikslinga būtų šį laikotarpį suskaidyti į du periodus: iki 2005 ir iki 2010 m. Pirmuoju laikotarpiu daugiau dėmesio skirti lietuvių – žydų santykių bei antisemitizmo Lietuvos visuomenėje problematikai.

       Atsiskaitymo formos:

       Individualios atsiskaitymo formos: disertacijos, monografijos, atskiri straipsniai. Kolektyvinės: mokslinių konferencijų organizavimas ir jų medžiagos publikavimas, dokumentų rinkinių publikavimas.

       Individualios temos ir atsiskaitymas.

       Dr. V. Sirutavičiaus tyrinėjimų tema: „Lietuvių – žydų santykiai. Antisemitizmas Lietuvos visuomenėje XIX a. – XX a. pirma pusė“. Atsiskaitoma straipsniais ir studija „Antisemitizmas Lietuvos visuomenėje XIX a. – XX a. pradžia“.

       Dr. D. Staliūno tyrinėjimų tema: „Rusų biurokratija Šiaurės Vakarų krašte: tautinės politikos kryptys. (XIX a. vidurys – XX a. pradžia.)“. Atsikaitoma straipsniais, kurių pagrindu bus parengta to paties pavadinimo studija.

       Dr. V. Žaltauskaitės tyrinėjimų tema: „Etninės, konfesinės bendruomenės modernaus lietuvių nacionalizmo retorikoje (iki XX a. pradžios)“.

       Dr. R. Miknio tyrinėjimo tema: „Lietuvių, lenkų, žydų etninių bendruomenių tarpusavio santykiai bei jų dinamika XIX a. pabaigoje – XX a. pradžios Vilniuje“. Atsiskaitoma straipsniais.

       Dr. G. Vaskelos tyrinėjimų tema: „Lietuvos Respublikos ekonominės ir socialinės raidos 1919–1940 m. nacionaliniai aspektai“. Atsiskaitoma monografija, kurioje bus nagrinėjama LR valdžios ekonominės politikos tautiniai aspektai.

       D. Mačiulio tyrinėjimo tema „Lietuvos Respublikos kultūros politika“. Planuojama disertacija.

       Kolektyvinis atsiskaitymas:

       Mokslinės konferencijos

       2001 m. rugsėjis – „Dingęs žydų pasaulis“ (tarptautinė konferencija)

       2002 m. – „Etniniai konfliktai ir visuomenės modernizacija. Teoriniai problemos aspektai“ (mokslinė diskusija)

       2003 m. – „Lietuvių – žydų santykiai: dialogo paieškos“ (mokslinė konferencija)

       2004 m. – „Antisemitizmas Lietuvos visuomenėje. XIX a. – XX a. pirma pusė“. (mokslinė konferencija)

       Pastaba: konferencijų medžiaga bus publikuojama atskirais leidiniais.

       Šaltinių publikavimas. Šaltinių bei iki šiol mažai arba praktiškai visiškai nežinomų archyvinių dokumentų publikavimas sudarys svarbią vykdomos mokslinės programos dalį. Šiai programos daliai reikės ir atskiro finansavimo. Planuojami dokumentų rinkiniai:

       „Rusijos tautinė politika Lietuvoje ir taip vadinamas „žydų klausimas“. XIX a. – XX a. pradžia“ (vykdytojai: dr. D. Staliūnas, dr. V. Sirutavičius, dr. R. Miknys)

       „Antisemitizmas Lietuvos visuomenėje. XIX a. – XX a. pradžia“ (vykdytojai: dr. V. Sirutavičius, dr. R. Miknys, dr. V. Žaltauskaitė)

       „Lietuvos Respublikos tautinė politika ir tarpetninių santykių raida. 1918–1940 m.“ (vykdytojai: dr. G. Rudis, dr. V. Sirutavičius)

       Pastaba: programos rėmuose rengiamas publikavimui ypač vertingas XX a. pradžios šaltinis „Mykolo Römerio Dienoraščiai“ (bendras LII ir Lenkijos istorijos instituto projektas, moksl. redaktorius prof. J. Bardach, lietuvių pusės redaktorius dr. R. Miknys, taip pat dirba dr. Č. Laurinavičius.) „Mykolo Römerio Dienoraščių“ parengimas spaudai bei publikavimas suteiktų daug naujos, papildomos medžiagos tyrinėjant lietuvių, lenkų, žydų, baltarusių tarpusavio santykius bei jų raidą (publikacija rengiama lenkų ir lietuvių kalbomis).

2003 01 30                              Programos vadovas dr. V. Sirutavičius