XX amžiaus istorijos Skyriaus Darbuotojai


Vilius Ivanauskas
humanitarinių mokslų daktaras, vyresnysis mokslo darbuotojas

Nuo 2011 m. dirba institute mokslo darbuotoju. 2015 m. rugsėjo mėn. pagal institucinių mainų prohgramą stažavosi Herderio institute (Marburgas, Vokietija). 2012 m. lapkričio – 2013 m. birželio mėn. pagal Fulbright scholar programą stažavosi Kalifornijos Berklio universitete. 2009–2011 m. podoktorantūros programos stažuotojas VU TSPMI. 2008 m. baigė doktorantūros studijas Lietuvos istorijos institute (pagal doktorantūros teikimo sutartį su Klaipėdos universitetu) ir apgynė daktaro disertaciją „Lietuviškoji nomenklatūra biurokratinėje sistemoje: tarp stagnacijos ir dinamikos (1970–1988 m.) 2009 m. LJMS organizuotame konkurse „Geriausios 2008 m. disertacijos“ pripažinta viena iš trijų geriausių humanitarinių-socialinių mokslų disertacijų (apdovanojimas LR Prezidentūroje). 2003 m. baigė istorijos magistro studijas VU Istorijos fakultete. 2002 m. baigė politikos mokslų bakalauro studijas VU TSPMI. 2001 m. baigė istorijos bakalauro studijas VU Istorijos fakultete. Skaitytos viešosios paskaitos Kalifornijos Berklio, Indianos, Kolumbijos, Šiaurės Karolinos universitetuose bei Kenano institute (V.Vilsono centras, Vašingtonas). 2005 m. rudenį mokslinė stažuotė Max-Planck socialinės antropologijos institute (Halle-Salle, Vokietija). 2002 m. pusę metų pagal mainų programą studijavo Kopenhagos universitete (Antropologijos ir Politikos mokslų institutai).
Vilniaus simpoziumo vėlyvojo sovietmečio ir posovietmečio klausimais rengėjas.
Narystės: Slavistikos, Rytų Europos ir Eurazijos studijų asociacija (ASEEES); Europos socialinės antropologijos asociacija (EASA)

 

Pagrindinės mokslinių interesų kryptys:

  • Sovietinis kultūrinis ir politinis elitas, jo transformacijos
  • Etninis partikuliarizmas
  • Sovietinių periferijų (pvz. Lietuva, Gruzija, Kirgizija) santykiai su centru
  • Nacionalinio komunizmo apraiškos
  • Biurokratija ir neformalios praktikos

 

Dalyvavimas konferencijose ir seminaruose

Dalyvauta virš 30 tarptautinių konferencijų.

 

Monografijos:
1.      Įrėminta tapatybė: Lietuvos rašytojai tautų draugystės imperijoje, Vilnius: LII, 2015
2.     Epochas jungiantis nacionalizmas: tautos (de) konstravimas tarpukario, sovietmečio ir posovietmečio Lietuvoje. Autoriai: A. Švedas, V. Ivanauskas, S. Grybkauskas, R. Zizas, V. Sirutavičius, Č. Laurinavičius, L. Svolkinas. Mokslinis redaktorius Č. Laurinavičius. Vilnius, LII, 2013, 422 p.
3.     Sąjūdžio ištakų beieškant: Nepaklusniųjų tinklaveikos galia / autoriai Kęstutis Bartkevičius, Rytis Bulota, Justinas Dementavičius, Vilius Ivanauskas, Algimantas Jankauskas, Jūratė Kavaliauskaitė, Liutauras Kraniauskas, Salvijus Kulevičius, Živilė Mikailienė, Ainė Ramonaitė, Aurimas Švedas; mokslinės redaktorės Jūratė Kavaliauskaitė ir Ainė Ramonaitė, Vilnius: Baltos lankos, 2011, 440 p.
4.     Lietuviškoji nomenklatūra biurokratinėje sistemoje: tarp stagnacijos ir dinamikos (1968–1988), Vilnius: LII leidykla, 2011, 661 p.

 

Mokslinės publikacijos recenzuojamuose leidiniuose
1.      Rusiškasis konservatizmas: nacionalinės ideologijos paieška ir santykis su užsienio politika, Politologija, 2016, Nr.1 (81), p.149-156.
2.      Lietuvos žydų rašytojų trajektorijos sovietmečiu: tarp pritapimo respublikoje ir dalyvavimo imperijoje, Colloquia, Vol.34, p.51-71.
3.      Linas Kojala, Vilius Ivanauskas, Lithuanian Eastern policy in 2004-2014: Role Theory Approach. Lithuanian Foreign Policy Review, No.32, 2014, p.49-72.
4.      „Opressed nations“ in the Baltics Dynamics of the discourse during the Soviet period, The Baltic Way and the Collapse of Totalitarian communism: European memory and political inspiration, Riga, 2015. 4. Sovietinė nomenklatūra ir išskirtinis vartojimas: nuo privilegijų iki nelegalumo, Genocidas ir rezistencija, 2014 m. Nr.1 (35) .
5.      “Ne už tokią Lietuvą dėjome parašą: posovietinės Lietuvos kultūrininkų praregėjimo, kaltės ir atsinaujinimo trajektorijos. Darbai ir dienos, 2014 m. Nr.2 (62), p.209-227.
6.       Ždanovščina Lietuvoje: Lietuvos rašytojai tarp “revoliucinių pertvarkymų” ir “tautų žydėjimo, Stalininis režimas Lietuvoje 1944-1953, Vilnius, 2014.
7.      The power of networks and the autonomy of Soviet intellectuals (The case of Lithuanian writers, painters and composers), The Baltic states in the Soviet Union. From Post-Stalinism to perestroika 1953-1990, Riga, 2014. p.130-143
8.     ‘Engineers of the human spirit’ During Late socialism: the Lithuanian Union of writers between soviet duties and local interests, Europe-Asia studies, 2014, 66/4.
9.     Kultūrininkai ir sistema vėlyvojo sovietmečio Lietuvoje: nuo nomenklatūros iki kitoniškumo, Lietuvos istorijos metraštis. 2011– 2, Vilnius: LII leidykla, 2012, p. 111–131.
10.     Vėlyvojo sovietmečio epochos bruožų apibūdinimas kultūros sferoje, Lietuvos istorijos metraštis. 2011– 1, Vilnius: LII leidykla, 2012, p. 97–112.
11.     Intellectuals and the Baltic way in the 1980’s: Transformation of Ethnic Nostalgia into a Political Movement, 1990. gada 4.maija Latvijas Neatkaribas deklaracija: starptautiskie un iekšpolitiskie aspekti, Latvijas Universitate, 2011, p.167–179.
12.     Lietuvių sovietinė nomenklatūra kaip kontrolės objektas ir subjektas, Genocidas ir rezistencija, 2012, nr. 1(31), p. 130–148.
13.     Poetas keičia sistemą? Žvilgsnis į J.Marcinkevičių, M.Martinaitį ir S.Gedą vėlyvuoju sovietmečiu, Lietuvos istorijos studijos, 2011, Nr. 28 (gruodis), p. 105–115.
14.     Lithuanian writers and the establishment during late socialism: the Writers Union as a place for conformism or escape, Lithuanian historical studies, 2011, Nr. 15, p. 51–78.
15.     Sovietinis režimas ir kultūrinės nomenklatūros kaita vėlyvuoju sovietmečiu Lietuvoje. Rašytojų aplinkos atvejis, Politologija, 2010, t. 4(60), p. 53–84.
16.     The Projection of the “Blossoming of the Nation” Among the Lithuanian Cultural Elite During the Soviet Period“, Meno istorija ir kritika Nr. 6. Performing History from 1945 to the Present, Vytautas Magnus University, Kaunas, 2010, pp.172–179.
17.     Soviet-Period Achievements in Lithuania and their Intrepretations: A Look at the National aspects from the Perspective of Evaluating Nomenklatura Activity, Darbai ir dienos, Nr. 52, 2009, Kaunas, p. 105–118.
18.     Biurokratinio valdymo stilius Lietuvoje brandžiojo socializmo metais. Darbai ir dienos, Nr. 50, 2009, Kaunas, p. 261–289.
19.     Rusų kalbos plėtra ir Lietuvos TSR Švietimo politika 9 dešimtmetyje, Lietuvos istorijos metraštis, 2008–1, Vilnius, LII leidykla, 2009 p. 111–135.
20.     Rusų kalbos vaidmuo stiprinant sovietinį tapatumą ir nacionalinė politika sovietinėje sistemoje 8–9 dešimtmečiuose, Lietuvos istorijos metraštis, 2007, Nr. 2, Vilnius, LII leidykla, 2008, p. 103–121.
21.     Soviet structure in a post-socialist country, The Northern dimension of the European unijon: glancing back, looking forward. Proceedings from the Northern dimension network, Manchester Metropolitan university; Kaunas: Technologija, 2007, p. 86–90.
22.     „Europa“ kasdienybėje: identitetai ir strategijos, Lietuvos etnologija, Vilnius: LII l-kla, 2006, [t.] 5 (14): Kasdienybė ir kultūra / sud. A. Čepaitienė, p. 97–112.
23.     Sovietinių biurokratų darbo etika, neformalios rutinos ir planavimo sistemos trūkumai (Lietuvos atvejis), Filosofija. Sociologija, 2006, nr. 4, p. 1–2.

 

Kitos publikacijos
1.       Jurgį ir drakoną apmąstant, Politologija, 2016, Nr.1 (81), p.149-156 (knygai Trilupaitytė, Skaidra, „Kūrybiškumo galia? Neoliberalistinės kultūros poliitikos kritika, Vilnius, Demos, 2015.
2.      Apie visuomenę ir jos traumas, Politologija, 2015, Nr. 3 (79), p.163-172. (knygai Davoliutė V., The Making and Breaking of Soviet Lithuania: Memory and Modernity in the Wake of War, BASEES/Routledge, 2013
3.     Recenzija (anglų k.) knygai, “Michael Kimmage, The Consevative Turn: Lionel Trilling, Whittaker Chambers, and the Lessons of Anti-Communism, Lithuanian Historical studies, Vol. 19, 2014, p. 209-217
4.     Recenzija (lietuvių k.) „Pažinti priešą“ ar nugalėti priešą“. Review on M.Kimmage’s „The Conservative turn“ and D.Engerman’s „Know your enemy: The rise & Fall of America’s Soviet Experts“, Lietuvos istorijos metraštis, 2014, 1 t., 2015, p.163-170.
5.     Kristine Bekere, Edgars Engizers, Vilius Ivanauskas, Igor Kopotin, Die sanfte Geschiftspolitik Russlands.Anmerkungen zu einer internationalen Sommerschiule in Zvenigorod 2003, Forshungen zur baltischen Geschichte, 2014, No.9, p.285-293.
6.     Recenzija leidiniui „Lietuvos etnologijos ir antropologijos enciklopedija“, Lietuvos etnologija, 2013.

 

Kontaktai
el. paštas – vilius.ivanauskas@gmail.com
Telefonas -