XIX amžiaus istorijos Skyriaus Darbuotojai


miknysRimantas Miknys
Instituto direktorius, humanitarinių mokslų daktaras, vyresnysis mokslo darbuotojas

Gimė 1958 01 05 Panevėžio raj. 1981 m. baigė Vilniaus pedagoginį institutą. 1982–1986 m.dirbo Lietuvos TSR MA Filosofijos, sociologijos ir teisės institute. 1985–1989 m. studijavo Istorijos instituto neakivaizdinėje aspirantūroje. 1993 m. apgynė daktaro disertaciją „Lietuvos demokratų partija 1902–1915 metais: organizacija ir visuomeninė-politinė veikla“. 1994–1995 m. stažavosi Prancūzijos nacionalinių tyrimų centre (Centre Nacional de la Récherche Scientifique), Literatūros institute Paryžiuje (Instytut Literacki w Paryżu), Lenkų bibliotekoje Paryžiuje (Biblioteka polska w Paryżu), Lenkijos Mokslų akademijos Istorijos institute (Instytut Historii PAN).
Lietuvos istorijos institute dirba nuo 1986 m. (1986–1989 m. jaunesn. moksl. bendradarbis, 1990–1993 m. moksl. bendradarbis, nuo 1994 m. vyr. moksl. bendradarbis). 1995 m. lapkritis – 2004 sausis – XIX amžiaus istorijos skyriaus vedėjas. Nuo 2000 m. lapkričio direktoriaus pavaduotojas mokslo reikalams. 2008 – 2013 m. ėjo direktoriaus pareigas, nuo 2013 m. gruodžio 5 d., laimėjęs Švietimo ir mokslo ministerijos skelbtą konkursą, patvirtintas LII direktoriumi penkerių metų kadencijai.

 

Pagrindinės mokslinių interesų kryptys

  • Lietuvos visuomenė XIX a. – XX a. pr.;
  • Lietuvos lenkų etnopolitinė ir etnokultūrinė orientacija lietuvių tautinio atgimimo sąlygomis XIX a. II pusėje – XX a. pradžioje;
  • Lietuvių, lenkų, žydų ir baltarusių etninių bendruomenių tarpusavio santykiai ir jų dinamika XIX a. pab. – XX a. pradžios Vilniuje.

 

Svarbiausios mokslinės publikacijos:

 

Knygos
1.    Lietuvių Atgimimo istorijos studijos, t. 10: Rimantas Miknys, Lietuvos demokratų partija 1902–1915 metais, Vilnius, 1995, 256 p.
Rec.: Antanas Kulakauskas. Studija apie pirmąją lietuvių kairiojo centro partiją, Politologija, 1996, nr.2 (8), p. 181–187; Aldona Gaigalaitė. Istorikės pamąstymai perskaičius E. Motiekos, R. Miknio ir R. Lopatos monografijas, Lietuvos istorijos metraštis. 1997, Vilnius 1998, p.  395–407; Elżbieta Bagińska. Rimantas Miknys, Lietuvių demokratų partija 1902–1915 metais, /Lietuvių atgimimo istorijos studijos, t.10./, Vilnius, 1996, Białostocczyzna, 1997, [R.12], nr. 1, p. 179–178; Antanas Kučys. Studija apie Lietuvos demokratų partiją, Varpas, 1996, nr. 31, p. 129–131; Aldona Gaigalaitė. Mūsų istorikai vejasi savo kolegas iš Vakarų Europos, Kultūros barai, 1997, Nr. 8/9, p. 101–105; Antanas Kučys. Apie istorikus, kurie vejasi Vakarų Europą, Kultūros barai, 1997, nr. 11, p. 15–17.
2.    Šiaulių miesto istorija (iki 1940 m.), Šiauliai, 1991, p. 61–85; 86–127. (Bendraautoriai: E. Gudavičius, Z. Kiaupa, P. Žostautaitė).
3.    Mykolo Römerio mokslas apie valstybę, Vilnius 1997, p. 27–81; 253–296. (Bendraautoriai: M. Maksimaitis, E. Motieka, O. Ruželytė).
Rec.: M. Römer’s teaching of the state, Revue Baltique, 1998, nr. 12, p. 106–116; Daiva Jonuškienė. Prašokęs savo laikmetį, Dienovidis, 1998, sausio 30 – vasario 5, nr.  5, p. 15; Anzelmas Katkus. Nauji raštai, Justitia, 1998, nr. 3, p.  28–29.
4.    Mykolas Römeris, Dienoraštis. 1918 m. birželio 13-oji – 1919 m. birželio 20-oji, Vilnius: Versus Aureus,  2007, 487 p.  (mokslinė redakcija,  įvadinis straipsnis: „ Mykolas Römeris – Lietuvos modernybės aušros metraštininkas, analitikas ir politikas” (p. IX–XLVII), originalaus teksto parengimas, asmenvardžių ir vietovardžių rodyklės).
Rec.: A. Prašmantaitė, Lituanistica, 2008, t. 54, nr. 3 (75), p. 79–82.
5.    Mykolas Römeris. Dienoraštis. 1919 m. birželio 21-oji – 1920 m. kovo 15-oji, Vilnius: Versus aureus, 2009, 349 p.
6.    Mykolas Römeris. Dienoraštis. 1915 m. liepos 18-oji – 1916 m. vasario 24-oji, Vilnius: Versus aureus, 2009, 423 p.
7.    Mykolas Römeris. Dienoraštis.1920 m. kovo16-oji – 1921m. sausio 12-oji, /Sudarytojas, paaiškinimų autorius ir mokslinis redaktorius R.Miknys. Iš lenkų kalbos vertė Vaiva Grigaitienė/, Vilnius: Versus aureus, 2011, 540 p.
8.    Lietuvos istorija. T.8. Devynioliktas amžius: Visuomenė ir valdžia, /T.Bairašauskaitė, Z.Medišauskienė, R.Miknys/,  Vilnius: baltos lankos, 2011, 510 p. /skyrius „Bažnyčia tarp pasaulietinės valdžios ir visuomenės“  p.243-304./.
9.    Mykolas Römeris. Dienoraštis.1921 m. sausio 13-oji – 1921m. lapkričio 7-oji. / Sudarytojas, ir mokslinis redaktorius R.Miknys. Paaiškinimai – J.Jurkiewiczius ir R.Miknys.Iš lenkų kalbos vertė Vaiva Grigaitienė/,Vilnius: Versus aureus, 2012, P.458.
10.  Mykolas Römeris, Dienoraštis.1921 m. lapkričio 8-oji – 1922m. birželio 15-oji . / Sudarytojas, ir mokslinis redaktorius R.Miknys. Paaiškinimai R.Miknys. Iš lenkų kalbos vertė Vaiva Grigaitienė/,Vilnius: Versus aureus, 2013, 341 p.
11.   Historie Polski w XIX wieku [Pod redakciją A.Nowaka.], T.4. A. Barańska, Th. R. Weeks, R. P. Żurawski vel Grajewski, B.Orłowski, R. Miknys, M. Janowski, Narody, wyznania, emigracje, porównania, Warszawa: Dig 2015, p.381 – 486.
12.  Mykolas Römeris, Dienoraštis.1922 m. birželio 16-oji – 1923 m. balandžio 10-oji. / Sudarytojas, ir mokslinis redaktorius R.Miknys. Paaiškinimai R.Miknys. Iš lenkų kalbos vertė Vaiva Grigaitienė/,Vilnius: Versus aureus, 2016, 335 p.

 

Straipsniai
1.    Lietuvių liberalų periodinės spaudos organizavimas 1888–1905 metais, Lietuvos TSR MA darbai, A serija, t. 3, p. 59–74.
2.    Tautiškoji lietuvių demokratų partija: idėjinės-politinės kūrimosi aplinkybės, Lietuvių atgimimo istorijos studijos, t. 1, Vilnius, 1990, p. 80–126 (bendraautorius – E. Motieka).
3.    Šiauliai 1795– 1861 m.; Šiauliai 1862–1919 m., Šiaulių miesto istorija (iki 1940 m.),Šiauliai, 1991, p. 61–85; 86–127.
4.    „Varpas“ ir Lietuvių demokratų partija (tautinės vienybės idėjos aspektu), Lituanistica,1991, Nr.1(5), p. 12–23.
5.    Vilniaus autonomistai ir jų 1904–1905 m. Lietuvos politinės autonomijos projektai,Lietuvių Atgimimo istorijos studijos, t. 3, Vilnius, 1991, p. 173–198.
6.    Stosunki polsko-litewskie w wizji politycznej krajowców, Zeszyty Historyczne, Paryż, 1993, zesz.104, s. 123–129.
7.    Mykolas Römeris ir jo požiūris į Vilniaus problemą = The Vilnius Problem in the Opinion of Mykolas Römeris, Lituanistica, 1994, nr. 4 (10), p. 26–33.
8.    „Svajonės išsipildys, jeigu būsiu naudingas Lietuvai“. Architekto Antano Vivulskio tautinės identifikacijos istorinis aspektas, Lietuvių Atgimimo istorijos studijos, t. 8, Vilnius, 1996, p. 300–311.
9.    Mykolo Römerio Lietuvos valstybingumo koncepcija ir pastangos ją įgyvendinti 1911–1919 metais, Lietuvių Atgimimo istorijos studijos, t. 13, Vilnius, 1996, p. 88–113.
10.    Mykolo Römerio indėlis į Klaipėdos klausimo sprendimą Hagos teisme, Lietuvių Atgimimo istorijos studijos, t. 13, Vilnius, 1996, p. 133–139.
11.    Jonas Aničas. Jonas Vileišis: 1872–1942; Gyvenimo ir veiklos bruožai. Vilnius: Alma littera, 1995, 672 p., 4000 egz., Lietuvos istorijos metraštis. 1995 metai, Vilnius 1996, p. 320–324.
12.    Lietuvos valstybingumo koncepcijos istoriniai geopolitiniai aspektai. Teorija ir praktika,Mykolo Römerio mokslas apie valstybę, Vilnius 1997, p. 27–81.
13.    [V. Andriulis, R. Miknys], Mykolo Römerio mokslinių ir publicistinių darbų bei literatūros apie jį bibliografija, Mykolo Römerio mokslas apie valstybę, Vilnius, 1997, p. 253–296.
14.    Vilnius and the Problem of Modern Lithuanian Statehood in the Early Twentieth Century in Lithuanian Historical Studies, t. 2, Vilnius, 1997, p. 108–120.
15.    Лiтва i Беларусь. Перыпэтыi дзяржаунасцi у пачатку XX ст. = Lietuva ir Baltarusija: XX a. pradžios valstybingumo peripetijos, Беларусь памiжь усходам i заходам, ч. 2, Беларусiка Albaruthenica 6, Мiнск, 1997, с. 249–256
16.    Polacy na Litwie a kształtowanie się nowoczesnego narodu litewskiego na przełomie XIX i XX w. (J. A. Herbaczewski, M. Römer) = Lietuvos lenkai ir modernios lietuvių tautos formavimasis XIX–XX amžių sandūroje (J. A. Herbačauskas, M. Römeris),Białostocczyzna, 1998, nr. 2, p. 15–21.
17.    Wilno – miasto wielonarodowe i punkt zapalny w stosunkach polsko-litewskich = Vilnius – daugiatautis miestas ir lietuvių-lenkų konflikto židinys, Tematy polsko-litewskie. Historia. Literatura. Edukacja, Olsztyn, 1999, s. 84–104.
18.    Lietuvos lenkų tauta: XX amžiaus projekcijos ir realijos, Praeities baruose, Vilnius: Žara, 1999, p. 99–111.
19.    Wilno a problem nowoczesnej państwowości litewskiej na początku XX wieku, Litwiny o Polsce i Polakach, Kraków: Znak, 1999, s. 95–108.
20.    Čekų tautinis judėjimas ir Lietuvos liberalai XIX a. pab. – XX a. pr., Lietuvių ir čekų santykiai amžių bėgyje. Interdisciplinarinis mokslinis koliokviumas, Vilnius, 1995, Praha, 1998, p. 59–63.
21.    Spuśczyzna Ludwika Abramowicza, Heleny Romer-Ochenkowskiej i Michała Römera w Bibliotece Akademii Nauk Litwy jako żródło do dziejów byłego Wielkiego Księstwa Litewskiego i wschodnich obszarów Korony, Białostocczyzna, 1998, nr. 4, s. 41–45.
22.    Michał Römer i krajowcy o koncepcji państwowości Litwy w latach 1922–1940,Krajowość – tradycje zgody narodów w dobie nacjonalizmu, Poznań, 1999, s. 87–97.
23.    Probłem kształtowania się nowoczesnego narodu Polaków litewskich w pierwszej połowie XX wieku, Biuletyn historii pogranicza, nr. 1, Białystok 2000, p. 21–31.
24.    Pojęcie społeczeństwa, narodu i państwa w środowisku inteligencji wileńskiej w początkach XX wieku, Granice i pogranicza. Historia codzienności i doświadczeń, Białystok, 2000, t. 1, s. 166–172.
25.    Polak litewski końca XIX w. – początku XX wieku, Kultura Litwy i Polski w dziejach. Tożsamość i współistnienie, Kraków, 2000, s. 155–168.
26.    Józef Piłsudski i Michał Römer a idea odrodzenia Rzeczypospolitej Jagiellonów w 1919 roku = J. Pilsudskis ir Mykolas Römeris ir Jogailaičių Abiejų tautų Respublikos atkūrimo idėja 1919 m., Gryfita, Białystok, 2000, nr. 22, s. 52–56.
27.    Sytuacja etnokulturalna i etnopolityczna Polakòw na Litwie w II połowie XIX w. i w początkach XX w. Ogląd źródel i badań = Lietuvos lenkų etnokultūrinė ir etnopolitinė padėtis XIX a. II pusėje – XX a. pradžioje (šaltinių ir literatūros apžvalga,Białostocczyzna, 2000, nr. 2, s. 17–23.
28.    Wileńscy autonomiści i ich projekty autonomii politycznej Litwy w latach 1904–1905,Lituano-Slavica Posnaniensia. Studia Historica, VIII, 2001, s. 98–113.
29.    Reakcja społeczeństwa litewskiego na „cud nad Wisłę“ w świetle dzienników Römera = Lietuvių visuomenės reakcija į „Vislos stebuklą“. (Pagal M. Römerio Dienoraščių medžiagą), 80 rocznica zwycięstwa w wojnie polsko-bolszewickiej. Materiały z sesji naukowej zorganizowanej przez Polskie Towarzystwo Historyczne. Oddział w Białymstoku…, Białystok, 2001, s. 40–45.
30.    Powstania XIX wieku w Litwie i w Polsce w historiografii litewskiej = Lietuvos ir Lenkijos XIX amžiaus sukilimai Lietuvos istoriografijoje, Polskie powstania narodowe na tle przemian Europejskich XIX wieku, Towarzystwo Naukowe KUL, 2001, s. 467–478.
31.    Stosunki litewsko-żydowskie w pierwszych tygodniach okupacji niemieckiej. Stan badań = Lietuvių-žydų santykiai pirmosiomis vokiečių okupacijos savaitėmis. Tyrimų apžvalga,Białostocczyzna, 2001, nr. 1–2, s. 66–73.
32.    Jerzy Giedroycas – Lietuvos kunigaikštis Paryžiuje…, Lietuvos istorijos metraštis. 2001 metai, 1, 2002, p. 293–301.
33.    Lietuvos žydai XIX a. ir XX a. pradžioje, Žydų gyvenimas Lietuvoje. Parodos katalogas, Vilnius: Žara, 2001, p. 67–92
34.    Zarys biografii Franciszka Ancewicza, [bendraautorius V. Sirutavičius], F. Ancewicz, Stalinowska koncepcja państwa na tle ewolucji ustrojowej Związku Socjalistycznych Republik Sowieckich. Przeprowadzona wspomnieniem Czesława Miłosza, Lublin: Instytut Europy Srodkowo Wschodniej, 2001, s. 13–18.
35.    Vieningos Europos samprata krajovcų ideologijoje (XX a. pirma pusė), Europos idėja Lietuvoje: istorija ir dabartis, Vilnius: LII, 2002, p. 149–160.
36.    Michał Römer, krajowcy a idea zjednoczenia Europy w pierwszej połowie XX wieku, O nowy kształt Europy. XX-wieczne koncepcje federalistyczne w Europie Środkowo-Wschodniej i ich implikacje dla dyskusji o przyszłości Europy. Materiały Instytutu Europy Środkowo-Wschodniej, Tom XXI, Lublin 2003, p. 94–109.
37.    Mykolas Rėmeris apie 1922 m. konstitucijos rengimo užkulisius, Mūsų konstitucionalizmo raida [straipsnių rinkinys], Vilnius 2003, p. 79–95.
38.    Podróż Michała Römera z Wilna do Kowna w listopadzie 1920 r. – fragment “Dziennika”, Biuletyn Historii Pogranicza, Białystok 2003, nr. 4, p. 69–80.
39.    Masonerijos kuluaruose ieškant Vilniaus klausimo sprendimų, Darbai ir dienos. Acta et comentationes universitatis Vytauti Magni, t. 40: Grumtynės dėl Vilniaus krašto 1919-1923 metais. Lietuvių ir lenkų istorikų svarstymai, Kaunas: VDU universitetas, 2004, p. 201–212.
40.    Vilniaus vyskupas Jurgis Matulaitis “krajovcinės” idėjos akistatoje, Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis, Vilnius, 2004, t. 24, p. 341–348: santrauka, summary.
41.    Das Dilemma der Grenzen Litauens am Ende des 19. und Anfang des 20. Jahrhunderts,Landschaft und Territorium. Zum Literatur, Kunst und Geschichte des 19. und Anfang des 20. Jahrhunderts im Ostseeraum: Finnland, Estland, Lettland, Litauen und Polen, Hg. Von Y. Varpio und M. Zadenska, Stockholm, 2004 (Acta Universitatis Stockholmiensis, Studia Baltica Stockholmiensia; 25), s.196–215.
42.    Liberalizmas, demokratija ir Lietuvos idėja XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje, Istorijos akiračiai. Straipsnių rinkinys skirtas prof. A. Tylos 75-osioms gimimo metinėms, sud. E. Rimša, Vilnius: LII leidykla, 2004, p. 445–462.
43.    Giedroyc Jerzy Wladyslaw, Visuotinė lietuvių enciklopedija, Vilnius, 2004, t. 6,  p. 642.
44.    Вільнюський університет, Енциклопедія історії України, Київ: Наукова думка, 2003, c. 562–563.
45.    Visuotinės istorijos tyrimų perspektyvos Lietuvos istorijos institute, Visuotinė istorija Lietuvos kultūroje: tyrimai ir problemos. Teminis straipsnių rinkinys, sudarytojai: R. Juzefovičius ir Ž. Mačiukas, Vilnius, 2004, p. 74–81.
46.    Tautos, visuomenės ir valstybės sampratos ypatumai Vilniaus intelektinėje aplinkoje XX a. pradžioje, Dailės istorijos studijos, t. 1: XX amžiaus pradžios Vilnius: modernėjančios kultūros židinys, Vilnius, 2004, p. 189–196.
47.    XIX a. antrosios pusės – XX a. pirmos pusės Vilniaus miesto asmenys, įvykiai ir reiškiniai kaip miesto istorinės kultūros formavimosi veiksnys: problemos apibrėžimas, Santykis su istorine praeitimi XXI amžiaus Vilniuje, sud. A. Nikžentaitis, A. Ragauskas, Vilnius, 2004, p. 41–46.
48.    Litewskie podziemie niepodległościowe po 1944 roku – przegląd badań z lat 1991–2002, Podziemie niepodległościowe w województwie białostockim w latach 1944–1956. Konferencje Instytutu Pamięci Narodowej, Warszawa, 2004, t. 16, p. 161–166.
49.    Įvadas veikalo “Mykolas Römeris. Lietuva. Studija apie lietuvių tautos atgimimą” lietuviškajam leidimui”, Mykolas Römeris “Lietuva. Studija apie lietuvių tautos atgimimą”, Vilnius, 2005, p. V–XXII.
50.    Tarp istorinės ir etnografinės Lietuvos: ar buvo bandyta ieškoti Lietuvos autonomijos formulės 1905 metais?, Parlamento studijos, 2005, nr. 5, p. 48–64.
51.    Michał Römer o stosunkach litewsko-polskich w latach 1939–1945, Biuletyn historii pogranicza, 2005, nr. 6, s. 29–37.
52.    1905. gada revolūcijas pētījumi Lietuvas historiogrāfijā, 1905. Gads Latvijā: 100. Pētījumi un starptautiskas konferences materiāli, 2005. gada 11. – 12 . janvāris, Riga / LU Latvijas vēstures institūts, Riga 2006, p. 125–140.
53.    Michał Römer. Kulisy misji kowieńskiej (Fragmenty Dziennika: wiosna 1919) / parengėjai: B. Makauskas ir R. Miknys,Arcana: Kultura, Historia, Polityka, Kraków, 2006, nr. 70–71 (4–5 / 2006), lipiec–październik, s. 33–88.
54.    Decisions of the Lithuanian Assembley (The Great Seimas of Vilnius) of 4–5 december 1905, Lithuanian Historical Studies, 2005, vol. 10, p. 145–154.
55.    Mykolas Römeris – Lietuvos modernybės aušros metraštininkas, analitikas ir politikas,Mykolas Römeris, Dienoraštis. 1918 m. birželio 13-oji – 1919 m. birželio 20-oji,  Vilnius,  2007, p. IX–XLVII.
56.    Dziennik Michała Römera – świadectwem epoki, Przegląd Wschodni, 2006, t.X, z.2(38), s. 447–464  (bendrautorius B. Makauskas).
57.    Michał Römer, Dziennik. Fragment: 30 XI 1918 – 18 I 1919, Przegląd Wschodni, 2006,  t. X, z. 2 (38), s. 465–503  (bendrautorius B. Makauskas).
58.    Kształtowanie się nowoczesnego społeczeństwa na Litwie w pierwszej połowie XX wieku (wybrane probłemy). Wykłady, X, Poznań, 2007, 35 s.
59.    Mauricijus Hriškevičius – Šiaulių miesto istoriografas, Šiaulių “Aušros” muziejaus metraštis 1992–2004, Šiauliai, 2008, p. 76–81.
60.    Михал Ромер (1880–1945). Штрыхi да палiтычнай бiяграфii краёуца, Homo Historicus 2008. Гадавiк антрапалагiчнай гiсторыi, Вiльня: EHU. Iнстытут гiстарычных даследаванняу Беларусi,  2008, с. 236–259.
61.    Povilas Višinskis – modernios Lietuvos pilietinės visuomenės modelio bei politinio gyvenimo kontūrų konstruotojas, Dešimtieji Povilo Višinskio skaitymai. 2008 m. birželio 27 d. mokslinės konferencijos pranešimai, Šiauliai, 2008, p.17–27.
62.    Istorinis Lietuvių mokslo draugijos kūrimosi ir veiklos iki 1915 m. kontekstas, Vilniaus kultūrinis gyvenimas: draugijų reikšmė (1900–1945), Vilnius: LLTI, 2008, p. 12–23.
63.    Badania drugiej wojny światowej w Instytucie Historii Litwy w latach 2000–2005: problemy, wyniki, perspektywy, Studia Podlaskie, Bialystok: Uniwersytet w Białymstoku Instytut Historii, 2007/2008, t. XVII, s. 271–282.
64.    Litewskie podziemie antykomunistyczne w historiografii litewskiej po odzyskaniu niepodległości, Polskie podziemie niepodległościowe na tle konspiracji antykomunistycznej w Europie Środkowo-schodniej w latach 1944–1956. Konferencje IPN, Warszawa-Lublin: Instytut Pamięci Narodowej, 2008,  t. 35, s. 25–29.
65.    Od kogo odłączyła się Litwa w latach 1917–1918 – od Rosji czy Polski?, Biuletyn Historii Pogranicza, Białystok 2008, nr. 9, s. 23–33.
66.    La conception de la solidarité interrégionale européenne de Michał Römer, L‘ héritage de la Res Publica des Deux Nations. Actes du colloque á la Bibliothéque Polonaise de Paris 4-9 octobre 2004, Lublin–Paris 2009, Société de l‘Institute de l‘Europe du Centre-Est á Lublin; Société Historique du Polonaise á Paris, p.115–122.
67.    Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės valstybingumo tradicija lietuvių tautinio judėjimo politinėjė programoje: teorinis ir praktinis aspektai, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos tradicija ir tautiniai naratyvai, Vilniaus universitetas; leidinį sudarė prof. Alfredas Bumblauskas, doc. Grigorijus Potašenko, Vilnius, 2009, p. 117–143.
68.    Vilniaus multikultūriškumas ir nūdienos lietuvio tapatybės paradoksai, Lietuvių lenkų santykiai amžių tėkmėje. Istorinė atmintis. Stosunki polsko-litewskie na przestrzeni wieków. Pamieć historyczna [Konferencijos medžiaga], Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla 2009, p. 103–120.
69.    Gabrielė Petkevičaitė-Bitė XIX a. pabaigos – XX a. pradžios Lietuvos visuomeninio – politinio diskurso šaltiniuose, Gabrielės Petkevičaitės-Bitės rankraštinis palikimas Lietuvos kultūros paveldo saugyklose. Konferencijos medžiaga, Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka, Panevėžys 2009, p. 8–23.
70.    Mykolo Römerio  „Raudonojo dienoraščio“ puslapių metamorfozės: ar buvo „išduota“ Istorinė Lietuva?, Mykolas Römeris, Dienoraštis. 1919 m. birželio 21-oji – 1920 m. kovo 15-oji, Vilnius: Versus aureus, 2009, p.VII–XVII.
71.    In 1917 – 1918 did Lithuania separate from Russia or Poland?, Lituanian Historical Studies, 13, 2008, Vilnius: LII, 2010, p. 101 – 117.
72.    Le metamorfosi dell’identita lituana nella prima meta del XX secolo in Confini della modernita. Lituani, non – lituani e stato nazionale nella Lituania del XX secolo, ed. by A. Griffante, Studi Mitteleuropei, vol. 4., Gorizia: lcm, 2010, p. 43-64.
73.    Michal Romer (Wilno – Krakow) and Belarusian National Problems  (A Publicistic – Etnographical Sketch) (1907). Michal Romer, Zagadnienie narodowe białoruskie (Szkic publistyczno-etnograficzny) (1907), Homo Historicus 2009. Гадавiкантрапалагiчнай гiсторыi, Вiльня: EHU: Iнстытут гiстарычных даследаванняуБеларусi,  2010, с. 226-266.
74.    Mykolas Römeris ir 1936 m. „Naujųjų Romuviečių“ deklaracija, Florilegium Lithuanum, Vilnius: Vilniaus pedagoginis universitetas, 2010, p. 281-289.
75.    Najnowsza historiografia litewska o stosunkach narodowościowych na Litwie w końcu XIX – pierwszej połowie XX wieku. Stan badań. Europa Orientalis. Studia z Dziejów Europy Wschodniej i państw Baltyckich, 1(2009), Toruń: Wydawnictwo naukowe uniwersytetu Mikołaja Kopernika, 2009, s. 365-372.
76.    Įvadas. Mykolas Römeris Lietuvos ir Lenkijos, lietuvių ir lenkų politinių santykių verpetuose 1920-1922 metais in Mykolas Römeris, Dienoraštis.1920 m. kovo16-oji – 1921m. sausio 12-oji, /Sudarytojas, paaiškinimų autorius ir mokslinis redaktorius R.Miknys.  Iš lenkų kalbos vertė Vaiva Grigaitienė/, Vilnius: Versus aureus, 2011, p.VII – XXVI.
77.    The “Old” and “New” Lithuanians: Collective Identity Types in Lithuania at the Turnof the Nineteenth and Twentieth Centuries, Forgotten Pages in Baltic History. Diversity and Inclusion, /edited by Martyn Housden and David J. Smith/ ,Amsterdam, New York: Rodopi, 2011, p. 35-48. [Bendrautorius: Darius Staliūnas]
78.    Basanavičiaus kelionė į Prahą: lietuvių ir čekų tautinių judėjimų palyginimas/ Basanavičiusova cesta do Prahy: porovnání litevského a českého národního hnutí /Basanavičius Adventure in Prague: Comparing Lithuanian and Czech National Movements.Acta Universitatis Carolinae. Studia Territorialna Suplementum II 2011 1.Univerzita Karlova w Pradze Nakladelstvi Karolinum 2011,  p.25 – 42.
79.    Pilietinės visuomenės vertybių raiška G.Petkevičaitės-Bitės idėjų ir veiklos lauke XX amžiaus pradžioje, Kultūros laukas Gabrielės Petkevičaitės-Bitės ir šiuolaikinėje Lietuvoje“. Konferencijos medžiaga. Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės – Bitės viešoji biblioteka. Panevėžys 2011, p.42 – 51.
80.    Povilas Višinskis ir XX a. pradžios lietuvių tautinio judėjimo programiniai krypsniai: nuo organinės link pilietinės Lietuvos visuomenės modelio, Povilas Višinskis: idėjos ir darbai. Nauja žiūra, nauji akcentai. Straipsnių rinkinys. /Sudarytoja: Dalia Striogaitė/, Vilnius: Versus aureus, 2011, p.59-78.
81.    Įvadas. Kuo aktualus Mykolas Römeris mūsų ir XX a. pirmojo ketvirčio visuomenės kasdienybei? in Mykolas Römeris, Dienoraštis.1921 m. sausio 13-oji – 1921m. lapkričio 7-oji./ Sudarytojas, ir mokslinis redaktorius R.Miknys. Paaiškinimai J.Jurkiewiczius ir R.Miknys. Iš lenkų kalbos vertė Vaiva Grigaitienė/,Vilnius: Versus aureus, 2012, p.VII-XIX.
82.    Vilniaus laisvųjų mūrininkų atsikūrimo peripetijos  lietuvių, lenkų ir baltarusių tautinių judėjimų XX a. pradžios perspektyvoje, Laisvoji mūrininkija Pasaulyje ir Lietuvoje: idėjos, istorija, asmenybės /Mokslinių straipsnių ir pranešimų rinkinys/, Lietuvos nacionalinis muziejus, 2012, 245 p.
83.    Litwa a Polska  na przestrzeni wieków, Krakowskie pismo kresowe. Rocznik  3 (2011), Kraków 2012, s.29 – 36.
84.    Suvalkų sutartis M.Römerio dienoraštyje ir viešuose teisiniuose-politiniuose vertinimuose.Suvalkų sutartis: Faktai ir interpretacijos. Umowa Suwalkska: Fakty i interpretacje /Mokslinių pranešimų rinkinys/, Versus aureus, 2012, p.114-122 (lenkų kalba – p.335-344).
85.    Įvadas. Ant dviejų pasaulių ribos: Mykolo Römerio, jo šeimos bei artimos socialinės aplinkos vertybių perkainavimo kryžkelės 1920 – 1922 metais, in Mykolas Römeris, Dienoraštis.1921 m. lapkričio 9-oji – 1922m. birželio 15-oji. /Sudarytojas, ir mokslinis redaktorius R.Miknys. Paaiškinimai R.Miknys. Iš lenkų kalbos vertė Vaiva Grigaitienė/,Vilnius: Versus aureus, 2013, p.VII-XXV.
86.    Lenkų ir lietuvių konfliktas XIX amžiaus pabaigoje – XX amžiaus pradžioje: senų koncepcijų atgimimas, in Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos istorijos ir tradicijos Fenomenai: tautų atminties vietos, /Specialusis ‚Lietuvos istorijos studijų“ leidinys (t.9)/, Vilnius: Vilniaus universiteto leidinys, 2013, p.173 – 185. [Bedraautorius: D.Staliūnas]
87.    In memoriam. „Žaiskime ir mes, istorikai, savo žaidimą, be susipriešinimo. Ir dar – tegul istoriografijoje žydi visos gėlės…“ Vytautas Merkys (1929 05 05 – 2012 07 25), Lietuvos istorijos metraštis, 2012/1, Vilnius:LII 2013, p.203-207.
88.    Powstanie 1863 roku na Litwie i jego miejsce we wspólnym dziedzictwie europejskim, Biuletyn Historii Pogranicza., nr.13, Białystok 2013, p.37-45.
89.    „Okupacja Wilna” – geneza litewskiego miejsca pamięci i jego transformacje – „Vilniaus okupacija” – Lietuvių atminties vietos genezė ir jos transformacijos, Diałog kultur pamięci w regionie ULB.[ Pod redakcją A.Nikžentaitisa i M.Kopczyńskiego]. Warszawa: Muzeum Historii Polski 2014, p.91-100. [Bendrautoriai: D.Mačiulis ir A.Nikžentaitis]
90.    Sprawa wydania „Dziennika“ Michała Römera: sukcesy i porażki? /Mykolo Römerio ‘Dienoraščio” leidimas: pasiekimai ir pralaimėjimai/, in Doktor Zbigniew Solak (1953-2004) a wzajemne poznanie Polski i Litwy. Życie i problematyka badawcza Krakowskiego uczonego [Pod redakcją Stefana Gąsiorowskiego], Warszawa – Kraków: Instytut Historii Polskiej akademii Nauk; Instytut Pamięci Narodowej 2014 , p.105 – 119.
91.     Apie lietuviškos tapatybės išsaugojimą globaliame pasaulyje ir „Tautos atmintį“, Parlamento studijos, nr.18, Vilnius: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Mokslo darbai 2015, p.5 – 12.
92.    Szlachta litewska w obliczu nacjonalizmów pod koniec XIX – w początku XX w. Próba charakterystyki./ Lietuvos bajorija nacionalizmų akivaizdoje. Tipologizacijos bandymas/, Szlachta i ziemiaństwo na pograniczach kulturowych dawnej Rzeczypospolitej od XVI do początku XX wieku /Pod redakciją Doroty Michaluk i Krzysztofa Mikulskiego/, Warszawa: Wydawnictwo DiG 2016, s. 233 – 245.
93.    Zubovų giminė ir Šiaulių miesto savivaldos reikalai XIX amžiuje (giminės integracijos į miesto visuomenę aspektas), Kintančios Lietuvos visuomenė: struktūros, veikėjai, idėjos. /Mokslinių straipsnių rinkinys, sudarytojai: Olga Mastianica, Virgilijus Pugačiauskas, Vilma Žaltauskaitė/, Vilnius: LII leidykla 2015, p.273 – 281.
94.    Įvadas. Senosios ir moderniosios Lietuvos tapatybių kryžkelės Mykolo Römerio biografijoje, Mykolas Römeris, Dienoraštis.1922 m. birželio 16-oji – 1923 m. balandžio 10-oji. / Sudarytojas, ir mokslinis redaktorius R.Miknys. Paaiškinimai R.Miknys. Iš lenkų kalbos vertė Vaiva Grigaitienė/,Vilnius: Versus aureus, 2016, p.VII-XXVII.

 

Redaktorius
1.    Tęstinio leidinio „Lietuvių atgimimo istorijos studijos“ [leidžiamas nuo 1990 metų] t. 1–13 redakcinės kolegijos narys, bei 1, 3, 4, 7, 8, 13 tomų sudarytojas.
2.    Leidinio „Biuletyn Historii Pogranicza“ nr.1–8 [2000 – 2008 m.], leidžia Lenkijos istorijos draugijos Baltstogės skyrius, redakcinės kolegijos narys ir sudarytojas.
3.    Leidinio „Parlamento studijos“ [leidžia Lietuvos istorijos institutas, Lietuvių kalbos institutas, Lietuvos teisės M.Romerio vardo universitetas, Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Vilniaus pedagoginis universitetas]  redakcinės kolegijos narys.
4.    Leidinio „Histaryčny almanach“ [leidžia Baltarusijos istorikų draugija (Belaruskaja gistaryčnaja tavarystva)] reakcinės kolegijos narys.
5.    Knygos Mykolas Römeris „Lietuva. Studija apie lietuvių tautos atgimimą“, Vilnius, 2005, mokslinis redaktorius.
Rec.: Jan  Jurkiewicz, Lituano-slavica Posnaniensia. Studia historica, XII, Poznań, 2007, s. 255–256.
6.    Mokslinio tęstinio leidinio  „Białoruskie Zeszyty Historyczne“ /Leidžia: Baltstogės universiteto Istorijos institutas/. Mokslinės tarybos narys (nuo 2011 m.).
7.    Mokslinio tęstinio leidinio „Studia Podlaskie“ /Leidžia: Baltstogės universiteto Istorijos institutas/ Redakcinės kolegijos ir Mokslo tarybos narys (nuo 2011 m.)
8.    „Lietuvos istorijos bibliografija” mokslinio-informacinio tęstinio leidinio Redakcinės kolegijos narys.
9.   Mokslinių leidinių serijos „Kultura na pograniczach” / Leidžia: Instytut Slawistyki Polskiej Akademii Nauk, Varšuva/ Mokslinės tarybos narys (nuo 2015 m.)

 

Kontaktai
el. paštas -rimantas.miknys@istorija.lt
Telefonas – 8 5 261 44 36