Etnologijos ir antropologijos Skyriaus Darbuotojai


Irma Šidiškienė
Humanitarinių mokslų daktarė, mokslo darbuotoja

Baigė Vilniaus universiteto Istorijos fakultetą. Diplominis darbas: Lietuvių liaudies juostos ir jų panaudojimas vestuvių apeigose.
1983–1989 m dirbo Lietuvos nacionaliniame muziejuje jaun. mokslo darbuotoja, nuo 1989 m. dirba Lietuvos istorijos instituto Etnologijos skyriuje (nuo 2001 m. mokslo darbuotoja).
Už darbą „Lietuvių moterų drabužiai: tautiškumo raiška XIX a. pabaigoje – XX a. pirmoje pusėje“ 2000 m. suteiktas humanitarinių mokslų daktaro laipsnis.
Lietuvos istorijos institute vykdomos programos „Socialinė sąveika ir kultūrinė raiška mieste: Laisvalaikis, šventės ir ritualai (2012-2016)“ dalyvė.

Pagrindinės mokslinių interesų kryptys:
•    Tautiškumo raiška, tautinis paveldas
•    Miesto etnologija
•    Etnologijos ir antropologijos istorija

Svarbiausios mokslinės publikacijos:
•Monografijos 
1.    Tautiniai drabužiai lietuvių kultūroje (XIX a. pab.–XX a. 4 dešimtm.), Amatas ir kūryba, Vilnius: Pradai, 1997, p. 210–315. – (Lietuvos etnologija; t. 2).
2.    Būti lietuve. Etninio stiliaus apranga XIX a. pabaigoje – XX a. pirmojoje pusėje, Vilnius: Versus aureus, 2005, 224 p.: iliustr.
Recenzijos: Karčiauskaitė Indrė. Tradicija, patikėta saugoti moterims, Darbai ir dienos, 2006, nr. 46, p. 275–277.
Marcinkevičienė Dalia. Irma Šidiškienė. Būti lietuve: etninio stiliaus apranga XIX a. pabaigoje – XX a. pirmojoje pusėje. Vilnius: Versus aureus, 2005. 224 p., 16 iliustr. lap., Lietuvos etnologija: socialinės antropologijos ir etnologijos studijos, 2005, nr. 5 [14], p. 209–211.
Čepaitienė Auksuolė. Apie tai, kas šiandien, atrodo, yra įdomu: drabužio simbolinė kalba ir tautiškumas, Liaudies kultūra, 2006, nr. 5, p. 71–72.
3.    Kultūrinio tapatumo gairės. Simboliniai veiksmai vestuvėse, Rasa Paukštytė-Šaknienė, Vida Savoniakaitė, Žilvytis Šaknys, Irma Šidiškienė. Lietuvos kultūra. Aukštaitijos papročiai, Vilnius: LII leidykla, 2007, p. 117–168.
4.    Kultūrinio tapatumo gairės. Simboliniai veiksmai vestuvėse, Paukštytė-Šaknienė R., Savoniakaitė V., Šaknys Ž., Šidiškienė I. Lietuvių etninė kultūra. Dzūkijos ir Suvalkijos papročiai. Vilnius: LII leidykla, 2009, p. 111–152.
5.    Kultūrinio tapatumo gairės. Simboliniai veiksmai vestuvėse, Paukštytė-Šaknienė R., Savoniakaitė V., Šaknys Ž., Šidiškienė I. Lietuvių etninė kultūra. Mažosios Lietuvos ir Žemaitijos papročiai. Vilnius: LII leidykla, 2012, p. 137–187.

Straipsniai 
1.    Žičkai audiniuose ir drabužiuose, Spalva lietuvių liaudies mene, Vilnius, 1988, p. 75–82.
2.    Lietuvių valstiečių išeiginių marškinių puošyba XIX a.–XX a. pirmoje pusėje, Liaudies kūrybos palikimas dabarties kultūroje: mokslinės praktinės konferencijos medžiaga 1987 m. gegužės 6–7 d., Kaunas: Šviesa,1989, p. 176–179.
3.    Lietuvos istorijos ir etnografijos muziejaus tradicinių juostų rinkinys, Etnografiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1988 ir 1989 metais: konferencijos, skirtos etnografinių ekspedicijų rezultatams aptarti, medžiaga, Vilnius, 1989 m. gruodžio 14 d., Vilnius, 1990, p. 60–69.
4.    Tautinio kostiumo atgaivinimo idėjos XX a. pradžios lietuvių periodinėje spaudoje, Etnografiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1988 ir 1989 metais: konferencijos, skirtos etnografinių ekspedicijų rezultatams aptarti, medžiaga, Vilnius, 1989 m. gruodžio 14 d., Vilnius, 1990, p. 70–77.
5.    Lietuvių gedulo atributai, Liaudies kultūra, 1991, nr. 5, p. 12.
6.    Lietuvių XIX a. antrosios–XX a. pirmosios pusės įkapės, Lietuvos istorijos metraštis. 1991 metai, Vilnius, 1993, p. 58–72.
7.    Lietuvių tautinių drabužių kūrimo problematika XX a. I pusėje, Etninė kultūra ir tautinis atgimimas: konferencijos medžiaga, Vilnius, 1991 m. gruodžio 11–12 d., Vilnius, 1994, p. 83–90.
8.    Lietuvių vestuvių aprangos atributai, Liaudies kultūra, 1994, nr. 3, p.12–14.
9.    Lietuvininkių apranga XVII a.–XX a. pirmojoje pusėje (tradicija ir retrospekcija), Lietuvininkų kraštas, Kaunas, 1995, p. 547–595.
10.    Lietuvių tautiniai rūbai XIX a. pabaigoje – XX a. antrame dešimtmetyje, Lituanistica, 1995, nr. 1, p. 97–112.
11.    Tautinė moterų galvos danga: individuali ir teritorinė raiška (XIX a. pab. – XX a. 4 dešimtmetis), Lituanistica, 1997, nr. 2, p. 55–70.
12.    Tautinių drabužių autentiškumas ir inovacija Mažojoje Lietuvoje XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje, Etninė kultūra ir tapatumo išraiška, Vilnius, 1998, p. 300–304.
13.    Lietuvių tautiniai drabužiai – puošmena ar patriotizmas?, Lituanistica, 1999, nr. 1, p. 135–145.
14.    Lietuvių tautinių rūbų kūrimo gairės, Lituanistica, 1999, nr. 2, p. 96–112.
15.    Tautinių drabužių autentiškumas ir inovacija Mažojoje Lietuvoje XIX a. pabaigoje–XX a. pradžioje, Etninė kultūra ir tapatumo išraiška: konferencijų medžiaga, Vilnius, 1992 m. gruodžio 3–4 d., 1993 m. gruodžio 2–3 d., 1995 m. gruodžio 14–15 d., Vilnius, 1999, p. 300–304.
16.    Tautinių rūbų kelias į visuomenę XX a. I pusėje, Etninės kultūros paveldas ir dabarties kultūra: mokslinės konferencijos pranešimų santraukos, Vilnius 1999 m. gegužės 12–13 d., Vilnius, 1999, p. 44–45.
17.    Lietuvių tautinių rūbų kūrimo prieštaros XX amžiuje, Liaudies kultūra, 2001, nr. 4, p. 28–31.
18.    Santuoka ir vestuviniai simboliai Merkinės apylinkėse XX a. antroje pusėje, Lietuvių katalikų mokslų akademijos metraštis, 2002, t. 21, p. 195–209.
19.    Lietuvės nuotakos simboliai Europos šalių kontekste. Realijų ir prasmių kaita XIX – XX a., Lituanistica, 2002, nr. 4 (52), p. 70–98.
20.    Simboliniai veiksmai lietuvių XIX a. II pusės – XX a. I pusės vestuvių apeigose. Kartografinis tyrimas, Lietuvos etnologija: socialinės antropologijos ir etnologijos studijos, 2003, nr. 3 (12), p. 31–58.
21.    Lietuvių tradicinių piršlybų struktūros pokyčiai XX a. II pusėje, Lituanistica, 2004, nr. 1. p. 54–66.
22.    Vizualinis dokumentas kaip vestuvių apeigų įprasminimas, Liaudies kultūra, 2005, nr. 5, p. 40–45.
23.    Lietuvių vestuvės XX a. antrojoje pusėje – XXI a. pradžioje: etniškumo diskursas, Punsko ir Seinų krašto lietuviai: etninio ir kultūrinio tapatumo bruožai, Punskas: Aušra, 2006, p. 106–137.
24.    Institucinės santuokos apeigos: socialinės tvarkos įteisinimas Lietuvoje XIX a. II pusėje – XXI a. pradžioje, Lituanistica, 2006, nr. 4 (68), p. 84–99.
25.    Miesto liaudiškosios kultūros kūrimas: vilniečių vestuvės, Liaudies kultūra, 2008, nr. 4, p. 28–37.
26.    Naujų etnografinių lauko tyrimo būdų paieška: apklausa dviese, Lietuvos etnologija: socialinės antropologijos ir etnologijos studijos, 2008, nr. 8 [17], p. 117–138. (su R. Paukštyte-Šakniene).
27.    Internetiniai tekstai kaip vedybų tyrimo šaltinis, Lietuvos etnologija: socialinės antropologijos ir etnologijos studijos, 2010, nr. 10 [19], p. 37–60.
28.    Vestuvių apeigų vertinimas lietuviškuose interneto forumuose: tapatumų identifikavimas, Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis, Vilnius, 2010, t. 33, p. 173–191.
29.    Teodoro Lepnerio etnografija, Teodoras Lepneris. Prūsų lietuvis, sud. Vilija Gerulaitienė, Vilnius: LII leidykla, 2011, p. 19–33.
30.    Інформація в Інтернеті та етнологія: інтерпретація весільного обряду, Народна творчість та етнологія, 2011, № 3, p. 97–102.
31.     Lietuviškų vestuvių interpretacijos internete, Liaudies kultūra, 2012, nr. 2, p. 25–32.
32.    Antroponimų ir toponimų topografija etnografiniuose tekstuose: metodologinis požiūris, Lietuvos etnologija: socialinės antropologijos ir etnologijos studijos, 2012, nr. 12 [21], p. 195–214.
33.    Motinos dienos tradicijos išradimas Lietuvoje, Liaudies kultūra, 2013, nr. 6, p. 54–62.
34.    Kovo 8-oji vilniečių šeimose: šventė, dovanos ir vaišės / Women’s Day of Vilnius Citizens Families: Celebration, Gifts and Feast, J. Mardosa (sud.), Šventės moderniame mieste. Festivals in the Modern City. Vilnius: Edukologija, 2013, p. 224–233.
35.     Sąvokų topografavimas bendradarbių laisvalaikio tyrime, Lituanistica, 2014. T. 60. nr. 3(97), p. 212–221.
36.     Profesinės šventės tyrimų ir medijų lauke, Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis. T. 38. Vilnius, 2014. p. 225–237.
Dalyvavimas konferencijose
1.    2005 m. LII Etnologijos skyriaus organizuojamoje konferencijoje “Regionas: praeitis ir dabartis” pranešimas: “Regioniškumas institucinėse santuokos apeigose”.
2.    2005 m. Šilutės muziejaus rengtoje konferencijoje “Mažosios Lietuvos tautinio kostiumo genezė” pranešimas: “Mažosios Lietuvos tautinis kostiumas: tarp ištakų ir perspektyvų”.
3.    2007 m. tarptautinėje LII ir Vilniaus universiteto konferencijoje Anthropology, Ethnography and Biotechnology, Vilniuje kartu su R. Paukštyte-Šakniene skaitytas pranešimas “Atliekant du etnografinius tyrimus dviese: gimimų reguliavimo ir vestuvių temos, Doing two ethnographic researches together: the themes of birth-control and weddings”.
4.    2010 m. LII Etnologijos skyriaus organizuojamoje tarptautinėje konferencijoje Etnologija: istorija, dabartis ir perspektyvos pranešimas: „Tapatumų tyrimai XXI a. Lietuvos etnologijoje.“
5.    2013 m. Lietuvos istorijos instituto, Etnologijos sk. rengtoje konferencijoje „Savas ir kitas šiuolaikiniuose tyrimuose“ skaitytas pranešimas „Bendradarbių laisvalaikio tyrimo, sąvokų topografija / Topography of Concepts in Research of Coworker‘s Leisure“.
6.    2013 m. LEU ir LII organizuojamoje tarptautinėje konferencijoje „Šventės mieste“ skaitytas pranešimas „Kovo 8-oji vilniečių šeimose: šventė, dovanos ir vaišės“.
7.    2014 m. Bulgarijos Mokslų akademijos Etnologijos ir folkloro studijų Instituto ir Bulgarijos Etnografijos muziejaus, Balkanų Etnologijos skyriaus org. tarptautinėje konferencijoje „Balkan and Baltic States in United Europe – History, Religion, and Culture 2“ (Sofijoje) skaitytas pranešimas „Contemporary Culture: Professions Days in Lithuania“.
8.    2015 m. LII Etnologijos skyriaus organizuojamoje tarptautinėje konferencijoje „Miesto kultūra etnologinių tyrimų perspektyvoje: Šventės ir laisvalaikis“ (Vilniuje) skaitytas pranešimas „Professional day in Vilnius as a professional identity-building practice“
Doktorantų oponavimas
1.    2006 m. Veronikos Lileikienės daktaro disertacijos „Lietuvos Lurdai XIX a. pab. – XXI a. pradž.: nuo inovacijos iki tradicijos“ oponentė (VDU ir LII).
2.    2011 m. Teresės Jurkuvienės daktaro disertacijos „Lietuvių tautinis kostiumas: liaudies drabužių interpretacijos XX amžiuje“, gynimo (Humanitariniai mokslai, menotyra (03 H) meno istorijos (H 310), oponentė (Vilniaus Dailės akademija ir Lietuvos kultūros tyrimų institutas).
3.    2013 m. Miglės Lebednykaitės disertacijos „Šventadienės prijuostės Lietuvos kultūroje. XIX a. – XX a. pirmoji pusė“ (Humanitariniai mokslai, menotyra (03H) meno istorijos (H 310) oponentė (Vilniaus Dailės akademija).
Recenzijos
1.    Dalia Bernotaitė-Bieliauskienė. Lietuvių moterų drobulės. Katalogas, Vilnius: Lietuvos dailės muziejus, 2004, 136 p. – Lietuvos etnologija: socialinės antropologijos ir etnologijos studijos, 2005, nr. 5 [14], p. 230–233.
2.    Nėnienė Inga. Didžiosios skaros Lietuvoje: kaimo ir miesto kultūrų sąveika, Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2006, 304 p.: iliustr., Lietuvos etnologija: socialinės antropologijos ir etnologijos studijos, 2007, nr. 7 [16], p. 177–181.
3.    Penktasis tautinio kostiumo albumas, Liaudies kultūra, 2008, nr. 3, p. 73–75.
4.    Anete Karlsone. Dziesmu svētki un tautiskā tērpa attīstība Latvijā 19.gadsimta beigās un 20.gadsimtā (Song Festivals and the Development of National-style Dress in Latvia in the Late 19th and 20th Centuries). Rīga: Zinātne, 2013. 224 p.: iliustr., Lietuvos etnologija: socialinės antropologijos ir etnologijos studijos, 2014, nr. 14, p. 258–261.
5.   Ritualų tyrimai politikos kontekste (Gábor Barna and István Povedák (eds.) Politics, Feasts, Festivals. Yearbook of the Sief Working Group on the Ritual Year. Szeged: Department of Ethnology and Cultural Anthropology, 2014), Tradicija ir dabartis, 2014, nr. 9, p. 196–202. ISSN 2029-3208
Mokslinės informacijos
1.    Mažosios Lietuvos enciklopedija, 2000, t. 1, Vilnius: Mažosios Lietuvos fondas. Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas: Apavas,  p. 63; Apranga,  p. 64–65; Apsiaustai , p. 65; Drobulė, p. 323–324; Galvos danga,  p. 427–428; Ten pat,  2003, t. 2: Liemenė,  p. 566; Kelnės,  p. 71–72; Marškiniai,  p. 742; Ten pat,  2006, t. 3:  Prijuostė,  p. 724–725;  Ten pat,  2009, t. 4, Sijonas, p. 244; Ten pat,  2009, t. 4: Tautiniai drabužiai, p. 494–497.
2.    Lietuvos etnologijos ir antropologijos enciklopedija, sud. Vida Savoniakaitė, Vilnius: LII leidykla, 2011: Etnografinių regionų tautiniai drabužiai, p. 123–126; „Lietuviškos vestuvės“, p. 229–231; Mažiulis Antanas Juozas, p. 450–451; Tautiniai drabužiai, p. 393–395; Vedybų apeigos, p. 415–420.
3.    Concise Encyclopaedia of Lithuania Minor, 2014, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras: Calendar Events and Work Customs, p. 261-265; Clothes, p. 266-268; Family Holidays: Customs Relating to Childbirth and Christening, Wedding, Funeral, p. 256-261; Food and Drinks, p. 269-270; The Ways of the Prussian Lithuanians, p. 270.
4.    ”Dress, design : Lithuanian”, Encyclopedia of Romantic Nationalism in Europe, ed. Joep Leerssen (electronic version; Amsterdam: Study Platform on Interlocking Nationalisms, www.romanticnationalism.net), article version 1.1.1.1/a, last changed 19-08-2015
Kontaktai
el. paštas – irma.sidiskiene@istorija.lt, irmasidiskiene@gmail.com
Telefonas – 8 5 262 94 10