Etnologijos ir antropologijos Skyriaus Darbuotojai


Auksuolė Čepaitienė
Humanitarinių mokslų daktarė, vyresn. mokslo darbuotoja

Gimė 1953 m. Ukmergėje. 1973–1978 m. studijavo istoriją Vilniaus universiteto Istorijos fakultete, 1992–1997 m. – etnologiją doktorantūroje Vytauto Didžiojo universitete. 1997 m. Vytauto Didžiojo universitete (kartu su Lietuvos istorijos institutu) apgynė humanitarinių mokslų srities etnologijos krypties daktaro disertaciją „Verpimas Lietuvoje: tradicinės liaudies kultūros likimas“. Etnologijos skyriuje dirba nuo 1989 m., 1998 – 2005 m. mokslo darbuotoja, nuo 2005 m. – vyresnioji mokslo darbuotoja.
Etnologijos skyriaus vykdytos programos „Kultūrinių ir socialinių procesų dinamika: etnografinis ir etnologinis tyrimas“ (2002–2006) vadovė.
Yra publikavusi dvi monografijas ir sudariusi tris leidinius, parašiusi 36 mokslinius straipsnius, dalyvavusi daugiau nei 30 (15 tarptautinių užsienyje) konferencijų, išleidusi metodines priemones, parengusi kitų autorių publikacijas. Dalyvavo Europos Komisijos finansuojamame projekte 5FP QoL QLG7-2001-01668 „Viešasis genetikos supratimas: tarpkultūrinis ir etnografinis „naujosios genetikos“ ir socialinio tapatumo tyrimas“ (2002–2005).

Vytauto Didžiojo universiteto, Klaipėdos universiteto ir Lietuvos istorijos instituto Etnologijos mokslo krypties doktorantūros komiteto narė, doktorantams skaito kursą “Etninis ir kultūrinis tapatumas”; Vilniaus universitete skaitė kursą “Lietuvos etnologijos pagrindai” (2006-2013).
Nuo 2001 m. žurnalo „Lietuvos etnologija: socialinės antropologijos ir etnologijos studijos“ redkolegijos narė. EASA (Europos socialinių antropologų asociacija) narė.
Pagrindinės mokslinių interesų kryptys:
•    Kultūros kaita, tapatumas, giminystės ir socialinės organizacijos tyrimai, žinojimo antropologija, Lietuvos etnografija.

Svarbiausios mokslinės publikacijos:
•    Monografijos ir sudaryti leidiniai
1.    Verpimas Lietuvoje: liaudies kultūros likimas, Vilnius: Diemedis, 2001, 312 p. – (Lietuvos Etnologija, t. 8).
2.    Kasdienybė ir kultūra, Lietuvos etnologija: socialinės antropologijos ir etnologijos studijos, Auksuolė Čepaitienė, sud., 2006, nr. 5 (14).
3.    Socialinė antropologija, etnografija ir biotechnologija, Auksuolė Čepaitienė, sud., 2010, Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 272 p.
4.    Gyvenimo etnografija: vietos, struktūros ir laikas. Besikeičianti Lietuva XX amžiuje, Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2013, 648 p.
5.    Muziejus: žinios ir etnografija, Lietuvos etnologija: socialinės antropologijos ir etnologijos studijos, Auksuolė Čepaitienė, sud., 2014, nr. 14 (23).

Straipsniai užsienio leidiniuose

1.    Lithuanian National Symbols: Creation, Meaning and Power, Roots and Rituals: The Construction of Ethnic Identities, Ton Dekker, John Helsloot & Carla Wijers, eds, Amsterdam: Het Spinhuis, 2000, p. 465–476.

2.    Making Tradition, Making a Nation, History, Culture and Language of Lithuania, Grzegorz Blaszczyk& Michal Hasiuk, eds, Poznan, 2000, p. 71–84.

3.    Conflicting Memories: Personal Life Strategies and a Vision of a State, Times, Places, Passages: Ethnological Approaches in the New Millennium, Attila Paládi-Kovács, ed., Budapest: Akadémiai Kiadó, 2004, p. 279–292.

4.    Imagining Assisted Reproductive Technologies: Family, Kinship and Local Thinking‘ in Lithuania, Jeanette Edwards & Carles Salazar, eds, European Kinship in the Age of Biotechnology, New York and Oxford: Berghahn Books, 2009, p. 29-44.

5.    Children, Individuality, Family: Discussing Assisted Reproductive Technologies and Adoption in Lithuania, Diana Marre & Laura Briggs, eds, International Adoption: Global Inequalities and the Circulation of Children, New York and London: New York University Press, 2009, p. 208-222.

6.   Proximity, Interaction and Social Organization in Lithuania, Lituanus, 2014 no. 60 (4), p. 367-396.

7.   Manėm, kad greit grįšim: 18 pokalbių apie pasitraukimą į Vakarus 1940-1944 m., Laima Petrauskaitė Vanderstoep, Dalia Stakytė Anysienė & Dalia Cidzikaitė (eds), Vilnius, Aukso žuvys, 2014, ISBN 978-609-8120-03-5, Journal of Baltic Studies, 2015, vol. 46 (3), p. 422-424 (recenzija).

 

•    Straipsniai Lietuvos leidiniuose
1.    Vijoklinis akanto lapas lietuviškų prieverpsčių puošyboje, Lietuvos istorijos metraštis. 1990 metai, Vilnius, 1992, p. 89–94.
2.    Etniškumas: stereotipų modeliavimas. Lietuvos patirtis, Liaudies kultūra, 1995, nr. 5, p. 10–12.
3.    Sakraliniai motyvai liaudies dirbinių puošyboje, Lietuvių katalikų mokslo akademijos XVI suvažiavimo darbai, Vilnius, 1996, t. 16, p. 265–276.
4.    Moterys kintančioje visuomenėje, Lietuvių katalikų mokslo akademijos XVII suvažiavimo darbai, Vilnius, 1999, t. 17, p. 525–534.
5.    Atgaivinant etninį tapatumą: individas, simbolis, vieta, Lietuvos etnologija: socialinės antropologijos ir etnologijos studijos, 2001, nr. 1 (10), p. 167–198: santr. angl.
6.    Giminystė ir socialinis bei kultūrinis tapatumas dabartinėje Lietuvos visuomenėje, Lietuvių katalikų mokslo akademijos suvažiavimo darbai, 2003, t. 18, p. 197–207: santr. angl.
7.    Tekstas kaip šaltinis: teorinis aspektas ir tyrinėjimų praktika (parengė ir diskusijai vad. A. Čepaitienė), Lietuvos etnologija: socialinės antropologijos ir etnologijos studijos, 2003, nr. 3 (12), p. 129–166.
8.    Įvadas į kasdienybės studijas: kasdienybė kaip kultūrą tvarkanti erdvė, Lietuvos etnologija: socialinės antropologijos ir etnologijos studijos, 2006, nr. 5(14), p. 11–26: santr. angl.
9.    Seeing ‘region’ from inside: The case of participation at the international project ‘Public Understanding of Genetics’, Acta Historica Universitatis Klaipedensis XII, Studia Anthropologica, 2006, nr. 1(1), p. 29–37.
10.    Antropologinis biotechnologijos tyrimas ir teorinės paradigmos paieškos Lietuvoje, Auksuolė Čepaitienė, sud., Socialinė antropologija, etnografija ir biotechnologija, 2010, Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, p. 221-241.
11.    Giminystės idėja ir paveikslas: genealoginis mąstymas Lietuvoje, Lietuvos etnologija: socialinės antropologijos ir etnologijos studijos, 2010, nr. 10(19), p. 11-36.
12.    Tapatumas, administravimo filosofija ir kultūros intymumas, Liaudies kultūra, 2010, nr. 6(135), p. 1-5.
13.    Etnologijos (etnografijos) ištakos ir valstiečio atradimas Lietuvoje XVIII a. pabaigoje – XIX a. pradžioje, Lietuvos etnologija: socialinės antropologijos ir etnologijos studijos, 2011, nr. 11(20), p. 69-91.

14.    Valstietiškoji kultūra, visuomenė ir laikas: besikeičiantis Lietuvos kaimas XX amžiuje, Kaimo raidos kryptys žinių visuomenėje, 2012, nr. 3 (1), p. 44-54: santr. angl.

15.    Etnografija Lietuvoje: praktika ir (ar) teorija. XX a. tarpukario kontekstai, Vida Savoniakaitė, sud., Savas ir kitas šiuolaikiniais požiūriais, Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2014, p. 367-396: santr. angl.

16.    Įvadas: muziejus, žinios ir etnografija, Lietuvos etnologija: socialinės antropologijos ir etnologijos studijos, 2014, nr. 14 (23), p. 11-33: santr. angl.

•    Straipsniai kituose mokslo leidiniuose
1.    Dar kartą apie verpimą verpstuku, Etnografiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1988 ir 1989 metais, Vacys Milius ir kt., red., Vilnius, 1990, p. 87–96.
2.    Moterys „ant savęs“ gyvenančios Žemaičių Kalvarijoje, Žemaičių praeitis, Adomas Butrimas, red., Vilnius, 1993, t. 2, p. 221–228.
3.    Tautiniai simboliai Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių rankdarbiuose, Etninė kultūra ir tautinis atgimimas, Regina Merkienė, red., Vilnius, 1994, p. 152–160.
4.    Paukščio įvaizdis verpsčių puošyboje, Dangaus ir žemės simboliai, Algirdas Gaižutis ir kt., red., Vilnius, 1995, p. 201–219.
5.    Liaudies menas ir tautinio tapatumo kūrimas, Primityvumas mene, Teresė Jurkuvienė, sud., Vilnius: Gervelė, 1999, p. 106–133.
6.    Giminystės reikšmė: vienos šeimos atvejis, Raguva, Romaldas Samavičius, sud., Vilnius: Versmė, 2001, p. 718–725.
7.    Verpalų gamyba ir paruošimas audimui, Lydos krašto lietuviai, Norbertas Vėlius ir kt., sud., Kaunas: Poligrafija ir informatika, 2002, t. 1, p. 271–288.
8.    Stojant į Europos Sąjungą: sociokultūriniai politinės perspektyvos aspektai, Europos idėja Lietuvoje: istorija ir dabartis, Darius Staliūnas, sud., 2002, p. 207–221.
9.    Dvaro kaip gimtosios vietos atkūrimas. Dominyko Pliaterio atvejis, Dvaras modernėjančioje Lietuvoje: XIX a. II pusė – XX a. I pusė, Giedrė Jankevičiūtė, Dangiras Mačiulis, sud., Vilnius: E. Karpavičiaus leidykla, 2005, p. 129–142.
10.   Lietuvių liaudies menas: valstietiškosios kasdienybės poetika ir įprasminimas, Adomas Butrimas, Rūta Janonienė, Tojana Račiūnaitė, sud., Lietuva 1009-2009, Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2009, p. 435-441.
11.    Eustachijus Tiškevičius ir etnologinio pobūdžio žinios, Reda Griškaitė, Žygintas Bučys, sud., Eustachijus Tiškevičius: darbai ir kontekstai, 2014, p. 145-155.

Kontaktai
el. paštas – auksuole.cepaitiene@istorija.lt ; cepaitiene.auksuole@gmail.com
Telefonas – 8 5 262 94 10