??????????????????????????????????????????????????????

Kas pergyventa 1930 – 1949 metų dienoraštis. Povilas Dogelis / parengė Regina Laukaitytė – Vilnius : Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2017. – 824 p. ISBN 978-609- 8183-25- 2.

Publikuojamas Kauno arkivyskupijos kurijos kanauninko, bazilikos klebono Povilo Dogelio 1930 – 1949 m. dienoraštis. Autorius rašė savo dienoraštį beveik kasdien, įrašuose fiksavo ne tik sužinotas naujienas, bet ir nusirašinėjo svarbesnius dokumentus. Įvade apžvelgiama P. Dogelio biografija ir visuomeninė veikla, aptariama dienoraščio rankraščių istorija ir jo publikavimo principai. Knygos pabaigoje pateikiama dienoraštyje esančių laiškų, dokumentų bei straipsnių nuorašų rodyklė, santrumpos ir pavardžių rodyklė.

 


?????????????????????

Lietuvos istorijos metraštis 2016.2 / Lietuvos istorijos institutas; redakcinė kolegija: Zigmantas Kiaupa (pirm.). – Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2017. – 238 p. ISSN 0202-3342.

 


Vytauto antspaudai ir heraldika

Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto antspaudai ir žemių heraldika / Edmundas Rimša. Lietuvos istorijos institutas. – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2016.- 192 p. ISBN 978-609-8183-24-5.
Knygoje aptariamas Lietuvai labai svarbus didžiojo kunigaikščio Vytauto sfragistikos ir heraldikos palikimas, kuris šiek tiek pasikeitusiomis formomis pasiekė mūsų laikus ir yra modernios Lietuvos valstybės heraldinio reprezentavimo šaltinis tarptautinėje bendruomenėje. Pirmame skyriuje nagrinėjami svarbesni sfragistikos ypatumai, antrame – žemių herbų atsiradimas didžiajame herbiniame Vytauto antspaude ir kiti galbūt dar jo laikais atsiradę žemių simboliai. Didžiausią trečią skyrių sudaro Vytauto antspaudų sąvadas. Jame aptariami konkretūs antspaudai, skelbiami naujausi natūrinių tyrimų duomenys, leidžiantys patikslinti jų legendų rašybą, antspaudinių simbolių ikonografiją bei antspaudų dydžius. Toliau pateikiama visa kiekvieno antspaudo istoriografija su jos klystkeliais ir atradimais, nuo XVIII a. pabaigos iki mūsų dienų. Knyga skirta tiek sfragistikos ir heraldikos žinovams, tiek ir visiems kitiems besidominantiems senąja Lietuvos istorija.

 


1863-1864 sukilimas istorija ir atmintis

1863-1864 m. sukilimas: istorija ir atmintis / Zita Medišauskienė, Darius Staliūnas / Lietuvos istorijos institutas. – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2016. – 276 p. ISBN 978-609-8183-23-8.
Rinkinyje skelbiami straipsniai, parengti 2013 m. rugsėjo 12 – 14 d. Lietuvos istorijos institute vykusios konferencijos pranešimų pagrindu. Straipsniuose Lietuvos, Baltarusijos, Lenkijos bei Belgijos mokslininkai analizuoja kai kuriuos Lietuvos ir Baltarusijos vykusio sukilimo aspektus (sukilimo tikslus, moterų, valstiečių, fotografų dalyvavimą sukilime, ginklų sukilėliams pirkimo peripetijas), diplomatines kovas sukilimo metu, ypač plačiai nušviečiamas sukilimo įamžinimas lietuvių ir kaimyninių tautų kultūrinėje atmintyje.

 


Maskvos okupacijos saltiniai T. 4

XVII a. vidurio Maskvos okupacijos Lietuvoje šaltiniai T. IV. Pabėgėlių iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Prūsijoje 1656 m. sąrašai / Elmantas Meilus. / Lietuvos istorijos institutas – Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2016. – 508 p. ISBN 978-609-8183-19-1.
Ketvirtas XVII a. vidurio Maskvos okupacijos Lietuvoje šaltinių tomas tęsia 2011 m. pradėtą XVII a. viduryje Lietuvą ištikusių negandų (1654 m. prasidėjo Maskvos valstybės agresija, dėl to po metų Švedijos puolimas, 1657 maras), vadinamojo Tvano laikotarpio, šaltinių skelbimą. Šioje knygoje pateikiamas šaltinis glaudžiai susijęs su ankstesnių tomų medžiaga, kurią jis papildo iš esmės. Knygoje spausdinami Prūsų kultūros paveldo slaptajame valstybės archyve Berlyne esantys 1656 m. pabėgėlių iš LDK Prūsijoje, kurie prisiekė Prūsijos ir Švedijos valdovams, sąrašai ir juos lydintys dokumentai. „Komisijos dėl pabėgėlių iš LDK į Prūsijos kunigaikštystę medžiaga 1656 m.“ byla turi 242 lapus. Čia yra 1656 m. Prūsijos valdžios sprendimų dėl pabėgėlių iš LDK (didikų, šlėktų, dvasininkų, bet daugiausiai miestiečių iš Vilniaus, Kauno ir kai kurių kitų LDK miestų) protokolai ir kiti dokumentai vokiečių kalba. Toliau yra lapai su standartiniais priesaikų tekstais (vokiečių, lotynų ir lenkų k.) ir juos pasirašiusių maždaug 950 asmenų parašai, o kai kurių ir antspaudai (iš viso 264 antspaudai, iš jų 151 vilniečio ir 45 kauniečių). Pasirašydami pabėgėliai įvairiomis kalbomis dažnai aprašydavo kartu pabėgusios šeimos sudėtį, profesiją, iš kur kilę ir pan. Pabaigoje yra du bendri prisiekusiųjų sąrašai, sudaryti prūsų valdininkų, ir kiti dokumentai. Visas šaltinis perrašytas, pateikiami moksliniai komentarai ir lietuviškos dokumentų anotacijos, 264 antspaudų aprašai ir spalvotos jų nuotraukos. Prie knygos pridedamas kompaktinis diskas su skaitmenine viso šaltinio kopija.

 


Kreivoji pilis

Kreivoji pilis: tarpdisciplininių tyrimų atvejis / Saulius Sarcevičius, Oksana Valionienė, Virgilijus Pugačiauskas; Lietuvos istorijos institutas. – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2016. – 284 p. ISBN 978-609-8183-21-4.
Knygoje nagrinėjama viduramžių Vilniaus vienos iš trijų pilių – Kreivosios pilies (lot. Curvum Castrum) – problematika. Tik XX a. 4-7 dešimtmečiuose lokalizavus šią pilį dabartinėje Kalnų parko teritorijoje ir atlikus vėlesnius archeologinius tyrimus įsitikinta, kad šioje vietoje buvo įkurtas visas miestas, tad iškilo būtinybė nustatyti jo ryšį su Žemutine ir Aukštutine pilimis. Šiam tikslui pasiekti tyrėjams visų pirma reikėjo atsakyti į svarbų klausimą – kiek dabartinis reljefas skyrėsi nuo buvusiojo XIV amžiuje. Tarpdisciplininių tyrimų, pagrįstų nedestrukciniais (geologiniais, geofiziniais, istoriniais, kartografiniais, urbanistiniais) metodais, duomenų pagrindu, taip pat remiantis anksčiau vykdytų archeologinių tyrimų analize, atkurtas Vilniaus viduramžių Kreivosios pilies pirminis reljefas, sprendžiama šios pilies įtaka miesto genezei.

 


Tarp Romos ir Bizantijos

Tarp Romos ir Bizantijos: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinės kultūros aukso amžius (XV a. antroji pusė – XVII a. pirmoji pusė): [monografija]/ Jūratė Kiaupienė: Lietuvos istorijos institutas. – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2016. – 344 p. ISBN 978-609-8183-22-1
Monografijoje nagrinėjama Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės XV amžiaus antrosios – XVII amžiaus pirmosios pusės politinė kultūra, pristatoma šią kultūrą kūrusi ir puoselėjusi politinė tauta, aptariamas šios kultūros savitumas ir jį lėmusios priežastys. Epiloge svarstoma, ar esama saitų, siejančių šiuolaikinės, XXI amžiaus, Lietuvos Respublikos visuomenę su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ankstyvųjų Naujųjų laikų politine kultūra.

 


Lietuvos etnologija 16 (25) viršelis (2)

Lietuvos etnologija 16(25). Socialinės antropologijos ir etnologijos studijos – Vilnius /Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2016, – 240 p. ISSN 1392-4028.
Lietuvos istorijos instituto mokslinis žurnalas „Lietuvos etnologija: socialinės antropologijos ir etnologijos studijos “ leidžiamas vietoj nuo 1996 metų ėjusios etnologinių monografijų ir studijų serijos „Lietuvos etnologija“. Jame publikuojami Lietuvos ir užsienio etnologų ir antropologų straipsniai, recenzijos, mokslinė informacija, atskleidžiamos mokslinio gyvenimo realijos.

 


Susigrazinant praeiti

Susigrąžinant praeitį: Lietuvos Metrikos istorija ir tyrimai / Artūras Dubonis, Darius Antanavičius, Raimonda Ragauskienė, Ramunė Šmigelskytė – Stukienė; Lietuvos istorijos institutas. – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2016. – 288 p. ISBN 978-609-8183-20-7.
Lietuvos Metrika vadinamos iš Lietuvos didžiojo kunigaikščio raštinės išduotų ar į ją įvairiais kiekiais ir būdais petekusių dokumentų nuorašų sudarytos knygos. Šiose XIV a. anrosios pusės – XVIII a. pabaigos knygose yra privilegijos, suteiktos valstybės teritorijoms, miestams, luomams, pavieniams asmenims, įvairūs aktai, valdovų ir kitų teismų sprendimai bei jų veiklos dokumentacija, diplomatiniai ir iždo dokumentai, turto inventoriai, pagalbinės raštvedybos knygos ir t.t. Lietuvos Metrika – tai Lietuvos didžiojo kunigaikščio valdžios funkcijų, vykdytų per jo kanceliariją ir jam pavaldžių valstybės pareigūnų veiklą, dokumentacija, todėl pagrįstai laikoma pagrindiniu senosios Lietuvos valstybės archyvu. Kai naujų žemių godžios kaimynės Rusija, Prūsija ir Austrija 1772-1795 m. sunaikino Lenkijos ir Lietuvos Abiejų Tautų Respubliką, Lietuvos Metrika atiteko Rusijai. Dabar Lietuvos Metrika saugoma Rusijos valstybės senųjų aktų archyve Maskvoje. Keliolika Lietuvos Metrikos knygų atsidūrė Lenkijoje, o viena – Vilniuje. Nuo 1985 m. skaičiuojame jau ketvirtą Lietuvos Metrikos mokslinių tyrimų ir leidybos dešimtmetį Lietuvos istorijos institute. Ši knyga apie istorinę Lietuvos valstybės relikviją tebus Lietuvos mokslininkų indėlis neišraiškingam tų darbų trijų dešimtmečių jubiliejui pažymėti.

 


LIM 2016 1 Virselis (2)

Lietuvos istorijos metraštis 2016.1 / Lietuvos istorijos institutas; redakcinė kolegija: Zigmantas Kiaupa (pirm.). – Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2016. – 174 p. ISSN 0202-3342.
Straipsniai ir pranešimai:
G. Jasiūnienė. Žemaitijos bajorų Bilevičių heraldika XVI-XVII a.
V. Petronis. Vilnius ir vilniečiai: miesto ir jo bendruomenių kaitos bruožai XIX a. antrosios pusės oficialiojoje spaudoje.
A. Nikžentaitis. Abiejų Tautų Respublikos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės preitis lietuvių, lenkų, baltarusių ir ukrainiečių atminties kultūroje po 1990 metų.
V. Stravinskienė. Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimas Vilniaus krašte (1939-1940 m.)

 


Siapus ir anapus kordono

Šiapus ir anapus kordono: sovietų saugumo veikla prieš lietuvių išeiviją 1945 – 1991 m./ Darius Juodis : Lietuvos istorijos institutas. – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2016. – 472 p. ISBN 978-609-8183-18-4.
Monografijoje nagrinėjama ir skaitytojui pristatoma sovietų saugumo veikla prieš lietuvių išeiviją. Knygoje įvykiai aprašinėjami chronologiškai, nuolat remiantis išlikusia archyvine medžiaga, atsiribojant nuo politizuoto įvykių vertinimo. Tiriami KGB ir jo pirmtakų planai lietuvių emigracijos atžvilgiu ir jų įgyvendinimas, organizacinės veiklos laimėjimai bei trūkumai, informacijos rinkimas, agentūrinio tinklo formavimas, „aktyvūs veiksmai“, programinės ir dezinformacinės akcijos ir daugelis kitų temų. Darbe pateikiama daug naujos faktografinės medžiagos. Taip pat skiriama dėmesio sovietų saugumo kaip institucijos vietos valstybinėje sistemoje apibūdinimui.

 


LHS vol 20

Lithuanian Historical Studies. Vol. 20/2015 /Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2016. – 300 p. ISSN 1392-2343

 


nuo botanikos iki istorijos

Nuo botanikos iki istorijos: Paluknio dvaro literatė Aleksandra Volfgangaitė. Aleksandra Tekla Sofia Wolfgang, 1805-1861. / Reda Griškaitė; Lietuvos istorijos institutas. – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2016. – 268 p. ISBN 978-609-8183-17-7.

Dešimtajame Bibliotheca Archivi Lithuanici tome pasakojama apie XIX amžiaus pirmosios pusės botanikę, literatę, istorikę ir labdarę Aleksandrą Volfgangaitę (Aleksandra Tekla Sofia Wolfgang, 1805-1861). Daugiausia dėmesio skiriama šios moters kūrybinės biografijos rekonstrukcijai, kuri skleidžiasi tiek trijų garsių to meto Lietuvos vyrų, tiek trijų konkrečių geografinių erdvių kontekste. Tekstą papildo gausi ikonografinė medžiaga, išsami santrauka anglų kalba, asmenų ir vietų rodyklės.

 


lietuvos archeologija t. 42

Lietuvos archeologija T. 42. Lietuvos istorijos institutas. – Vilnius: Diemedžio leidykla, 2016. -256 p. ISSN 0207-8694.

„Lietuvos archeologijos“ 42 – asis tomas skirtas akmens amžiaus ir ankstyvojo metalų laikotarpio medžiagai ir problemoms. Jame aptariami tyrimų Vištynetskajos 1 gyvenvietėje rezultatai, nagrinėjamas žemės ūkio pradžios Lietuvos pajūryje klausimas, skelbiamas Drazdy 12 vietovėje aptiktas vėlyvojo neolito kapas, pateikiamas trasologinis – eksperimentinis titnaginių gludintų „gremžtukų“ iš Nidos neolito gyvenvietės tyrimas, analizuojama techninė ir buitinė keramika iš ankstyvojo metalų laikotarpio Narkūnų archeologinio komplekso.

 


XVIII a. studijos T. 3

XVIII a. studijos, T. 3. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė: Iššūkiai. Laimėjimai. Netektys: straipsnių rinkinys, Sudarytoja Ramunė Šmigelskytė – Stukienė / Lietuvos istorijos institutas. – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2016. -324 p. ISBN 978-609-8183-16-0.

Rinkinyje skelbiama 14 naujas įžvalgas ir vertinimus pristatančių Lietuvos bei užsienio istorikų, filosofų, teisės istorikų, literatūrologų, dailės istorijos tyrinėtojų straipsnių ir studijų. Juose analizuojami trys svarbūs XVIII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos dėmenys: iššūkiai, iškilę valstybei ir visuomenei, laimėjimai, ženklinę pokyčius Lietuvos kultūros, mokslo, politikos, teisės, valstybės bei socialinėje srityse, ir netektys, susijusios su trijų Abiejų Tautų Respublikos padalijimų metu patirtais politiniais, socialiniais, kultūriniais praradimais.

 


archivum lituanicum 18

Archivum Lithuanicum Nr. 18, 2016 – Vilnius Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2016, – 489 p. ISSN 1392-737X.

 


Lietuvos_metrika_29_29_

Lietuvos metrika. Knyga Nr. 29 (1546-1547) Užrašymų knyga 29 / parengė Inga Ilarienė. – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2016. 236 p. ISBN 978-609-8183-15-3.

Lietuvos Metrikos Užrašymų knyga Nr. 29 – tai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kanceliarijoje parengtų dokumentų nuorašų knyga, perrašyta XVI a. pabaigoje kanclerio Leono Sapiegos nurodymu. Šioje knygoje įrašyti Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto ir Ponų tarybos teismo 1546-1547 metais nagrinėtų bylų sprendimų ir parengiamųjų dokumentų nuorašai, kuriuos padarė Vilniaus dekanas ir kanauninkas, Žygimanto Augusto sekretorius Valerijonas Protasevičius. Foliantą sudaro 142 dokumentai rusėnų kalba. Knygoje esantys nuorašai yra vertingas ir patikimas šaltinis garsių LDK giminių Alšėniškių, Astikaičių, Bohovitinavičių, Goštautų, Kęsgailių, Ostrogiškių, Palubinskių, Sapiegų, Šemetų, Zavišų geneologijos ir jų žemėvaldos istorijos tyrimams. Publikuojami dokumentai supažindina skaitytoją su XVI a. pirmosios pusės Vilniaus, Kauno, Palangos, Brastos, Gardino miestų ir jų gyventojų istorijos puslapiais. Dauguma knygos nuorašų publikuojami pirmą kartą.

 


metrastis 2015-2

Lietuvos istorijos metraštis 2015.2 / Lietuvos istorijos institutas; redakcinė kolegija: Zigmantas Kiaupa (pirm.). – Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2016. – 194 p. ISSN 0202-3342.

Straipsniai ir pranešimai:
G. Zujiene. Mirties bausmė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoriškos teisės aktuose (XV-XVI a. )
A. Tyla. Sostinės Vilniaus apsaugos ir gynybos reglamentavimas nepaprastosios padėties sąlygomis XVI a. viduryje – XVII a.
V. Pansevič. Vilniaus miestiečių mokslinimosi kelio pradžia XVII a. – XVIII a. pirmoje pusėje: mokymasis namuose.
T. Bairašauskaitė. Lietuvos bajorų tarnybos kritiniai slenksčiai: modernusis Rusijos imperijos laikotarpis.
A. Prašmantaitė. Vilniaus (arki)katedros kapitulos narių insignijos: distinktorijų raidos štrichai.
D. Staliūnas. „Senalietuviai” ir „jaunalietuviai” kaip analitinės kategorijos, apibūdinančios lenkų ir lietuvių konfliktą.

 


metrikos naujienos 15

Lietuvos Metrikos naujienos. 15-2014/2015. – Vilnius: LII leidykla, 2016. – 42 p. ISSN 1392-3382.

 


metrikos naujienos rusiska 2015

Новости Литовской Метрики. 15-2014/2015. – Вильнюс: LII leidykla, 2016. – 45 с. ISSN 1392-3390.

 


Sovietinis generalgubernatorius (mazas)

Sovietinis „generalgubernatorius“ : Komunistų partijų antrieji sekretoriai Sovietų Sąjungos respublikoje / Saulius Grybkauskas ; Lietuvos istorijos institutas. – Vilnius : Lietuvos istorijos institutas, 2016. – 388 p. ISBN 978-609-8183-14-6.

Monografijoje atskleidžiama sovietinės Lietuvos ir kitų respublikų komunistų partijos Centro komiteto antrųjų sekretorių, kaip svarbiausių Kremliaus politinių agentų, veikla, analizuojama šio politinio instituto svarba valdant sovietinę imperiją. Knygoje nagrinėjamos antrųjų sekretorių instituto ištakos ir genezė, jo atsiradimo priežastys, sąryšis su postalinine sovietizacija. Tiriamas šio instituto atsiradimo politinis kontekstas, jo įsteigimo 1955 m. priežastys bei ankstesnių Maskvos naudotų periferijos kontrolės praktikų paveldas, aukštos sovietinės partinės biurokratijos reikšmė ir ryšiai su SSKP CK aparatu, aptariama antrųjų sekretorių kolektyvinė biografija ir tarpusavio socialiniai ryšiai, statusas ir tinklaveika respublikoje. Monografija siekiama prisijungti prie naujausių akademinių debatų apie sovietinės imperijos prigimtį ir veikimą.
Rengiant knygą naudota Lietuvos, Rusijos, Latvijos, Estijos, Gruzijos ir Kazachstano archyvuose surinkta medžiaga bei autoriaus interviu su buvusiais veikėjais.

 


image 2small

Bajorija lietuvių tautiniame projekte (XIX a. pabaiga – XX a. pradžia) / Olga Mastianica: Lietuvos istorijos institutas – Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2016. – 200 p. ISBN 978-609-8183-13-9.

Monografijoje nagrinėjama lietuviškojo moderniojo nacionalizmo požiūrio į bajorijos vietą modernioje lietuvių tautoje formavimasis ir raida; aptariama šio požiūrio kaita XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje; atskleidžiama, kodėl ir kiek lietuvių inteligentijai buvo svarbu įtraukti bajoriją į modernią lietuvių tautą. Atskirai nagrinėjama, kaip buvo sprendžiamas bajorijos dalyvavimo modernios lietuvių tautos kūrimo procese klausimas „Aušros“ (1883-1886) leidimo metais, politiniu lietuvių tautinio judėjimo raidos tarpsniu. Tiriamos reikšmių sistemos, kurias kūrė laikraščio „Litwa“ (1908-1914) redakcija, iškėlusi tikslą įtraukti bajoriją į modernios lietuvių tautos formavimąsi.

 


Sventes siuolaikineje vilnieciu seimoje

Šventės šiuolaikinėje vilniečių šeimoje / Rasa Paukštytė-Šaknienė, Jonas Mardosa, Žilvytis Šaknys, Irma Šidiškienė; [sudarytoja Rasa Paukštytė-Šaknienė]; – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2016. – 376p. ISBN 978-609-8183-12-2.

Remiantis etnografiniais duomenimis, monografijoje analizuojamos lietuvių, lenkų, rusų vilniečių šeimose švenčiamos tradicinės (Kūčios ir Kalėdos, Naujieji metai, Užgavėnės, Velykų šventės, Joninės, Žolinė ir Mirusiųjų paminėjimo šventės) bei modernios, susijusios su Lietuvos valstybingumu (Lietuvos valstybės atkūrimo ir Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo), taip pat – Moters, Motinos bei Tėvo dienų šventės.

 


Rowell Vilniaus kapitulos vizitacija

Acta primae Visitationis diocesis Vilnensis anno Domini 1522 peractae : Vilniaus Kapitulos archyvo Liber IIb atkūrimas / sudarė, tekstus iš rankraščių parengė, mokslinį įvadą ir paaiškinimus parašė S. C. Rowell. – Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2015. CII, 330 p. ISBN 978-609-8183-09-2.

Serijos „Historiae Lituaniae Fontes Minores“ VIII tomas Acta primae Visitationis diocesis Vilnesis anno Domini 1522 peractae / Vilniaus Kapitulos archyvo Liber IIb atkūrimas – pirmosios žinomos 1522 m. Vilniaus vyskupijos vizitacijos šaltinių publikacija. Vilniaus Kapitulos Liber IIb originalas sudegė Varšuvoje 1944 m.. Vizitacijos medžiagos turinys atkurtas iš dalies skelbtų, taip pat ir iš rankraščių pavidalu išlikusių tekstų lotynų, lenkų, rusėnų kalbomis. Mokslinis įvadas supažindina skaitytoją su Vilniaus vyskupijos padėtimi XV – XVI a. sandūroje, lyginant ją su ankstyvesnes krikščioniškąsias tradicijas turinčiomis Lenkijos ir Rytų Baltijos regiono vyskupijomis. Čia aptariama pirmoji oficiali Gniezno arkivyskupo vizitacija Vilniaus vyskupijoje, pirmasis vietinis vyskupijos sinodas, bažnyčių tinklo Vilniaus vyskupijoje formavimosi klausimas lyginamajame kontekste, liturginių objektų reikšmė ir simbolika, jų gausa ir pasirinkimas, 1522 m. vizitacijos forma, vizitacijos aktų organizavimas, dovanojimų bažnyčioms ir bažnyčios įsipareigojimų donatoriams aspektai. Iš viso knygoje pateikiama per 101 dokumentą. Keturios pagrindinės knygos dalys (be įvado lietuvių ir anglų kalbomis). Pirmoji – Vilniaus vyskupijos parapinių bažnyčių privilegijų, fundacijų ir suteikčių knyga – apima 69 dokumentus; antroji – Vilniaus vyskupijos parapinių bažnyčių aukso, sidabro ir arnotų lobio Inventorius – apima 9 rankraštinius lapus; trečiojoje dalyje – priede – 32 dokumentai, kurie perteikia platesnį XV – XVI a. sandūros Vilniaus vyskupijos istorijos kontekstą; ketvirtojoje dalyje pateiktos išnašos su moksliniais komentarais, gausiomis rankraštinių šaltinių citatomis.

 


??????????????????????????????

Lietuvos istorijos metraštis 2015.1 / Lietuvos istorijos institutas; redakcinė kolegija: Zigmantas Kiaupa (pirm.). – Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2016. – 230 p. ISSN 0202-3342.

Straipsniai ir pranešimai:
J. Soszynski. Paryžiaus Biblija Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Vilniuje rinkiniuose.
A. Stankevič. Teisininkas Antanas Klementas – advokato praktika Raseinių žemės ir pilies teismuose.
V. Petronis. Neperkirstas Gordijo mazgas: valstybės prievartos prieš visuomenę Lietuvoje genezė (1918-1921).
V. Stravinskienė. Kaimų tuštėjimas Rytų ir Pietryčių Lietuvoje XX a. septintajame-aštuntajame dešimtmetyje: tarp provincijos gyvenvietės, miesto ir Vilniaus.
S. Grybkauskas. Vilniaus valdymas sovietmečiu ir miesto LKP pirmųjų sekretorių politinis statusas.

 


Lietuvos_istorijos_bibliografija_2003

Lietuvos istorijos bibliografija. 2003 / sudarytoja Irena Tumelytė. Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2016. – 144 p. ISSN 1392-981X.

Šis gerokai vėluojantis 2003 metų „Lietuvos istorijos bibliografijos“ tomas, kaip ir du ankstesnieji, parengtas bendradarbiaujant su Herderio Instituto Marburge (Vokietija) Vidurio rytų Europos istorijos bibliografijos duomenų bazės www.litdok.de rengėjais, (ypatinga padėka už pagalbą Eligiuszui Janusui). Visa tomo medžiaga paskelbta šioje bazėje.
Atrankos ir klasifikacijos principai tokie patys kaip ankstesniais metais. Tik 4 skyrius „Atskiri Lietuvos istorijos laikotarpiai“ 7 dalis (1939/1940-1990 m.) sujungta į vieną, nebeskirstant į poskyrius, apimančius smulkesnius laikotarpius.

 


Lietuvos istorija 6 3D

Lietuvos istorija T. VI. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė XVI a. pabaigoje – XVIII a. pradžioje (1588-1733 metais) / Gintautas Sliesoriūnas. – Vilnius : Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2015. – 648 p. ISBN 978-609-8183-07-8

Šeštajame Lietuvos istorijos tome Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė XVI a. pabaigoje – XVIII a. pradžioje (1588-1733 metais) aptariamas ilgasis Lietuvos istorijos XVII amžius, beveik sutampantis su Baroko epocha Lietuvos istorijoje, Lietuvos valstybingumo raida, pastangos apginti Lietuvos valstybinio savarankiškumo raiškos erdvę ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės lygiateisiškumą su Lenkijos Karalyste bendroje unijinėje valstybėje. Daug dėmesio skiriama valstybės teritorinei raidai, demografiniams procesams, stiprėjusioms valdymo institucijų krizės apraiškoms, Lietuvos visuomenės luominės sanklodos, konfesinės ir etnolingvistinės sudėties pokyčiams. Apibūdinamos esminės permainos geopolitinėje aplinkoje, kurioje teko gyvuoti Lietuvos ir Lenkijos valstybei, XVI a. pabaigoje – XVII a. pradžioje pretendavusiai į regioninę hegemoniją, o aptariamo laikotarpio pabaigoje jau turėjusiai ginti savo suverenumą.

 


dinge istorijoje

Dingę istorijoje : XVI a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorijos privatūs archyvai / Raimonda Ragauskienė ; Lietuvos istorijos institutas. – Vilnius : Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2015. – 368 p. ISBN 978-609-8183-08-5.

Monografijoje plėtojama atminties dinamikos tyrimų tradicija. Joje rekonstruojami XVI a. privatūs LDK bajorijos archyvai. Ankstyvieji pavieniai rinkiniai siekia XIV – XV a. sandūrą, tačiau būtent XVI a. įvyko proveržis formuojantis privatiems archyvams. Jį lėmė įvykęs lūžis rašto kultūroje ir vykdytos valstybės reformos. Autorė į privačius archyvus žvelgia kaip į įvairiapusį ir besikeičiantį socialinį bei kultūrinį fenomeną, analizuoja, kaip archyvus suprato to meto privilegijuotoji visuomenės dalis, kokias archyvalijas stengėsi išsaugoti ir ką jiems archyvai apskritai reiškė, atskleidžia dokumentų rinkinių kūrimo, medžiagos atrankos, tvarkymo bei saugojimo ypatybes. Tyrimo rezultatai yra svarbūs archyvotyrai, leidžia pažinti įvairius bajorijos kasdienybės aspektus, yra vertingas duomenų šaltinis genealogijos, žemėvaldos ir daugelio kitų klausimų tyrinėjimams.

 


maskvos okupacijos t. 3

XVII a. vid. Maskvos okupacijos Lietuvoje šaltiniai T. 3. 1658 ir 1663 m. Vilniaus miesto tarybos aktų knyga

Lietuvos istorijos institutas ; sudarytojas Elmantas Meilus.
Vilnius : Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2015. – 292 p. ISBN 978-9955-847-98-4.

Naujasis Maskvos okupacijos Lietuvoje šaltinių serijos tomas tęsia 2011 m. pradėtą XVII a. viduryje Lietuvą ištikusių negandų )1654 m. prasidėjusi Maskvos valstybės agresija, po metų ir Švedijos puolimas, ir 1657 m. maras), vadinamojo Tvano laikotarpio, šaltinių skelbimą. Iš 180 rankraštį sudarančių bylų net 154 yra išrašytos 1658 m. vasario-gegužės mėn., dar 18 – 1663 m. sausio mėn., o kiti dokumentai atsirado įvairiais metais ir į šią knygą pateko atsitiktinai. Įrašuose, kurių daugelis vienaip ar kitaip susiję su 1657 m. antrojoje pusėje Vilnių nusiaubusiu maru, gana trumpai ir aiškiai išdėstoma reikalo esmė. Dar viena rankraščio ypatybė – maždaug pusę 1568 m. įrašų sudaro tekstai lotynų, o kita pusė lenkų kalba. Šioje knygoje skelbiamas šaltinis yra glaudžiai susijęs su pirmo serijos tomo medžiaga ir papildo ją iš esmės. Šaltinis leis geriau suvokti, kaip okupacijos ir maro sąlygomis gyveno vilniečiai, kokia buvo jų kasdienybė. Kiekvienas dokumentas turi trumpas lietuviškas anotacija.

 


Sovietizavimas

Lietuvos sovietizavimas, 1944-1947 m.: VKP(b) CK dokumentai : dokumentų rinkinys

Lietuvos istorijos institutas ; sudarytojas Mindaugas Pocius.
Vilnius : Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2015. – 654 p. ISBN 978-609-8183-06-1.

Leidinys parengtas remiantis Lietuvos ir Rusijos archyvuose saugomais originaliais dokumentais. Šaltinių rinkinyje atsispindi Lietuvos reokupavimo ir įjungimo SSRS politinę, ūkinę, socialinę ir kultūrinę sistemą įvairūs aspektai, atskleidžiama, kaip VKP(b) CK vadovybė pagal totalitarinės komunistinės valstybės standartus pertvarkė ir suvienodino Lietuvos vidaus gyvenimą. Knygoje siekiama nuosekliai pateikti istorinius šaltinius, leidžiančius geriau pažinti Sovietų Sąjungos centrinės valdžios 1944 m. antroje pusėje – 1947 m. pradžioje vykdytą Lietuvos sovietizavimo politiką ir sovietizacijos procesą. Dauguma unikalių ir originalių dokumentų niekur nebuvo skelbti arba Lietuvoje publikuojami pirmą kartą. Leidinys skirtas studentams, mokytojams, aukštųjų mokyklų dėstytojams, istorikams, sovietologams ir visiems, besidomintiems Lietuvos istorija.

 


Rinkinys rus

Социальные группы и их влияние на развитие общества в XVI–XIX веках = Grupy społeczne i ich wpływ na rozwój społeczeństwa w XVI-XIX wieku : сборник научных статей подготовлен на основе докладов участников международной конференции, состоявшейся в Институте истории Литвы 8-9 октября 2014 г.

Lietuvos istorijos institutas; sudarė Tamara Bairašauskaitė.
Vilnis: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2015, – 416 p. ISBN 978-609-8183-05-4

Straipsnių rinkinyje skelbiami naujausi istoriniai tyrimai apie Baltarusijos, Lietuvos ir Ukrainos socialines grupes XVI-XIX a. Naujiesiems laikams būdingą visuomenės susiskirstymą į stambias grupes – luomus ar bendruomenes, su kuriomis tapatinosi dauguma visuomenės narių, naujųjų laikų pabaigoje keitė visuomenės diferenciacija pagal daugybę požymių. Pastebimi tapo skirtumai ne tiek pagal priklausymą stambiai grupei, kiek pagal amžių, lytį, ekonominius, etninius, tautinius, religinius, kultūrinius, regioninius pažymius. Socialinės erdvės pokyčiai darė įtaką modernėjančios visuomenės raidai. Straipsnių rinkinį sudaro trys teminiai skyriai: socialinių grupių socialinė ir demografinė charakteristika; socialinės grupės ir visuomeninis bei politinis kontekstai; socialinių grupių kultūrinės ir kasdienės praktikos. Leidinys skirtas ir akademiniam, ir neakademiniam skaitytojui.

 


Kauno aktai nauja

Kauno miesto aktų knygos XVI-XVIII a. Tarybos knyga 1568-1570/1571

Lietuvos istorijos institutas; parengė Darius Antanavičius – Vilnius
Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2015. 292 p. ISBN 978-609-8183-03-0.

2013 m. Lietuvos istorijos institutas pradėjo leisti XVI-XVIII a. Kauno miesto savivaldos institucijų knygų seriją. Naujasis tomas apima Kauno tarybos 1568-1570/1571 m. posėdžių protokolus. Juos galima suskirstyti į tris pagrindines grupes. Pirmąją sudaro tarybos nutarimai pačiose įvairiausiuose kauniečių bylose. Antrąją – su viso miesto administravimu susiję nutarimai. Trečiąją – miestiečių tarpusavyje žodžiu ir raštu sudarytų sutarčių tvirtinimai, atitinkantys šiuolaikinių notarų biurų išduodamas dokumentų kopijas. Publikacija parengta atsižvelgiant ir į profesionalių istorijos tyrėjų, ir į platesnės visuomenės poreikius. Šaltinio tekstas skelbiamas originalo kalba su lotyniškais komentarais. Nemokantiems lotyniškai yra išsamios visų 493 įrašų santraukos lietuvių kalba, padėsiančios susigaudyti knygos medžiagoje ir galbūt paskatinančios žvilgterėti ir į patį originalą. Publikacija parengta Lietuvos mokslo tarybos „Nacionalinės lituanistikos plėtros 2009-2015 m. programos“ rėmuose.

 


oginskis

Kunigaikščiai Oginskiai Lietuvos istorijoje: kultūrinės veiklos pėdsakais T. 2

Lietuvos istorijos institutas ; sudarytoja Ramunė Šmigelskytė – Stukienė.
Vilnius : Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2015 – 454 p.. ISBN 978-609-8183-01-06

Antrojoje oginskianos knygoje kunigaikščių Oginskių istorija ir šios giminės paveldas Lietuvoje analizuojami istoriniu, literatūrologiniu, knygotyriniu, menotyriniu bei muzikologiniu aspektais, paliečiamos Oginskių giminės genealoginės savimonės, politinės ir kultūrinės veiklos, žemėvaldos, mecenatystės, dvarų likimo temos. Išskirtinis dėmesys skiriamas Mykolo Kleopo Oginskio (1765-1833) kūrybiniam palikimui. Tekstų autoriai – Lietuvos ir Baltarusijos istorikai, literatūrologai, muzikologai, knygotyrininkai, meno ir mokslo istorikai.

 


sukileliu

Sukilėlių būrių Žemaitijoje monografija : Lietuvos istorijos institutas

parengė Ieva Šenavičienė, Dainius Junevičius.
Vilnius : Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2015, – 244. ISBN 978-9955-847-99-1.

Publikuojami 1864 – 1865 m. Šveicarijoje, Bendlikone, dienraštyje „Ojczyzna“ išspausdinti atsiminimai, pavadinti „Sukilėlių būrių Žemaitijoje monografija“. Tai pasakojimas apie devynis sukilėlių būrius, 1863 m. veikusius Rusijos imperijos Kauno gubernijoje. Kūrinio autorius – sukilėlis emigrantas Antanas Medeška (1845-1912). Šaltinio originalo Lietuvoje nėra. Tekstas parašytas remiantis sukilėlių būriuose kovojusių asmenų pasakojimais. Kaip atskira publikacijos dalis pateikiama 1863 m. sukilimo Lietuvoje ikonografija: Kauno gubernijos sukilėlių portretai, sukurti iki sukilimo arba sukilimo laikotarpiu, ir Lietuvos teritorijoje vykusių mūšių piešiniai.

 


Virselis BUBNYSs(1)

Pasipriešinimo judėjimai Lietuvoje Antrojo pasaulinio karo metais: lenkų pogrindis 1939-1945 m.

Arūnas Bubnys ; Lietuvos istorijos institutas.
Vilnius : Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2015. – 538 p. ISBN 978-9955-847-96-0.

Monografijoje nagrinėjama lenkų pogrindinės organizacijos – Armijos krajovos (AK) Vilniaus apygardos veikla Lietuvoje Antrojo pasaulinio karo metais (1939-1945). Armija krajova (tokius pavadinimu veikė nuo 1942 m.) buvo slapta karinė organizacija, iš pradžių pavaldi Lenkijos emigracinei vyriausybei Prancūzijoje, o nuo 1940 m. vidurio Anglijoje. Svarbiausias AK kovos tikslas buvo Lenkijos valstybės atkūrimas su prieškarinėmis rytinėmis sienomis (iki 1939 m. rugsėjo 1 d.). Lenkų pogrindžio kulminacija laikoma 1943 m. pabaiga – 1944 m. pirma pusė, kai susikūrė ir aktyviai veikė AK partizanų būriai, brigados ir grupuotės. Organizuotas, centralizuotas ir gausus lenkų pogrindis Lietuvoje veikė penkerius su puse metų – nuo 1940 m. pradžios iki 1945 m. vidurio. Pogrindžio nariai aktyviai, ginkluotais ir neginkluotais būdais kovojo dėl nepriklausomos Lenkijos valstybės atkūrimo ir Vilniaus krašto grąžinimo Lenkijai. Šios kovos metu šimtai pogrindžio narių žuvo, tukstančiai buvo suimti ir įkalinti nacių bei sovietų kalėjimuose, lageriuose. Kovose taip pat buvo pralieta daug lenkų pogrindžio priešų – vokiečių, sovietų ir lietuvių – kraujo. Dėl nepalankios Lenkijos pogrindžio valstybei tarptautinės situacijos ir už ją stipresnių šalių (pirmiausia Sovietų Sąjungos) veiklos lenkų pogrindis Lietuvos iki 1945 m. pabaigos buvo sutriuškintas.

 


Vilnius (2)v(1)

Vilnius – Lietuvos sostinė: problema tautinės valstybės projekte (XIX a. pabaiga – 1940 m.)

Dangiras Mačiulis, Darius Staliūnas ; Lietuvos istorijos institutas.
Vilnius : Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2015. – 324 p. ISBN 978-9955-847-97-7.

Monografijoje analizuojama Vilniaus kaip Lietuvos sostinės idėja moderniaisiais laikais (nuo tautinio judėjimo pradžios XIX a. pabaigoje iki Lietuvos valstybingumo praradimo 1940m.). Aptariamas šios idėjos radimasis, evoliucija, jos transformacijos keičiantis poliniams režimams bei jos diegimas Lietuvos piliečiams. Tai pasakojimas, kaip lietuvių mintis užvaldė idėja, kad Vilnius – vienatinė Lietuvos sostinė.


Tarp_ukininko_ir

Tarp ūkininko ir piliečio: modernėjančios Lietuvos politinės minties istorija

Justinas Dementavičius ; Lietuvos istorijos institutas.
Vilnius : Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2015. – 352 p. ISBN 978-9955-847-95-3.

Monografijoje nagrinėjama moderni, XIX – XX a., lietuvių politinė mintis. Pasitelkiant skirtingas intelektualinės istorijos perspektyvas analizuojami reikšmingi moderniosios tautinės Lietuvos intelektualai (Simono Daukanto, Motiejaus Valančio ir kiti) ir ideologinės krypties (krikščioniškoji demokratija, tautininkai, liaudininkai – demokratai, kairioji politinė mintis). Siekiama atskleisti, kad lietuvių politinė mintis buvo ne tik ganėtinai įvairi, savarankiška bei santykinai gerai išplėtota, bet ir parodyti jos sąsajas su europinėmis politinio mąstymo tendencijomis. Pagrindinis dėmesys monografijoje sutelkiamas į tai, kaip skirtingos politinės mąstymo kryptys apibrėžė politinį asmenį ir jo santykį su politine bendruomene bei valdžia.

 


LHS_19

Lithuanian Historical Studies. Vol. 19/2014 /Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2015. – 233 p. ISSN 1392-2343

 


etnologija_15

Lietuvos etnologija 15(24). Socialinės antropologijos ir etnologijos studijos – Vilnius /Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2015, – 248 p. ISSN 1392-4028.

Lietuvos istorijos instituto mokslinis žurnalas „Lietuvos etnologija: socialinės antropologijos ir etnologijos studijos “ leidžiamas vietoj nuo 1996 metų ėjusios etnologinių monografijų ir studijų serijos „Lietuvos etnologija“. Jame publikuojami Lietuvos ir užsienio etnologų ir antropologų straipsniai, recenzijos, mokslinė informacija, atskleidžiamos mokslinio gyvenimo realijos. Šis numeris – specialus teminis: „Fragmentuoti identitetai ir sociakultūrės mažūmos“, jo sudarytojai – Vytis Čiubrinskas ir Jonas Mardosa.

 


archeologija_t41

Lietuvos archeologija, 41 Lietuvos istorijos institutas.

Vilnius: Diemedžio leidykla, 2015. -216 p. ISSN 0207-8694.

„Lietuvos archeologijos“ 41 – ajame tome nagrinėjamas Tšcineco kultūros egzistavimo Lietuvoje klausimas, skelbiamos naujos Rytų pilkapių radiokarboninės datos, gvildenama Lietuvos archeloginio žemėlapio reprezentatyvumo problema, supažindinama su paleodemografijos mokslu, pristatomi Vilniaus Šventosios Dvasios bažnyčios rūsiuose esančių mumifikuotų palaikų tyrimai, aptariami viduramžių ir naujųjų laikų kaulo bei rago dirbiniai, rasti Taline, pasakojama apie iškilaus Petro Tarasenkos tarnybą Lietuvos kariuomenėje.

 


metrasti_2014

Lietuvos istorijos metraštis 2014.2

Lietuvos istorijos institutas.
Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2015. – 248 p. ISSN 0202-3342

Straipsniai ir pranešimai:
O. Valionienė. Lietuvos miestų sakralinės erdvės struktūra viduramžiais ir naujaisiais laikais.
A. Urmanski. Kelios pastabos apie Jono Jurgaičio Zeberenskio karjerą.
J. Drungilas. Lenkų giminių, įsikūrusių Žemaitijoje, genealoginės savimonės atspindžiai antroponimijoje: kilmės motyvas (XVI a. antroje pusėje – XVIII a.)
V. Žaltauskaitė. Romos katalikų dvasininkų socialinis mobilumas (po 1863-1864 m. sukilimo – iki XX a. pradžios)
E. Gimžauskas. Vokietijos Pirmojo pasaulinio karo tikslai rytuose: istorijos ir istoriografijos vingiai.
V. Petronis. Vilniaus religinių bendruomeninių santykių kaita XIX amžiaus 5-6 dešimtmečiais.

 


XVIII_a

XVIII a. studijos, T. 2. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė: Valstybė. Kultūra. Edukacija : straipsnių rinkinys.

Sudarytoja Ramunė Šmigelskytė – Stukienė Lietuvos istorijos institutas.
Vilnius : Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2015, – 384 p. ISBN 978-9955-847-94-6

Rinkinį sudaro Lietuvos ir užsienio istorikų, menotyrininkų, dailės istorikų, literatūrologų, pedagogikos istorijos tyrinėtojų straipsniai, kuriuose analizuojama valstybės švietimo sistemos pertvarka ir sociokultūriniai pokyčiai XVIII a. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Moksliniuose straipsniuose aprėpiamos šios teminės grupės: valstybės švietimo politika ir Edukacinės komisijos veikla, ugdymo tradicijos ir jų kaita bei istorijos problematika.

 


SWScan00050

Atminties kultūrų dialogai Ukrainos, Lietuvos, Baltarusijos (ULB) erdvėje

sudarytojai Alvydas Nikžentaitis, Michal Kopczynski.
Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2015. – 348 p. ISBN 978-9955-847-93-9

Ar šiuolaikinė Rusija laikytina imperine valstybe? Kodėl dalis rytų ukrainiečių remia Rusijos agresiją į savo šalį? Kodėl lietuviai laiko Lenkiją agresyvia valstybe? Į šiuos ir daugelį kitų klausimų ir bandoma atsakyti šioje knygoje. Tai daroma ne analizuojant šiuolaikinę politinę situaciją, bet tiriant atminties kultūros elementus, veikiančius įvairių tautų tapatybes. Darbe pirmą kartą lietuvių kalba pateikiamos įvairių šalių tyrinėtojų įžvalgos apie dar ir dabar gyvą istoriją, kurios suvokimas padeda geriau suprasti lietuvių ir Lietuvos kaimynų (baltarusių, lenkų, rusų, ukrainiečių) mąstymą bei jų elgsenos motyvus.

 


SWScan00028

Lietuvos metrika. Knyga Nr. 17 (1530-1536) Užrašymų knyga 17 parengė Laimonas Karalius, Darius Antanavičius.

Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2015. XLVI, 706 p. ISBN 978-9955-847-92-2

Lietuvos Metrikos 17-osios Užrašymų knygos 1530-1536 m. dokumentai skirti LDK vidaus politikai. Knygoje iš viso yra 510 dokumentų. Dauguma jų – 462 dokumentas – rašyti tuo metu LDK raštinėje plačiausiai vartota kalba – rusėniškai, o 48 dokumentai – lotyniški. Visi knygos įrašai- tai Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Senojo vardu 1530-1536 m. išduoti įvairaus pobūdžio dokumentai. Didžiausią dalį sudaro valdovo privilegijos, patvirtinančios įvairius bajorų žemėvaldą įteisinančius teisinius aktus, su jais susiję tuščių žemių ir valdovo valstiečių šeimų (tarnybų) duotys ir įvesdinimai, yra testamentų patvirtinimų. Taip pat yra ir LDK iždo reikalus nušviečiančios medžiagos – tai dokumentai, susiję muitinių atpirkimu ir jų valdymu, iždo kvitai. Yra ir keletas privilegijų, skirtų miestams (lotyniška 1516 m. Magdeburgo teisių suteikimo Kijevo miestui privilegija). Knygoje taip pat yra nemažai valdovo teismo sprendimo raštų. Publikacija parengta laikantis Lietuvos istorijos instituto Archeografijos skyriuje patvirtintų šaltinio publikavimo principų.

 


SWScan00027

Lietuvos istorijos metraštis 2014.1

Lietuvos istorijos institutas.
Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2015. – 196 p. ISSN 0202-3342

Straipsniai:
V. Jankauskas. Kelios pastabos dėl kunigaikščių sluoksnio Lietuvoje XIII – XIV a. naujausių tyrimų duomenimis.
M. Starzynski. Ultima voluntas Alexandri Regis.
B. Manys. Gedulingos iškilmės Vilniuje po Marijos Juzefos ir Augusto III mirties.
V. Pugačiauskas. Viliaus amatininkų cechų „biurokratija“ XIX a.: struktūra, funkcijos, tradicijos.
J. Paškauskas. Masinės kultūros užuomazgos Kretingos ir Palangos Tiškevičių nuotraukų rinkiniuose. Senoji fotografija ir jos tyrimo galimybės.
D. Mačiulis. Vilniaus lietuviai ir Lietuvos sostinės idėja.
J. Skirius. Išeivijos turizmo į Lietuvą skatinimas 1927 -1939 metais.

 


SWScan00022

Mano autobiografija: rašau Sibire, Taišeto apyl. 1953-1956 metais.

Juozas Markevičius ; parengė Gediminas Rudis; Lietuvos istorijos institutas.
Vilnius; Lietuvos istorijos instituto leidykla, 20015, -348 p. ISBN 978-9955-847-90-8

Skapiškėno Juozo Markevičiaus (1887-1974) atsiminimai – tai nuoseklus, romus ir labai įspūdingas pasakojimas apie lietuvišką kaimą XIX a. pabaigoje, XX a. pradžioje, tarnybą caro kariuomenėje, gyvenimą Vokietijos belaisvių stovykloje Pirmo pasaulinio karo metu, darbą Nepriklausomos Lietuvos miškų tarnyboje, sovietinę ir vokiečių okupacija. Pasakojimas labai sklandus – be jokių pasikartojimų, minties šuolių, ekskursų į šalį. Sunku patikėti, kad rašė žmogus baigęs tik rusišką pradžios mokyklą, kurioje net nebuvo mokoma rašyti lietuviškai. Dar nuostabiau, kad atsiminimus nuo pirmos iki paskutinės eilutės parašė kalėdamas Taišeto lageryje.
2010-2011 metais vykusiame Nacionalinės biografų konkurse J. Markevičiaus atsiminimams buvo paskirta viena pirmųjų vietų.

 


SWScan00025(1)

Lietuvos istorija T. X, D. II, Nepriklausomybė (1918-1940 m.)

Lietuvos istorijos institutas ; [redaktorių kolegija: Jūratė Kiaupienė (ats. Red.).
Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2015. – 640 p. ISBN 978-9955-847-91-5

Antroje tomo dalyje aptariama Lietuvos visuomenė, ekonomika, užsienio politika, specialus dėmesys skiriamas padėčiai Klaipėdos ir Vilniaus kraštuose, baigiamajame skyriuje nagrinėjamas krizinis 1918-1940 m. laikotarpis.

 


kintancios_visuomenes
Kintančios Lietuvos visuomenė: struktūros, veikėjai, idėjos: mokslinių straipsnių rinkinys Tamaros Bairašauskaitės 65-mečio sukakčiai.

Sudarytojai Olga Mastianica, Virgilijus Pugačiauskas, Vilma Žaltauskaitė,
Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla: 2015, 554 p.

Mokslinių straipsnių rinkinyje, kuriame 33 mokslininkai iš 4 šalių (Lenkijos, Baltarusijos, Japonijos ir Lietuvos), skirtingu lygiu ir gilumu, įvairiais aspektais ir remiantis įvairiomis istoriografinėmis tradicijomis siekė pamatyti, įvardinti ir įvertinti kintančios Lietuvos visuomenės pavidalus – struktūras, veikėjus, idėjas. Straipsniai skelbiami lietuvių, rusų, lenkų ir anglų kalbomis. Daugiausia dėmesio skiriama ilgojo XIX amžiaus, išgyvenančio įvairaus pobūdžio, o visų pirma – socialinę modernizaciją, nacionalizmų raišką, problemoms. Rinkinyje publikuojamų straipsnių chronologija visgi nesiriboja tik XIX amžiumi, nors jis yra dominuojantis.
Knygą sudaro trys tematinės dalys: šaltinotyrinė ir istoriografinė, socialinių struktūrų ir grupių bei nacionalizmo. Pirmoje dalyje galima susipažinti su istorinės Lietuvos visuomenės ir įvairių etnokonfesinių grupių tyrimais ir šių tyrimų šaltinių aptarimu, kritiniu vertinimu. Antroje, pagrindinėje ir didžiausioje reprezentuojami tyrimai apie bajorų, miestiečių ir valstiečių luomų raišką Lietuvos visuomenėje, naujų socialinių grupių formavimąsi, vietą modernėjančioje visuomenėje, santykį su valdžios struktūromis, grupių padėties, elgsenos dinamiką. Trečioje atkreipiamas dėmesys į besirutuliojančią akademinę diskusiją dėl lietuvių modernaus nacionalizmo raiškos, laikraščio ,,Aušra“ formuojamų idėjinių nuostatų, ,,starolitvinų“ sąvokos, 1919-1922 m. įvykių Vilniuje bei istorinių vaizdinių, tapusių lietuvių tautinio judėjimo darbotvarkės dalimi, vertinimo. Čia taip pat aptariama ir besiformuojančio baltarusių modernaus nacionalizmo problematika. Knyga suteikia galimybę parodyti akademinį įdirbį, kritinius, diskutuotinus ir konceptualius požiūrius.
Knygos leidybą iš dalies rėmė Lietuvos Mokslo taryba.

 


Vilius virselis1
Įrėminta tapatybė : Lietuvos rašytojai tautų draugystės imperijoje

Vilius Ivanauskas ; Lietuvos istorijos institutas.
Vilnius : Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2015. – 472. ISBN 978-609-8183-04-7.

Taikant sociopolitinę perspektyvą šiame darbe nagrinėjamas Lietuvos sovietinių rašytojų santykis su nacionaliniais procesais sovietmečiu, pagrindinį dėmesį skiriant nacionalizmo „nudrenavimui“, etninio partikuliarizmo plėtojimui sovietmečio sąlygomis, jo santykiui su sovietiniu universalizmu ir centro intervencionistine politika. Rašytojų pavyzdžiu parodoma kultūros elito svarba sistemos valdymui sovietinėje periferijoje, kylančios įtampos įvairiais sovietmečio laikotarpiais, taip pat jų strategijos reaguojant į daugiatautei visuomenei skirtas „tautų suartėjimo“ iniciatyvas ir sovietinę modernizaciją. Tyrime išryškėja, kokius panašumus ir skirtumus turėjo mieželaitiškoji ir marcinkevičiškoji linijos, kiek jos buvo palankios centro politikai ir partikuliarizmo skatinimui, kuo buvo charakteringos Antano ir Tomo Venclovų, Marcelijaus Martinaičio, Grigorijaus Kanovičiaus, Icchoko Mero, Igorio Kašnickio ir kitų literatų trajektorijos.


10995285_718614914903893_5117855559313063430_n Moderniosios administracijos tapsmas Lietuvoje: valstybės institucijų raida 1764-1794 metais

kolektyvinė monografija / R. Šmigelskytė – Stukienė, L. Glemža, V. Rakutis, R. Jurgaitis, E. Brusokas
Lietuvos istorijos institutas. – Vilnius, 2014. – 700 p. ISBN 978-9955-847-89-2

Monografijos objektas – XVIII a. antrosios pusės Abiejų Tautų Respublikos valdymo reformos finansų, kariuomenės, policijos, teisingumo, užsienio reikalų, švietimo administravimo ir lokalinės savivaldos srityse. Knygoje į šias reformas žvelgiama plačiame biurokratinių sistemų raidos Europoje kontekste. Akademinį pasakojimą papildo gausūs archyvinių šaltinių duomenys apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybės tarnautojų korpusą, jų gaunamo atlyginimo dydį, pareigybių subordinaciją, darbo laiko reglamentavimą ir kt. Ypatingas dėmesys skiriamas Lietuvos iždo ir karo komisijų veiklai, Edukacinės komisijos, Nuolatinės tarybos ir Įstatymų sargybos funkcionavimui, seimelių veiklos organizavimui, valdymo pokyčiams 1794 m. sukilimo laikotarpiu.


10446637_711920488906669_5348129652211754643_n Sovietiniai partizanai Lietuvoje 1941-1944 m.

Rimantas Zizas; Lietuvos istorijos institutas.
Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2014. – 608 p. ISBN 978-9955-847-88-5

Monografijoje nagrinėjami beveik netyrinėti, plačiajai visuomenei menkai žinomi sovietinių (raudonųjų) partizanų veiklos Lietuvoje 1941-1944 m. istorijos klausimai. Iki Nepriklausomybės atkūrimo sovietinis „partizaninis judėjimas“ buvo sureikšminamas, mitologizuojamas ir sakralizuojamas, jo istorija nušviečiama tendencingai, politizuotai, iškraipant sudėtingos ir prieštaringos karo ir nacistinės Vokietijos okupacijos laikotarpio Lietuvoje istorinės tikrovės realijas. Remiantis pirminiais archyviniais šaltiniais knygoje stengiamasi objektyviai atspindėti daugelį sovietinių partizanų veiklos Lietuvos istorijos klausimų: turėjusio lemiamą poveikį jos raidai išorės veiksnį (sovietinių institucijų, pirmiausia SSKP, organizacinis ir kontroliuojantis vaidmuo, svarbiausių organizatorių ir vykdytojų (A. Sniečkaus ir kitų) veikla, materialinis karinis aprūpinimas, propagandinio (psichologinio) poveikio priemonės, skverbimasis per fronto liniją ir pan.): jų veiklos sąlygas Lietuvoje, čia sukurtas organizacines struktūras, jų paplitimą ir skaičių, sovietinio pasipriešinimo dalyvių šaltinius, jų tautinę sudėtį; svarbiausias karinio ir politinio pobūdžio veiklos sritis; santykius su kitais Lietuvoje veikusiais (nacionaliniais lietuvių ir lenkų) pogrindžiais. Daug dėmesio skiriama represinei (teroristinei) sovietinių partizanų veiklai, jų vykdomoms kaimų deginimo akcijoms ir kt.
Sovietinių partizanų veikla nebuvo lietuvių tautos kovos dėl valstybingumo, laisvės, socialinės pažangos sudėties dalis. Objektyviai jie veikė kaip SSRS okupacinio režimo atstovai ir gynėjai, rengę sąlygas legitimizuoti ir įtvirtinti šį režimą pokario Lietuvoje.
Knyga gali būti iššūkis visuomenės mitologizuotai (idealizuotai) istorinei sąmonei. Autorius tikisi, kad ji padės užpildyti sovietmečiu atsiradusias kolektyvinės atminties spragas ir deformacija, paskatins visuomenės toleranciją.


10409625_711918738906844_6089556469349013550_nXVII a. pradžios Lietuvos vietovių istoriniai šaltiniai: 1622 m. Vilniaus ekonomijos inventorius: (šaltinio publikacija) / Lietuvos istorijos institutas

parengė Darius Vilimas; [šaltinį iš lenkų kalbos vertė Tamara Bairašauskaitė].
Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2014. – 264 p. ISBN 978-9955-847-85-4.

Knygoje pirmą kartą skelbiamas visas Vilniaus ekonomijos 1622 metų inventorius, išlikęs iš XVIII amžiaus pradžios nuorašo Lietuvos Vyriausiojo Tribunolo knygose. Tai vertas istorijos šaltinis, aktualus ne tik profesionaliems istorikams, lingvistams, etnologams, demografams ir geografams, bet ir visiems besidomintiems rytinės etninės Lietuvos dalies istorija.


10492532_711916938907024_6014245624338742706_nLietuvos etnologija 14(23). Socialinės antropologijos ir etnologijos studijos

Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2014, – 278 p. ISSN 1392-4028

Lietuvos istorijos instituto mokslinis žurnalas „Lietuvos etnologija: socialinės antropologijos ir etnologijos studijos“ leidžiamas vietoj nuo 1996 metų ėjusio etnologinių monografijų ir studijų serijos „Lietuvos etnologija“. Jame publikuojami Lietuvos ir užsienio etnologų ir antropologų straipsniai, recenzijos, mokslinė informacija, atskleidžiamos mokslinio gyvenimo realijos. Šio leidinio daugumos straipsnių tema – „Muziejus: žinios ir etnografija“. Jo sudarytoja – Auksuolė Čepaitienė.


XVIII a. studijos. T1XVIII amžiaus studijos, T. I: Lietuvos Didžiosioji Kunigaikštystė XVIII amžiuje: tarp tradicijų ir naujovių: straipsnių rinkinys.

Sudarytoja Ramunė Šmigelskytė – Stukienė / Lietuvos istorijos institutas.
Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2014. – 384 p. ISBN 978-9955-847-86-1

Rinkinį sudaro Lietuvos ir užsienio istorikų, literatūrologų, menotyrininkų, dailės istorikų straipsniai, kuriuose analizuojama tradicijų ir naujovių santykio XVIII a. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje problema. Moksliniuose straipsniuose aprėpiamos penkios teminės grupės: parlamentarizmo raida, valstybės valdymo modernizacija, miestų istorijos problematika, kultūros pakyčiai ir istoriografija.


LHS vol. 18 Lithuanian Historical Studies. Vol. 18/2013.

Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2014. – 265 p. ISSN 1392-2343

 


atsiminimai. macelisAtsiminimai / Antanas Macelis

parengė Gediminas Rudis: Lietuvos istorijos institutas.
Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2014. – 284 p. ISBN 978-9955-847-82-3.
Lietuvos kariuomenės kūrėjo savanorio pulkininko leitenanto Antano Macelio atsiminimai – ne iš tų, kai mėginama dar kartą įbristi į tą pačią upę, iš naujo perrašyti savo gyvenimą, šį bei tį pakeisti, pagražinti. Autorius labai sąžiningai ir atvirai pasakoja apie Nepriklausomybės kovas, taikos meto Lietuvos kariuomenę, kalinimą 1941 m., bėgimą į Vokietiją 1944 m., kaip sunku buvo įsikurti JAV. Nuo metų aukštumos į viską žvelgiant blaiviai, kritiškai ir savikritiškai.


bibliografija 2002Lietuvos istorijos bibliografija. 2002

Sudarė Irena Tumelytė.
Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2014. – 171 p. ISSN 1392-981X

 

2002 metų Lietuvos istorijos bibliografija – nuo 1996 metų leidžiamos kasmetinės Lietuvos istorijos bibliografijos tąsa. Klasifikacija ir aprašas nesiskiria nuo 2001 metų tomo. Šios bibliografijos duomenys yra pateikti Herderio instituto Marburge (Vokietija) Vidurio rytų Europos istorijos bibliografijos duomenų bazėje


1863 m. sukilimas1863 metų sukilimas ir Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

Aldona Prašmantaitė; Lietuvos istorijos institutas.
Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2014. – 416 p. ISBN 978-9955-847-87-8
Remiantis pirminiais šaltiniais ir istoriografija nagrinėjamas Katalikų Bažnyčios Lietuvoje kaip institucinės struktūros ir katalikų dvasininkijos kaip luomo vaidmuo 1863 m. sukilime. Tyrimo objektas – diecezinė dvasininkija ir parapijose tarnavę vienuoliai. Tyrimo erdvė – po Lenkijos ir Lietuvos valstybės padalijimų XVIII a. pabaigoje Rusijos imperijos užimtos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemės, kurios pagal bažnytinį administracinį susiskirstymą priklausė Vilniaus ir Žemaičių vyskupijoms, apėmusioms ir dalį dabartinės Baltarusijos bei Lenkijos ir Latvijos teritorijos.


ist. salt. tyr. t.5Istorijos šaltinių tyrimai T. 5

Sudarė Artūras Dubonis.
Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2014. – 315 p. ISSN 2029-0705

Penktajame Istorijos šaltinių tyrimų tome skelbiami darbai aprėpia kelis aiškius istorijos šaltinių tyrimų aspektus. Pirmiausia pabrėžtina, kad į mokslą įvedami nauji arba žinomi, bet mažiau tyrinėti šaltiniai: Dariaus ir Girėno žūties tyrimo byla Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Vilniaus katedros kapitulos pajamos XVI- XVIII a. pajamų ir išlaidų registrų duomenimis. Spausdinami du darbai istorinės geografijos ir jos šaltinių tema. Jau, galima sakyti, tradicine tapusią temą – dokumentų ir „rengėjų“ tyrimai – pristato bent keli straipsniai, t. y. apie privataus dokumento juridinę galią, apie teismų sprendimų vykdymo specifiką Kauno magdeburginiame teisme, apie viešųjų notarų korpusą Vilniuje. Kone visi jie yra lygiai svarbūs ir teisės istorijos šaltiniams pažinti – šiais drauge priklauso tyrimas apie svetimšalių, pirmiausia lenkų, teisinę padėtį Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Privalome atkreipti skaitytojų dėmesį į preciziškai istorijos šaltinius panaudojantį tekstą. Pasitelkus į pagalbą patikimus, mažiau žinomus istorijos šaltinius, tarp jų ir hebrajiškos kilmės, patikslinama žydų išvarymo iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės 1495 m. data ir galimos priežastys, atskleidžiami tuo suinteresuoti asmenys.
Penktajame Istorijos šaltinių tyrimų tome skelbiamos dvi reikšmingos Lietuvos istorijos šaltinių publikacijos, o diskusijų rubrikoje ginčijamasi dėl šaltinių publikavimo taisyklių, svarstoma, ar egzistuoja idealiausias šaltinio teksto perrašymo ir jo publikavimo variantas.
Temų įvairovė, darbų mokslinis ir visuomeninis aktualumas, gautų išvadų naujumas ir patikimumas – visa tai neabejotinai paverčia penktąjį Istorijos šaltinių tyrimų tomą patikimu moksliniu leidiniu.


archelogija t. 40Lietuvos archeologija, 40

Lietuvos istorijos institutas.
Vilnius: Diemedžio leidykla, 2014. -296 p. ISSN 0207-8694
40 – ajame „Lietuvos archeologijos“ tome vyrauja praeities visuomenių tyrimai socialiniu, ideologiniu, demografiniu aspektais. Daugumą darbų sieja chronologija (geležies amžius) ir tiriama medžiaga (laidojimo paminklai). Straipsniuose analizuojama Vakarų baltų socialinė organizacija, į įkapes žvelgiant kaip į turto ir lyties indikatorių, aptariami vaikų laidosenos Latvijoje socialiniai aspektai, pateikiama Estijos kapinynų medžiagos demografinė analizė, mėginama apskaičiuoti Rytų Lietuvos apgyvendinimo tankumą. Dar du straipsniai chronologiškai nutolsta nuo pirmųjų. Tai – palyginamasis avalynės iš Vilniaus pilių ir osteologinės medžiagos iš Bokšto g. kapinyno tyrimas bei straipsnis apie Lietuvos naujųjų laikų konfliktų archeologiją.


krastovaizdzio konstravimasKraštovaizdžio konstravimas: gėlių darželiai Lietuvoje XX a. – XXI a. pradžioje.

Loreta Martynėnaitė; Lietuvos istorijos institutas.
Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2014. – 368 p. ISBN 978-9955-847-83-0
Monografijoje pristatomas išsamus Lietuvos kraštovaizdžio konstravimo savitumo probleminis tyrimas, kuris yra vienas pirmųjų bandymų kraštovaizdžio konstravimo procesus ir reikšmes analizuoti platesniais ir gilesniais socialiniais kultūriniais aspektais. Remiamasi metodologine nuostata, kad kultūros ir gamtos sąsaja yra neatsiejama. Pasitelkiamos pasauliniame antropologijos mokslo kontekste vyraujančios ir Lietuvos istoriografijai aktualios teorinės kraštovaizdžio sampratos interpretacijos, apibrėžiančios kraštovaizdį kaip neabejotinai svarbią charakteristiką, pilną kultūrinių reikšmių, vienijančių ir apibūdinančių tam tikros bendruomenės istorinį regioną. Iškeliama kraštovaizdžio kaip tam tikros kultūrinės komunikacijos formos idėja, kuriai atstovauja gėlių darželis.


vietos dvasios beiskantVietos dvasios beieškant : [straipsnių rinkinys]

Lietuvos istorijos institutas; sudarytoja Rasa Čepaitienė.
Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2014. – 432 p. ISBN 978-9955-847-84-7

Iš pirmo žvilgsnio vietos dvasios (genius loci) sąvoka dvelkia senstelėjusia romantika, kurios neįmanoma kaip nors moksliškai apčiuopti ir juolab išmatuoti. Glumina ir tai, kad šis terminas vartojamas itin skirtinguose akademiniuose kontekstuose – nuo geografijos ir architektūros ar net muzikos… Vienuolikos straipsnių rinkinyje, remiantis archeologijos, muzeologijos, menotyros, architektūrologijos, paveldosaugos, sociologijos ir kitų disciplinų teorinėmis ir metodologinėmis prieigomis, bandoma įvairiapusiškai panagrinėti genius loci filosofines, istorines, antropologines ir kultūrologines reikšmes bei jų praktinę sklaidą užsienyje ir Lietuvoje.


stalininis rezimas Stalininis režimas Lietuvoje 1944-1953 m.: [straipsnių rinkinys]

Lietuvos istorijos institutas; sudarytoja Regina Laukaitytė.
Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2014. – 330 p. ISBN 978-9955-847-79-3
Straipsnių rinkinyje publikuojami istorikų tyrimai apie situaciją Lietuvos kultūriniame bei politiniame gyvenime, ekonomikos vystymo kryptis 1944-1953 m., aptariamos naujausios istoriografinės įžvalgos. Darbuose analizuojamos kūrybinės bei mokslinės inteligentijos savarankiškos raiškos galimybės, „tautinio komunizmo“ apraiškos, sąjunginių standartų taikymas Lietuvoje formuojant aukščiausių valdymo ir saugumo institucijų aparatą, diegiant Stalino asmens kultą. Aptariama lenkų bendruomės padėtis Vilniaus krašte ir šio regiono vieta bolševikų geopolitikoje. Tiriama į SSRS ekonomikos orbitą įtraukto Lietuvos ūkio raida, nemokamos karo belaisvių darbo jėgos naudojimo mastas bei efektyvumas. Aiškinamasi Rusijos „vidinės kolonizacijos“ koncepcijos perspektyvumas tyrinėjant stalininę epochą.
Šiuo rinkiniu siekiama išplėtoti stalininio laikotarpio tyrimus naujomis temomis, užpildyti istoriografines spragas apie įvairių visuomenės grupių požiūrį į Lietuvoje 1944-1953 m. vykusius procesus.


tautiniais aspektais Tautiniai aspektai Lietuvos ūkio politikoje 1919-1940 metais

Gediminas Vaskela

Lietuvos istorijos istituto leidykla, 2014. – 312 p. ISBN 978-9955-847-78-6
Monografijoje analizuojamas Lietuvos pasiskirstymas tautybėmis ir ūkio šakomis, mėginama kiekybiškai patikimai (kiek tai apskritai įmanoma) įvertinti atskirų tautų vietą ir reikšmę Lietuvos ūkio struktūroje Pirmosios Respublikos laikais. Atskirai aptariama žydų, lenkų ir vokiečių situacija Lietuvos ūkio struktūros bei ūkio politikos aspektais.


metrika 49(49) Lietuvos Metrika. Knyga Nr. 49 (1566-1572) Užrašymų knyga 49

parengė Eglė Deveikytė.

Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2014. – XVI, 180 p. ISBN 978-9955-847-81-6
Lietuvos Metrikos Užrašymų knygą Nr. 49 sudaro 97 dokumentai rusėnų ir lotynų kalbomis, kurių dauguma sudaryta Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto valdymo metu – 1566-1572 m. laikotarpiu. Keli kiti dokumentai išduoti dar Žygimanto Senojo laikais – ankstyviausias jų datuojamas 1540 m. Knygoje surinkti įvairaus tipo dokumntai, ypač gausu su žemėvalda susijusių raštų: žemės valdų suteiktys, nekilnojamojo turto įkeitimai už skolas, pardavimo patvirtinimai, bei įvairių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pereigybių suteikimų. Knygos dokumentuose minimi pagrindiniai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės regionai: etninė Lietuva, rusėniškos žemės su neramiu pietrytiniu pasieniu, Palenkė bei Livonija.


savas ir kitas Savas ir kitas: šiuolaikiniais požiūriais: [straipsnių rinkinys]

Lietuvos istorijos institutas; sudarytoja Vida Savoniakaitė.

Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2014. – 444 p. ISBN 978-9955-847-80-9
Pažinti sava ir kita skatina šiuolaikinio mokslo ir visuomenės aktualijos. Klausimai, kas ir koks esu, kaip suprantu Kitą, susiję su socialiniu, kultūriniu, politiniu gyvenimu; istorijoje jie gvildenami nuo seno. Atsakymai į šiuos klausimus svarbūs demokratinės pilietinės visuomenės plėtotei, jie atskleidžia įvairiausius Europos integracijos ypatumus. Etnologijoje ir antropologijoje susidomėjimas savo ir kito apibrėžimais rodo tarpdalykinius diskursus, žmonių tapatybes, šiuolaikinės visuomenės keitimąsi ir mažiau kintančias vertybes. Šioje knygoje atskleidžiame šiuolaikinius teorinius požiūrius į antropologiją ir etnologiją, kultūros studijas: nagrinėjame tyrimų metodologijų ypatumus, siekdami sudominti žmogaus tapatybe, žmonių santykiais Europoje, paribiuose ir Lietuvoje, šiuolaikinėmis kultūros vertybėmis. Nagrinėjame mokslo istoriją, tautas, jų tapatybes, stereotipus, šeimas ir išskirtinius kultūros ženklus.


krikscionisk. bestiariumas t. I Krikščioniškasis bestiariumas XIII – XV a. Lietuvos kultūroje. Omega segės zoomorfiniais galais. T. I

Eugenijus Svetikas. – Vilnius:

“Diemedžio” leidykla, 2014. – 300 p. ISBN 978-9986-23-189-9


krikscionisk. bestiariumas t. IIKrikščioniškasis bestiariumas XIII – XV a. Lietuvos kultūroje. Omega segės zoomorfiniais galais. T. II

Eugenijus Svetikas – Vilnius:

“Diemedžio” leidykla, 2014. – 524 p. ISBN 978-9986-23-189-9


metrastis 2013(2)

Lietuvos istorijos metraštis 2013.2

Lietuvos istorijos institutas. – Vilnius:

Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2014. – 248 p. ISSN 0202-3342

Straipsniai :

A.Ryčkov. Valdovo išdavystės kaip nusikaltimo sampratos ištakos Lietuvoje
M. Sirutavičius. “Ponai Tarėjai” ir Maskvos valstybė: formalieji diplomatinių kontaktų aspektai pirmaisiais tarpuvaldžiais (1572-1576 m.)
D. Žiemelis. Tipologiškai artimi Lietūvai ūkiai: Čekija, Lenkija, Vengrija ankstyvaisiais naujaisiais laikais
V. Žaltauskaitė. Romos katalikų dvasininkų mobilumas ir jo kontrolė Žemaičių (Telšių) ir Vilniaus vyskupijose (po 1863-1864 m. sukilimo iki XX a. pradžios)
E. Gimžauskas. Vilniaus politinio lietuviškumo klausimas 1919 m. sausį.
A. Kuodys. Laikinosios sostinės saulėlydis?Kauno likimo klausimas Lietuvos spaudoje 1939-1940 m.


 

i_b9f94921db03d5a2_html_7217f97fŽmogus ir metalas priešistorėje : žvilgančios bronzos trauka

Agnė Čivilytė. – Vilnius :

„Diemedžio“ leidykla, 2014. 272 p. ISBN 978-9986-23-188-2

 

Technologijos, kaip socialinio vyksmo dalies, tyrinėjimai nūdienos archeologijoje yra naujas reiškinys. Su viltimi keliamas klausimas, ar technologinės naujovės lėmė socialinius pokyčius, ar socialinis visuomenės stabilumas skatino inovatyvumą? Rytinio Baltijos jūros regiono bronzos amžiaus tyrinėjimas, o juo labiau – metalo dirbinių technologijos ir jos poveikio socialiniams to meto procesams pažinimas vis dar tebėra iššūkis archeologijos moksle. Šioje knygoje daugiau kalbama apie tai, kad Baltijos jūra ne skyrė, o jungė skirtingose pusėse gyvenančius žmones, nes per visą bronzos ir ankstyvojo geležies amžiaus laikotarpius egzistavo tamprūs kultūriniai ryšiai. Būtent jų dėka – o tai yra viena pagrindinių šios knygos minčių – rytiniame Baltijos jūros regione atsekame tam tikrus kultūrinius poslinkius, leidžiančius išryškinti šio krašto savitumą bronzos amžiuje. Knygoje bandoma parodyti, jog žmogaus požiūris į metalą buvo labai skirtingas: ten, kur jis buvo lengviau prieinamas, aptinkami turtingi dirbinių lobiai ar kapai su metalinėmis įkapėmis. Kita vertus, šio regiono šiaurėje gyvavo didžiuliai metalurgijos centrai, nors metalo dirbinių tuose kraštuose aptikta visai nedaug. Šie ir daugelis kitų kultūrinių kontrastų tarsi rodo, kad nėra vieno ar kelių kriterijų, leidžiančių įvertinti metalo svarbą to meto žmogui. Todėl knygoje apjungiami įvairių aptariamojo regiono kultūrinių sričių bruožai, keliamas klausimas, kaip technologinės naujovės veikė visuomenės raidą įvairiuose laikotarpiuose ir žmonių gyvenimo sferose. Svarbią vietą užima metalurgijos, kaip amato, aspektas. Juk kiekvienas daiktas – tai tarsi atskiro žmogaus istorija, savita, įdomi, intriguojanti ir originali. Galbūt todėl archeologai vis dažniau kalba apie ano meto žmonių sukurtas ir ateities kartoms paliktas daiktų biografijas.


Clipboard01Krikščioniškoji demokratija nepriklausomoje Lietuvoje (1918-1940) : politinė galia ir jos ribos

Artūras Svarauskas; Lietuvos istorijos institutas. – Vilnius. :
Lietuvos istorijos instituto Leidykla, 2014. – 412 p. ISBN 978-9955-847-76-2

 

Nepriklausomoje 1918-1940 m. Lietuvoje vyravo tradicija politines partija ar organizacijas skirstyti į „katalikiškas“ ir „nekatalikiškas“. Prie katalikiškų priskirti krikščionys demokratai, o nekatalikiškomis buvo laikomos visos kitos Lietuvos partijos ir sąjungos, iš kurių įtakingiausios buvo tautininkai, valstiečiai liaudininkai ir socialdemokratai. Nors šiose partijos buvo nemažai tikinčiųjų, net ir dvasininkų, tačiau krikščionių demokratų lyderiai ir dalis dvasininkų Lietuvos visuomenei mėgino įteigti, kad kitas Lietuvos partijas remia ir joms priklauso „kitokie“ piliečiai, kurie „nėra tokie tikri katalikai“ ir todėl „ne tokie tikri
Tokia nuostata kūrė specifinį politinį klimatą šalyje, kai partijos išgyventos politinės sėkmės ir nesėkmės turėjo tapti ir tikinčiųjų ar net Bažnyčios sėkmėmis bei nesėkmėmis. Knygoje keliama hipotezė, kad galbūt Lietuvos politinio spektro skirstymas remiantis ne tik ideologiniu, bet ir religiniu principu buvo viena priežasčių, neleidusių konsoliduoti tautos kriziniais Respublikai 1940 metais.


Clipboard01Trys lietuvių tautos pagrindai : iš atsiminimų

Juozas Stakauskas ; parengė Gediminas Rudis ; Lietuvos istorijos institutas. – Vilnius :

Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2014. – 364 p. ISBN 978-9955-847-75-5

 

Kanauninkas Juozas Stakauskas (1871-1944) – vienas tų kunigų, kuriems peržengti zakristijos slenkstį nebuvo sunku, tad šalia bažnytinio darbo aktyviai dalyvavo tautinėje, visuomeninėje ir politinėje veikloje. Ryškiausią pėdsaką kunigaudamas paliko Panevėžyje, kur 1909-1919 m. dirbo Šv. Petro ir Povilo bažnyčios klebonu. Čia jis buvo itin aktyvus visuomenininkas, našiai darbavęsis organizuojant ir plėtojant švietimą, socialinę rūpybą, propaguojant blaivybę. Ne veltui ir savo atsiminimuose išsamiausiai rašė apie šį tarnystės Dievui laikotarpį.


i_4fdeb2495ec18422_html_m266dec04

Lietuvos Metrikos naujienos

14-2012/2013. – Vilnius: LII

leidykla, 2014. – 36 p. ISSN 1392-3382

 

 

 


i_4fdeb2495ec18422_html_m246943ea

Новости Литовской Метрики

14-2012/2013. – Вильнюс:

LII leidykla, 2014. – 40 с. ISSN 1392-3390

 

 

 


thumb-3Lietuvos istorijos metraštis

2013.1 / Lietuvos istorijos institutas. – Vilnius:
Lietuvos istorijos instituto Leidykla, 2014. – 200 p. ISSN 0202-3342

 

Straipsniai
R. Šmigelskytė-Stukienė.Modernios Naujųjų laikų administravimo sistemos bruožų paieškos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės iždo komisijos struktūroje (1764–1795 m.).
R. Griškaitė. Lietuvos provincijos intelektualų grupės formavimasis ir raida (XIX a. pradžia – XIX a. 7 dešimtmetis): bendrieji tyrimo aspektai.
I. Šenavičienė. 1863 metų sukilimo Lietuvoje sisteminė kiekybinė analizė.
D. Staliūnas. Lietuvių nacionalizmas ir sostinės problema (XIX a. pabaiga – XX a. pradžia).
V. Petronis. Po sporto priedanga: radikalus dešinysis judėjimas ir „Geležinio vilko“ sporto sąjunga Lietuvoje (1928–1930 m.).
R. Šermukšnytė. Informacija versus iliustracija: vaizdo naudojimo normos ir praktika šiandieninėje Lietuvos istorinėje kultūroje.


Kazimiero Leono Sapiegos archyvo inventorinė knyga

Lietuvos istorijos institutas; parengė Darius Antanavičius, Algirdas Baliulis. – Vilnius:
Lietuvos istorijos instituto Leidykla, 2014. – 348 p. ISBN 978-9955-847-74-8

 

LDK vicekanclerio Kazimiero Leono Sapiegos (1609-1656) archyvo inventorinė knyga – pirmas publikuojamas XVII a. LDK privataus archyvo aprašas, parengtas 1647/1648 m. Archyvas tuo metu saugotas Ružanoje (dabar gyvenvietė Baltarusijos Bresto srities Pružanų rajone), Sapiegų rūmų iždinėje. Visa medžiaga buvo sudėta į 120 stalčių, įrengtų „didžiojoje spintoje“, ir 12 papildomų skrynių. Dokumentai suskirstyti pagal žemės valdas bei atskiras temas ir sudėti į 1145 aplankus, kuriuose buvo mažiausiai 10000 dokumentų. Tai vienas didžiausių LDK XVII a. didikų archyvų, galbūt net pats didžiausias. Publikuojamas rankraštis, surašytas lenkų kalba, šiuo metu saugomas Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje. Knyga skiriama profesionaliems istorijos ir archyvų tyrėjams.