• Apie Mus

    Lietuvos istorijos institutas yra valstybinis mokslinių tyrimų institutas, viešasis juridinis asmuo, veikiantis kaip valstybės biudžetinė įstaiga, vykdanti valstybei ir visuomenei svarbius ilgalaikius lituanistinius mokslinius tyrimus, socialinę ir kultūrinę jų plėtrą, turinti ypatingos nacionalinės svarbos statusą.

    Instituto misija – plėtojant fundamentinius ir taikomuosius tyrimus, tirti lietuvių tautos, Lietuvos visuomenės, jos kultūros, ūkio, valstybingumo raidą, kaupti, sisteminti ir skleisti dokumentinį ir nematerialųjį istorinį paveldą; savo tyrimų rezultatais prisidėti prie pilietinės visuomenės kūrimo, visuomenės istorinės kultūros ir kritinio diskurso formavimo, kultūrinės tapatybės išsaugojimo, kartu su universitetais rengti istorijos ir etnologijos tyrėjus, formuoti Lietuvos istorijos ir etnologijos mokslų strategiją, aktyviai dalyvauti kuriant žinių visuomenę, plėsti ryšius su tarptautine tyrimų erdve.

  • Informacija ruošiama

    Šiuo metu vyksta puslapio atnaujinimo darbai. Atsiprašome už nepatogumus.

  • Naudingos nuorodos

    LIETUVOS ISTORIJA

    ISTORINĖS SUKAKTYS


    INSTITUCIJOS


    PAVELDAS


    LAIKOTARPIAI


    REGIONAI IR VIETOVĖS

    KITA

    ISTORIKŲ ASMENINIAI PUSLAPIAI  
    LIETUVOS TAUTINĖS MAŽUMOS  
    LIETUVOS ISTORIJA BALTARUSIŲ NACIONALISTŲ AKIMIS  
    BALTARUSIJOS ISTORIJA  
    BALTŲ ISTORIJA  
     

    VISUOTINĖ ISTORIJA  

    ISTORIJOS RESURSŲ KATALOGAI INTERNETE  
    TARPTAUTINĖS DUOMENŲ BAZĖS

    BIBLIOTEKŲ KATALOGAI IR BIBLIOGRAFIJA  

    ARCHYVAI  


    PERIODIKA  

    E-KNYGOS  
    ISTORIJOS ŠALTINIAI  
    ISTORIJOS IR KULTŪROS FORUMAI  
    LIETUVIŲ GENEALOGIJA  
    ŽMONĖS IR VIETOS  


  • Apie doktorantūrą

    Doktorantūra – trečiosios pakopos studijos, doktorantai – trečiosios studijų pakopos studentai ir tyrėjai. Doktorantūros paskirtis – rengti mokslininkus, kurie gebėtų savarankiškai atlikti mokslinius tyrimus ir eksperimentinės plėtros darbus bei spręsti mokslo problemas.
    Lietuvos istorijos institutas kartu su partnerinėmis institucijomis vykdo doktorantūros studijas humanitarinių m. srities istorijos ir etnologijos mokslų kryptyse.
    2011 m. birželio 8 d. Švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr.V-1019 Lietuvos istorijos institutui Istorijos m. krypties (05H) doktorantūros teisė suteikta kartu su Vilniaus universitetu, Etnologijos m. krypties (07H) – kartu su Vytauto Didžiojo universitetu, Klaipėdos universitetu.
    Įstojusiems iki 2011 metų doktorantūros studijos vyksta pagal doktorantūros teisę, suteiktą LRV Vyriausybės 2003 07 15 Nutarimu Nr. 926 (http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=215556)ir Lietuvos istorijos instituto doktorantūros reglamentą, 2003 m. kovo 3 d. Lietuvos mokslo tarybos nutarimu Nr.V-38.
    Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 07 15 nutarimu Nr. 926 Lietuvos istorijos institutui kartu su Vytauto Didžiojo universitetu penkeriems metams suteikta humanitarinių m. srities istorijos (05H) bei etnologijos (07H) krypties doktorantūros teisė. Kartu su Klaipėdos universitetu suteikta humanitarinių m. srities istorijos (05 H) krypties doktorantūros teisė.
    Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 07 20 nutarimu Nr. 900 Lietuvos istorijos institutui penkeriems metams suteikta teisė teikti humanitarinių m. srities istorijos (05H), o kartu su Vytauto Didžiojo universitetu – etnologijos (07 H) habilituoto daktaro mokslo laipsnius.
    Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 04 14 nutarimu Nr. 457 Lietuvos istorijos institutui kartu su Vytauto Didžiojo universitetu penkeriems metams suteikta teisė teikti humanitarinių m. srities istorijos (05H) ir etnologijos (07 H) daktaro mokslo laipsnius.
    Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 10 07 nutarimu Nr. 739 Lietuvos istorijos institutui kartu su Vytauto Didžiojo universitetu suteikta humanitarinių m. srities istorijos (3F) bei etnologijos (3C) krypties doktorantūros teisė.

  • Doktorantai

    Istorijos krypties doktorantai

    Arūnas ASTRAMSKAS, studijų pradžia 2013-10-01. Numatoma disertacijos tema „Savivaldos raida ir pilietiškumo apraiškos Kauno gubernijos miestų savivaldybėse 1876-1915 metais“. Vadovas – dr.D.Staliūnas (LII);
    Mantas DAUBARAS, studijų pradžia 2013-10-01. Numatoma disertacijos tema „Bioarcheologiniai neolitizacijos žymenys Pietryčių Baltijos regione“. Vadovas – prof.R.Jankauskas (VU), konsultantas – dr.G.Piličiauskas (LII);
    Gabrielė JASIŪNIENĖ, studijų pradžia 2013-10-01. Numatoma disertacijos tema „Žemaitijos bajorijos heraldika ir sfragistika XV-XVII a. pradžia“. Vadovas – doc.dr. E.Rimša (LII);
    Monika ŽEMANTAUSKAITĖ, studijų pradžia 2013-10-01. Numatoma disertacijos tema „Ikikeramikinių bendruomenių adaptacijos ir inovacijos“. Vadovas – dr.V.Juodagalvis (LII);
    Juozapas PAŠKAUSKAS, studijų pradžia 2012-10-01. Numatoma disertacijos tema „Laisvalaikio kultūra Lietuvos miestuose ir provincijoje XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje“. Vadovė – habil.dr.T.Bairašauskaitė (LII);
    Eglė DEVEIKYTĖ, studijų pradžia 2012-10-01. Numatoma disertacijos tema „Indigenato sąvoka Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės XVI-XVIII a. šaltiniuose“. Vadovas – dr.D.Antanavičius (LII);
    Karolis ČAPLIKAS, studijų pradžia 2011-10-01 (akademinės atostogos iki 2014-05-31). Numatoma disertacijos tema „Laisvoji rinka ir valstybinis ekonomikos reguliavimas Lietuvoje 1918-1940 m.: tarp idėjos ir praktikos“. Vadovas – dr.Č.Laurinavičius (LII);
    Andrej RYČKOV, studijų pradžia 2011-10-01. Numatoma disertacijos tema „Valdovo išdavystės samprata Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje: XIV a. viduryje – XVI a. viduryje“. Vadovas – dr.A.Dubonis (LII), konsultantas – dr.E.Saviščevas (VU);
    Darius JUODIS, studijų pradžia 2010-11-01. Numatoma disertacijos tema „Sovietinio saugumo veikla prieš lietuvių išeiviją 1945-1991 m.“. Vadovas – dr.Č.Laurinavičius (LII);
    Oksana VALIONIENĖ studijų pradžia 2010-11-01. Numatoma disertacijos tema „Vilniaus erdvinė struktūra viduramžiais“. Vadovas – doc.dr.K.Zaleckis (VGTU);
    Dovilė URBONAVIČIŪTĖ, studijų pradžia 2009-11-01 (akademinės atostogos iki 2014-10-31). Numatoma disertacijos tema „Dvarų sodybų struktūros raida Lietuvoje XV a. pradžioje – XVIII a. pabaigoje (archeologijos duomenimis)“. Vadovas – doc.dr.V.Šimėnas, konsultantė – prof.dr.J.Kiaupienė;
    Živilė MIKAILIENĖ studijų pradžia 2009-11-01 (akademinės atostogos iki 2014-10-31). Numatoma disertacijos tema „Vilnius sovietmečiu – tarybų Lietuvos sostinės konstravimas“. Vadovas – doc.habil.dr.A.Nikžentaitis (LII).

    Etnologijos krypties doktorantai

    Jonas TILVIKAS, studijų pradžia 2013-10-01. Numatoma disertacijos tema „Liaudies medicina Lietuvoje: tarp tradicijos ir modernumo“. Mokslinė vadovė – dr.V.Savoniakaitė (LII);
    Inga ZEMBLIENĖ, studijų pradžia 2012-10-01. Numatoma disertacijos tema „Etniškai mišrios šeimos Lietuvoje: identiteto problemos“. Mokslinė vadovė – dr.V.Savoniakaitė (LII).

  • Konkursai

  • Naujienos

    Informacija

    Lietuvos istorijos institutas maloniai kviečia į paskaitą „Tarpukario Vilniaus gyventojai“. Pranešėja dr. Vitalija Stravinskienė. Paskaita vyks 2014 m. spalio 14 d. 18 val. Lietuvos istorijos instituto Mažojoje posėdžių salėje (1 aukštas), Kražių g. 5. Tai antroji paskaita iš paskaitų ciklo „Vilniaus skaitymai – 2014“.. [More]

    Tarptautinė Mokslinė Konferencija

    2014 m. spalio 8–9 d. Vilnius,Lietuvos istorijos institute įvyks Tarptautinė Mokslinė Konferencija „Socialinės grupės ir jų poveikis visuomenės raidai XVI–XIX a.“ [Programa]

    Tarptautinė Mokslinė Konferencija

    2014 m. rugsėjo 26-27 d. Vilniuje, Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose vyksiančios tarptautinės mokslinės konferencijos „1514 m. Oršos mūšis: karinė pergalė ir jos ženklai“, skirtos Oršos mūšio 500 metų sukakties minėjimui [Programa]

    Informacija

    Visus besidominčius Vilniaus istorija kviečiame į paskaitą "Vilnius nepriklausomoje Lietuvoje: atgavimas ir valdymo problemos 1939–1940 m.", pranešėjas dr. Artūras Svarauskas. Paskaita vyks 2014 m. rugsėjo 23 d. 18 val. Lietuvos istorijos instituto mažojoje posėdžių salėje (1aukštas). Iš paskaitų ciklo "Vilniaus skaitymai - 2014". [More]

    Conference

    17-18 September 2014 | Lietuvos Istorijos Institutas, Vilnius. H e r o e s & P r o t a g o n i s t s - P a r t I - Creating and interpreting heroes and heroism in a national context [More]

    Konkursas

    LIETUVOS ISTORIJOS INSTITUTAS SKELBIA VIEŠĄ KONKURSĄ MOKSLO DARBUOTOJŲ PAREIGOMS UŽIMTI [Daugiau]

    Conference

    7-10 January 2015 Uppsala University, Uppsala, Sweden.Trans-ethnic Coalition-Building within and across States [More]

    Tarptautinė Mokslinė Konferencija

    2014 m. rugsėjo 26-27 d. Vilniuje, Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai vyks tarptautinė mokslinė konferencija „1514 m. Oršos mūšis: karinė pergalė ir jos ženklai“, skirta Oršos mūšio 500 metų sukakties minėjimui. Konferenciją rengia Lietuvos istorijos institutas kartu su Vilniaus universiteto Istorijos fakultetu, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, Nacionaliniu muziejumi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai. [Daugiau]

    Call for Papers

    "Microhistories: Social and Cultural Relations in the Grand Duchy of Lithuania (1387-1795)." Proposals are invited for papers to be delivered at a conference to be held on 20-21 March 2015. [More]

    International academic conference

    YIVO in Vilna: Institution, Personalities, and Legacy Dedicated to the 90th Anniversary of YIVO's Establishment and the 75th Anniversary of its Transition to New York 21-23th April 2015, Vilnius [Daugiau]

    Tarptautinė Mokslinė Konferencija

    2014 m. lapkričio 14 d., įvyks Lietuvos istorijos instituto ir Vytauto Didžiojo universiteto rengiama tradicinė mokslinė konferencija "Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė XVIII amžiuje. Miestas – bendravimo vieta" [Daugiau]

    Seminaras

    2014 m. gegužės 20 d. (antradienį),15.00 val., Lietuvos istorijos institute įvyks seminaras „Tapatybė etniškai mišriose šeimose:tyrimo metodika“ [Daugiau]

    Tarptautinė Mokslinė Konferencija

    2014 m. gegužės 14-16 d,Valdovų rūmuose vyks Lietuvos istorijos instituto ir partnerių organizuojama tarptautinė mokslinė konferencija "Lietuva-Italija: šimtmečių ryšiai". [Daugiau]

    Seminaras

    2014 m. balandžio 24–27 d., Vilnius. įvyks seminaras "Lietuviško ir Lenkiško paveldo paieškos Žemaitijoje [Daugiau]

    Konkursas

    Skelbiamas Etnologijos krypties disertacijų tematikų ir doktorantų vadovų konkursas [Daugiau]

    Seminaras

    2014 m. balandžio 10–11 d., Klaipėda įvyks Lietuvos doktorantų, rengiančių disertacijas istorijos ir archeologijos tematika penktasis mokslinis seminaras [Daugiau]

    Konkursas

    Iki 2014-05-21 Lietuvos istorijos institutas skelbia viešą konkursą mokslo darbuotojų pareigoms užimti [Daugiau]

    Seminaras

    2014 m. sausio 28 d. 16 val. Lietuvos istorijos instituto Baltojoje salėje vyks programos „Atminties kultūra Lietuvoje“ (vadovas habil. dr.A.Nikžentaitis) seminaras. Seminaro tema – „Istorijos politika Kaukazo respublikose ir Lietuvoje“.

    Seminaras

    2014 m. sausio 17 d., 14 val. Lietuvos istorijos instituto Baltojoje salėje įvyks seminaras „Mentaliniai žemėlapiai ir nacionalinė erdvėkūra: Lietuvos atvejis“ [Daugiau]

    Conference

    Call for papers for the international scholarly conference National Minorities in the Soviet bloc after 1945 Conference at Vilnius, Wednesday October 22nd – Saturday, October 24th 2014 [More]

    Conference

    Minsk, 30-31 May 2014The Institute ‘Political Sphere’ on behalf of organising committee announces a call for proposals for the 3rd international academic conference. 2014 conference theme: “Wars in Political and Cultural Tradition of Belarus and Countries of East-Central Europe” [More]

    Seminaras

    2013 m. gruodžio 17 d.Lietuvos istorijos institute, patalpoje po Baltąja sale ("kavinėje") vyks ilgalaikės programos "Vilniaus istorija. Tyrimai" seminaras "Tarpkonfesiniai ir tarpetniniai santykiai Vilniuje". Seminaro pradžia 9 val. [Daugiau]

    Vilnius symposium

    5 –6 December 2013,4th VILNIUS SYMPOSIUM ON LATE SOVIET AND POST-SOVIET ISSUES. Managing the Empire: Oblast, Republic and Eastern Bloc Countries as Soviet Peripheries and the Question of “Dependence” [Daugiau], [More]

    Skelbimas

    2013 m. lapkričio 14 d. 14 val.,Baltojoje salėje (I aukštas) įvyks Konkursų ir atestacijos komisijos narių, pretendentų į Archeologijos skyriaus mokslo darbuotojus ir Archeologijos skyriaus vieša diskusija. [Daugiau]

    Informacija

    Švietimo ir mokslo ministerijos skelbtą konkursą Lietuvos istorijos instituto direktoriaus pareigoms eiti laimėjo dr. Rimantas Miknys

    Conference

    On 17-18 September 2014, the NISE platform organises a conference on the notion of heroism in national movements. [Daugiau]

    Seminaras

    2013 m. spalio 28 d. 10 val.,Vytauto Didžiojo universitete Donelaičio g. 52, Kaune įvyks seminaras
    “Transnacionalizmo raiška etninėse ir transetninėse bendruomenėse: lauko tyrimų apžvalga”[Daugiau]

    Knygos pristatymas

    2013 m. spalio 22 d., 18.00–19.30 val. , Valdovų rūmų Lankytojų vestibiulio auditorija, įvyks knygos
    “Lietuvos istorija. V tomas. Veržli Naujųjų laikų pradžia. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė 1529–1588 metais” pristatymas[Daugiau]

    Konferencija

    2013 m. spalio 24-25 d. , Lietuvos istorijos institute organizuojama mokslinė konferencija
    “Savas ir kitas šiuolaikiniuose tyrimuose”[Daugiau] [More]

    Tarptautinė Mokslinė Konferencija

    2013 m. spalio 30-31 d. Lietuvos edukologijos universiteto Istorijos fakultete (Vilnius, Studentų 31) įvyks tarptautinę konferencija
    “Šventės mieste”
    [Daugiau]

    XII Tarptautinė mokslinė konferencija

    2013 m. spalio 10–11 d. Lietuvos istorijos institute vyks XII Tarptautinę mokslinę konferenciją „Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė XVIII amžiuje: valstybė, kultūra, edukacija“ skiriama 240-osioms Edukacinės komisijos įkūrimo metinėms. [Daugiau]

    Konkursas

    Švietimo ir mokslo ministerija skelbia konkursą Lietuvos istorijos instituto direktoriaus pareigoms eiti. [Daugiau]

    Konkursas

    LIETUVOS ISTORIJOS INSTITUTAS SKELBIA VIEŠĄ KONKURSĄ MOKSLO DARBUOTOJŲ PAREIGOMS UŽIMTI [Daugiau]

    Konkursas

    Švietimo ir mokslo ministerija skelbia konkursą Lietuvos istorijos instituto direktoriaus pareigoms eiti. [Daugiau]

    Skelbimas

    Patvirtintos Etnologijos mokslo krypties disertacijų tematikos ir priėmimo į 2013 m. doktorantūrą taisyklės[Daugiau]

    Skelbimas

    „Colloquium Vilnense 2013 metų programa“[Daugiau]

    Konferencija

    2013 m. birželio 6 Lietuvos istorijos institute organizuojama mokslinė konferencija
    “ Stalinizmas Lietuvoje 1944-1953 m.: režimas ir visuomenė”
    [Daugiau]

    Suvažiavimas

    2013 m. rugsėjo 26-29 d.Šiauliai. Įvyks trečiasis Lietuvos istorikų suvažiavimas .
    “NUO POLITINĖS ISTORIJOS PRIE ISTORIJOS POLITIKOS?“.”
    [Daugiau]

    Skelbimas

    “Skelbiamas Etnologijos krypties 2013 metų disertacijų tematikų ir doktorantų vadovų konkursas”
    [Daugiau]

    Skelbimas

    “Patvirtintas Istorijos krypties disertacijų tematikų ir vadovų sąrašas 2013 m. priėmimui”[Daugiau]

    Tarptautinė Mokslinė Konferencija

    2013 m. spalio 10-11 d. Lietuvos istorijos institute organizuojama tarptautinė mokslinė konferencija
    “Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė XVIII amžiuje: valstybė, kultūra, edukacija”
    Konferencija skiriama 240-osioms Edukacinės komisijos įkūrimo metinėms paminėti.[Daugiau]

  • Apie institutą

    Lietuvos istorijos institutas yra valstybinis mokslinių tyrimų institutas, viešasis juridinis asmuo, veikiantis kaip valstybės biudžetinė įstaiga, vykdanti valstybei ir visuomenei svarbius ilgalaikius lituanistinius mokslinius tyrimus, socialinę ir kultūrinę jų plėtrą, turinti ypatingos nacionalinės svarbos statusą.

    Misija

    Instituto misija – plėtojant fundamentinius ir taikomuosius tyrimus, tirti lietuvių tautos, Lietuvos visuomenės, jos kultūros, ūkio, valstybingumo raidą, kaupti, sisteminti ir skleisti dokumentinį ir nematerialųjį istorinį paveldą; savo tyrimų rezultatais prisidėti prie pilietinės visuomenės kūrimo, visuomenės istorinės kultūros ir kritinio diskurso formavimo, kultūrinės tapatybės išsaugojimo, kartu su universitetais rengti istorijos ir etnologijos tyrėjus, formuoti Lietuvos istorijos ir etnologijos mokslų strategiją, aktyviai dalyvauti kuriant žinių visuomenę, plėsti ryšius su tarptautine tyrimų erdve.

    Veiklos Prioritetai

    1. Atlikti fundamentinius Lietuvos valstybės ir visuomenės, lietuvių tautos ir jos kultūros istorijos tyrimus: intensyvinti Lietuvos visuomenės, ypač jos socialinės, socialinių struktūrų raidos tyrimus:
    • tęsti Lietuvos visuomenės socialinės ir technologinės raidos priešistorėje ir socialinių grupių bei bendrijų tapatybės, jų raiškos ir adaptacijos besikeičiančioje XXI amžiaus aplinkoje tyrimus,
    • tęsti Naujųjų ir Naujausių laikų Lietuvos visuomenės socialinių struktūrų ir socialinės raidos, modernios lietuvių tautos formavimosi socialinių prielaidų tyrimus;

    2. Rengti sintetinius, atliktus tyrimus apibendrinančius veikalus, darančius didžiausią įtaką visuomenės istorinei atminčiai:
    • tęsti Vilniaus miesto istorijos tyrimus kaip parengiamuosius darbus Vilniaus istorijai rašyti;

    3. Lietuvos istorinio ir kultūros paveldo kaupimas, tyrimas ir sklaida.
    • tęsti Lietuvos Metrikos ir kitų Lietuvos valstybės ir visuomenės istorijos dokumentų tyrimą ir publikavimą,

    MOKSLO KRYPTYS – istorija (05H), etnologija (07H).

  • Mokslinės veiklos kryptys

    Lietuvos istorijos instituto mokslinės veiklos kryptys:

    •    Lietuvos visuomenės ir valstybės raida iki XXI amžiaus pradžios (istorija, istoriografija, pagalbiniai istorijos mokslai ir kita. );
    •    Lietuvos archeologija, proistorės tyrimai;
    •    Lietuvos etnologija: kultūrinis, socialinis ir teritorinis tapatumas;
    •    Lietuvos istorijos šaltinių(Lietuvos Metrikos ir kitų) tyrimas ir skelbimas;
    •    Lietuvos miestų atsiradimas ir raida (istorija ir archeologija).

    Iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 1793 „Dėl Lietuvos istorijos instituto įstatų patvirtinimo“.

  • Mokslinės programos

    Institute vykdomos ilgalaikės mokslinės programos:

    1.    Lietuvos metrikos ir kitų istorijos šaltinių tyrimas ir publikavimas (2012–2016) (dr. A. Dubonis)
    2.    Vėluojantis nacijos formavimasis: lietuvių atvejis? (2012–2016) (dr. č. Laurinavičius)
    3.    Vilniaus istorija. Tyrimai (2012–2016) (dr. Z. Medišauskienė)
    4.    Visuomenės struktūros, socialinė sąveika ir jos poveikis valstybės raidai (naujieji laikai) (2012–2016) (habil. dr. T. Bairašauskaitė)

    Kitos programos

    1.    Socialinė sąveika ir kultūrinė raiška mieste: laisvalaikis, šventės ir ritualai (2012–2016) (dr. Ž.Šaknys)
    2.    Priešistorinės ekonomikos ir technologijų tyrimai (2012–2016) (dr. G.Piličiauskas)
    3.    Geležies amžiaus bendruomenės. teritoriniai, socialiniai ir ideologiniai ryšiai (2012–2016) (dr. A.Strimaitienė)
    4.    „Savas“ ir „kitas“ Lietuvoje: socialinės struktūros, kultūra, tapatybė (2012–2016) (dr. Vida Savoniakaitė)
    5.    Pagalbiniai istorijos mokslai (2014 – 2019) (dr.R.Čapaitė)

  • Istorija

    Dabar veikiantiems Lietuvos istorijos, Lietuvių kalbos bei Lietuvių literatūros ir tautosakos institutams pradžią davė Antano Smetonos Lituanistikos institutas, veikęs 1939.03.01–1941.01.16. Viešas Lituanistikos instituto atidarymas įvyko 1939 m. kovo 9 d. Kaune, Valstybės Tarybos salėje. Institutą steigiant buvo numatyta:

          1) tirti lietuvių kalbą, lietuvių tautosaką ir Lietuvos praeitį;
          2) rinkti, tvarkyti ir skelbti lietuvių kalbos, lietuvių tautosakos ir Lietuvos istorijos medžiagą ir šaltinius;
          3) atstovauti lituanistikos mokslams Lietuvoje ir užsienyje.

          Institute buvo trys skyriai: lietuvių kalbos (ved. prof. Antanas Salys), Lietuvos istorijos (ved. prof. Ignas Jonynas) ir lietuvių tautosakos (ved. dr. Jonas Balys).
          Lietuvos istorijos skyrių sudarė Proistorės, Archeografijos ir Istorijos sekcijos. Buvo sukauptas periodikos fondas, katalogai, šiek tiek rankraščių. Skyriuje dirbo VU istorikai Ignas Jonynas, Zenonas Ivinskis, Adolfas Šapoka ir nesusiję su šia aukštąja mokykla Juozas Stakauskas, Vincas Trumpa, Konstantinas Avižonis, Simas Sužiedėlis. 1939–1940 m. veiklos rezultatai buvo paskelbti naujai pradėto leisti istorijos mokslo žurnalo „Lietuvos praeitis” 1-jame numeryje.

          Institutą sovietinė valdžia uždarė ir vietoje jo įkūrė Lietuvos Mokslų Akademiją.
          Istorijos ir archeologijos (Istorijos) institutas įsteigtas 1941 m. Lietuvos mokslų akademijos Humanitarinių mokslų skyriuje. Pirmuoju direktoriumi 1941 m. balandžio 25 d. patvirtintas Konstantinas Jablonskis. Vokiečių okupacijos metais Institutas neveikė, atkurtas 1945 m.
          Lietuvos Mokslų Akademijos Prezidiumo nutarimu 1988 m. Lietuvos istorijos institute buvo įsteigtas Pilių istorijos skyrius, kuris 1993 m. pertvarkytas į savarankišką Pilių tyrimo centrą „Lietuvos pilys“.
          Nuo 1990 m. balandžio 9 d. Lietuvos MA Istorijos institutas vadinamas Lietuvos istorijos institutu.
          1991 m. birželio 21 d. Lietuvos istorijos institutas įregistruotas kaip savarankiška valstybinė mokslo įstaiga.
          1993 m. gruodžio 17 d. Lietuvos istorijos institutas kartu su kitais Valstybiniais mokslo institutais  sudarė mokslo ir studijų Asociaciją su Vytauto Didžiojo universitetu. Lietuvos istorijos institutui ir Vytauto Didžiojo universitetui 1998 m. balandžio 14 d. atnaujinta teisė teikti humanitarinių mokslų srities istorijos (05 H) ir etnologijos (07 H)  krypties daktaro mokslo laipsnius. 1998 m. liepos 20 d. Institutui suteikta teisė teikti istorijos krypties habilituoto daktaro mokslo laipsnį. 2011 m. birželio 8 d. Švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr.V-1019 Institutui kartu su partnerinėmis institucijomis suteikta doktorantūros teisė istorijos ir etnologijos mokslo kryptyse.

          Lietuvos istorijos instituto direktoriai: 1941 m. balandžio–birželio mėn. – Konstantinas Jablonskis, 1946–1948 m. – Povilas Pakarklis, 1948–1970 m. – Juozas Žiugžda, 1970–1987 m. – Bronius Vaitkevičius, 1987–1992 m. – Vytautas Merkys, 1992–1999 m. – Antanas Tyla, 1999–2000 m. – Edmundas Rimša, 2000–2008 m. – Alvydas Nikžentaitis, nuo 2008 m. – Rimantas Miknys.

  • Mokslo taryba

    Mokslo taryba yra Instituto valdymo organas. Ją sudaro 15 narių, kuriuos renka Instituto mokslo darbuotojai slaptu balsavimu. Ne mažiau kaip 5 nariai yra Institute nedirbantys asmenys. Mokslo taryba direktoriaus teikimu svarsto ir tvirtina Instituto struktūrą ir jos pakeitimus, svarsto direktoriaus pateiktus pasiūlymus dėl Instituto įstatų keitimo; tvirtina mokslo darbuotojų atestavimo ir konkursų pareigoms eiti organizavimo tvarką; svarsto ir tvirtina Instituto mokslinę veiklą reglamentuojančius dokumentus; svarsto Instituto direktoriaus pateiktas metines veiklos ataskaitas ir vertina, kaip Institutas įgyvendina savo tikslus ir uždavinius; svarsto ir teikia direktoriui pasiūlymus dėl Instituto asociacinių ryšių su mokslo ir studijų institucijomis, lituanistinių mokslinių tyrimų, socialinės ir kultūrinės veiklos, bendradarbiavimo su tarptautinėmis organizacijomis, kitais fiziniais ir juridiniais asmenimis; rengia ir teikia direktoriui tvirtinti Akademinės etikos kodeksą; direktoriaus teikimu sudaro nuolatines arba laikinąsias komisijas, susijusias su Instituto mokslinių tyrimų, socialinės ir kultūrinės plėtros veiklos koordinavimu ir atitinkamų projektų rengimu.

    Vardas / Pavardė

    Pareigos

    Tel.Nr.

    Artūras Dubonis

    Tarybos pirmininkas

    (+370 5) 262 68 68

    Rimvydas Petrauskas

    Tarybos pirmininko pavaduotojas

     

    Ramunė Šmigelskytė-Stukienė

    Tarybos sekretorė

    (+370 5) 261 72 73

    Mintautas Čiurinskas

    LLTI vyresnysis mokslo darbuotojas

     

    Rimantas Jankauskas

    VU MF Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros profesorius

     

    Česlovas Laurinavičius

    Vyresnysis mokslo darbuotojas

     

    Ingė Lukšaitė

    Vyriausioji mokslo darbuotoja

     

    Zita Medišauskienė

    Direktoriaus pavaduotoja mokslo reikalams

     

    Elmantas Meilus

    Vyresnysis mokslo darbuotojas

     

    Rimantas Miknys

    Direktorius

     

    Jolita Mulevičiūtė

    LKTI vyresnioji mokslo darbuotoja

     

    Edmundas Rimša

    Vyresnysis mokslo darbuotojas

     

    Vladas Sirutavičius

    Vyresnysis mokslo darbuotojas

     

    Žilvytis Šaknys

    Vyresnysis mokslo darbuotojas

     

    Vytautas Žalys

    LR URM ambasadorius

     

  • Administracija

    Instituto administraciją sudaro direktorius, direktoriaus pavaduotojas mokslo reikalams, direktoriaus pavaduotojas užsienio reikalams, direktoriaus pavaduotojas administracijos ir ūkio reikalams, mokslinis sekretorius, sekretorė-referentė, personalo inspektorė, padalinių (skyrių) vadovai, vyriausiasis buhalteris.

    Vardas / Pavardė

    Pareigos

    Tel.Nr.

    Rimantas Miknys

    Direktorius

    (+370 5) 261 44 36

    Zita Medišauskienė

    Direktoriaus pavaduotoja mokslo reikalams

    (+370 5) 212 02 70

    Darius Staliūnas

    Direktoriaus pavaduotojas ryšiams su užsieniu

    (+370 5) 261 01 07

    Kazimieras Vilkevičius

    Direktoriaus pavaduotojas administracijos ir ūkio reikalams

    (+370 5) 261 07 11

    Saulė Urbanavičienė

    Mokslinė sekretorė

    (+370 5) 262 38 29

    Laima Olevsonienė

    Sekretorė-referentė, personalo inspektorė

    (+370 5) 261 44 36

    Marytė Maskaliūnienė

    Vyriausioji buhalterė

    (+370 5) 261 21 66

    Mindaugas Maskoliūnas

    Leidybos grupės vedėjas

    (+370 5) 212 44 38

    Ugnė Baronienė

    Bibliotekos vedėja

    (+370 5)262 68 59

    Artūras Dubonis

    Archeografijos skyriaus vedėjas

    (+370 5) 262 68 48)

    Česlovas Laurinavičius

    XX a. istorijos skyriaus vedėjas

    (+370 5) 262 68 43

    Gytis Piličiauskas

    Archeologijos skyriaus vedėjas

    (+370 5) 261 49 35

    Virgilijus Pugačiauskas

    XIX a. istorijos skyriaus vedėjas

    (+370 5) 262 68 56

    Saulius Sarcevičius

    Miestų tyrimo skyriaus vedėjas

    (+370 5) 261 29 18)

    Vida Savoniakaitė

    Etnologijos skyriaus vedėja

    (+370 5) 262 94 10

    Ramunė Šmigelskytė-Stukienė

    Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos skyriaus vedėja

    (+370 5) 261 72 73

  • Biblioteka

    Telefonas: (+370 5) (8 5) 2626859
    El. paštas: biblioteka@istorija.lt

  • Leidykla

    Leidyba yra sudedamoji Lietuvos istorijos instituto veiklos dalis, turinti didelę įtaką mokslinei veiklai ir mokslo tyrimų rezultatų sklaidai. Lietuvos istorijos instituto leidybos darbus įgyvendina Leidybinė grupė.

    Šiuo metu Leidybinėje grupėje dirba vienas lietuvių kalbos redaktorius, du maketuotojai ir vienas techninis redaktorius–korektorius. Leidybinės grupės vedėjas – Mindaugas Maskoliūnas.

    Lietuvos istorijos instituto Leidybinė grupė dažniausiai leidžia istorijos instituto darbuotojų paruoštus darbus:
    * Mokslo žurnalus ir tęstinius leidinius
    * Mokslines monografijas
    * Mokslines šaltinių publikacijas
    * Mokslinių straipsnių rinkinius
    * Konferencijų pranešimų rinkinius
    * Informacinius – bibliografinius leidinius
    * Smulkius leidinius (programas, disertacijų santraukas, kvietimus ir kt.) ir kitą literatūrą.

    Leidinių teikimo tvarka yra reglamentuota Lietuvos istorijos instituto patvirtintais leidybos teikimo nuostatais, patvirtintais Lietuvos istorijos instituto Direktoriaus 2011 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. 73. Esant laisviems leidybos pajėgumams arba kitiems juridiniams ar fiziniams asmenims užsakius, Leidybinė grupė gali leisti kitus mokslo, publicistikos, šviečiamuosius ir kitus leidinius.

    Lietuvos istorijos instituto išleistus ledinius galima įsigyti Lietuvos istorijos institute. Taip pat akademiniuose knygynuose. Leidinių įsigijimo ir platinimo klausimais kreiptis į knygų platinimo vadybininką.


    Adresas: Kražių g. 5, Vilnius, LT-01108
    Lietuvos istorijos institutas, 201 kab
    Telefonas: (8–5) 2124438
    Faksas: 8–5) 2611433
    El. paštas: leidykla@istorija.lt

  • Knygynas

    KNYGYNO DARBO LAIKAS:*

    PIRMADIENIAIS.....................11–17 val.
    ANTRADIENIAIS.....................11–17 val.
    TREČIADIENIAIS....................11–17 val.
    KETVIRTADIENIAIS................11–17 val.
    PENTADIENIAIS.....................11–15.30 val.
    *- Norint leidinius įsigyti kitu laiku reikia pranešti el. paštu arba nurodytu telefonu


    Adresas: Kražių g. 5, 201 kab.
    Telefonas: (+370 5) (8 5) 2628715,Diana Gudovič, knygų platinimo vadybininkė
    Faksas:(+370 5) (8 5) 2611433
    El. paštas: istorija.knygynas@gmail.com

  • Naujausi leidiniai



    1. Lietuvos istorija T. X, 1 dalis. Nepriklausomybė (1918-1940m.) Autorių kolektyvas: Danutė Blažytė-Baužienė, Edmundas Gimžauskas, Česlovas Laurinavičius, Dangiras Mačiulis, Gediminas Rudis, Artūras Svarauskas, Jonas Vaičenonis.
    2. Kauno miesto aktų knygos XVI-XVIII a. "Vaito knyga 1561-1564" Parengė Darius Antanavičius
    3. Kauno miesto aktų knygos XVI-XVIII a. "Tarybos knyga 1555-1564" Parengė Darius Antanavičius
    4. Atsiminimai. Adomas Stanislovas Krasinskis / Parengė Aldona Prašmantaitė
    5. Geležies amžius Sėloje / Sudarė Andra Simniškytė
    6. Археология и история Литвы и Северо - Эапада России в средневековье / Гедиминас Вайткевичюс
    7. Ministri Historiae. Pagalbiniai istorijos mokslai LDK tyrimuose / Sudarytojai Zigmundas Kiaupa, Jolita Sarcevičienė
    8. Gyvenimo etnografija: vietos, struktūros ir laikas. Besikeičianti Lietuva XIX amžiuje / Sudarė Auksuolė Čepaitienė
    9. 1413 m. Horodlės aktai = Akty Horodelskie z 1413 roku : dokumentai ir tyrinėjimai / Sudarė Jūratė Kiaupienė, Lidia Korczak 
    10. Atminties daugiasluoksniškumas: miestas, valstybė, regionas / Sudarė Alvydas Nikžentaitis
    11. Lietuvos istorija, V tomas. Veržli Naujųjų laikų pradžia. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė 1529-1588 m. / Sudarė Jūratė Kiaupienė, Ingė Lukšiatė
    12. Epochas jungiantis nacionalizmas: tautos (de)konstravimas tarpukario, sovietmečio ir posovietmečio Lietuvoje / Parengė Česlovas Laurinavičius
    13. Lietuvos archeologijos bibliografija 1999-2010 / Sudarė: Valdemaras Šimėnas

  • Archeologijos skyrius

    Lietuvos istorijos instituto Archeologijos skyrius yra didžiausias Lietuvoje archeologinius tyrimus vykdantis mokslo įstaigos padalinys. Jis veikia vadovaudamasis Lietuvos istorijos instituto įstatais - plėtoja fundamentinius ir taikomuosius Lietuvos valstybės, visuomenės ir lietuvių tautos priešistorės tyrimus, kaupia ir sistemina dokumentinį archeologijos paveldą. Skyriuje šiandien dirba 9 mokslo darbuotojai, 1 laborantė ir 1 doktorantė. Skyriaus darbuotojų mokslinis potencialas yra didžiulis ir leidžia tyrinėti Lietuvos priešistorę labai įvairiais aspektais, nuo tarpledynmečių iki Naujųjų laikų. Nuo 2011 m. vasario mėnesio skyriaus vedėjas yra mokslo darbuotojas dr. G. Piličiauskas.

    LII archeologijos skyriaus pradžia susijusi su profesionaliosios Lietuvos archeologijos pradininko prof. dr. J. Puzino veikla 1941 m., įkūrus Mokslų Akademijos Istorijos ir archeologijos institutą. Sovietinės okupacijos metais Lietuvos istorijos institutas visuomet buvo vienas svarbiausių archeologijos židinių. Čia buvo kuriamos fundamentalių tyrimų kryptys ir organizuojami patys tyrimai. Archeologijos skyriui vadovavo dr. Pranas Kulikauskas, habil. dr. Adolfas Tautavičius, habil. dr. Vytautas Kazakevičius. Čia daugelį metų dirbo žymūs Lietuvos archeologai: dr. R. Rimantienė, prof. habil. dr. M. Michelbertas, prof. habil. dr. A. Girininkas, habil. dr. R. Volkaitė-Kulikauskienė, V. Daugudis, habil. dr. L. Vaitkunskienė, habil. dr. V. Urbanavičius, dr. O. Kuncienė, dr. E. Grigalavičienė ir kiti. Žymiausias skyriaus archeologų darbas jau nepriklausomoje Lietuvoje buvo Lietuvos istorijos daugiatomio leidinio I ir II tomai, išleisti 2005 ir 2007 metais.

    2005 m. pabaigoje penki archeologijos skyriaus mokslo darbuotojai perėjo dirbti į Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutą. Lietuvos archeologijai tai turėjo teigiamų pasekmių - pajūryje atsirado naujas tyrimų centras, o Lietuvos istorijos institute susidarė palankios sąlygos archeologijos skyriui keistis, ne tik atnaujinant mokslinio personalo sudėtį, tačiau ir žymiai koreguojant pačią archeologijos mokslo sampratą, metodologiją, tikslus ir kryptis, taip pat mokslinio tiriamojo darbo organizavimą. 2006-2010 m. Mokslo tiriamąjį darbą toliau sėkmingai tęsė senieji darbuotojai (dr. V. Juodagalvis, dr. A. Simniškytė - Strimaitienė, dr. E. Svetikas, doc. dr. I. Vaškevičiūtė), aktyviai ėmėsi veikti naujieji skyriaus mokslininkai: dr. R. Banytė-Rowell, dr. A. Čivilytė, dr. L. Kurila, dr. G. Piličiauskas,doc. dr. V. Šimėnas. 2006-2010 m. skyriui vadovavo doc. dr. V. Šimėnas, o skyriaus darbuotojai sėkmingai dalyvavo ir dalyvauja mokslo reformoje pereinant prie konkursinio mokslinių tyrimų finansavimo modelio. Jų kuriami mokslinių tyrimų projektai ir ataskaitos jau yra ne vieną kartą teigiamai įvertinti Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo ir Lietuvos mokslo tarybos rengtose Mokslininkų grupių projektų, Nacionalinės lituanistikos plėtros, Visuotinės dotacijos priemonės konkursinėse programose. Vykdant LMT projektus jau pasiekta reikšmingų rezultatų, tačiau žymiai daugiau tikimasi ateityje, pasibaigus reformai ir mokslo darbuotojams visiškai prisitaikius prie naujosios tvarkos.

    Archeologijos skyriaus darbuotojai palaiko glaudžius ryšius su įvairiomis Lietuvos humanitarinių ir gamtos mokslų ir studijų įstaigomis, muziejais, kartu su jų darbuotojais vykdo bendrus tyrimus. Svarbūs ryšiai yra užmegzti su Vokietijos, Suomijos, Lenkijos, Rusijos ir kitų Baltijos regiono šalių labai įvairių sričių specialistais. Tarpdalykiniu ir tarptautiniu bendradarbiavimu siekiama ne tik pritaikyti naujausius mokslo pasiekimus Lietuvos priešistorės tyrimuose, tačiau ir populiarinti Lietuvos archeologiją kaip įdomią ir svarbią Europos ir viso pasaulio archeologijos dalį.

    LII Archeologijos skyriaus darbuotojai leidžia mokslo žurnalą Lietuvos archeologija

    Archeologijos skyriuje vykdomi mokslinių tyrimų projektai:
    • Čivilytė. LMT visuotinė dotacija (VP1-3.1-ŠMM-07-K-01-101). Technologija ir visuomenės raida priešistorėje: bronzos amžiaus metalo dirbinių tyrimas. 2011-2012 m.
    • Vadovas G. Piličiauskas. Dalyviai: R. Vengalis, J. Šečkus, M. Žemantauskaitė. LMT mokslininkų grupių projektai (Nr. MIP-11087). Kuršių nerijos priešistorė: kompleksinių tyrimų metodologinis aspektas (SLUOKSNIAI). 2011-2012 m.
    • Vadovas R. Banytė-Rowell. Dalyviai: A. Strimaitienė, L. Kurila. Lietuvos istorijos institutas, Kultūros rėmimo fondas (Nr. 291). Knygos „Mykolo Brenšteino archeologinių senienų inventoriaus studija: senieji šaltiniai ir naujos perspektyvos“ parengimas“. Partneris: Valstybinis archeologijos muziejus Varšuvoje. 2011-2013 m.

    Archeologijos skyriuje įvykdyti mokslinių tyrimų projektai:
    • G. Piličiauskas. LMT mokslininkų grupių projektai (MIP-10021). Neolito ir bronzos amžiaus chronologija keramikos AMS datavimo duomenimis. 2010 m.
    • Vadovas V. Šimėnas. Dalyviai: I. Vaškevičiūtė, A. Strimaitienė, L. Kurila, V. Juodagalvis, R. Banytė-Rowell. LVMSF/LMT Lietuvos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros kryptis „Tautinio identiteto išsaugojimas globalizacijos sąlygomis“. Kultūrinio kraštovaizdžio raida archeologijos ir gamtos mokslų duomenimis (ARCHEOKRAŠTOVAIZDIS). Partneriai: Vilniaus universitetas, Valstybinis Kernavės kultūrinis rezervatas. 2008-2010 m.
    • E. Svetikas. LMT Nacionalinė lituanistikos plėtra (LIT-10045). Žalgirio epochos lietuvių ir žemaičių karių kapai ir ginklai. 2010 m.
    • G. Piličiauskas. LVMSF mokslininkų grupių projektai (T-09168). Pleistoceno ežerų rekonstrukcija ir Ankstyvojo žmogaus veiklos pėdsakų paieškos pietryčių Lietuvoje). 2009 m.
    • Vadovas V. Kazakevičius. Dalyviai: A. Strimaitienė. LVSMF. Ankstyvosios gyventojų veiklos krizės: gamtinių sąlygų ar socialinių santykių kaitos pasekmė. 2002 m.
    • Vadovas A. Girininkas. Dalyviai: D. Brazaitis. LVSMF. Akmens amžiaus polinių gyvenviečių kompleksinė analizė. Partneriai: Vytauto didžiojo universitetas. 2001–2004 m.
    • V. Juodagalvis, T. Ostrauskas. LVMSF. Žmogaus ir gamtos santykiai nuo seniausių laikų iki Kristaus (X-I tūkstm. pr. Kr.) Lietuvoje. Partneriai: Geologijos institutas. 1998-2001 m.
    • V. Juodagalvis, T. Ostrauskas. LVMSF. Akmens amžius Pietų Lietuvoje. Partneriai: Geologijos institutas, Vilniaus universitetas. 1994-1997 m.

    Archeologijos skyriuje įvykdytos mokslo programos:
    • Vadovas V. Šimėnas. Lietuva Europoje: kultūrinės sąveikos archeologiniais duomenimis. 2007-2011 m.
    • Vadovas V. Juodagalvis. Akmens ir žalvario amžiai Lietuvoje. 1999-2008 m.
    • Vadovas G. Zabiela. Centras - periferija. Kultūrinių įtakų kryptys. 2002-2006 m.

  • Miestų tyrimo skyrius

    Skyrius įsteigtas 2002 m. gruodžio 20 d. Skyriaus vadovas - Saulius Sarcevičius. Tyrimų objektas – miestai kaip istorinis reiškinys. Nagrinėjami aspektai:
    • visuomenė;
    • ekonomika;
    • kultūra;
    • ekologija;
    • gynyba;
    • urbanistika.

    Skyriuje vykdoma programa:
    • Lietuvos miestų socialinė topografija XIV–XX a. D. 1 (2004–2008 m.)
    • Lietuvos miestų socialinė topografija XIV–XX a.: Vilnius. D. 2 (2009-2013 m.)

    Tiriamojo darbo kryptys:
    • istorinio proceso ir eko-aplinkos sąveikavimo, materialinės kultūros technologinių ir praktinių savybių vystymosi dinamikos ir socio-istorinio proceso pažinimas;
    • socio-ekonominių reiškinių bei procesų atskleidimas ir dėsningumų atsekimas;
    • socio-topografiniai tyrimai;
    • archeologinių šaltinių informatyvumo padidinimas: tyrimo metodikos ir teorijos vystymas;
    • materialinės kultūros ir visuomenės sąveikos bei instrumentarijaus vystymosi dėsningumų atskleidimas.

    Nuo 2004 m. skyrius leidžia savo periodinį leidinį - Miestų praeitis,Miestų praeitis 2,Miestų praeitis 3 (Pastaba: jeigu naudojate Internet Explorer naršyklę atsiradusiame lange, viršuje kairėje paspauskite geltoną ikonėlę ir pasirinkite Allow Blocked Content... toliau spauskite Yes)nagrinėjantį visus Lietuvos miestų istorijos aspektus (archeologija, sociologija, istorija, technologija ir t. t.). Redakcinę kolegiją sudaro Gediminas Vaitkevičius (redaktorius), Agnė Čivilytė, Elmantas Meilus, Rimvydas Petrauskas, Eugenijus Staniūnas.
    Skaitmeninis Vilniaus archeologinis atlasas (Peržiūrai reikalinga AutoCad programa, arba nemokamas AutoCad DWG viewer).

  • Miestų tyrimo skyrius

    Gediminas Vaitkevičius
    Humanitarinių mokslų daktaras, mokslo darbuotojas

    Baigė VVU Istorijos fakultetą. Nuo 1979 m. dirbo Vilniaus paminklų konservavimo institute archeologu. 1988-1990 m. stažavosi TSRS MA Archeologijos institute Teorijos ir metodikos sektoriuje. Nuo 1995 m. dirbo Lietuvos istorijos institute. 1999 m. apsigynė visuomenės ir istorijos mokslų disertaciją “Vilniaus buitinė keramika 14-17 a.”.
           Vadovauja biudžetinei programai “Miestų sociotopografija”.
           Vadovavo mokslo studijų fondo programoms “Senėjimo procesai keramikoje”(1999-2000 m. ir 2001-2002 m.), kurios vykdytoju buvo Lietuvos istorijos institutas, Lietuvos fizikos institutas, Kauno technologijos universitetas.
           Nuo 1998 m. dalyvauja EAA (European Association of Archaelogists).
           Nuo 2001 m. dalyvauja ESEH (European Society for Environmental History) veikloje.

    Pagrindinės mokslinių interesų sritys:
    •    Veikla: miestų archeologija.
    •    Interesai:  keramika, aplinkos istorija ir urbanistika.

    Paskelbti kūriniai po 2000 m.:
    1.    Vilniaus plėtra 14 a., Kultūros paminklai, Vilnius, 2001, nr. 8, p. 68–76.
    2.    Aging of archaeological ceramics, Environmental and Chemical Physics, Vilnius, 2002, vol. 24, nr. 1.
    3.    Rozwoj Wilna w XIV wieku w swietle badan archeologicznych, Kwartalnik historii kultury materialnej, Warszawa, 2002, nr. 1, p. 3–10.
    4.    The aging process in ceramics, Hyperfine interactions, Boston – London, 2003, vol. 5, p. 383–386.
    5.    Puodininkystės Profesionalizacija XIV–XVII a. Vilniuje, Miestų praeitis, Vilnius, 2004, nr.1, p. 175–276.
    6.    Geomorphology in urban archaeology, Landscapes – Nature and Man, Debrecen –Vilnius, 2005, p. 111–119.
    7.    Vilniaus archeologijos atlasas, Vilnius, 2006.
    8.    The Geomorphology of the Vilnia and the Environs of Vilnius, Geographia. Studia et Dissertationes, Katowice, 2008, p. 47–57.
    9.    Vilniaus tapsmas, Miestų praeitis, Vilnius, 2010, nr. 2.
    10.    Kreivasis miestas, Miestų praeitis, Vilnius, 2010, nr. 2.

    Pranešimai, konferencijos:
    1.    Bowl shapes: practical property analysis, EAA 6-th Annual Meeting, Lisbon, 2000.
    2.    Senėjimo procesai archeologinėje keramikoje, Spinduoliuotės naudojimas technologijoje, Kaunas, 2001.
    3.    Radiaciniai procesai archeologinėje keramikoje, 34-oji Lietuvos nacionalinė fizikų konferencija, Vilnius, 2001.
    4.    The aging process in ceramics, ICAME, Oxford, 2001.
    5.    Ionising radiation in the environment as an additional source for studying the past,ESEH, St. Andrews, 2001.
    6.    Magnetic nanoparticles in nanomagnetic matrix, ICMFS Colloquium, Kyoto, 2002.
    7.    Geležies oksidacija keramikoje, 35-oji Lietuvos nacionalinė fizikų konferencija, Vilnius, 2003.
    8.    “Civitas Rutenica”, Международный российско – литовский семинар «Археология и история Литвы и северо-запада России в раннем и позднем средневековье».

    Ekspertinė veikla:
    1.    Vilniaus senamiesčio detaliojo plano pagrindimas, 2003.
    2.    Ribų nustatymas buvusių Šnipiškių kapinių vietoje, 2007.



    Kontaktai
    el. paštas -
    Telefonas - 8 5 261 29 18

  • Miestų tyrimo skyrius

    Vytautas Jogėla
    Humanitarinių mokslų daktaras, mokslo darbuotojas

    Gimė 1956.12.23 Šilalės raj. Jogminiškės kaime. 1978-1983 m. studijavo VU Istorijos fakultete. 1985.12.28 apgynė daktaro disertaciją „Vilniaus Romos Katalikų dvasinė akademija 1833–1842 metais: organizacija ir veikla“. Lietuvos istorijos institute dirba nuo 1989 m. (Mokslo istorijos, XIX a. istorijos, nuo 2003 m. – Miestų tyrimo skyriuje).

    Pagrindinės mokslinių interesų kryptys:
    1.    Katalikų Bažnyčios elito ugdymas XIX a.; Katalikų Bažnyčios elito įtaka visuomenės modernėjimo procesui.
    2.    Lietuvos miestų istorija.

    Svarbiausios mokslinės publikacijos 1997–2002 m.:
    1.    Vilniaus Romos katalikų akademijos alumnai ir jų studijos, Mūsų praeitis, 1997, Nr. 5, p. 52–72.
    2.    Prievartinis unijos likvidavimas, LKMA Metraštis, 1998, t. 12, p. 415–424.
    3.    Motiejus Valančius pagal Vincentą Juzumą, LKMA Metraštis, 2002, t. 20, p. 83–90.

    Monografijos:
    1.    Vilniaus Romos Katalikų dvasinė akademija 1833–1842 metais: organizacija ir veikla,Lietuvių Atgimimo istorijos studijos, t. 14,Vilnius, 1997, 234 p.

    Kiti darbai:
    1.    Panevėžio vyskupija, Vilnius, 1998, 728 p. (įvadas, komentarai, parengimas, rodyklės sudarymas, Vytautas Jogėla ir Regina Laukaitytė).
    2.    Vyskupo Ignoto Jokūbo Masalskio Kauno dekanato vizitacija 1782 m. (Fontes historiae Lituaniae, vol.VI), Vilnius, 2001, 944 p. (sudarė ir parengė Vytautas Jogėla).

    Kontaktai
    el. paštas -
    Telefonas - 8 5 261 49 35

  • Miestų tyrimo skyrius

    Rytis Jonaitis
    Jaunesnysis mokslo darbuotojas

    •    Straipsniai ir publikacijos
    1.    Penkiasdešimt pirmasis seminaras “Pskovas ir Pskovo žemių archeologija ir istorija”, Lietuvos istorijos metraštis. 2005 metai, 1, Vilnius, 2006.
    2.    Numizmatiniai ir sfragistiniai radiniai iš Vilniaus Rotušės aikštės, Numizmatika, 6, 2007 (bendraautorė I. Kaplūnaitė).
    3.    54 seminaras „Pskovo ir Pskovo žemių archeologija ir istorija“, Lietuvos archeologija, Vilnius, 2009, t. 34 (bendraautorė I. Kaplūnaitė).
    4.    Naujausi archeologijos tyrimai Vilniaus rotušės aikštėje (2005–2007 m), Vilniaus istorijos metraštis (bendraautorė I. Kaplūnaitė) (spaudoje).

    •    Spausdinta mokslinių konferencijų pranešimų medžiaga
    1.    XVII a. 4-ojo dešimtmečio monetų lobis iš Vilniaus, Tarptautinė numizmatikų konferencija (pranešimų tezės), Vilnius, 2006 (bendraautorė – D. Grimalauskaitė).
    2.    Cpeдневековая архитекура Вильнюса в контексте культурных влияний,Археология и история Пскова и Псковской земли, Псков, 2006.
    3.    Захоронения XIV–XVIII веков в контексте развития Вильнюса,Археология и история Пскова и Псковской земли, Псков, 2007.
    4.    Новейшие раскопки на территории “CIVITAS RUTENICA” в Вильнюсе: Предворительный анализ результатов, Археология и история Пскова и Псковской земли, Псков, 2008.
    5.    Исторически  сформировавшийся в  ХIV-ХV вв. в г.Вильнюсе «Русский город», Материалы международного симпозиума, С.-Петербург, 2009(bendraautorius – V. Veževičienė).

    •    Dalyvavimas mokslinėse konferencijose
    1.    Rusija, Pskovas. 2005 m. Археология и история Пскова и Псковской земли. Pranešimo pavadinimas – Cpeдневековая архитекура Вильнюса в контексте культурных влияний (bendraautorė – O. Valionienė).
    2.    Rusija, Pskovas. 2006 m. Археология и история Пскова и Псковской земли. Pranešimo pavadinimas – Захоронения XIV-XVIII в.в. в контексте развития Вильнюса.
    3.    Lietuva, Vilnius. 2006 m. Tarptautinė numizmatikos konferencija. Pranešimo pavadinimas - XVII a. 4-ojo dešimtmečio monetų lobis iš Vilniaus (bendraautorė – D. Grimalauskaitė).
    4.    Rusija, Sankt Peterburgas. 2006 m. Pranešimo pavadinimas – Исторически  сформировавшийся в  ХIV-ХV вв. в г.Вильнюсе «Русский город» (bendraautorius – G. Vaitkevičius).
    5.    Rusija, Pskovas. 2008 m. Археология и история Пскова и Псковской земли. Pranešimo pavadinimas - Новейшие раскопки на территории “CIVITAS RUTENICA” в Вильнюсе: Предворительный анализ результатов.
    6.    Lietuva, Kaunas. 2008 m. Naujausi archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje. Pranešimo pavadinimas –  Naujausi Vilniaus Rotušės aikštės tyrimai (bendraautorė I. Kaplūnaitė).
    7.    Lietuva, Vilnius. 2009 m. M. Gimbutienės skaitymai. Pranešimo pavadinimas – „Civitas Rutenica“ Vilniuje, XIV – XV a.
    8.    Lietuva, Klaipėda. 2009 II-oji respublikinė mokslinė konferencija. Pranešimo pavadinimas – Cerkvės „Civitas Rutenica“ teritorijoje Vilniuje. Lokalizacijos problema.
    9.    Lietuva, Druskininkai. 2009 m. Naujausi archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje. Pranešimo pavadinimas –  2006 – 2009 m. tyrimai Bokšto g. 6, Vilniuje (bendraautorė I. Kaplūnaitė).
    10.    Rusija, Sankt Peterburgas. 2010 m. Lietuvos ir Sankt Peterburgo archeologų seminaras, skirtas leidinio „Археология и История Литвы и северо – запада России в раннем и позднем средневековье. Санкт-Петербург 2006“ pristatymui. Pranešimo pavadinimas – „Civitas Rutenica“ Vilniuje naujausių tyrimų duomenimis.
    11.    Vilnius, Lietuva. 2010 m. M. Gimbutienės skaitymai. Pranešimo pavadinimas – Naujausi tyrinėjimai Vilniuje, „Civitas Rutenica“ teritorijoje.
    12.    Rusija, Pskovas. 2010. Археология и история Пскова и Псковской земли. Pranešimo pavadinimas - Община Русского города 13 - 14 в.в. в Вильнюсе в свете новейших археологически открытий.

    Kontaktai
    el. paštas -
    Telefonas - 8 5 261 29 18

  • Miestų tyrimo skyrius

    Irma Kaplūnaitė
    Vyresnioji laborantė

    Svarbiausios mokslinės publikacijos:
    •    Straipsniai ir publikacijos
    1.    Numizmatiniai ir sfragistiniai radiniai iš Vilniaus Rotušės aikštės, Numizmatika, 6, 2007 (bendraautorius – R. Jonaitis).
    2.    Bokštiniai namai Vilniuje, Miestų praeitis, 2010, t. 2 (bendraautorius – F. Tomoi).
    3.    54 seminaras „Pskovo ir Pskovo žemių archeologija ir istorija“, Lietuvos archeologija, Vilnius, 2009, t. 34 (bendraautorius R. Jonaitis).
    4.    Naujausi archeologijos tyrimai Vilniaus rotušės aikštėje (2005 – 2007 m),Vilniaus istorijos metraštis (bendraautorius R. Jonaitis) (spaudoje).

    •    Spausdinta mokslinių konferencijų pranešimų medžiaga
    1.    Нумизматический и сфрагистический  материал Ратушной площади: торговые аспекты Вильнюса XV - XVII веков, Археология и история Пскова и Псковской земли, Псков, 2008.
    2.    Периферийные замки-резиденции литовской знати в XVI веке,Археология и История Литвы и северо – запада России в раннем и позднем средневековье, Санкт-Петербург, 2009.

    •    Konferencijos, seminarai:
    1.    Rusija, Sankt Peterburgas. Археология и История Литвы и северо – запада России в раннем и позднем средневековье. 2006 m. Pranešimo pavadinimas –Периферийные замки-резиденции литовской знати в XVI веке.
    2.      Lietuva, Vilnius. 2007 m. „Vilniaus miesto savivaldos istorija Lietuvos miestietiškos savivaldos raidos kontekste (XIV a. pabaiga – XIX a. pirmoji pusė). Pranešimo pavadinimas – Turmhauzas – Vilniaus miesto rotušės pastato pradžia?
    3.      Rusija, Pskovas. 2008 m. Археология и история Пскова и Псковской земли. Pranešimo pavadinimas – Нумизматический и сфрагистический  материал Ратушной площади: торговые аспекты Вильнюса XV - XVII веков.
    4.     Lietuva, Kaunas. 2008 m. Naujausi archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje. Pranešimo pavadinimas –  Naujausi Vilniaus Rotušės aikštės tyrimai (pranešimas parengtas kartu su R. Jonaičiu).
    5.     Lietuva, Druskininkai. 2009 m. Naujausi archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje. Pranešimo pavadinimas –  2006 – 2009 m. tyrimai Bokšto g. 6, Vilniuje (pranešimas paraengtas kartu su R. Jonaičiu).
    6.     Lietuva, Vilnius. 2010 m. M. Gimbutienės skaitymai. Pranešimo pavadinimas –Vilniaus Rotušės aikštė archeologijos tyrimų duomenimis.
    7.     Rusija, Pskovas. 2010 m. Археология и история Пскова и Псковской земли. Pranešimo pavadinimas – Дома-Башни в Вильнюсе в XIV – XV в.в.

    Kontaktai
    el. paštas -
    Telefonas - 8 5 261 29 18

  • Miestų tyrimo skyrius

    Elmantas Meilus
    Humanitarinių mokslų daktaras, vyresnysis mokslo darbuotojas

    Gimė 1954 11 20; LII dirba nuo 1981 m.; 1993 12 28 apgynė hum. m. dr. disertaciją tema: Prekyba ir amatai Žemaitijos kunigaikštystės miesteliuose (XVII a. II pusė – XVIII a.). 1981–2002 m. dirbo LDK istorijos skyriuje, nuo 2003 m. – Miestų tyrimo skyriuje.

    Pagrindinės mokslinių interesų kryptys:
    •    XVII–XVIII a. LDK miestų ir miestelių istorija;
    •    XVII a. Vilniaus istorija.

    Svarbiausios mokslinės publikacijos 1997–2002 m.:
    •    Monografijos:
    1.    Žemaitijos kunigaikštystės miesteliai XVII amžiaus II pusėje – XVIII amžiuje (Raida, gyventojai, amatai, prekyba), Vilnius, 1997, 224 p.
    2.    V. Jogėla, E. Meilus, V. Pugačiauskas, Lukiškės: nuo priemiesčio iki centro (XV-XX a. pradžia), Vilnius: Diemedžio leidykla, 2008, 292 p.
    Parašytas I kn. skyrius “Lukiškės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais” (p. 11–74) bei kn. įvadas (p. 7–10) ir dalis išvadų ir parengtas priedas: šaltinio lenkų ir lotynų k. publikacija (p. 240–264) “1646 m. valdovo Vladislovo Vazos sudarytos komisijos ištirti ginčams tarp Vilniaus miesto ir Vilniaus akademijos jėzuitų dėl Lukiškių valdų protokolas”.

    •    Mokomosios knygos:
    1.    Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kasdienis gyvenimas. Lietuvos istorijos skaitinių chrestomatija, sudarė ir parengė dr. Algirdas Baliulis ir dr. Elmantas Meilus. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2001, 926 p.
    2.    Holokaustas arba Lietuvos tragedija (1941–1944 m.). Paskaita [Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija], Vilnius: LKA leidykla, 2001, 44 p.
    3.    Žydų gyvenimas Lietuvoje. Jewish Life in Lithuania, Parodos katalogas. Exhibition Catalogue, Vilnius: Žara, 2001, p. 37–66 (vienas iš autorių).
    Skyrius "Žydų gyvenimas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, XIV–XVIII a. Jewish Life in the Grand Duchy of Lithuania, 14th-18th Centuries".

    •    Straipsniai:
    1.    Lietuvos miestų, miestelių steigimo ir turgų bei prekymečių privilegijos (XVII a. antroji pusė – XVIII a.), Lietuvos miestų istorijos šaltiniai, Vilnius, 1988, [t. 1], p. 60–80.
    2.    Amatai Žemaitijos kunigaikštystės miesteliuose XVII a. antrojoje pusėje – XVIII a., Žemaičių praeitis, Vilnius, 1993, t. 2, p. 106–118.
    3.    Prekyba Joniškio mieste 1616–1795 m., Lietuvos istorijos metraštis. 1993 m., 1994, p.13–30.
    4.    Telšiai XVIII a., Telšių istorijos bruožai, 1994, p. 55–85.
    5.    Lenkimų bažnyčios archyvas, Lietuvos istorijos metraštis. 1993 m., Vilnius, 1994, p.192-198, bendraautorius – A.Tumbrotas.
    6.    Lenkimai su Kalvaičiais – Kalviais ir jų gyventojai XVI–XVIII a., Žemaičių praeitis, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994, t. 3, p. 6–20.
    7.    Varnių gyventojai XVII–XVIII a. inventorių duomenimis, Žemaičių praeitis,  Vilnius: Vilniaus Dailės akademijos leidykla, 1995, t. 4, p. 45–63.
    8.    Sedos gyventojai XVII–XVIII a. inventorių duomenimis, Žemaičių praeitis, Vilnius: Vilniaus Dailės akademijos leidykla, 1996, t. 5: Seda. Parapijos istorija ir dailės paminklai, p. 42–50.
    9.    Przemiany etniczne i wyznaniowe w miastach i miasteczkach Żmudzi w XVII–XVIII w., Miasto i kultura ludowa w dziejach Białorusi, Litwy, Polski i Ukrainy. Międzynarodowe centrum kultury w Krakowie, Seria: Nauka nr. 5, Kraków, 1996, p. 105-116, bendraautorius – A. Butrimas.
    10.    Abiejų Tautų Respublikos ir Rusijos santykiai 1649–1771 m. imperijos įstatymų rinkinio duomenimis, Lietuvos valstybė XII–XVIII a., Vilnius, 1997, p. 339–364.
    11.    Žemaitijos kunigaikštystės miestelių knygininkai XVIII a., Knygotyra, 1998. Mokslo darbai. Tomas skiriamas pirmosios lietuviškos knygos 450 metų sukakčiai paminėti, Vilnius, 1998, t. 25(32), p. 145–155.
    12.    LDK kariuomenė kovose prieš kazokus 1648–1649 m., Karo archyvas, Vilnius, 1998, t. 15, p. 49–57.
    13.    Rokiškio krašto miesteliai iki XIX a., Rokiškis ir jo apylinkės, Vilnius, 1999, p. 147–200.
    14.    The Small Towns of Žemaitija in the Seventeenth and Eighteenth Centuries, Mare nostrum, Vilnius, 1999, Nr. I, p. 25–50.
    15.    Lietuvos bajorų kasdienybė pagal jų XVII a. pabaigos dienoraščius, Kultūros sankirtos, Vilnius, 2000, p. 309–325.
    16.    Przynależność etniczna wilnian i ich lojalność względem władzy w czasie wojen z Moskwą w połowie XVII w. Rozważania nad tematem, Kultura Litwy i Polski w dziejach. Tożsamość i współistnienie. Międzynarodowe centrum kultury w Krakowie, Seria: Nauka nr. 9, Kraków, 2000, p. 91–104.
    17.    Rusų okupacinė valdžia Vilniuje 1655–1661 m., Lietuva ir jos kaimynai. Nuo normanų iki Napoleono, Vilnius, 2001, p. 278–295.
    18.    Komentarai A. Vijūko-Kojelavičiaus “Apie 1648 ir 1649 metų žygius prieš Zaparožės kazokus”, Senoji Lietuvos literatūra, XV knyga, Albertas Vijūkas Kojelavičius, Lietuvos istorijos įvairenybės, 1 dalis, sudarė D. Kuolys, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Vilnius, 2003, p. 8-215.
    19.    Apie rastą lobį, paslėptą žemėje ar kitoje vietoje, arba 1655-1661 m. Vilniuje paslėptų lobių ieškotojo pradžiamokslis, Istorijos akiračiai, straipsnių rinkinys skirtas prof. Antano Tylos jubiliejui, red. komisijos pirmininkas E. Rimša, Vilnius: LII leidykla, 2004, p. 241-254.
    20.    Du nauji - seni šaltinių kompleksai apie Vilnių maskvėnų okupacijos metu (1655-1661 m.), Konstantinas Jablonskis ir istorija, sudarė E. Rimša, Vilnius: LII leidykla, 2005, p. 231-246.
    21.    Życie codzienne w Wilnie w czasie okupacji moskiewskiej 1655-1661, Litwa w epoce Wazów. Prace ofiarowane Henrykowi Wisnerowi siedemdziesiątą urodzin, pod redakcją W. Kriegseisena i A. Rachuby,Warszawa: Neriton – IH PAN, 2006, p. 129-143.
    22.    Vilniaus ir Kauno upeivių brolijų (cechų?) privilegijos XVII a., Praeities pėdsakais. Skiriama Profesoriaus daktaro Zigmanto Kiaupos 65-mečiui, Vilnius: LII leidykla, 2007, p. 359-380.
    23.    Vilnius “Tvano” metu (1655-1661 m.) – šaltiniotyrinės problemos, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos šaltiniai. Faktas. Kontekstas. Interpretacija, redkolegijos pirmininkas A. Dubonis, Vilnius: LII leidykla, 2007, p. 419-432 (rusų k.).
    24.    Vilniaus pilių apsiaustis ir išvadavimas iš maskvėnų (1660-1661 m.)”, Vilniaus Žemutinė pilis XIV-XIX a. pradžia: 2005-2006 m. tyrimai, Vilnius, 2007, p. 80-99.
    25.    Salantų dvaro ir valdos gyvenimas XVIII a. antrojoje pusėje, Lietuvos dvarai: kultūros ir šaltinių tyrinėjimai. Dailė: Acta Academium Artium Vilnensis, t. 47-48, sud. R. Butvilaitė, Vilnius: Dailės akademijos leidykla, 2008, p. 59-67.
    26.    The history of Vilnius old jewish cemetery at Šnipiškės in the period of the Grand Duchy of Lithuania, Lithuanian Historical Studies, 2007, Vilnius: LII leidykla, 2009, vol. 12, p. 63-92.
    27.    Senųjų Vilniaus žydų kapinių Šnipiškėse istorija Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais, Miestų praeitis, Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2009, nr. 2, CD-R.

    •  Recenzijos:
    1.    Išdavykas ar didvyris? (rec.: Henryk Wisner. Jonušas Radvila (1612-1655). Kėdainių šešėlyje, Serija: Biografijos, Iš lenkų k. vertė T. Bairašauskaitė, Vilnius: Vaga, 2000. - 310 p.; Henryk Wisner. Janusz Radziwiłł 1612-1655. Wojewoda Wileński hetman wielki Litewski, Warszawa: MADA, 2000. - 269 p., 8 p. iliustracijų), Kultūros barai, 2000, nr. 12.
    2.    Gintautas Sliesoriūnas. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė vidaus karo išvakarėse: didikų grupuočių kova 1690-1697 m. Vilnius: LII leidykla, 2000. 341 p.,Lithuanian Historical Studies, Vilnius: LII leidykla, 2001, vol. 6, p. 132-137; Lietuvos istorijos metraštis. 2001 metai, Vilnius: LII leidykla, 2002, p. 201-208; Biuletyn Historii Pogranicza, Białystok, 2002, nr. 3, p. 131-136.
    3.    Naujas Lietuvos Metrikos leidinys Lenkijoje (Metryka Litewska. Księga wpisów Nr. 131. Oprac. A.Rachuba, Warszawa: Wydawnictwo DiG, Instytut Historii PAN, 2001, 532 s., 500 egz.), Lietuvos Metrikos naujienos, 6 – 2002 [Lietuvos istorijos metraščio priedas], Vilnius: LII leidykla, 2003, p. 13-15, ISSN 1392-3390; tas pat rusų kalba: Новое издание Литовской Метрики в Польше,Новости Литовской Метрики, 6 - 2002, c. 16-19.
    4.    “Mindaugas Paknys, Vilniaus miestas ir miestiečiai 1636 m.: namai, gyventojai, svečiai, Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2006, 318 psl.”, Lietuvos istorijos metraštis, 2007/1, Vilnius: LII leidykla, 2008, p. 111-116.
    5.    Wilnianie. Żywoty siedemnastowieczne, Opracował, wstęp i komentarzami opatrzył David Frick, „Studium Europy Wschodniej“, Bibliotheca Europae Orientalis, T. XXXII, fontes 2, Warszawa, 2008, iš viso 704 psl., Lietuvos istorijos metraštis, 2009/1, Vilnius: LII leidykla, 2010, p. 135-143.

    Kontaktai
    el. paštas -
    Telefonas - 8 5 261 49 35

  • Miestų tyrimo skyrius

    Saulius Sarcevičius
    Skyriaus vedėjas, jaunesnysis mokslo darbuotojas

    Gimęs 1967 09 11, Vilniuje. 1988–1993 m. studijavo Vilniaus universiteto Istorijos fakultete. Nuo 1994 m. dirbo AB „Paminklų restauravimo institute“ archeologu. Nuo 2002 m. dirba Lietuvos istorijos institute.

    •    Pagrindinės mokslinių interesų kryptys:
    1.    Viduramžių miestų archeologija.
    2.    Statybinės keramikos tyrimai.

    •    Svarbiausios mokslinės publikacijos:
    1.    Vilniaus Žemutinės pilies šiaurinės gynybinės sienos tyrimai, Baltų archeologija, t. 1(8), Vilnius, 1996, p. 30–35.
    2.    Daktiloskopijos taikymas archeologinėje medžiagoje, Lietuvos archeologija, t. 18, Vilnius, 1999, p. 221–227.
    3.    Die Pfeifenwerkstatt des 17/18 Jahrhunderts in Vilnius, Knasterkopf, Band. 18 / 2005, S. 63-66.(Bendraautorius su A. Čivilyte ir L. Kvizikevičiumi).
    4.    Pypkių gamybos centras Vilniuje, Kultūros paminklai, Vilnius, 2005, t. 12, p. 26-41. (Bendraautorius su A. Čivilyte ir L. Kvizikevičiumi).
    5.    Vilniaus palaidojimų suvestinė archeologijos duomenimis, Vilniaus archeologijos atlasas,  Vilnius, 2006. Skaitmeninė laikmena.
    6.    Pinigų cirkuliacijos Lietuvoje bruožai 1915–1919 m., Istorija, Vilnius, 2008, t. 68, p. 30-42. (bendraautorius L.Kvizikevičius).
    7.    Vilniaus Gedimino prospekto pinigų lobis, Numizmatika, Vilnius 2008, t. 7-8(bendraautorius L. Kvizikevičius).
    8.    Dainų slėnio paslaptys, Lietuvos pilys, t. 4.

    •    Konferencijos, seminarai:
    1.    Graikija. Salonikai, 2002 09 24 – 29. ”8 th EAA annual meeting“. Pranešimo pavadinimas – Rities and rivers in Lithuania.
    2.    Rusija. Tverė, 2004 03 17 – 20. „Тверь, Тверская земля и сопредельные территории в эпоху средневековья“. Pranešimo pavadinimas – „Знаки на кирпичах из Вильнюса“.
    3.    Vokietija. Frankfurtas prie Oderio. 2005 04 04 –09 d.  Penktasis Vokietijos archeologų kongresas. Frankfurt am Oder. (bendraautoriai –A. Čivilytė, L. Kvizikevičius). Pranešimo pavadinimas - Die Pfeifenwerkstatt des 17./18. Jahrhunderts in Vilnius.
    4.    Lietuva, Dubingiai, 2006 11 17 – 18. „Leidiniui „Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje“ – 40 metų“. Pranešimo pavadinimas – Užupio koklių degimo krosnys Vilniuje.
    5.    Lietuva, Klaipėda, 2009 11 12-13d. II respublikinė mokslinė konferencija. Pranešimo pavadinimas -  Ankstyvojo Vilniaus genezės problema. (bendraautorė Oksana Valioniene).

    •    Mokslo taikomoji veikla:
    1.    Lietuva, 2007 m. Laidos Užupio radijai. Pranešimo pavadinimai - “Statybinės keramikos gamyba ir žaliavos telkiniai Vilniuje”, o  taip pat -  “Tabakas ir jo vartojimas Vilniuje.  Seniausias pypkių gamybos centras Rytų Europoje”.
    2.    Lietuva, Vilnius 2009 02 26 d..seminaras “Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato teritorijos tyrimai”. Pranešimo pavadinimas - Archeologinių tyrimų Kalnų parko teritorijoje apžvalga.
    3.    Lietuva, Vilnius 2009 03 12d,  “Marijos Gimbutienės skaitymai (VI)”. Pranešimo pavadinimas -  Vilniaus Kreivasis miestas (bendraautorius Gediminas Vaitkevičius).

    •    Mokslinės informacijos:
    1.    Archeologiniai tyrinėjimai Šv.Stepono bažnyčios šventoriuje Vilniuje,Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1992-1993 m., p. 214-215.
    2.    1994 m. archeologinių tyrinëjimų, vykdytų prie Vilniaus žemutinës pilies šiaurinës gynybinės sienos bei senojo Arsenalo kieme, apžvalga, Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1994-1995 m., p. 166-169.
    3.    Žvalgomieji archeologiniai tyrimai Biržų pilies vakarinio bastiono parakinės vietoje,Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1994-1995 m., p. 170-171.
    4.    Žvalgomieji archeologiniai tyrimai Vilniuje, Didžiojoje g. Nr. 32, Jėzuitų vienuolyno pagalbiniame pastate, Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1994-1995 m., p.221-222.
    5.    1995 m. žvalgomieji archeologiniai tyrimai Vilniuje, Arsenalo g. Nr. 3,Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1994-1995 m., p. 262-263.
    6.    Tyrinëjimai Vilniuje, Pranciškonų Švč. Mergelës Marijos ėmimo į dangų bažnyčios viduje ir šventoriuje, Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1996-1997 m., p. 352-355.
    7.    Žvalgomieji tyrinėjimai Vilniuje, Tilto gatvėje Nr. ½, Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1996-1997 m., p. 400-401.
    8.    1997 metų tyrinëjimai Vilniuje, Kosciuškos gatvėje Nr. 3, Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1996-1997 m., p. 401-402.
    9.    Žvalgomieji tyrinėjimai Vilniuje, Pilies ir Subačiaus gatvėse, Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1996-1997 m., p. 402-404.
    10.    Tyrinėjimai Vilniuje, Trakų gatvėje Nr. 2, Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1996-1997 m., p. 404-407.
    11.    Merkinės Piliakalnio papilio tyrinėjimai 1998 m., Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1997-1999 m., p. 110.
    12.    Kelmės dvaro tyrinėjimai 1999 m., Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1997-1999 m., p. 382-383.
    13.    Tyrinėjimai Vilniuje, Gedimino pr. Nr. 16/10 (preliminarūs duomenys),Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1997-1999 m., p. 460-462.
    14.    Tyrinėjimai Vilniuje, Pylimo – Rūdninkų g. kampe, Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1997-1999 m., p. 462-463.
    15.    Tyrinėjimai Vilniuje, Šv. Mykolo g.. Nr. 6. 1998 m., Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1997-1999 m., p. 463-464.
    16.    Tyrinėjimai Vilniuje, Tilto g. Nr. 19-27, 1999 m., Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1997-1999 m., p. 464-466.
    17.    Tyrinėjimai Vilniuje, Trakų g. Nr. 11, 1998 m., Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1997-1999 m., p. 466.
    18.    Tyrinėjimai Vilniuje, Užupio g. Nr. 3, 1998 m., Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1997-1999 m., p. 466-467.
    19.    Tyrinėjimai Vilniuje, Visų Šventųjų g. Nr. 5-4, 1999 m., Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1997-1999 m., p. 467-468.
    20.    Tyrinėjimai Vilniuje, J. Basanavičiaus g., Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2000 m., p. 170-171.
    21.    Žvalgomieji archeologiniai tyrinėjimai Vilniuje, Vingrių ir Užupio gatvėse,Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2000 m., p.
    22.    Siesikų dvarvietė, Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2001 m., p. 170-171.
    23.    Archeologiniai tyrinėjimai Vilniuje, Gedimino pr. Nr. 16/10, Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2001 m., p. 215-218.
    24.    Archeologiniai tyrinėjimai Vilniuje, požeminės automobilių aikštelės vietoje (Gedimino pr.), Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2002 m., p. 224-225.
    25.    Tyrinėjimai Vilniuje, Maironio g. 2, Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2003 m., p. 220-221.
    26.    Siesikų dvarvietė, Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2004 m., p. 154-155(bendraaut. L. Kvizikevičius).
    27.    Žvalgomieji tyrinėjimai Aukštaičių g. 2. (Vilnius), Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2004 m., p. 239-240 (bendraaut. L. Kvizikevičius).
    28.    Žvalgomieji tyrinėjimai  J. Basanavičiaus g. sklype 36. (Vilnius), Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2004 m., p. 240 (bendraaut. L. Kvizikevičius).
    29.    Žvalgomieji tyrinėjimai Gedimino pr. 20. 22, 24. (Vilnius), Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2004 m., p. 241-243 (bendraaut. L. Kvizikevičius).
    30.    Žvalgomieji tyrinėjimai A. Jakšto ir Kaštonų g. sankirtoje (Vilnius), Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2004 m., p. (bendraaut. L. Kvizikevičius).
    31.    Žvalgomieji tyrinėjimai Kalvarijų g. sklype 2 (Vilnius), Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2004 m., p. 244-246 (bendraaut. L. Kvizikevičius).
    32.    Žvalgomieji tyrinėjimai Malūnų g. sklypuose 4, 6 (Vilnius), Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2004 m., p. 246-249 (bendraaut. L. Kvizikevičius).
    33.    Žvalgomieji tyrinėjimai Totorių g. sklype 20 (Vilnius), Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2004 m., p. 249 (bendraaut. L. Kvizikevičius).
    34.    Žvalgomieji tyrinėjimai Vilniaus g.. sklype 31. (Vilnius), Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2004 m., p. 250-251 (bendraaut. L. Kvizikevičius).
    35.    Monetų ir asignacijų lobis iš Gedimino pr. Vilniuje, Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2004 m., p. 310-312 (bendraaut. L. Kvizikevičius).
    36.    Žvalgomieji tyrinėjimai Pumpėnų miestelyje, Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2005 m., p. 130-131 (bendraaut. L. Kvizikevičius).
    37.    Žvalgomieji tyrinėjimai Žvejų g. 3. (Klaipėda), Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2005 m., p. 253-254 (bendraaut. L. Kvizikevičius).
    38.    Žvalgomieji tyrinėjimai Ežero g. 7. (Trakai), Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2005 m., p. 313 (bendraaut. L. Kvizikevičius).
    39.    Tyrimai ir žvalgymai Valkininkuose, Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2005 m., p. 325-326 (bendraaut. L. Kvizikevičius).
    40.    Žvalgomieji tyrinėjimai Bokšto g. 6. (Vilnius), Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2005 m., p. 350-353 (bendraaut. L. Kvizikevičius).
    41.    Žvalgomieji tyrinėjimai J. Lelevelio g. / A. Vienuolio g. (Vilnius), Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2005 m., p. 353-354 (bendraaut. L. Kvizikevičius).
    42.    Žvalgomieji tyrinėjimai Lydos G. (Vilnius) 3, Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2005 m., p. 354-356 (bendraaut. L. Kvizikevičius).
    43.    Žvalgymai Totorių g. 22. (Vilnius), Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2005 m., p. 356-357 (bendraaut. L. Kvizikevičius).
    44.    Siesikų dvaro bokštas, Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2006 m., p. 219-221 (bendraaut. L. Kvizikevičius).
    45.    Žvalgymai Vilniuje, Vokiečių g. 20, Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2006 m., p. 245-247. (bendraaut. R. Jonaitis)
    46.    Žvalgomieji tyrinėjimai Žvejų g. 24 Klaipėdoje, Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2006 m., p. 337. (bendraaut. L. Kvizikevičius)
    47.    Žvalgomieji tyrinëjimai Plungės g. 2,2 A  Rietave, Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2006 m., p. 342-343. (bendraaut. L. Kvizikevičius)
    48.    Tyrinėjimai Karaimų g. 60 Trakuose, Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2006 m., p. 355-356. (bendraaut. L. Kvizikevičius)
    49.    Žvalgymai S. Moniuškos skvere Vilniuje, Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2006 m., p. 372-374. (bendraaut. L. Kvizikevičius)
    50.    Žvalgomieji tyrinėjimai Sodų g. 14 Vilniuje, Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2006 m., p. 381-384. (bendraaut. L. Kvizikevičius)
    51.    Žvalgomieji tyrimai Vytauto g. 4A  Šeduvoje, Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2006 m., p. 413-414. (bendraaut. L. Kvizikevičius)
    52.    Žvalgymai Vilniuje, Gedimino pr. 22, Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2006 m., p. 428-429. (bendraaut. R. Jonaitis)
    53.    Žvalgomieji tyrinėjimai Kalvarijų g. 2 Vilniuje, Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2006 m., p. 436-438. (bendraaut. L. Kvizikevičius)
    54.    Vingrių šaltinių aplinka Vilniuje, Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2006 m., p. 438-441. (bendraaut. L. Kvizikevičius)
    55.    Žvalgymai ir tyrinėjimai Vilniaus kalnų parko teritorijoje - Dainų slėnyje,Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2008 m., p.
    56.    Lentvario dvaro sodyba, Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2008 m., p. 244-246.
    57.    Pavermenio dvaro sodyba, Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2008 m., p.246-248.
    58.    Šv. Stepono bažnyčios Vilniuje šventorius, Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2008 m., p. 285-287.
    59.    Žvalgomieji tyrimai Žalioji g. 3, Trakai, Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2008 m., p. 381-382.
    60.    Žvalgymai Didžiojoje g. 25, Vilniuje, Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2008 m., p. 413-414.
    61.    Žvalgymai Pilies g., Vilniuje, Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2008 m., p.415.
    62.    Tyrimas Galvės g. 4 Trakuose, Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2008 m., p. 468-469.

    Kontaktai
    el. paštas -
    Telefonas - 8 5 261 29 18

  • Miestų tyrimo skyrius

    Oksana Valionienė
    Jaunesnioji mokslo darbuotoja, doktorantė

    Baigė Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros fakultetą. Specialybė – architektūra, miestų ir rajonų planavimas. Nuo 2003 metų dirba Lietuvos istorijos instituto Miestų tyrimų skyriuje.

    Pagrindinės mokslinių interesų kryptys:
    1.    Veikla: viduramžių miesto teorija, urbanistikos istorija;
    2.    Interesai: miestų archeologija, virtualus modeliavimas, programavimas, kompiuterinė grafika;
    3.    Individuali mokslinių tyrimų tema: “Vilniaus urbanistinė raida nuo miesto atsiradimo iki XVI a. vidurio”.

    Svarbiausios mokslinės publikacijos:
    •    Skaitmeniniai žemėlapiai:
    1.    Vilniaus archeologijos atlasas (skaitmeninė archeologinių tyrimų duomenų bazė), Vilnius, 2006, (bendraautoriai G. Vaitkevičius, S. Sarcevičius).
    2.    Vilniaus pirminio reljefo rekonstrukcija (skaitmeninis žemėlapis), Vilnius, Lietuvos istorijos instituto miestų tyrimų skyriaus archyvas, 2009.

    •    Straipsniai
    1.    Rekonstrukcijos šiuolaikinėje tradicionalistinėje architektūroje ir archeologijoje,Miestų praeitis, t. 1, 2004, psl. 81-124 (bendraautorius V. Vainilaitis).
    2.    Средневековая архитектура Вильнюса в контексте культурных влияний,Археология и история Пскова и Псковской земли, Псков, 2006, psl. 262-279 (bendraautorius R. Jonaitis).
    3.    Средневековый Вильнюс. Становление плановой структуры в 14-15 веках, Археология и история Пскова и Псковской земли, Псков. 2007, psl. 336-352.
    4.    The geomorphology of the Vilnia and the Environs of Vilnius, Geographia studia et dissertationes, Katowice, 2008, psl. 47-58 (bendraautoriai R. Morkūnaitė, G.Vaitkevičius).
    5.    Пространственная структура Вильнюса на основе анализа первичного рельефа, Археология и история Пскова и Псковской земли, Псков. 2008, psl. 435-445;
    6.    Vilniaus erdvinės struktūros raida XIV – XV a., Lietuvos  pilys, 2009, t. 4, p. 54 –61.

    •    Konferencijos, seminarai:
    1.    Rusija, Pskovas. 2005 m. Seminaras “Археология и история Пскова и Псковской земли.” Pranešimo tema – Cpeдневековая архитекура Вильнюса в контексте культурных влияний (bendraaurtorius R. Jonaitis);
    2.    Lietuva, Vilnius, 2005 metai. Tarptautinis seminaras “Археология и история Литвы и северо – запада России в раннем и позднем средневековье”. Pranešimo tema: “Vilniaus archeologijos atlaso pristatymas”
    3.    Международный российско – литовский семинар “Археология и история Литвы и северо – запада России в раннем и позднем средневековье”, Санкт-Петербург. 2006 m. Pranešimo tema: “Становление плановой структуры Вильнюса: геоморфологический аспект”;
    4.    Rusija, Pskovas. 2006 m. Археология и история Пскова и Псковской земли. Pranešimo tema: “Средневековый Вильнюс. Становление плановой структуры в 14-15 веках”;
    5.    Rusija, Pskovas. 2007 m. Археология и история Пскова и Псковской земли. Pranešimo tema: “Пространственная структура Вильнюса на основе анализа первичного рельефа”.
    6.    Vilniaus aplinkosaugos forumas, Vilnius, 2009 m. Pranešimo tema: “Vilniaus landšafto įtaka plano struktūrai XIV amžiuje“;
    7.    II-oji respublikinė mokslinė konferencija Viduramžių ir Naujųjų laikų miestietiškos kultūros tyrinėjimų aspektai (archeologijos duomenimis), Klaipėda, 2009 m. Pranešimo tema „Ankstyvojo Vilniaus genezės problema“, (bendraautorius S. Sarcevičius).

    Kontaktai
    el. paštas -
    Telefonas - 8 5 261 29 18

  • Etnologijos skyrius

    Lietuvos istorijos instituto Etnologijos skyrius yra vienas didžiausių etnologijos, antropologijos tyrimus vykdančių mokslo centrų Lietuvoje. Čia vyksta doktorantūros studijos ir tyrimai – pastaraisiais metais kartu su Vytauto Didžiojo ir Klaipėdos universitetais Lietuvos istorijos institutas dalyvauja jungtinėje etnologijos mokslo krypties mokslo doktorantūroje. Mokslininkai tyrinėja etnologijos ir antropologijos mokslo istoriją ir metodologiją, etninius procesus, lietuvių ir tautinių grupių etninę ir tautinę tapatybę, etniškumą ir nacionalizmą, bendruomenes, diasporas, giminystę, lytį ir šeimą, religingumą ir ritualus, kultūros istoriją ir paveldą, plėtoja regionų, vietų, deteritorizacijos, migracijos, paribių tyrimus. Etnologijos skyrius bendradarbiauja ir vykdo bendrus mokslinių tyrimų projektus su įvairių mokslo institutų ir universitetų mokslininkais, dalyvauja nacionalinėse ir tarptautinėse mokslinėse konferencijose, organizacijose, mokslo sklaidos projektuose. Ilgamečių etnografinių tyrimų rezultatas yra įdomus ir vertingas Etnologijos skyriaus rankraštynas.

    Etnologijos skyriaus pirmtakas buvo Archeologijos-etnografijos skyrius, įsteigtas 1952 m. Jam vadovavo doc. dr. Pranas Kulikauskas. 1962 m. Etnografijos skyrius atsiskyrė, pirmoji vadovė buvo prof. habil. dr. Angelė Vyšniauskaitė, vėliau, nuo 1969 m., – dr. Vitalis Morkūnas, nuo 1989 m. – dr. Petras Kalnius, nuo 1991 m. – prof. habil. dr. Irena Regina Merkienė. Jai vadovaujant 1996 m. Etnografijos skyrius buvo pavadintas Etnologijos skyriumi. 1997 m. skyriaus vadovu tapo prof. habil. dr. Vacys Milius, 2001 m. – dr. Žilvytis Šaknys, 2013 m. – dr. Vida Savoniakaitė. Leisti tęstiniai leidiniai Archeologiniai ir etnografiniai tyrinėjimai Lietuvoje (1970–1974), Etnografiniai tyrinėjimai Lietuvoje (1975–1994), tarpdalykinė monografijų, studijų, straipsnių serija Iš lietuvių kultūros istorijos (1958–1989) ir monografijų, studijų serija Lietuvos etnologija (1996–2002).

    Mokslininkai vykdo dvi mokslinių tyrimų programas: Socialinė sąveika ir kultūrinė raiška mieste: laisvalaikis, šventės ir ritualai (2012–2016, vadovas dr. Ž. Šaknys), joje tyrinėjamos miesto aktualijos; „Savas“ ir „kitas“ Lietuvoje: socialinės struktūros, kultūra, tapatybė (2012–2016, vadovė dr. V. Savoniakaitė), ja siekiama nagrinėti etniškumą, savą, kitą, tapatybę ir etnologijos, antropologijos mokslo istoriją.

    Nuo 2001 m. skyriuje kartą per metus leidžiamas mokslinis žurnalas Lietuvos etnologija: socialinės antropologijos ir etnologijos studijos (redakcinė kolegija: Vytis Čiubrinskas (vyriausiasis redaktorius), Auksuolė Čepaitienė, Jonathan Friedman, Orvar Löfgren, Jonas Mardosa, Žilvytis Šaknys, Danguolė Svidinskaitė (sekretorė)). Šis pakeitė ir pratęsia seriją Lietuvos etnologija.

    Nuo 2008 m. internete publikuota Lietuvos etnologijos ir antropologijos enciklopedija (http://etnologijos.istorija.lt; http://identitetas.mch.mii.lt), skirta Lietuvos tapatybei atskleisti.

  • Etnologijos skyrius

    Žilvytis Šaknys
    hum. m. dr., vyresnysis mokslo darbuotojas

    Gimė 1963 m. liepos 4 d. Vilniuje. 1986 m. baigė Vilniaus universitetą. 1986–1988 m. dirbo Lietuvos nacionaliniame muziejuje jaunesniuoju moksliniu bendradarbiu. Lietuvos istorijos institute dirba nuo 1988 m. 1996 m. apgynė humanitarinių mokslų daktaro disertaciją tema „Jaunimo gyvenimas Lietuvoje XIX a. pabaigoje ir XX a. pirmojoje pusėje: Brandos apeigos“). Nuo 2001 m. žurnalo Lietuvos etnologija. Socialinės antropologijos ir etnologijos studijos“ redkolegijos narys. Nuo 2005 m. žurnalų „Liaudies kultūra“ ir „Žiemgala“, nuo 2012 m. “Latvijas vēstures institūta apgāds” redkolegijos narys. Institute vykdomos programos “Socialinė sąveika ir kultūrinė raiška mieste: laisvalaikis, šventės ir ritualai” (2012-2016) vadovas. 3 doktorantų gynimo komitetų narys, 7 daktaro disertacijų oponentas. Vykdė ekspedicijas Lietuvoje, Lenkijoje, Latvijoje, Baltarusijoje.

    Pagrindinės mokslinių interesų kryptys:
    •    Lietuvos kaimo ir miestelių paauglių ir jaunimo bendrijų raiška ir tarpusavio sąveika etniniu, subkultūros ir lokaliniu aspektais,
    •    amžiaus antropologija,
    •    turizmo antropologija,
    •    etninė ir konfesinė tolerancija,
    •    Latvijos, Lenkijos, Baltarusijos lietuvių bendruomenės raiška,
    •    Lietuvos karaimų bendruomenė,
    •    etnologijos istorija,
    •    miesto etnologija.

    Svarbiausios mokslinės publikacijos:
    •    Monografijos ir studijos
    1.    Brandos apeigos Lietuvoje: XIX a. pabaigoje ir XX a. pirmojoje pusėje, Lietuvos etnologija, t. 1, Vilnius, 1996, 212 p.
    2.    Kalendoriniai ir darbo papročiai Lietuvoje XIX a. pabaigoje – XX a. pirmojoje pusėje. Jaunimo vakarėliai, Lietuvos etnologija, t. 7, Vilnius, 2001, 156 p.
    3.    Jaunimas ir Lietuva: Pietryčių Latvijos lietuvių bendruomenės perspektyvos; Jaunimo bendravimo papročiai XX amžiuje, R. Merkienė, R. Paukštytė - Šaknienė, V. Savoniakaitė, Ž. Šaknys. Pietryčių Latvijos lietuviai: tapatumo išraiška, etninės ir kultūrinės orientacijos, Vilnius: Versus aureus, 2005, p. 66–98; 127–143; 248–250; 253–254; 268–270; 273–274.
    4.    Įvadas; Jaunimo iniciaciniai ir kalendoriniai papročiai, R. Paukštytė-Šaknienė, V. Savoniakaitė, Ž. Šaknys, I. Šidiškienė. Lietuvos kultūra: Aukštaitijos papročiai, sud. Ž. Šaknys, Vilnius: LII leidykla, 2007, p. 9–16, 65–116.
    5.    Įvadas; Jaunimo iniciaciniai ir kalendoriniai papročiai, R. Paukštytė-Šaknienė, V. Savoniakaitė, Ž. Šaknys, I. Šidiškienė. Lietuvos kultūra: Dzūkijos ir Suvalkijos papročiai, sud. Ž. Šaknys. Vilnius: LII leidykla, 2009, p. 9-16, 64-110.
    6.    Įvadas; Jaunimo iniciaciniai ir kalendoriniai papročiai, R. Paukštytė-Šaknienė, V. Savoniakaitė, Ž. Šaknys, I. Šidiškienė. Lietuvos kultūra: Mažosios Lietuvos ir Žemaitijos papročiai, sud. Ž. Šaknys, Vilnius: LII leidykla, 2012, p. 9–16, 77–135.

    •    Sudaryti periodiniai leidiniai
    1.    Lietuvos etnologija. Socialinės antropologijos ir etnologijos studijos, 2011, nr. 11 (20), 212 p. Sudarytojas. Teminis numeris.
    2.    Народна творчість та етнологія. Lietuvos etnologija-Литовска етнологія. 2011, № 3, 108 p. Kijevas. Ukraina. Sudarytojas. Teminis numeris skirtas Lietuvai.

    •    Svarbiausi moksliniai straipsniai
    1.    Lietuvos kaimo jaunimo bendravimo formos XX a. 3–5 dešimtmečiais: Klasifikacija, Etnografiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1988 ir 1989 metais, Vilnius, 1990, p. 146–157.
    2.    Gegužinė: Esminiai šventės bruožai, Liaudies kultūra, 1991, nr. 2, p. 21–22.
    3.    Pirmoji jaunystės šventė: Konfirmacijos papročiai Klaipėdos krašte, Liaudies kultūra,1991, nr. 4, p. 16–17.
    4.    Vasario 16-oji Lietuvos kaime, Liaudies kultūra, 1992, nr. 1, p. 12.
    5.    Nematomi kaimo ir žmogaus saitai (Tarpukario kaimo jaunimo garbės suvokimas ir palaikymas), Liaudies kultūra, 1993, nr. 1, p. 21–22.
    6.    Lietuvos kaimo jaunimo brandos apeigų tipai (XIX a. pabaiga – XX a. pirmoji pusė), Lituanistica, 1993, nr. 4, p. 75–87.
    7.    Jaunimo laisvalaikio tradicijos ir inovacijos Lietuvoje (XX a. 3–4 dešimtmečiai), Etninė kultūra ir tautinis atgimimas, Vilnius, 1994, p. 140–151.
    8.    Pirmgimystės teisė Lietuvos kaimo jaunimo papročiuose (XIX a. antroji – XX a. pirmoji pusė), Lituanistica, 1994, nr. 4, p. 95–107.
    9.    Jaunų sambūriai (Iš Vakarų Lietuvos jaunimo papročių), Liaudies kultūra, 1994, nr. 1, p. 13–15.
    10.    Jaunimo bendravimas, Dieveniškės, Vilnius, 1995, p. 383–388, 521.
    11.    Įžegnotuvės, Lietuvininkų kraštas, Kaunas, 1995, p. 649–660.
    12.    Įrašymo į bernus apeigos: struktūra ir simbolika, Liaudies kultūra, 1996, nr. 6, p. 8–14.
    13.    Jaunimo brandos apeigos, Sintautai. Žvirgždaičiai, Vilnius, 1996, p. 295–301.
    14.    Vakarų ir Pietvakarių Lietuvos jaunimo bendravimo papročių regioniniai savitumai (XX a. I pusė), Vakarų Baltai: etnogenezė ir etninė istorija, Vilnius, 1997, p. 341–355.
    15.    Jaunimo bendrija: Socialinio aktyvumo kaita metų cikle (XIX a. II pusė – XX a. I pusė), Lituanistica, 1999, nr. 1 (37), p. 115–134.
    16.    Patalkių vakarėliai Lietuvoje, Etninė kultūra ir tapatumo išraiška, Vilnius, 1999, p. 149–159.
    17.    Pietų dzūkų jaunystė atkurtojoje Lietuvos Respublikoje: iniciaciniai ir kalendoriniai papročiai, Mūsų praeitis, 1999, nr. 6, p. 105–119.
    18.    Iš anykštėnų jaunimo papročių, Anykščiai XX amžiuje, Vilnius, 2000, p. 143–148.
    19.    Pietvakarių Latvijos lietuvių bendruomenės padėtis ir perspektyvos, Liaudies kultūra, 2000, nr. 1, p. 34–38.
    20.    Sambariai, Žiemgala, 2000, nr. 1, p. 2–7, 38, 39.
    21.    Šiaurės Lietuvos jaunimo gyvenimas (žiemos pramogos), Žiemgala, 2000, nr. 2, p. 6–10, 37–39.
    22.    Jaunimo neintensyvaus darbo savitumai (XIX a. pabaiga – XX a. pirmoji pusė), Lituanistica, 2002. nr. 1 (49), p. 42–56.
    23.    Pietryčių Latvijos lietuviai: kultūra, etniškumas ir bendraamžių bendrija, Lietuvos etnologija: socialinės antropologijos ir etnologijos studijos, 2001, nr. 1 (10), p. 231–250: Summary.
    24.    Jaunimas: papročiai, apeigos ir kasdienis gyvenimas XX a. Merkinės apylinkėse, Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis, Vilnius, 2002, t. 21, p. 173–194 [ santr. liet., angl.].
    25.    Jaunimo papročiai, Lydos krašto lietuviai, Vilnius, 2002, p. 215–223.
    26.    Kaimo jaunimo bendrija (XIX a. pabaiga – XX a.), Žemės ūkio mokslai, 2002, nr. 4 (priedas), p. 104–109.
    27.    Merkinės apylinkės: kultūrų sąveika ir turizmas, Lietuvos katalikų mokslo akademijos metraštis, Vilnius, 2002, t. 21, p. 261–284 [ santr. liet., angl.].
    28.    Pietvakarių Lietuvos sudėtinės jaunimo mišios, Liaudies kūryba, t. 5. Vilnius, 2002, p. 93–97.
    29.    Šiaurės Lietuvos jaunimo gyvenimas. Pavasario ir vasaros sambūriai ir pramogos, Žiemgala, 2002, nr. 1, p. 20–24, 57–59.
    30.    Jaunimo kalendoriniai papročiai tūkstantmečių sandūroje, Lietuvos katalikų mokslo akademijos suvažiavimo darbai. Lietuvių katalikų mokslo akademijos darbų priedas, 2003, t. 18, p. 165–176.
    31.    Kultūros elementų difuzija: šv. Valentino diena Lietuvoje, Liaudies kultūra, 2003, nr. 1, p. 21–25.
    32.    Senųjų jaunimo bendravimo tradicijų kaita XX a. pabaigoje, Liaudies kultūra, 2003, nr. 2, p. 15–18.
    33.    Kupolia, Mūsų kraštas, Vilnius, 2004, nr. 14, p. 71–74.
    34.    Lietuvos etnologijos šaltinių klasifikacija, Liaudies kultūra, 2005, nr. 1, p. 14–27. (Kartu su I. Šidiškiene, V. Savoniakaite, R. Šakniene, D. Svidinskaite).
    35.    Tarpukario lietuvių jaunimo etninė ir konfesinė tolerancija Lietuvoje, Lietuvos etnologija: socialinės antropologijos ir etnologijos studijos, 2004, nr. 4 (13), p. 135–158: santr. angl.
    36.    Etnologiczno-historyczny model stosunków litewsko-żydowskich w Republice Litwy 1918–1940 na przykładie młodzieży, Świat NIEpożegnany. A world we bade no farewell. Žydzi na dawnych ziemiach wschodnich Rzeczpospolitej w XVIII–XX wieku. Jews in the eastern territories of the Polish Republic (ed. Jasiewicz Krzyshtof), Warszawa; London, 2004, s. 418–427, 1050–1051.
    37.    Aukštaitijos jaunimo subregioninis tapatumas. Kartografinis tyrimas, Žiemgala, 2005, nr. 1, p. 20–22, 70, 71.
    38.    Kaimo ir miesto kultūrų sąveika Dzūkijos jaunimo papročių perspektyvoje, Lietuvių katalikų mokslo akademijos suvažiavimo darbai, Vilnius, 2005, t. 19, p. 647–656.
    39.    Jaunimo gyvenimo erdvė: Dviejų moterų patirtis, Tauragnai, Vilnius, 2005, p. 945–949.
    40.    Youth Communities in Lithuanian Villages: Activities and Gender Interaction, Lithuanus, 2005, vol. 51, no 4, p. 54–71.
    41.    „Kitoks laikas“ lietuvių jaunimo gyvenimo ritme, Lietuvos etnologija: socialinės antropologijos ir etnologijos studijos, 2005, nr. 5 (14), p. 35–52: santr. angl.
    42.    Aukštaičių kalendoriniai papročiai, Aukštaičių tapatumo paieškos. Straipsnių rinkinys, Kaunas: Žiemgalos leidykla, 2006, p. 89–100.
    43.    Punsko ir Seinų lietuvių jaunystė tarpukariu, Punsko ir Seinų krašto lietuvių etninio ir kultūrinio tapatumo bruožai, Punskas: Aušra, 2006, p. 78–105.
    44.    Jaunystė Šiaurės Lietuvos kaime, Papilė, Vilnius: Versmės, 2006, d. 2–3, p. 569–573. [PDF]
    45.    Lifestyle Pursued by Youth in Southeast Latvia and Northeast Lithuania, Vēsture: Avoti un cilvēki. Humanitārās fakultātes XVI starptautisko zinātnisko lasījumi materiāli. Vēsture X, Daugavpils: Daugavpils universitātes akadēmiskais apgāds „Saule“, 2007, lpp. 164–168.
    46.    Pirmoji Komunija ir Sutvirtinimo Sakramentas, Šiaurės Lietuvos kultūros paveldas. Papročiai, sud. ir ats. red. V. Didžpetris, Kaunas: Žiemgalos leidykla, 2007, p. 31-36. (kartu su Rasa Paukštyte Šakniene)
    47.    Jaunimo gyvenimo raiška, Šiaurės Lietuvos kultūros paveldas. Papročiai, sud. ir ats. red. V. Didžpetris, Kaunas: Žiemgalos leidykla, 2007, p. 51-80.
    48.    Šeimos gyvenimas, Šiaurės Lietuvos kultūros paveldas. Papročiai, sud. ir ats. red. V. Didžpetris, Kaunas: Žiemgalos leidykla, 2007, p. 107-136.
    49.    Lenkijos lietuvių jaunimas: Etninio ir pilietinio tapatumo raiška, Lituanistica, 2008, t. 54, nr. 2 (74), p. 55–68.
    50.    Etninis ir konfesinis tapatumas XX a. antrojoje pusėje ir XXI a. pradžioje: Lietuvos karaimų atvejis, Lietuvos etnologija. Socialinės antropologijos ir etnologijos studijos, 2008, nr. 8 (17), p. 69–92 (su D. Lapinskaite).
    51.    Vardadienis ir gimtadienis aukštaičių kultūroje: kartografinis tyrimas, Gimtasai kraštas. Praeities ir dabarties kultūros metraštis, 2008, nr. 1, p. 21–27.
    52.    Kultūros transmisijos problema Punsko apylinkėse, Etninės kultūros tradicijų tęstinumas ir iššūkiai šiuolaikinėje visuomenėje. Continuity and chalenges of ethnic culture in the modern society, Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2009, p. 87-95.
    53.    „Vietiniai“, „lenkiški“ ir „lietuviški papročiai“. Šiaurės Lenkijos ir Pietų Lietuvos jaunimo kultūra, Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis, Vilnius, 2010, t. 33, p. 155-172.
    54.    Спільнота сільської молоді в Литві: соціальне і культурне формування мужності та жіночності під час обрядодій річного календарного циклу, Народна творчість та етнологія 2011, № 3, p. 69–73.
    55.    Ieškant idėjų praeityje: etnologijos istorija ir dabartis, Lietuvos etnologija. Socialinės antropologijos ir etnologijos studijos, 2011, nr. 11 (20), p. 9–32.
    56.    Малая наука с большими проблемами институционализации. Размышляя об истории литовской этнологии, Матерiали до укрaïнськоï этнологiï. Збiрник наукових праць. Випуск 10(13). Киïв, 2011, с. 321-326.
    57.    Etnografiniai regionai Lietuvoje. Šiuolaikinio jaunimo požiūris, Tautosakos darbai, 2012, t. XLIII, p. 126-142.

    •    Metodinės priemonės
    1.    Jaunimo tarpusavio bendravimo papročiai, LMA. LII. Etnografinių klausimų lapas Nr.124, Vilnius, 1989.
    2.    Tautinės šventės ir įžymios datos, Lietuvos kaimo papročiai. Etnografinių klausimų rinkinys, Vilnius, 1989.
    3.    Šokių vakarai ir jų rengimas, Lietuvos kaimo papročiai. Etnografinių klausimų rinkinys, Vilnius, 1989.
    4.    Šokėjai ir jų amžius, Lietuvos kaimo papročiai. Etnografinių klausimų rinkinys, Vilnius, 1989.
    5.    Jaunimo tarpusavio bendravimas šokiuose, Lietuvos kaimo papročiai. Etnografinių klausimų rinkinys, Vilnius, 1989.
    6.    Šokių vakarų eiga, Lietuvos kaimo papročiai. Etnografinių klausimų rinkinys, Vilnius, 1989.
    7.    Jaunimo brandos apeigos ir išėjimo iš jaunimo bendrijos papročiai, LMA. LII. Etnografinių klausimų lapas Nr.137, Vilnius, 1990.
    8.    Atlaidai, LMA. LII. Etnografinių klausimų lapas Nr.139, Vilnius, 1990. Kartu su S. Gutautu.
    9.    Jaunimo tarpusavio bendravimo papročiai, LMA. LII. Etnografinių klausimų lapas Nr.143, Vilnius, 1990.
    10.    Jaunimo brandos apeigos, Kaimo papročiai ir żinija: Etnografinių klausimų rinkinys, Vilnius, 1991, p. 50-53.
    11.    Paauglių ir jaunimo bendrijų raiška ir tarpusavio sąveika: etninis, subkultūros ir lokalinis aspektai. Etnologinė anketa, Vilnius, 2002. 16 p.
    12.    Jaunimo tradicinio socialinio gyvenimo formos ir kaita XX s. II pusėje, Apie metodiką ir metodinės priemones. Medžiaga etnografinei praktikai, sud. J. Mardosa, Vilnius: Vilniaus pedagoginis universitetas, 2002, p.120-128.
    13.    Šv. Valentino diena, Apie metodiką ir metodinės priemones, Medžiaga etnografinei praktikai, sud. J. Mardosa, Vilnius: Vilniaus pedagoginis universitetas, 2002, p.129.
    14.    Užsienio lietuvių jaunimas ir Lietuva. Etnografinė anketa, Vilnius: Lietuvos istorijos institutas ir LR kultūros ministerija, 2009, 8 p.
    15.    Paauglių ir jaunimo bendrijų raiška ir tarpusavio sąveika: etninis, subkultūros ir lokalinis aspektai. Metodinė priemonė etnografiniams lauko tyrimams, Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, 2007, 12 p.
    16.    Jaunimo brandos apeigos, I. R. Merkienė (sud.) Šiokiadienių ir šventadienių etnografija. Etnografinių duomenų rinkimo pagrindai, Vilnius: Versmės leidykla, 2007, p. 116-119.
    17.    Užsienio šalių jaunimas ir Lietuva, I. R. Merkienė (sud.) Šiokiadienių ir šventadienių etnografija. Etnografinių duomenų rinkimo pagrindai, Vilnius: Versmės leidykla, 2007, p. 120-122.
    18.    Šokių vakarai ir jų rengimas, I. R. Merkienė (sud.) Šiokiadienių ir šventadienių etnografija. Etnografinių duomenų rinkimo pagrindai, Vilnius: Versmės leidykla, 2007 p. 133-135.
    19.    Šokėjai ir jų amžius, I. R. Merkienė (sud.) Šiokiadienių ir šventadienių etnografija. Etnografinių duomenų rinkimo pagrindai, Vilnius: Versmės leidykla, 2007, p. 136-137.
    20.    Jaunimo tarpusavio santykiai šokiuose, I. R. Merkienė (sud.) Šiokiadienių ir šventadienių etnografija. Etnografinių duomenų rinkimo pagrindai, Vilnius: Versmės leidykla, 2007, p. 137-139.
    21.    Šokių vakarų eiga, I. R. Merkienė (sud.) Šiokiadienių ir šventadienių etnografija. Etnografinių duomenų rinkimo pagrindai, Vilnius: Versmės leidykla, 2007, p. 139-140.
    22.    Šiuolaikinės vilniečių šventės šeimoje. Pirmoji dalis. Etnografinis klausimynas. Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2012, 16 p. (kartu su J. Mardosa, R. Paukštyte - Šakniene, I. Šidiškiene).
    23.    Šiuolaikinės vilniečių šventės šeimoje. Antroji dalis. Etnografinis klausimynas. Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2012, 16 p. (kartu su J. Mardosa, R. Paukštyte - Šakniene, I. Šidiškiene).

    Kontaktai
    el. paštas -
    Telefonas - 8 5 262 94 10

  • Etnologijos skyrius

    Auksuolė Čepaitienė
    hum. m. dr., vyresnysis mokslo darbuotojas

    Gimė 1953 m. Ukmergėje. 1973–1978 m. studijavo istoriją Vilniaus universiteto Istorijos fakultete, 1992–1997 m. – etnologiją doktorantūroje Vytauto Didžiojo universitete. 1997 m. Vytauto Didžiojo universitete (kartu su Lietuvos istorijos institutu) apgynė Humanitarinių mokslų srities etnologijos krypties daktaro disertaciją „Verpimas Lietuvoje: tradicinės liaudies kultūros likimas“. Etnologijos skyriuje dirba nuo 1989 m., 1998 – 2005 m. mokslo darbuotoja, nuo 2005 m. – vyresnioji mokslo darbuotoja.
    Etnologijos skyriaus vykdytos programos „Kultūrinių ir socialinių procesų dinamika: etnografinis ir etnologinis tyrimas“ (2002–2006) vadovė.
    Yra publikavusi monografiją ir sudariusi du leidinius, parašiusi 36 mokslinius straipsnius, dalyvavusi 30 (12 tarptautinių) konferencijose, išleidusi metodines priemones, parengusi kitų autorių publikacijas. Dalyvavo Europos Komisijos finansuojamame projekte 5FP QoL QLG7-2001-01668 „Viešasis genetikos supratimas: tarpkultūrinis ir etnografinis „naujosios genetikos“ ir socialinio tapatumo tyrimas“ (2002–2005).
    Nuo 2001 m. žurnalo „Lietuvos etnologija: socialinės antropologijos ir etnologijos studijos“ redkolegijos narė. EASA (Europos socialinių antropologų asociacija) narė.
    Pagrindinės mokslinių interesų kryptys:
    •    Kultūros kaita, tapatumas, giminystės ir socialinės organizacijos tyrimai, žinojimo antropologija, Lietuvos etnografija.

    Svarbiausios mokslinės publikacijos:
    •    Monografijos ir sudaryti leidiniai
    1.    Verpimas Lietuvoje: liaudies kultūros likimas, Vilnius: Diemedis, 2001, 312 p. – (Lietuvos Etnologija, t. 8).
    2.    Kasdienybė ir kultūra, Lietuvos etnologija: socialinės antropologijos ir etnologijos studijos, Auksuolė Čepaitienė, sud., 2006, nr. 5 (14).
    3.    Socialinė antropologija, etnografija ir biotechnologija, Auksuolė Čepaitienė, sud., 2010, Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 272 p.

    •    Straipsniai užsienio leidiniuose
    1.    Lithuanian National Symbols: Creation, Meaning and Power, Roots and Rituals: The Construction of Ethnic Identities, Ton Dekker, John Helsloot & Carla Wijers, eds, Amsterdam: Het Spinhuis, 2000, p. 465–476.
    2.    Making Tradition, Making a Nation, History, Culture and Language of Lithuania, Grzegorz Blaszczyk & Michal Hasiuk, eds, Poznan, 2000, p. 71–84.
    3.    Conflicting Memories: Personal Life Strategies and a Vision of a State, Times, Places, Passages: Ethnological Approaches in the New Millennium, Attila Paládi-Kovács, ed., Budapest: Akadémiai Kiadó, 2004, p. 279–292.
    4.    Imagining Assisted Reproductive Technologies: Family, Kinship and Local Thinking‘ in Lithuania, Jeanette Edwards & Carles Salazar, eds, European Kinship in the Age of Biotechnology, New York and Oxford: Berghahn Books, 2009, p. 29-44.
    5.    Children, Individuality, Family: Discussing Assisted Reproductive Technologies and Adoption in Lithuania, Diana Marre & Laura Briggs, eds, International Adoption: Global Inequalities and the Circulation of Children, New York and London: New York University Press, 2009, p. 208-222.

    •    Straipsniai Lietuvos leidiniuose
    1.    Vijoklinis akanto lapas lietuviškų prieverpsčių puošyboje, Lietuvos istorijos metraštis. 1990 metai, Vilnius, 1992, p. 89–94.
    2.    Etniškumas: stereotipų modeliavimas. Lietuvos patirtis, Liaudies kultūra, 1995, nr. 5, p. 10–12.
    3.    Sakraliniai motyvai liaudies dirbinių puošyboje, Lietuvių katalikų mokslo akademijos XVI suvažiavimo darbai, Vilnius, 1996, t. 16, p. 265–276.
    4.    Moterys kintančioje visuomenėje, Lietuvių katalikų mokslo akademijos XVII suvažiavimo darbai, Vilnius, 1999, t. 17, p. 525–534.
    5.    Atgaivinant etninį tapatumą: individas, simbolis, vieta, Lietuvos etnologija: socialinės antropologijos ir etnologijos studijos, 2001, nr. 1 (10), p. 167–198: santr. angl.
    6.    Giminystė ir socialinis bei kultūrinis tapatumas dabartinėje Lietuvos visuomenėje, Lietuvių katalikų mokslo akademijos suvažiavimo darbai, 2003, t. 18, p. 197–207: santr. angl.
    7.    Tekstas kaip šaltinis: teorinis aspektas ir tyrinėjimų praktika (parengė ir diskusijai vad. A. Čepaitienė), Lietuvos etnologija: socialinės antropologijos ir etnologijos studijos, 2003, nr. 3 (12), p. 129–166.
    8.    Įvadas į kasdienybės studijas: kasdienybė kaip kultūrą tvarkanti erdvė, Lietuvos etnologija: socialinės antropologijos ir etnologijos studijos, 2006, nr. 5(14), p. 11–26: santr. angl.
    9.    Seeing ‘region’ from inside: The case of participation at the international project ‘Public Understanding of Genetics’, Acta Historica Universitatis Klaipedensis XII, Studia Anthropologica, 2006, nr. 1(1), p. 29–37.
    10.    Antropologinis biotechnologijos tyrimas ir teorinės paradigmos paieškos Lietuvoje, Auksuolė Čepaitienė, sud., Socialinė antropologija, etnografija ir biotechnologija, 2010, Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, p. 221-241.
    11.    Giminystės idėja ir paveikslas: genealoginis mąstymas Lietuvoje, Lietuvos etnologija: socialinės antropologijos ir etnologijos studijos, 2010, nr. 10(19), p. 11-36.
    12.    Tapatumas, administravimo filosofija ir kultūros intymumas, Liaudies kultūra, 2010, nr. 6(135), p. 1-5.
    13.    Etnologijos (etnografijos) ištakos ir valstiečio atradimas Lietuvoje XVIII a. pabaigoje – XIX a. pradžioje, Lietuvos etnologija: socialinės antropologijos ir etnologijos studijos, 2011, nr. 11(20), p. 69-91.

    •    Straipsniai kituose mokslo leidiniuose
    1.    Dar kartą apie verpimą verpstuku, Etnografiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1988 ir 1989 metais, Vacys Milius ir kt., red., Vilnius, 1990, p. 87–96.
    2.    Moterys „ant savęs“ gyvenančios Žemaičių Kalvarijoje, Žemaičių praeitis, Adomas Butrimas, red., Vilnius, 1993, t. 2, p. 221–228.
    3.    Tautiniai simboliai Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių rankdarbiuose, Etninė kultūra ir tautinis atgimimas, Regina Merkienė, red., Vilnius, 1994, p. 152–160.
    4.    Paukščio įvaizdis verpsčių puošyboje, Dangaus ir žemės simboliai, Algirdas Gaižutis ir kt., red., Vilnius, 1995, p. 201–219.
    5.    Liaudies menas ir tautinio tapatumo kūrimas, Primityvumas mene, Teresė Jurkuvienė, sud., Vilnius: Gervelė, 1999, p. 106–133.
    6.    Giminystės reikšmė: vienos šeimos atvejis, Raguva, Romaldas Samavičius, sud., Vilnius: Versmė, 2001, p. 718–725.
    7.    Verpalų gamyba ir paruošimas audimui, Lydos krašto lietuviai, Norbertas Vėlius ir kt., sud., Kaunas: Poligrafija ir informatika, 2002, t. 1, p. 271–288.
    8.    Stojant į Europos Sąjungą: sociokultūriniai politinės perspektyvos aspektai, Europos idėja Lietuvoje: istorija ir dabartis, Darius Staliūnas, sud., 2002, p. 207–221.
    9.    Dvaro kaip gimtosios vietos atkūrimas. Dominyko Pliaterio atvejis, Dvaras modernėjančioje Lietuvoje: XIX a. II pusė – XX a. I pusė, Giedrė Jankevičiūtė, Dangiras Mačiulis, sud., Vilnius: E. Karpavičiaus leidykla, 2005, p. 129–142.
    10.    Lietuvių liaudies menas: valstietiškosios kasdienybės poetika ir įprasminimas, Adomas Butrimas, Rūta Janonienė, Tojana Račiūnaitė, sud., Lietuva 1009-2009, Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2009, p. 435-441.

    Kontaktai
    el. paštas -
    Telefonas - 8 5 262 94 10

  • Etnologijos skyrius

    Darius Daukšas
    soc. m. dr., mokslo darbuotojas

    1995–2001 m. studijavo istoriją Vilniaus universiteto Istorijos fakultete. 2000 m. stažavosi Lundo universitete (Švedijoje) Socialinės antropologijos katedroje. 2002–2004 m. dirbo Europos Sąjungos finansuotame projekte QLG7-2001-01668: „Viešasis genetikos supratimas: tarpkultūrinis ir etnografinis „naujosios genetikos“ ir socialinio tapatumo tyrimas“. 2010 m. apgynė daktaro disertaciją tema: iššūkiai pilietybei ir etniškumui šiuolaikinėje Lietuvoje: Lietuvos tautinių mažumų ir Lietuviškos migracijos atvejai (Vytauto Didžiojo universitete).
     
    Pagrindinės mokslinių interesų kryptys:
    •    Etniškumas, nacionalizmas, migracija, pilietybė.


    Svarbiausios mokslinės publikacijos:
    •    Straipsniai
    1.    Tarp tradicijos ir modernybės: lietuvių gyvenimo stiliaus kaita tarpukariu, Liaudies kultūra, 2004, nr. 4, p. 26–33.
    2.    Tautinio tapatumo tyrimų teorinės problemos: antropologinė perspektyva, Filosofija, Sociologija, 2006, nr. 2, p. 2–7.
    3.    Punsko lietuvių etninis ir nacionalinis tapatumas, Punsko ir Seinų krašto lietuvių etninio ir kultūrinio tapatumo bruožai, sud. Petras Kalnius, Punskas: Aušra, 2006, p. 7–22.
    4.    Defining Belonging: Citizenship as a Form of Ethnic Inclusion and Exclusion: The Case from Post-Soviet Lithuania, Acta Historica Universitatis Klaipediensis, Studia Anthropologica - II “Defining Region: Baltic Area Studies from Sociocultural Anthropology and Interdisciplinary Studies: 2007, t. 13, p. 71–79.
    5.     The Transmission of Ethnicity: Family and State - a Lithuanian Perspective, Race, Ethnicity and Nation: Perspectives from Kinship and Genetics, Peter Wade (ed.), Oxford & New York: Berghahn Books, 2007, p. 145–169. (2009 antrasis leidimas).
    6.    Pase įrašytoji tapatybė: Šalčininkų lenkų etninio/nacionalinio tapatumo trajektorijos, Lietuvos etnologija: socialinės antropologijos ir etnologijos studijos, 2008, nr. 8 (17), p. 53-68.
    7.    Etniškumo konstravimas Lietuvoje: genetika, pilietybė ir kultūra, Socialinė antropologija, etnografija ir biotechnologija, sud. Auksuolė Čepaitienė, Vilnius: LII leidykla, 2010, p. 83–104.
    8.     Dominuojantis nacijos, teritorijos ir valstybės diskursas lietuviškoje 1988-1991 m. periodikoje, Liaudies kultūra, 2011, nr. 5, p. 7-16.
    9.     Етнічна належність у генетиці: литовський випадок, Народна творчiсть та етнографiя, 2011, nr. 3, p. 30-33.
    10.     Būti lietuviu čia ir ten: migrantų iš Lietuvos Norvegijoje atvejis, Lietuviškasis identitetas šiuolaikinės emigracijos kontekstuose, sud. Vytis Čiubrinskas. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas, 2011, p. 119-139.
    11.    Lietuvos lenkai: etninio ir pilietinio identiteto konstravimas ribinėse zonose, Lietuvos etnologija; socialinės antropologijos ir etnologijos studijos, 2012, nr. 12 (21), p. 167-193.


    •    Pranešimai konferencijose (2005-2012)
    1.      Pranešimas “Defining Belonging: Citizenship as a Form of Ethnic Inclusion and Exclusion; The Cases from Post-Soviet Estonia, Latvia and Lithuania” skaitytas tarptautinėje konferencijoje “Defining Region: Baltic Area Studies from Sociocultural Anthropology and Interdisciplinary Perspectives” (Klaipėda) 2005 m. gegužės 19 – 21 d.
    2.  Pranešimas “Kodėl tyrinėjant etniškumą yra reikšminga genetika” skaitytas Lietuvos istorijos instituto ir Vilniaus universiteto organizuotoje tarptautinėje konferencijoje: „Antropologija, etnografija ir biotechnologija“ (Vilnius) 2007 m. rugsėjo 12 – 14 d.
    3.      Pranešimas: “Lithuanians in Norway and England: Transnational Perspective”; CULCOM programos (Oslo universitetas) organizuotame seminare-paskaitoje. (Oslas) 2009 kovo 23 d.

    •    Kita
    Lietuvos mokslų akademijos pagyrimo raštas už 2009 m. „Jaunųjų mokslininkų darbų konkursui“ pateiktą straipsnių seriją „Etniškumo ir pilietybės problematika: teorija ir etnografiniai tyrimai“. 2010 vasario 23 d.

    Kontaktai
    el. paštas -
    Telefonas - 8 5 262 94 10

  • Etnologijos skyrius

    Petras Kalnius
    hum. m. dr., buvęs vyresnysis mokslo darbuotojas

    Gimė 1948 m. Kretingos r., Vaineikių-Medsėdžių k. 1972 m. baigė Vilniaus universiteto Istorijos fakultetą. 1972–1975 m. dirbo Kėdainių kraštotyros muziejuje bei Kultūros ministerijos Mokslinėje metodinėje kultūros paminklų apsaugos taryboje. 1975–1986 m. – Lietuvos istorijos instituto vyresnysis laborantas, jaunesnysis mokslinis bendradarbis, 1986–1989 m. – mokslinis bendradarbis, 1989–1991m. – šio instituto Etnografijos skyriaus vedėjas, nuo 1991 m. iki 2002 m. – vyresnysis mokslinis bendradarbis, nuo 2002 m. – vyresnysis mokslo darbuotojas. 1984 m. Gudijos Mokslų akademijos Menotyros, etnografijos ir folkloro institute apgynė istorijos mokslų kandidato disertaciją tema „Dabartnė Lietuvos pramonės dirbančiųjų šeima“. Lietuvos mokslo taryba mokslinį laipsnį nostrifikavo 1993 m. 1990-1994 m. žurnalo „Lituanistica”, nuo 2001 m. tęstinio leidinio „Etninė kultūra”, nuo 2005 m. mokslinio žurnalo „Vilniaus istorijos metraštis“, nuo 2007 m. tęstinio leidinio „Šiaurės Lietuvos kultūros paveldas“, nuo 2008 m. žurnalo „Gimtasai kraštas”, „Lietuvos etnologijos ir antropologijos enciklopedijos” (Vilnius, 2011), monografijų serijos „Lietuvos etnologija” 1-9 t.  redkolegijų narys.  

    Pagrindinės mokslinių interesų kryptys:
    •    Etniniai procesai Lietuvoje XIX–XX a.
    •    Lietuvos gyventojų modernioji šeima
    •    Lietuvos tautinės mažumos
    •    Dabartinė lietuvių regioninė savimonė
    •    Etniniai santykiai
    •    Etniškumas, etnodemografija

    Svarbiausios mokslinės publikacijos:
    •    Knygos
    1.    Lietuvos TSR pramonės darbininkų kultūros ir šeimos etnografinės problemos, Vilnius: Mokslas, 1983 (bendraautorius).
    2.    Современная семья работников промышленности Литовской ССР: Автореферат диссертации на соискание ученой степени кандидата исторических наук, Минск, 1984.
    3.    Šiuolaikinė Lietuvos TSR miesto gyventojų šeima, Vilnius: Mokslas, 1988.
    4.    Lietuvių šeima ir papročiai, Vilnius: Mintis, 1995 (bendraautorius).
    5.    Lietuvos etnologija. T. 5: Etniniai procesai pietryčių Lietuvoje XX a. antojoje pusėje, Vilnius, 1998.
    6.    Statistikos taikymas etnologijoje, Kaunas, 1999 (Metodinė priemonė studentams).
    7.    Punsko ir Seinų krašto lietuviai: etninio ir kultūrinio tapatumo bruožai, Punskas, 2006 (sudarytojas).
    8.    A. Vyšniauskaitė, P. Kalnius, R. Paukštytė-Šaknienė. Lietuvių šeima ir papročiai. - Antras papildytas leidimas, Vilnius: Mintis, 2008, 557 p.
    9.    Žemaičiai XX a. – XXI a. pradžia, Vilnius: Mintis, 2012, 444 p.
    10.    Homo narrans: folklorinė atmintis iš arti,  Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto leidykla, 2012, 523 p. (bendraautorius).


    •    Straipsniai recenzuojamuose Lietuvos ir užsienio leidiniuose
    1.    Lietuvos pramonės įmonių dirbančiųjų santuoka ir šeima socializmo laikotarpiu (1. Šeimos sukūrimo ypatumai), Lietuvos TSR Mokslų akademijos darbai, serija A, 1982, t. 1 (78), p. 85–93.
    2.    Lietuvos pramonės įmonių dirbančiųjų santuoka ir šeima socializmo laikotarpiu (2. Socialinės-demografinės sutuoktinių charakteristikos), Lietuvos TSR Mokslų akademijos darbai, serija A, 1982, t. 2 (79), p. 49–60.
    3.    Dvikalbystės klausimai etnografiniuose tyrinėjimuose, Lietuvių kalbotyros klausimai. Kalbų ryšiai ir sąveikos, t. XXVIII , Vilnius, 1989, p. 143–148.
    4.    Dorovinis tautiškai mišrių šeimų vertinimas, Liaudies kultūra, 1991, nr. 4, p. 4–6.
    5.    Etnografijos ir kitų humanitarinių mokslų tarpinių sričių plėtojimo Lietuvoje reikmės ir perspektyvos, Lituanistica, 1992, nr. 4 (12), p. 4–9.
    6.    Lietuvos miesto gyventojų šeimos švenčių inovacijos, Liaudies kultūra, 1994, nr. 4, p. 6–9.
    7.    Ethnic Compound Families in Lithuania and Consequences of their Assimiliation, Changes of Identity in Modern Lithuania, Vilnius, 1996, p. 167–183.
    8.    Dabartinės etninių procesų tendencijos pietryčių Lietuvoje, Lietuvių katalikų mokslo akademijos suvažiavimo darbai, Vilnius, 1996, t. 18, p. 355–363.
    9.    Etninio ir etnografinio savitumų prieštaravimas dabartinėje Lietuvoje (Etnologiniai pamąstymai žemaičių klausimu), Liaudies kultūra, 1997, nr. 4, p. 9–15.
    10.    The Natural Assimilation of National Minorities in Lithuania during the 2nd Half of the 20th Century, Cultural Pluralism and Culture of Peace, Vilnius, 1998, p. 104–110.
    11.    Ethnic Assimilation and Ethnodemographic Changes in South-Eastern Lithuania in the Late Twentieth Century, Lithuanian Historical Studies, Vilnius, 1998, vol. 3, p. 136–152.
    12.    Pakeliui į etnokultūrinį tapatumą, Darbai ir dienos, Kaunas, 1999, t. 11 (20), p. 215–226.
    13.    Lietuvių ir lenkų asimiliacija Lietuvoje XX amžiuje, Liaudies kultūra, 1999, nr. 4, p. 17–26.
    14.    Tautinių mažumų integracijos į dabartinę Lietuvos visuomenę bruožai, Lietuvių katalikų mokslo akademijos XVII suvažiavimo darbai, Vilnius, 1999, t. 17, p. 373–386.
    15.    Etninės kultūros raiška posovietinėje Lietuvos visuomenėje, Liaudies kultūra, 2001, nr. 2, p. 10–19.
    16.    Vision de la région ethnographique en tant qu’unité administrative dans la Lituanie contemporaine, Folk Culture at the Beginning of the 3rd Millenium, Vilnius, 2002, p. 41–51.
    17.    „Paslėptieji“ etnodemografiniai pokyčiai Lietuvoje XIX a. antrojoje pusėje – XX a pirmojoje pusėje, Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis, Vilnius, 2002, t. 21 p. 475–497.
    18.    Gyventojų migracijos ir subjektyviųjų veiksnių įtaka antroponimų kaitai XIX a., Liaudies kultūra, 2002, nr. 4, p. 22–29.
    19.    „Kitokie“ tarp „savų“: Lietuvos etnografinių grupių stereotipai, Lietuvos etnologija, 2002, nr. 2 (10), p. 23–52.
    20.    Lietuvių tautos demografinės ir etnokultūrinės raidos bruožai XIX–XX a., Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis, 2003, t. 22, p. 475–497.
    21.    Liturginių metų laikų paisymas rengiantis vedyboms kaip konfesinės tapatybės išraiška, Lietuvių katalikų mokslo akademijos suvažiavimo darbai, Vilnius, 2003, t. 18, kn. 1, p. 177–195.
    22.    Teritorijos administravimas ir lokalinių kultūrų apsauga: Lietuva ES šalių kontekste, Liaudies kultūra, 2004, nr. 2, p. 5–16.
    23.    Lokalinių kultūrų apsauga – alternatyva savivaldos regionų kūrimui, Lietuvos regioninė politika ir teritorinės sandaros tobulinimas (straipsnių rinkinys), Vilnius, 2004, p. 56–67.
    24.    Vilniaus gubernijos lietuvių XIX a. demografinė depopuliacija: mitas ar realybė?, Liaudies kultūra, 2004, nr. 3, p. 15–26.
    25.    Etnologija Lietuvių katalikų mokslo akademijos XIX suvažiavime, Lietuvos etnologija, 2004, nr. 4 (13), p. 188–191.
    26.    Stačiatikybės protegavimas Vilniaus gubernijoje kaip etninių procesų veiksnys, LKMA Suvažiavimo darbai, Vilnius, 2005, t. 19, p. 587–612.
    27.    Etniškumo respektavimas šeimoje ir visuomenėje, Punsko ir Seinų krašto lietuviai: etninio ir kultūrinio tapatumo bruožai, Punskas, 2006, p. 28–62.
    28.    Pratarmė straipsnių rinkiniui, Punsko ir Seinų krašto lietuviai: etninio ir kultūrinio tapatumo bruožai, Punskas, 2006, p. 4–9.
    29.    Regioninių kultūrų apsaugos idėjos Lietuvoje, LKMA Metraštis, t. XX, Vilnius, 2006, p. 129–157.
    30.    Aukštaitiškumas lietuviškosios tapatybės kontekste, Aukštaičių tapatumo paieškos, Kaunas, 2006, p. 66–88.
    31.    Etnokultūrinė laikysena kaip tapatumo saugos būdas: Punsko ir Seinų krašto lietuviai, LKMA Metraštis, 2006, t. XXIX, p. 57–69.
    32.    Žiemgalos klausimo aktualumas: tapatumo kūrimas ar pažinimo aspiracijos?, Žiemgala, 2006, nr. 2, p. 4–11.
    33.    Aukštaitijos ir Žemaitijos paribio vietinių gyventojų savimonė, Lietuvos etnologija. Socialinės antropologijos ir etnologijos studijos, 2006, nr. 6 (15), Vilnius, 2007, p. 95–121: santr. angl.
    34.    Regioninių tapatumų judėjimo prieštaros dabartinėje Lietuvoje, Lituanistica, 2007, nr. 3 (71), p. 92–112.
    35.    Vilnius lietuvių etnografinėje tipologijoje, Vilniaus istorijos metraštis, 2007, nr. 1 (1), p. 161–175.
    36.    Žemaičių etniškumas: esamas ar konstruojamas?, Tautosakos darbai, 2007, t. XXXIV, p. 15–31.
    37.    Challenges Faced by the Lithuanian State from Regional Identities, Journal of Ethnology and Folkloristics, Tartu, 2007, Vol. 1, p. 101–113.
    38.    Neries vidurupio lietuviai nuo K. Tiškevičiaus ekspedicijos iki mūsų dienų, Liaudies kultūra, 2008, nr. 1, p. 16–20.
    39.    Žemaičių etniškumas: esamas ar konstruojamas?, Tautosakos darbai, Vilnius, 2007, t. XXXIV, p. 15-31.
    40.    Etninės kultūros samprata Norberto Vėliaus darbuose, Tautosakos darbai, Vilnius, 2008, t. XXXVI, p. 37-50.
    41.    Į modernią Lietuvą – su etnine savimone, Gimtasai kraštas, 2008, nr. 1, p. 40-55.
    42.    Kai savas tampa svetimas, Lietuvių tauta, Vilnius, 2009, kn. 11, p. 117-126.
    43.    Žemaičių etniškumo sampratos XIX a. šaltiniuose (1. Žemaičiai ne žemaičių akimis: XIX a. pradžia), Liaudies kultūra, 2010, nr. 1, p. 26-33.
    44.    Žemaičių etniškumo sampratos XIX a. šaltiniuose (2. Nuo žemaičių kultūrinio sąjūdžio iki XIX a. pabaigos), Liaudies kultūra, 2010, nr. 2, p. 14-22.
    45.    Субетнiчна iдентичнiсть як фактор формування регiональної полiтики в сучаснiй Литвi, Народна творчiсть та етнологiя (Kиїв), 2011, Nr. 3, p. 28-32.
    46.    Žemaičių kalbinis prisitaikymas kaip sociokultūrinis reiškinys, Liaudies kultūra, 2012, Nr. 6, p. 10-22.   

    •    Straipsniai kituose mokslo leidiniuose
    1.    Kai kurie Lietuvos VRE dirbančiųjų šeimos narių tarpusavio santykių klausimai, Etnografiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1975–1976 m., Vilnius, 1977, p. 186–205.
    2.    Lietuvos VRE dirbančiųjų šeimos struktūra ir sudėtis, Jaunųjų istorikų darbai, Vilnius, 1978, t. 2, p. 174–183.
    3.    Lietuvos pramonės darbininkų šiuolaikinės šeimos etninių orientacijų klausimai, Jaunųjų istorikų darbai, Vilnius, 1980, t. 3, p. 74–76.
    4.    Vilniaus ir Kauno gyventojų mišrios santuokos 1947–1977 metais, Etnografiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1979 ir 1980 metais, Vilnius, 1981, p. 114–119.
    5.    Etniniu atžvilgiu mišrių santuokų dinamikos ypatumai Vilniuje ir Kaune 1947–1977 metais, Jaunųjų istorikų darbai, Vilnius, 1982, t. 4, p. 57–60.
    6.    Etninės endogamijos savitumai skirtinguose miesto gyventojų socialiniuose sluoksniuose, Etnografiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1981 ir 1982 metais, Vilnius, 1983, p. 134–137.
    7.    Vilniaus gyventojų kalbinės orientacijos, Etnografiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1983–1984 metais, Vilnius, 1985, p. 94–97.
    8.    Некоторые этнодемографические характеристики современной городской семьи Литовской ССР, Тезисы докладов всесоюзной научной конференции, Махачкала, 1985, с. 132–135.
    9.    Varėnos rajono tarybinio laikotarpio tautiškai mišrios santuokos, Alytaus miesto ir apylinkių istorijos bruožai, Vilnius, 1989, p. 127–132.
    10.    Изучение межнациональных браков в Литовской ССР, Этнокультурные традиции и современность, Вильнюс, 1989, с. 164–170.
    11.    Средства массовой информации в современной сельской семье, Современная сельская семья в Литовской ССР, Москва, 1989, с. 125–148.
    12.    Kai kurie Lietuvos lenkų tautinės asimiliacijos ypatumai, Etnografiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1988 ir 1989 metais, Vilnius, 1990, p. 216–224.
    13.    Etninė kultūra ir gyvenimo būdo desovietizacija, Lietuvos kultūros kongresas, Vilnius, 1991, p. 151–155.
    14.    Demografinių pokyčių įtaka tautinei asimiliacijai okupuotoje Lietuvoje, Šeima ir tautos dabartis, Vilnius, 1991, p. 81–85.
    15.    Vatušių kaimo gyventojų šeimos socialinės-demografinės charakteristikos, Rietavas, Vilnius, 1992, p. 408–416.
    16.    Tautiškai mišrių šeimų vaidmuo dabartiniame Vilniaus krašto gyventojų asimiliacijos procese, Lietuvos Rytai, Vilnius, 1993, p. 321–327.
    17.    Etninės savimonės vaidmuo dabartiniame lietuvių tautiniame atgimime, Etninė kultūra ir tautinis atgimimas, Vilnius, 1994, p. 15–31.
    18.    Dabartinė etninė Dieveniškių apylinkės padėtis (etnosociologinės apklausos duomenimis), Dieveniškės, Vilnius, p. 207–224.
    19.    Lietuvių šeima amžių tėkmėje, Prizmė, 1996, nr. 2, p. 3–5.
    20.    Individo etnizacija – viena iš socializacijos formų, Lietuva socialinių pokyčių erdvėje, Vilnius, 1996, p. 16–24.
    21.    Etniškumo vieta visuomenėje – etninės kultūros išlikimo veiksnys, Etninė kultūra atkurtoje Lietuvos Respublikoje, Vilnius, 1997, p. 23–26.
    22.    Pietryčių Lietuvos gyventojų aspiracijos švietimo srityje, Etninė kultūra ir tapatumo išraiška, Vilnius, 1999, p.107–114.
    23.    Rytų Lietuvos lietuviai ir etninės asimiliacijos procesas, Etninė kultūra ir tapatumo išraiška, Vilnius, 1999, p. 115–122.
    24.    Izidoriaus Butkevičiaus ekspedicijų medžiaga Lietuvos istorijos instituto Etnologijos archyve, Mūsų praeitis, Vilnius, 2001, nr. 7, p. 130–133.
    25.    Apie įvairius požiūrius į etnokultūrinius regionus ir galimus jų ribų nustatymus, Etninė kultūra, Vilnius, 2001, nr. 1, p. 56–57.
    26.    Švenčių rekonstrukcija – vienas platesnės temos klausimas, Liaudies kūryba, Vilnius, 2002, t. 5, p. 413–416.
    27.    Lietuva, Žemaitija, regionai, Kultūros aktualijos, 2002, nr. 2 (25), p. 4–6; Nr. 3 (26), p. 10–13.
    28.    Dėl tradicinių verslų ir amatų klasifikacijos, Etninė kultūra 2004, Vilnius, 2005, p. 78–79.
    29.    Sūduvos ir Suvalkijos tapatumo klausimas, Etninė kultūra 2005, Vilnius, 2006, p. 41–47.
    30.    Šilališkių žemaitiškasis identitetas, Šilalės kraštas, t. VII. Šilalės valsčius, Vilnius, 2006, p. 513–526.
    31.    Regioniniai kultūros centrai – lokalinių kultūrų apsaugos institucijos, Kultūros aktualijos, 2006, nr. 3 (50), p. 13–16, nr. 4 (51), p. 21–22.
    32.    Etninė kultūra ir jos plėtra dabarties visuomenėje, Lietuvos etnologija, 2005, nr. 5 (14), p. 245–248.
    33.    Seinų krašto lietuvių etninis ir kultūrinis tapatumas, Lietuvos etnologija, 2007, nr. 7 (16), Vilnius, 2007, p. 204–210.
    34.    Miesto etnografijos tyrinėtoją prisimenant (Antano Daniliausko 80 – osioms gimimo metinėms), Lietuvos etnologija, 2006, nr. 6 (15), p. 251–254.
    35.    Angelė Vyšniauskaitė (1919 05 15 – 2006 07 09). Nekrologas, Lietuvos etnologija, 2006, nr. 6 (15), p. 255–258.
    36.    Profesorė Angelė Vyšniauskaitė (1919–2006). Nekrologas, LKMA metraštis, 2006, t. XXIX, p. 223–227.
    37.    Asimiliacija, Lietuvos etnologijos ir antropologijos enciklopedija, Vilnius, 2011, p. 44-45.
    38.    Etnocidas, Lietuvos etnologijos ir antropologijos enciklopedija, Vilnius, 2011, p. 83-84.
    39.    Etnografinė Aukštaitija, Lietuvos etnologijos ir antropologijos enciklopedija, Vilnius, 2011, p. 91-97.
    40.    Etnografinė Dzūkija, Lietuvos etnologijos ir antropologijos enciklopedija, Vilnius, 2011, p. 98-104.
    41.    Etnografinė Lietuva, Lietuvos etnologijos ir antropologijos enciklopedija, Vilnius, 2011, p. 104-109.
    42.    Etnografinė Suvalkija, Lietuvos etnologijos ir antropologijos enciklopedija, Vilnius, 2011, p. 109-116.
    43.    Etnografinė Žemaitija, Lietuvos etnologijos ir antropologijos enciklopedija, Vilnius, 2011, p. 116-119.
    44.    Šeima, Lietuvos etnologijos ir antropologijos enciklopedija, Vilnius, 2011, p. 379-385.
    45.    Dėl ko buvo parašyta knyga?, Gimtasai kraštas, 2012, Nr. 5, p. 75-85.

    •    Metodinės priemonės
    1.    Šiuolaikinė Lietuvos TSR pramonės darbininkų šeima, Vilnius, 1976, 14 p.
    2.    Lietuvos TSR miesto gyventojų šeima, Vilnius, 1981, 14 p.
    3.    Вопросник литовской этнографической экспедиции, Москва, 1982, 78 с. (bendraautoriai R. Grigorjeva, G. Komarova, J. Mardosa, M. Ustinova, L. Feoktistova).
    4.    Lietuvos TSR kaimo šeima ir jos papročiai (benraaut. J. Mardosa), Vilnius, 1988, 32 p.
    5.    Lietuvos TSR miesto šeima ir jos papročiai (benraaut. J. Mardosa), Vilnius, 1988, 20 p.
    6.    Vardinių papročiai, Vilnius, 1989, 4 p.
    7.    Pasaulėžiūra ir šeimos dorovė, Vilnius, 1990, 8 p.
    8.    Rytų Lietuvos gyventojų šeima, Vilnius, 1993, 14 p.
    9.    Šeimos dvasinė kultūra, Vilnius, 1996, 13 p.
    10.    Statistikos taikymas etnologijoje, Kaunas, 1999, 70 p.
    11.    Dabartinė lietuvių regioninė savimonė, Vilnius, 2001, 12 p.
    12.    Vardo ir gimimo dienos šventės, Šiokiadienių ir švenčių etnografija, Vilnius, 2007, p. 80-81.
    13.    Etnografinio regiono paribio gyventojų savimonė, Vilnius, 2009, 11 p.
     
    •    Pranešimai konferencijose (2005-2012)
    1.    Pranešimas „Regioninių identitetų iššūkiai Lietuvos valstybei“ tarptautinėje konferencijoje Tartu „Culture and power”, vykusioje 2005 m. balandžio 14-15 d.d.
    2.    Pranešimas „Tradicijos ir modernumo konfliktas regioninėse aspiracijose: Lietuvos atvejis” LII Etnologijos skyriaus organizuotoje tarptautinėje konferencijoje „Regionas: praeitis ir dabartis”, vykusioje Vilniuje 2005 m. lapkričio 10-11 d.d.
    3.    Pranešimas „Etnokultūrinė laikysena kaip tapatumo saugos būdas: Punsko ir Seinų krašto lietuviai” LKMA XX suvažiavime, vykusiame Vilniuje 2006 m. birželio 30 – liepos 1 d.d.
    4.    Pranešimas „Sūduvos ir Suvalkijos tapatumo klausimas” konferencijoje „Zanavykų kraštas Sūduvos istorijoje”, vykusioje 2006 m. birželio 16 d. Šakiuose.
    5.    Pranešimas „Lenkijos lietuviai etnologų akimis“ Lenkijos lietuvių kultūros konferencijoje Seinuose 2007m. sausio 9 d.
    6.    Pranešimas „Etniniai pokyčiai Neries vidurupyje nuo XIX a. vidurio iki XXI a.“ tarptautinėje konferencijoje Vilniuje, skirtoje K. Tiškevičiaus ekspedicijos 150 – osioms metinėms paminėti.
    7.    Pranešimas „Etninės kultūros samprata N. Vėliaus darbuose“ konferencijoje „Tautosakos rinkėjo vaidmuo folklorinėje kultūroje“, vykusioje Vilniuje LTLI 2008 m. spalio 16-17 d. d.
    8.    Pranešimas „Žemaičių būdas: tikras ir išgalvotas“ EKGT, LLTI ir Šilalės savivaldybės organizuotoje konferencijoje „Norberto Vėliaus kūrybos įtaka šiuolaikinei etninei kultūrai“, vykusioje 2008 m. kovo 14 d. Laukuvoje.
    9.    Pranešimas „Kai savas tampa svetimas“ Tautinių mažumų ir išeivijos departamento bei Vilniaus pedagoginio universiteto organizuotoje konferencijoje Vilniuje 2008 m. gegužės 29 d.
    10.    Pranešimas „Administracinė teritorinė Lietuvos reforma: regionų ribų, jų funkcijų ir raidos perspektyvų kolizijos” Lietuvos nevyriausybinių organizacijų 2012 m. kovo 24 d. Kaune organizuotoje konferencijoje „Lietuvos teritorinės administracinės reformos problemos ir lūkesčiai”.
     

    •    2005-2010 m. daktaro disertacijų gynimo tarybos narys
    1.    2008 12 05. LII ir VDU: Redos Šatūnienės daktaro disertacijos „Pankų subkultūra Lietuvoje: tapatybės bruožai“ gynimo tarybos narys.
    2.    2009.11.20. LII ir VDU: Jurgitos Macijauskaitės-Bondos daktaro disertacijos „Vaikas lietuvių pasakose ir sakmėse: palikuonis ir ypatingas žmogus“ gynimo tarybos narys.
    3.    2010. 09. 10. LII ir VDU: Vidmanto Mačiulskio daktaro disertacijos „Lietuvininkų etninė choreografija: regioninis savitumas” gynimo tarybos narys.
    4.    2011. 01. 26. LII ir VDU: Aušros Kairaitytės daktaro disertacijos „Švč, Dievo Motinos ir krikščionių šventųjų paveikslai tradiciniame lietuvių folklore” gynimo tarybos narys.

    Kontaktai
    el. paštas -
    Telefonas -

  • Etnologijos skyrius

    Loreta Martynėnaitė
    doktorantė

    2001 – 2008 m. studijavo Vilniaus universitete Istorijos fakultete. 2005 m. baigė istorijos bakalauro studijas. 2008 m. apgintas paveldosaugos magistro darbas tema: „Lietuvos etnografinių sodybų želdynai: antropologiniai ir paveldosauginiai aspektai“.
    2007 m. Atėnų universitete (Graikijoje) įgijo naujosios graikų kalbos dėstytojo profesinę kvalifikaciją.
    Nuo 2008 m. yra Lietuvos istorijos instituto Etnologijos skyriaus doktorantė.

    Pagrindinės mokslinių interesų kryptys:
    •    Aplinkos ir kraštovaizdžio antropologija
    •    Gamtos ir kultūros paveldas


    Svarbiausios mokslinės publikacijos:
    Straipsniai
    1.    Gamtos sukultūrinimas gėlių darželio erdvėje XX a. pirmoje pusėje, RES HUMANITARIAE VIII, Klaipėda, 2010, p. 125-141.
    2.    Kraštovaizdis, Savoniakaitė V. (sud.). Lietuvos etnologijos ir antropologijos enciklopedija, Vilnius: LII leidykla, 2011, p. 180-184. ISBN 9788-9955-847-41-0.
    3.    Ландшафт і його теоретичні інтерпретації, Lithuanian ethnology – Литовська етнологія. Народна творчість та етнологія 3, Київ: Iнститут мистецтвознатства, фольклористики та етнологiϊ, 2011, с. 86–90.
    4.    Осмысление тождественности литовцев в ландшафтном пространстве в начале ХХ века, Материали до Украϊнськоϊ етнологiϊ 10 (13), Київ: Iнститут мистецтвознатства, фольклористики та етнологiϊ, 2011, с. 25–29.

    Metodinės priemonės

    1.    Loreta Martynėnaitė. 2009. Gėlių darželiai Lietuvoje, Metodologinė lauko tyrimų priemonė, Etnografinis klausimynas. Vilnius: LII.


    Mokslinės konferencijos:
    1.    Pranešimas „Gėlių darželio augalų atrankos principai ir klasifikacija“ skaitytas respublikinėje mokslinėje konferencijoje „ Etninė kultūra. Tradiciniai ir modernūs gėlių darželiai“ (Klaipėda) 2010 m. spalio 1 d.
    2.    Pranešimas „Gėlių darželiai bendrame etnokultūrinio paveldo kontekste“ skaitytas tarpdalykinėje mokslinėje konferencijoje „Tradicijos ir modernumo dermė, priešprieša, raidos perspektyvos“ (Klaipėda) 2010 m. lapkričio 11-12 d.
    3.    Antropologijos sekcijoje skaitytas pranešimas „Floral garden in the contours of woman's self - consciousness expression” 2012 m. balandžio 26 – 28 d. JAV Čikagoje vykstančioje 23-joje organizacijos Association for the Advancement of Baltic Studies (AABS) tarptautinėje mokslinėje konferencijoje ,,The Global Baltics: The Next Twenty Years”.
    4.    Pranešimas ,,Lietuvių tapatybės įprasminimas gėlių darželio erdvėje“ skaitytas 2011 m. gruodžio 8 – 9 d. Ukrainoje (Kijeve) vykstančioje tarptautinėje konferencijoje «Современные художественные и этнокультурные процессы в полиэтнической среде Украины».



    Kontaktai
    el. paštas -
    Telefonas - 8 698 00578

  • Etnologijos skyrius

    Vida Savoniakaitė
    hum. m. dr., vyresnioji mokslo darbuotoja, Etnologijos skyriaus vedėja

    1988 m. baigė Vilniaus dailės akademiją. 1988–1991 m. dirbo Lietuvos nacionaliniame muziejuje, 1989–1990 m. – Etnografijos skyriaus Tekstilės sektoriaus vedėja, nuo 1991 m. studijavo jungtinėje Vytauto Didžiojo universiteto ir Lietuvos istorijos instituto doktorantūroje. 1996 m. apgynė humanitarinių mokslų daktaro disertaciją „Tekstilė kaimo kultūroje: lietuvių geometriniai raštai XIX–XX a.“. Lietuvos istorijos institute dirbo laborante, mokslo darbuotoja, nuo 1998 m. dirba vyresniąja mokslo darbuotoja, 2013 m. – Etnologijos skyriaus vedėja. 1997 m. Vytauto Didžiojo universitete skaitė kursus magistrantams, nuo 2012 m. – doktorantų Loretos Martynėnaitės (disertacija apginta 2013 m.), Ingos Zemblienės ir Jono Tilviko mokslinė vadovė, doktorantūros programos komisijos gynimo komitetų (5) narė, disertacijų (4) oponentė.
    Lauko tyrimus atliko Lietuvoje, Latvijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje. Nuo 2000 m. Europos socialinių antropologų asociacijos narė. Stažavosi Lenkijos Mokslo akademijoje (2007), Oksfordo universitete (2008). Yra mokslinių tyrimų projektų vadovė, nacionalinių ir tarptautinių mokslinių konferencijų organizatorė, mokslinius pranešimus skaitė Lietuvoje ir užsienyje.
     
    Pagrindinės mokslinių interesų kryptys:
    •    antropologijos ir etnologijos mokslo istorija,
    •    etniškumas ir nacionalumas,
    •    etniniai procesai,
    •    ekonomikos antropologija,
    •    kultūros istorija ir paveldas,
    •    meno antropologija.
    •    turizmas.

    Svarbiausios mokslinės publikacijos:
    •    Monografijos
    1.    Audiniai kaimo kultūroje: lietuvių geometriniai raštai XIX–XX amžiuje, Vilnius: Alma littera, 1998, 248 p. ISBN 9986-02-493-5.
    2.    Elektroninė knyga Kūryba ir tradicijos: geometriniai lietuvių audinių raštai = Creative Work and Traditions: Geometric Patterns of Lithuanian Textiles, Vilnius: Lietuvos istorijos institutas ir UNESCO katedra Informatika humanitarams Matematikos ir informatikos institute, 2002, 133 tinklalapiai: 85 – lietuvių kalba ir 48 – anglų kalba, 295 il. ISBN 9986-780-40-3.
    R e c e n z i j a: Žilvytis Šaknys, Lietuvos Etnologija: socialinės antropologijos ir etnologijos studijos, Vilnius, 2002, 2 (11), p. 192–194.
        Antroji papildyta laida – kompiuterinė mokymo programa
    Kūryba ir tradicijos: geometriniai lietuvių audinių raštai = Creative Work and Traditions: Geometric Patterns of Lithuanian Textiles, Vilnius: Lietuvos istorijos institutas ir UNESCO katedra Informatika humanitarams Matematikos ir informatikos institute, 2002. 133 tinklalapiai: 85 – lietuvių kalba ir 48 – anglų kalba, 295 il., vartotojo vadovas 24 p. su 10 il.
    3.    Lietuvių audinių raštai = Weaving Patterns of Lithuanian Textiles, Nacionalinei programai „Lietuvos kultūros paveldo tūkstantmečio virtuali paroda (Europos kultūros paveldo tūkstantmečio virtualioje parodoje)“, http://daugenis.mch.mii.lt/AudiniuRastai/, Vilnius: Lietuvos istorijos institutas ir UNESCO katedra Informatika humanitarams Matematikos ir informatikos institute, 2000.
    4.    Kūryba ir tradicijos / Creative Work and Traditions, Versija internetui kaip Švietimo informacinių technologijų centro E-mokyklos studijų programa/vadovas; www.musicalia.lt/audiniai/: Lietuvos istorijos institutas ir UNESCO katedra Informatika humanitarams Matematikos ir informatikos institute, 2004.
    5.    Tradicija rinkoje: Latvijos lietuvių tyrimas, Pietryčių Latvijos lietuviai: tapatumo išraiška, etninės ir kultūrinės orientacijos, sud. R. I. Merkienė, Vilnius, 2005, p. 192–227. ISBN 9955-601-89-2.
    6.    Bendra, bet sava: apie šiuolaikinius aukštaičius, R. Paukštytė-Šaknienė, V. Savoniakaitė, Ž. Šaknys, I. Šidiškienė, Lietuvos kultūra. Aukštaitijos papročiai, Vilnius: LII leidykla, 2007, p. 169–207. ISBN 978-9986-780-96-0.
    7.    Šiuolaikiniai dzūkai ir suvalkiečiai, R. Paukštytė-Šaknienė, V. Savoniakaitė, Ž. Šaknys (sud.), I. Šidiškienė, Lietuvos kultūra. Dzūkijos ir Suvalkijos papročiai, Vilnius: LII leidykla, 2009, p. 153–188. ISBN 978-9955-847-17-5.
    8.    Šiuolaikiniai žemaičiai ir lietuvininkai, Paukštytė-Šaknienė R., Savoniakaitė V., Šaknys Ž., Šidiškienė I. Lietuvos kultūra: Žemaitijos ir Mažosios Lietuvos papročiai. Ž. Šaknys (sud.). Vilnius: LII leidykla. 2012, p. 189–218. ISBN 978-9955-847-55-7.

    •    Sudaryti leidiniai
    1.    Etninė kultūra ir tapatumo išraiška, Etnologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1992 ir 1993 ir 1995 metais. Merkienė I. R., Savoniakaitė V. (sud.). Vilnius: Mokslo aidai, 1999. 336 p. ISSN 1392-6330. ISBN 9986-780-24-
    2.    Savoniakaitė V. (sud.) Tapatybė erdvėje ir laike: kintantys regionai, Lietuvos Etnologija: socialinės antropologijos ir etnologijos studijos, 2007, 7(16), 217 p. ISSN 1392-4028.
    3.    Savoniakaitė V. (sud.). Lietuvos etnologijos ir antropologijos enciklopedija, Vilnius: LII leidykla, 2011. 518 p. ISBN 978-9955-847-41-0. Puslapiai internete: Lietuvos tapatybė. Etnologijos ir antropologijos enciklopedija (adresai: etnologijos.istorija.lt; identitetas.mch.mii.lt 2008–2010).

    •    Straipsniai
    1.    Lietuvos istorijos ir etnografijos muziejaus žemaičių lovatiesės, Etnografiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1988 ir 1989 metais, Vilnius: Lietuvos mokslų akademija, 1990, p. 78–87.
    2.    Žemaičių ripsinių lovatiesių raštų struktūra, Lietuvos istorijos metraštis, 1993, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994, p. 121–137.
    3.    V. Savoniakaitė, A. Valiulis, Lietuvių audinių raštai [mokslinis pilotinis multimedia projektas], Vilnius: UNESCO katedra Informatika humanitarams, 1995.
    4.    V. Savoniakaitė, A. Valiulis, Textile Researches and Multimedia Technologies, The 3rd Baltic Summer School on Information Technology and Systems Engineering, Kaunas: Technologija, 1995, p. 64–67.
    5.    V. Savoniakaitė, A. Valiulis, Weaving Ornaments in Lithuanian Folk Textiles [mokslinis pilotinis multimedia projektas], Netscape, http://www.mch.mii.lt: UNESCO katedra Informatika humanitarams, 1995 07 31.
    6.    Kražių audiniai, Etnografija 2–3, Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 1998, p. 58–62.
    7.    Elektroninė knyga ir kultūros tyrimai, Tarpdisciplininiai ryšiai lituanistikoje, Vilnius: Baltos lankos, 1999, p. 147–159.
    8.    Neprofesionali ir profesionali lietuvių audinių kūryba, Lituanistica, 1999, nr. 1(37) Vilnius: Academia, 1999, p. 102–114.
    9.    Lovatiesių raštai Žemaitijoje, Etninė kultūra ir tapatumo išraiška: Etnologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1992, 1993, 1995 metais, Vilnius: Mokslo aidai, 1999, p. 315–324.
    10.    Tekstilė lietuvių kaimo kultūroje: tyrimo metodika, Etninė kultūra ir tapatumo išraiška: Etnologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1992, 1993, 1995 metais, Vilnius: Mokslo aidai, 1999, p. 58–67.
    11.    Latvijos lietuvių kūrybos stebėjimai, Lituanistica, 2000, nr. 3–4, Vilnius: Academia, p. 93–103.
    12.    Lokali tradicija. Šiuolaikinė visuomenė apie lietuvių tekstilę, Liaudies kultūra, 2001, 5, p. 41–44.
    13.    Etniškumas. Lietuviai Latvijos pasienyje, Lietuvos Etnologija, Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2001, t. 1 (10), p. 217–230: santr. angl.
    14.    Lietuvybės simbolių perteikimai, Lituanistica, 2002, nr. 2 (50), Vilnius: Academia, p. 39–48.
    15.    Multimedija: antropologės požiūris, Lietuvos Etnologija: socialinės antropologijos ir etnologijos studijos, 2002, nr. 3 (12), p. 111–126.
    16.    Pelesos apylinkių lovatiesės, Lydos krašto lietuviai, t. 1, Kaunas: Poligrafija ir informatika, 2002, p. 291–300.
    17.    Traditional Textiles and Economic Development: Lithuanian Groups in Latvia’s Border Regions, Culture and Economy: Contemporary Perspectives, Kockel U. (ed.), Aldershot and Burlington, VT: Ashgate, 2002, p. 110–124.
    18.    Aukštaičiai apie savo tradicinę kultūrą, Tautosakos darbai, 2003, t. 18 (25), p. 120–133.
    19.    Aukštaičiai: „ribų“ sampratos, Lituanistica, 2003, nr. 3 (55), p. 101–112.
    20.    Kultūra ekonomikos antropologijos požiūriu: kodėl geltoni aukštaičių namai? Liaudies kultūra, 2003, nr. 4, p. 19–25.
    21.    Kultūra ir ekonomika laike, Lituanistica, 2004, nr. 3 (59), p. 57–70.
    22.    Lietuvos etnologijos šaltinių klasifikacija, Liaudies kultūra, 2005, nr. 1, p. 19–25. (kartu su Rasa Paukštyte-Šakniene, Danguole Svidinskaite, Žilvyčiu Šakniu, Irma Šidiškiene).
    23.    Bendruomenės vykdomas teisingumas šiuolaikinėje ekonomikoje, Lietuvos Etnologija: socialinės antropologijos ir etnologijos studijos, Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2005, nr. 5 (14), p. 53–64: santr. angl.
    24.    Lietuviškosios tapatybės ženklai: etnografinis tyrimas Punske ir Seinuose, Punsko ir Seinų krašto lietuviai: etninis ir kultūrinis tapatumas, Punskas: Aušra, 2006, p. 64–76.
    25.    Įvadas. Tapatybė erdvėje ir laike: kintantys regionai, Lietuvos Etnologija: socialinės antropologijos ir etnologijos studijos, 2007, nr. 7 (16), p. 19–36: santr. angl.
    26.    Apie Lietuvos etnologijos istoriją, Lituanistica, 2008, t. 54, nr. 3 (75), p. 51–58.
    27.    Lietuvos etnografija tarp savos kultūros tyrimų, Lituanistica, 2008, t. 54, nr. 4 (76), p. 62–73.
    28.    Globalizacija ir kultūrinis tapatumas: Zarasų krašto audėjų interpretacijos, I. Vaitkevičienė (sud.) Zarasų krašto gyvieji tradiciniai amatai. I dalis. Audimas ir medžio drožyba, Vilnius: Petro ofsetas, 2009, p. 6–10.
    29.    National Identity by Comparison: Focus on Klaipėda Region, Acta Historica Universitatis Klaipedensis XX. Studia Anthropologica, IV, 2010, p. 144–153. ISSN 1392-4095. Historical Abstracts (EBSCO Database List); Current Abstracts (EBSCO Database List); Toc Premier (EBSCO Database List); Index Copernicus.
    30.    Етнічна належність у наукових теоріях, Народна творчість та етнологія № 3 2011, p. 25–29. ISSN 01306936. Індекс 74328.
    31.    Įvadas, Savoniakaitė V. (sud.). Lietuvos etnologijos ir antropologijos enciklopedija, Vilnius: LII leidykla, 2011, p. 8–14. ISBN 978-9955-847-41-0.
    (Leidinyje publikuoti autorės straipsniai: „Bendruomenė“ p. 54–57, „Ekonominė antropologija“ p. 69–74, „Etniškumas“ p. 79–83, „Etnografija“ p. 85–91, „Etnografiniai lauko tyrimai“ p. 120–123, „Etnologija“ p. 126–134, „Lietuvybės simboliai“ p. 225–228, „Nacionalizmas“ p. 317–320, „Regioniniai ir vietos tyrimai“ p. 344–348, „Tapatybė“ p. 389–392, biografijos „Jucevičius Liudvikas Adomas“ p. 440–442, „Mačiekus Venantas“ p. 449–450, „Višinskis Povilas“ p. 470–472 ir mokslinės informacijos).
    32.    Tradicijos: etnologų, antropologų metodologijos ir tyrimai, Res Humanitariae, XIII, 2013, p. 246–266. ISSN 1822-7708.

    •    Recenzijos
    1.    Nacionalizmas ir emocijos (Lietuva ir Lenkija XIX–XX a.), Lietuvių atgimimo istorijos studijos, 17 / Sirutavičius V. ir Staliūnas D. (sud.), Lietuvos Etnologija: socialinės antropologijos ir etnologijos studijos, Vilnius, 2002, nr. 2 (11), p. 190–192.
    2.    Lietuvių etnologijos bibliografija, Gimtinė, 2002, nr. 6, p. 5.
    3.    Inga Nėnienė. DIDŽIOSIOS SKAROS LIETUVOJE: KAIMO IR MIESTO KULTŪRŲ SĄVEIKA. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2006, Lituanistica, 2007, nr. 1 (69), p. 103–104.
    4.    Aukštaičių tapatumo paieškos. Sud. Vitalija Vasiliauskaitė. Kaunas: Žiemgalos leidykla, 2006. 169 p., Lituanistica, 2007, nr. 4 (72), p. 122–124.
    5.    Irena Regina Merkienė (sud.) Rytų Europos kultūra migracijos kontekste: tarpdalykiniai tyrimai. Vilnius: „Versus Aureus“, 2007, Lituanistica, 2009, t. 55, nr. 1–2 (77–78), p. 99–101.
    6.    Vytis Čiubrinskas, Jolanta Kuznecovienė (sud.), Lietuviškojo identiteto trajektorijos, Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas, 2008., Sociologija. Mintis ir veiksmas“, 2010, 1: 154–157. ISSN 1392-3358. (International Bibliography of Social Sciences; Sociological Abstracts; SocINDEX with Full Text; International Political Science Abstracts).
    7.    Vytis Čiubrinskas (sud.) Lietuviškasis identitetas šiuolaikinės emigracijos kontekstuose“, Lietuvos etnologija: socialinės antropologijos ir etnologijos studijos, 2012, 12(12): 224–228. ISSN 1392-4028. European Reference Index for the Humanities (ERIH), EBSCO Publishing: Academic Search Complete, Humanities International Complete,SocINDEX with Full Text, Modern Language Association (MLA) International Bibliography.

    Kontaktai
    el. paštas -
    Telefonas - 85 262 94 10

  • Etnologijos skyrius

    Danguolė Svidinskaitė
    vyr. laborantė

    1993 m. baigė studijas Vilniaus universitete Istorijos fakultete.

    Pagrindinės mokslinių interesų kryptys:
    •    Religija ir asmuo,
    •    tapatybė,
    •    moralė.
    Svarbiausios mokslinės publikacijos:

    •    Straipsniai
    1.    Šventintas vanduo ir jo vartojimas: Bažnyčios ir liaudies požiūris (Trakų dekanatas. XX a. I pusė), Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis, 1999, t. 15, p. 537–566.
    2.    Šventinta ugnis ir jos vartojimas: liaudiškasis požiūris (Trakų dekanatas. XX a.), Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis, 2000, t. 16, p. 347–364.
    3.    Ką žmonės darydavo su šventinto vandens likučiais, Liaudies kultūra, Vilnius, 2000, nr. 2, p. 20–24.
    4.    „Jau verbela... tai nuo senovės, nuo senų senovės“. Išmokti veiksmai (Trakų dekanatas. XX a.), Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis, Vilnius, 2001, t. 18, p. 191–223: santr. liet., angl.
    5.    Religingumas, tapatumas ir istorinis laikas, Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis, Vilnius, 2002, t. 21, p. 213–239: santr. liet., angl.
    6.    Sekmadieninio laiko valdymas XIX–XX a. I pusės katalikų katekizmuose, Lietuvių katalikų mokslo akademijos suvažiavimo darbai, 2003, t. 18, p. 279–322.
    7.    Time, religiosity and memory. The case of Lithuania, Times, Places, Passages. Ethnological Approaches in the New Millennium. 7th SIEF Conference Selected Papers / ed. A. Paladi-Kovacs, Budapest: Akademiai Kiado, 2004, p. 214–221.
    8.    Įprastas tikėjimas: religija Punsko krašto žmonių gyvenime, Kalnius P. (sud.). Punsko ir Seinų krašto lietuviai: etninio ir kultūrinio tapatumo bruožai, Punskas: „Aušros“ leidykla, 2006, p. 238–269.
    9.    Tikėjimo kasdienybės trikdymai: religija, asmuo ir moralės konstravimas, Lietuvos etnologija: socialinės antropologijos ir etnologijos studijos, 2006, t. 6 (15) (išleista 2007), p. 155–185: santr. angl.
    10.    Religinės tapatybės formavimas: atvejis Laukuvos parapijoje, Laukuva. D.2. Vilnius: Versmė, 2008, p. 252–270.
    11.    Релiгiя, особа та духовенство, Народна творчiсть та етнологiя. Lietuvos etnologija – Литовська етнологiя, 2011, 3, c. 48–53.

    Kontaktai
    el. paštas -
    Telefonas - 8 5 262 94 10

  • Etnologijos skyrius

    Inga Zemblienė
    doktorantė

    Gimė 1982 m. sausio 24 d. Alytuje. 2000–2006 m. studijavo Vytauto Didžiojo universitete Humanitarinių mokslų fakultete. 2004 m. baigtos etnologijos bakalauro, o 2006 m. –etnologijos magistro studijos. Nuo 2012 m. spalio 1 d. Lietuvos istorijos instituto Etnologijos skyriaus doktorantė.

    Pagrindinės mokslinių interesų kryptys:
    •    etniniai procesai;
    •    Lietuvos etninės mažumos (totoriai);
    •    etniškai mišrios šeimos;
    •    lyčių tyrimai.

    Svarbiausios mokslinės publikacijos:

    •    Straipsniai
    1.    Zemblienė Inga. Mitinių personažų kaita mitologinėse sakmėse: kontaktai su naminiais gyvūnais, Liaudies kultūra, 2013, nr. 1 (148), p. 18–20. ISSN 0236-0551

    •    Recenzijos
    1.    Zemblienė I. Rasos Račiūnaitės-Paužuolienės knygos ,,Lietuvių šeima vertybių sankirtoje“ recenzija, Kauno istorijos metraštis, 2013, t. 13, Kaunas: Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, p. 347-350.

    •    Konferencijos
    1.    Pranešimas ,,Mitinių personažų santykis su maistu mitologinėse sakmėse“ skaitytas 2010 m. lapkričio 30 d. Lietuvių liaudies kultūros centro organizuotoje mokslinėje taikomojoje konferencijoje Tradicinės mitybos kultūra.
    2.    Pranešimas „Etniškai mišrių šeimų tyrimo metodologija“ skaitytas 2013 m. spalio 24–25 d. Lietuvos istorijos instituto tarptautinėje mokslinėje konferencijoje Savas ir kitas šiuolaikiniuose tyrimuose.

    Kontaktai
    el. paštas -
    Telefonas - 8 5 262 94 10

  • Etnologijos skyrius

    Rasa Paukštytė-Šaknienė
    hum m. dr., vyresnioji mokslo darbuotoja

    1987 m. baigė Vilniaus pedagoginį universitetą. 1993–1997 m.Vytauto Didžiojo universiteto ir Lietuvos istorijos instituto Humanitarinių mokslų etnologijos krypties doktorantė. 1997 m. apgynė humanitarinių mokslų daktaro disertaciją „Gimtuvės ir krikštynos Lietuvos kaimo gyvenime (XIX a. pabaigoje – XX a. I pusėje“. Lietuvos istorijos institute dirba nuo 1981 metų (1981 09 01–1987 04 19 – laborantė, 1987 04 20–1992 06 31 vyr. laborantė, 1992 07 01–1997 12 31 (nuo 1993 10 27 – 0,5 etato) – jaun. m. d., 1998 01 01–2002 04 01 m. d., vėliau vyr. m. d.). Institute vykdomos programos “Socialinė sąveika ir kultūrinė raiška mieste: laisvalaikis, šventės ir ritualai (2012-2016)” dalyvė. Individuali užduotis studija ”Miestiečių šeima: kasdienybė, šventės ir ritualai (2012-2016)”.
    LMT projekto “Šiuolaikinės vilniečių šventės šeimoje”. 2012 – 2014 (Lietuvos Mokslo tarybos  Nacionalinė Lituanistikos plėtros 2009-2015 metų programa Sutartis LIT  - 5-6) vadovė. LR Etninės kultūros globos tarybos narė; VPU, LII bei kitų institucijų mokslinio žurnalo „Vilniaus istorijos metraštis“ redkolegijos narė; tęstinio recenzuojamo leidinio „Šiaurės Lietuvos kultūros paveldas“ redkolegijos narė. 2 doktorantų gynimo komitetų narė, 5 daktaro disertacijų oponentė. Vykdė lauko tyrimus Lietuvoje, Lenkijoje, Latvijoje ir Baltarusijoje.

    Pagrindinės mokslinių interesų kryptys:
    •    Amžiaus antropologija
    •    Šeimos tyrinėjimai
    •    Miesto etnologija
    •    Etniškumo raiška

    Svarbiausios mokslinės publikacijos:
    •    Monografijos ir studijos
    1.    Gimtuvės, A. Vyšniauskaitė, P. Kalnius, R. Paukštytė, Lietuvių šeima ir papročiai, Vilnius: Mintis, 1995, p. 83–88, 396–441.
    2.    Gimtuvės ir krikštynos Lietuvos kaimo gyvenime (XIX a. pabaigoje – XX a. pirmojoje pusėje), Vilnius: Diemedis, 1999, 171, [1] p. – (Lietuvos etnologija = Lithuanian ethnology / LII; 6).
    3.    Krikštynos ir vardynos XX a. antrojoje pusėje, R. Merkienė, R. Paukštytė- Šaknienė, V. Savoniakaitė, Ž. Šaknys. Pietryčių Latvijos lietuviai: tapatumo išraiška, etninės ir kultūrinės orientacijos, Vilnius: Versus aureus, 2005, p.144–157; 255–256; 274–275.
    4.    Vaiko gimties socialinio įteisinimo papročiai, R. Paukštytė-Šaknienė, V. Savoniakaitė, Ž. Šaknys, I. Šidiškienė, Lietuvos kultūra: Aukštaitijos papročiai, sud. Ž. Šaknys, Vilnius: LII leidykla, 2007, p. 17–64.
    5.    Vaiko gimties socialinio įteisinimo papročiai, R. Paukštytė – Šaknienė, V. Savoniakaitė, Ž. Šaknys, I. Šidiškienė, Lietuvos kultūra: Dzūkijos ir Suvalkijos papročiai, sud. Ž. Šaknys, Vilnius: LII leidykla, 2009, p. 17-62.
    6.    Gimtuvės, A. Vyšniauskaitė, P. Kalnius, R. Paukštytė, Lietuvių šeima ir papročiai, Vilnius: Mintis, 2009, p. 99–105, 434–482 [2-asis papildytas leidimas].
    7.    Vaiko gimties socialinio įteisinimo papročiai, R. Paukštytė-Šaknienė, V. Savoniakaitė, Ž. Šaknys, I. Šidiškienė. Lietuvos kultūra: Mažosios Lietuvos ir Žemaitijos papročiai, sud. Ž. Šaknys, Vilnius: LII leidykla, 2012, p. 19–76.

    •    Svarbiausi moksliniai straipsniai
    1.    Moralės samprata jaunimo bendravimo papročiuose, Etnografiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1988–1989 m., Vilnius, 1990, p. 157–168.
    2.    Gimtuvių papročiai Aukštaitijoje, Liaudies kultūra, 1991, nr. 6, p. 24–25.
    3.    Gimtuvių papročiai, Rietavo apylinkės, Kaunas, 1992, p. 390–395.
    4.    Medicininio švietimo įtaka gimtuvių papročiams Lietuvoje (XX a. 3–4 deš.), Etnografiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1991–1992 m., Vilnius, 1993, p. 131–138.
    5.    Pribuvėja ir gimtuvių papročiai Lietuvos kaime XIX a. pab. – XX a. I pusė, Lituanistica, 1993, nr. 3 (15), p. 77–92.
    6.    Kūdikio laukimo papročiai (XIX a. pab. – XX a. I pusė), Lietuvos šeima, Vilnius, 1994–1995, p. 235–238.
    7.    Kūdikio laukimas tradicinėje kaimo ir šiuolaikinėje bendruomenėje, Liaudies kultūra, 1995, nr. 5, p. 15–17.
    8.    Krikštatėvių dovanos, Liaudies kultūra, 1999, nr. 2, p. 14–17.
    9.    Pribuvėja ir kaimo bendruomenė Lietuvoje XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje, Etninė kultūra ir tapatumo išraiška (Etnologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1992, 1993 ir 1995), Vilnius, 1999, p. 160–165.
    10.    Motinos įvesdinimo į bažnyčią paprotys Lietuvos kaime (XIX a. pabaiga – XX a. I pusė), Etninė kultūra ir tapatumo išraiška (Etnologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1992, 1993 ir 1995), Vilnius, 1999, p. 166–172.
    11.    Krikštatėvių vaidmuo krikštynų papročiuose (XIX a. pabaiga – XX a. I pusė), Etninė kultūra ir tapatumo išraiška (Etnologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1992, 1993 ir 1995), Vilnius, 1999, p. 173–178.
    12.    Latvijos lietuvių krikštynos po 1991 metų, Liaudies kultūra, 2000, nr. 3, p. 30–33.
    13.    Idealus bendruomenės modelis. Gimimo papročiai, Žiemgala, 2001, nr. 2, p. 2–9, 38–39.
    14.    Krikštynos ir vardynos Šiaurės Rytų Lietuvoje XX a. II pusėje, Lietuvos katalikų mokslo akademijos metraštis, Vilnius, 2001, t. 19, p. 243–266 [santr. liet., angl.].  
    15.    Vardynos – krikštynų pakaitalas ar jų padirbinys?, Liaudies kultūra, 2001, nr. 5, p. 18–22.
    16.    Šiaurryčių lietuvių etninis kultūros tapatumas XX a. II pusės vaiko socialinio įteisinimo papročiuose, Lituanistica, 2002, nr. 1 (49), p. 57–73.
    17.    Merkiniškių gimtuvės ir krikštynos: tradicinių kultūros elementų sklaida XX a., Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis, Vilnius, 2002, t. 21, p. 141–170 [santr. liet., angl.].
    18.    Lokalinės kultūros struktūrinės kaitos kontūrai: gimtuvių papročių ciklas XX a. Dzūkijoje, Lietuvos etnologija: socialinės antropologijos ir etnologijos studijos, 2002, nr. 2 (11), p. 71–88: Summary.
    19.    Ar krikštatėviai lietuvių visuomenėje tampa antrais tėvais, Lietuvių katalikų mokslo akademijos suvažiavimo darbai. Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraščio priedas, 2003, t. 18, p. 209–219.
    20.    Liaudies kultūra mieste. Vilniečių krikštynos, Lituanistica, 2003, nr. 2 (54), p. 112–125.
    21.    Lietuvių ir lenkų kultūra XX a. pabaigoje – XXI a. pradžioje: Vilniečių krikštynos, Rocznik Stowarzyszenia Naukowców Polaków Litwy. Rok 2004, t. 3, Vilnius, 2004, p. 108–126.
    22.    Požiūris į abortus Aukštaitijoje, Liaudies kultūra, 2004, nr. 5, p. 14–23.
    23.    Kultūrinių reprodukcijos aspektų raiška kaimo kultūroje, Lietuvos etnologija: socialinės antropologijos ir etnologijos studijos, 2004, nr. 4 (13), p. 89–110.
    24.    Lietuvos etnologijos šaltinių klasifikacija, Liaudies kultūra, 2005, nr. 1, p. 14–27. (kartu su I. Šidiškiene, V. Savoniakaite, R. Šakniene, D. Svidinskaite).
    25.    Liaudiškasis požiūris į gyvybės išsaugojimą tūkstantmečių sandūroje, Lietuvių katalikų mokslo akademijos suvažiavimo darbai, Vilnius, 2005, t. 19, p. 637–646.
    26.    Gyvenimo ciklo papročiai: Krikštynos, Punsko ir Seinų krašto lietuvių etninio ir kultūrinio tapatumo bruožai, Punskas: Aušra, 2006, p. 78–105.
    27.    Sauga ar simbolis: liaudiškasis krikšto marškinėlių suvokimas modernioje visuomenėje”, Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis, Vilnius: Katalikų akademija, 2006, t. XXIX, p. 71–82.
    28.    Social Legitimation of a Child: Baptism and Name Giving in Latvia and Lithuania, Vēsture: Avoti un cilvēki. Humanitārās fakultātes XVI starptautisko zinātnisko lasījumi materiāli. Vēsture X, Daugavpils: Daugavpils universitātes akadēmiskais apgāds „Saule“, 2007, lpp. 154–158.
    29.    Gimimas ir krikštynos, R. Paukštytė – Šaknienė, Ž. B. Šaknys, R. Vasiliauskas, A. Vyšniauskaitė, I. R. Merkienė, Šiaurės Lietuvos kultūros paveldas. Papročiai, sud. ir ats. red. V. Didžpetris, Kaunas: Žiemgalos leidykla, 2007, p. 9-30.
    30.    Pirmoji Komunija ir Sutvirtinimo Sakramentas, R. Paukštytė – Šaknienė, Ž. B. Šaknys, R. Vasiliauskas, A. Vyšniauskaitė, I. R. Merkienė, Šiaurės Lietuvos kultūros paveldas. Papročiai, sud. ir ats. red. V. Didžpetris, Kaunas: Žiemgalos leidykla, 2007, p. 31-35. Su Ž. Šakniu.
    31.    Ritual, Power and Historical Perspective. Baptism and Name-giving in Lithuania and Latvia, Journal of Ethnology and Folkloristics, 2007, Vol. 1, No. 1, p. 115-129.
    32.    Gimimų reguliavimo būdai ir jų raiška istoriografiniame kontekste, Liaudies kultūra, 2008, nr. 5, p. 31-39.
    33.    Naujų etnografinių lauko tyrimo būdų paieška: apklausa dviese, Lietuvos etnologija: socialinės antropologijos ir etnologijos studijos, 2008, nr. 8 (17), p. 117–138 (su I. Šidiškiene).
    34.    Lietuvos etnologijos mokslas XX a. ir XXI pradžios periodiniuose ir tęstiniuose leidiniuose, Istorija, 2009, nr. 1, p. 68-76.
    35.    Mažosios Lietuvos kultūrinio savitumo raiška senųjų rašytinių šaltinių kontekste, Lituanistica, 2009, t. 55, nr. nr. 3–4 (79–80), p. 162–173.
    36.    Періодика литовської етнології в перспективі розвитку науки, Народна творчiсть та етнографiя. 2011, № 3, p. 14-18.
    37.    Малая Литва и христьянская культура: Мотивация крещения детей, Культурное наследие Восточной Прусии. T. II. Калининград, 2011, C. 9-15.
    38.    Kultūrinė lyčių specifika Pranės Dundulienės tyrinėjimuose, Liaudies kultūra. 2011, nr. 2, p. 73–75.
    39.    Восприятие традиции в современной городской среде,
    40.     Матерiали до укрaïнськоï этнологiï. Збiрник наукових праць. Випуск 10(13). Киïв, 2011, с. 270-274.
    41.    Regioniškumas ir tradicija dabarties kultūroje: papročių kaitos ypatumai, Tautosakos darbai, XLIII, 2012, p. 143-154.
    42.    Tradicijos sampratos šiuolaikinėje Lietuvoje, Lituanistica, 2012, t.58, nr. 2(88),  p. 206-217.

    •    Metodinės priemonės (2007-2012)
    1.    Krikštynos ir vardynos. Metodinė priemonė etnografiniams lauko tyrimams, Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, 2007, 6 p.
    2.    Gimimų reguliavimas. Metodinė priemonė etnografiniams lauko tyrimams, Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, 2007, 6 p.
    3.    Krikštynos, I. R. Merkienė (sud.) Šiokiadienių ir šventadienių etnografija. Etnografinių duomenų rinkimo pagrindai, Vilnius: Versmės leidykla, 2007, p. 74-77.
    4.    Kūdikių auginimas, I. R. Merkienė (sud.) Šiokiadienių ir šventadienių etnografija. Etnografinių duomenų rinkimo pagrindai, Vilnius: Versmės leidykla, 2007, p.  72-74.
    5.    Šiuolaikinės vilniečių šventės šeimoje. Pirmoji dalis. Etnografinis klausimynas. Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2012, 16 p. (kartu su J. Mardosa, Ž. Šakniu, I. Šidiškiene).
    6.    Šiuolaikinės vilniečių šventės šeimoje. Antroji dalis. Etnografinis klausimynas. Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2012, 16 p. (kartu su J. Mardosa, Ž. Šakniu, I. Šidiškiene).


    Kontaktai
    el. paštas -
    Telefonas - 8 5 262 94 10

  • Etnologijos skyrius

    Irma Šidiškienė
    hum. m. dr., mokslo darbuotoja

    Gimė 1962 09 16 Alytuje. 1988 m. baigė Vilniaus universiteto Istorijos fakultetą. Diplominis darbas: Lietuvių liaudies juostos ir jų panaudojimas vestuvių apeigose.
    Pareigos ir pagrindinė darbovietė: Lietuvos istorijos instituto Etnologijos skyriaus mokslo darbuotoja.
    Už darbą „Lietuvių moterų drabužiai: tautiškumo raiška XIX a. pabaigoje – XX a. pirmoje pusėje“ 2000 m. suteiktas humanitarinių mokslų daktaro laipsnis.
    Lietuvos istorijos institute vykdomos programos „Socialinė sąveika ir kultūrinė raiška mieste: Laisvalaikis, šventės ir ritualai (2012-2016)“ dalyvė.

    Pagrindinės mokslinių interesų kryptys:
    •    Tautiškumo raiška
    •    Miesto etnologija
    •    Etnologijos ir antropologijos istorija
     
     


    Svarbiausios mokslinės publikacijos:
    •Monografijos
    1.    Tautiniai drabužiai lietuvių kultūroje (XIX a. pab.–XX a. 4 dešimtm.), Amatas ir kūryba, Vilnius: Pradai, 1997, p. 210–315. – (Lietuvos etnologija; t. 2).
    2.    Būti lietuve. Etninio stiliaus apranga XIX a. pabaigoje – XX a. pirmojoje pusėje, Vilnius: Versus aureus, 2005, 224 p.: iliustr.
          Recenzijos: Karčiauskaitė Indrė. Tradicija, patikėta saugoti moterims, Darbai ir    dienos, 2006, nr. 46, p. 275–277.
    Marcinkevičienė Dalia. Irma Šidiškienė. Būti lietuve: etninio stiliaus apranga XIX a. pabaigoje – XX a. pirmojoje pusėje. Vilnius: Versus aureus, 2005. 224 p., 16 iliustr. lap., Lietuvos etnologija: socialinės antropologijos ir etnologijos studijos, 2005, nr. 5 [14], p. 209–211.
    Čepaitienė Auksuolė. Apie tai, kas šiandien, atrodo, yra įdomu: drabužio simbolinė kalba ir tautiškumas, Liaudies kultūra, 2006, nr. 5, p. 71–72.
    3.    Kultūrinio tapatumo gairės. Simboliniai veiksmai vestuvėse, Rasa Paukštytė-Šaknienė, Vida Savoniakaitė, Žilvytis Šaknys, Irma Šidiškienė. Lietuvos kultūra. Aukštaitijos papročiai, Vilnius: LII leidykla, 2007, p. 117–168.
    4.    Kultūrinio tapatumo gairės. Simboliniai veiksmai vestuvėse, Paukštytė-Šaknienė R., Savoniakaitė V., Šaknys Ž., Šidiškienė I. Lietuvių etninė kultūra. Dzūkijos ir Suvalkijos papročiai. Vilnius: LII leidykla, 2009, p. 111–152.
    5.    Kultūrinio tapatumo gairės. Simboliniai veiksmai vestuvėse, Paukštytė-Šaknienė R., Savoniakaitė V., Šaknys Ž., Šidiškienė I. Lietuvių etninė kultūra. Mažosios Lietuvos ir Žemaitijos papročiai. Vilnius: LII leidykla, 2012, p. 137–187.


    Straipsniai
    1.    Žičkai audiniuose ir drabužiuose, Spalva lietuvių liaudies mene, Vilnius, 1988, p. 75–82.
    2.    Lietuvių valstiečių išeiginių marškinių puošyba XIX a.–XX a. pirmoje pusėje, Liaudies kūrybos palikimas dabarties kultūroje: mokslinės praktinės konferencijos medžiaga 1987 m. gegužės 6–7 d., Kaunas: Šviesa,1989, p. 176–179.
    3.    Lietuvos istorijos ir etnografijos muziejaus tradicinių juostų rinkinys, Etnografiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1988 ir 1989 metais: konferencijos, skirtos etnografinių ekspedicijų rezultatams aptarti, medžiaga, Vilnius, 1989 m. gruodžio 14 d., Vilnius, 1990, p. 60–69.
    4.    Tautinio kostiumo atgaivinimo idėjos XX a. pradžios lietuvių periodinėje spaudoje, Etnografiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1988 ir 1989 metais: konferencijos, skirtos etnografinių ekspedicijų rezultatams aptarti, medžiaga, Vilnius, 1989 m. gruodžio 14 d., Vilnius, 1990, p. 70–77.
    5.    Lietuvių gedulo atributai, Liaudies kultūra, 1991, nr. 5, p. 12.
    6.    Lietuvių XIX a. antrosios–XX a. pirmosios pusės įkapės, Lietuvos istorijos metraštis. 1991 metai, Vilnius, 1993, p. 58–72.
    7.    Lietuvių tautinių drabužių kūrimo problematika XX a. I pusėje, Etninė kultūra ir tautinis atgimimas: konferencijos medžiaga, Vilnius, 1991 m. gruodžio 11–12 d., Vilnius, 1994, p. 83–90.
    8.    Lietuvių vestuvių aprangos atributai, Liaudies kultūra, 1994, nr. 3, p.12–14.
    9.    Lietuvininkių apranga XVII a.–XX a. pirmojoje pusėje (tradicija ir retrospekcija), Lietuvininkų kraštas, Kaunas, 1995, p. 547–595.
    10.    Lietuvių tautiniai rūbai XIX a. pabaigoje – XX a. antrame dešimtmetyje, Lituanistica, 1995, nr. 1, p. 97–112.
    11.    Tautinė moterų galvos danga: individuali ir teritorinė raiška (XIX a. pab. – XX a. 4 dešimtmetis), Lituanistica, 1997, nr. 2, p. 55–70.
    12.    Tautinių drabužių autentiškumas ir inovacija Mažojoje Lietuvoje XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje, Etninė kultūra ir tapatumo išraiška, Vilnius, 1998, p. 300–304.
    13.    Lietuvių tautiniai drabužiai – puošmena ar patriotizmas?, Lituanistica, 1999, nr. 1, p. 135–145.
    14.    Lietuvių tautinių rūbų kūrimo gairės, Lituanistica, 1999, nr. 2, p. 96–112.
    15.    Tautinių drabužių autentiškumas ir inovacija Mažojoje Lietuvoje XIX a. pabaigoje–XX a. pradžioje, Etninė kultūra ir tapatumo išraiška: konferencijų medžiaga, Vilnius, 1992 m. gruodžio 3–4 d., 1993 m. gruodžio 2–3 d., 1995 m. gruodžio 14–15 d., Vilnius, 1999, p. 300–304.
    16.    Tautinių rūbų kelias į visuomenę XX a. I pusėje, Etninės kultūros paveldas ir dabarties kultūra: mokslinės konferencijos pranešimų santraukos, Vilnius 1999 m. gegužės 12–13 d., Vilnius, 1999, p. 44–45.
    17.    Lietuvių tautinių rūbų kūrimo prieštaros XX amžiuje, Liaudies kultūra, 2001, nr. 4, p. 28–31.
    18.    Santuoka ir vestuviniai simboliai Merkinės apylinkėse XX a. antroje pusėje, Lietuvių katalikų mokslų akademijos metraštis, 2002, t. 21, p. 195–209.
    19.    Lietuvės nuotakos simboliai Europos šalių kontekste. Realijų ir prasmių kaita XIX – XX a., Lituanistica, 2002, nr. 4 (52), p. 70–98.
    20.    Simboliniai veiksmai lietuvių XIX a. II pusės – XX a. I pusės vestuvių apeigose. Kartografinis tyrimas, Lietuvos etnologija: socialinės antropologijos ir etnologijos studijos, 2003, nr. 3 (12), p. 31–58.
    21.    Lietuvių tradicinių piršlybų struktūros pokyčiai XX a. II pusėje, Lituanistica, 2004, nr. 1. p. 54–66.
    22.    Vizualinis dokumentas kaip vestuvių apeigų įprasminimas, Liaudies kultūra, 2005, nr. 5, p. 40–45.
    23.    Lietuvių vestuvės XX a. antrojoje pusėje – XXI a. pradžioje: etniškumo diskursas, Punsko ir Seinų krašto lietuviai: etninio ir kultūrinio tapatumo bruožai, Punskas: Aušra, 2006, p. 106–137.
    24.    Institucinės santuokos apeigos: socialinės tvarkos įteisinimas Lietuvoje XIX a. II pusėje-XXI a. pradžioje, Lituanistica, 2006, nr. 4 (68), p. 84–99.
    25.    Miesto liaudiškosios kultūros kūrimas: vilniečių vestuvės, Liaudies kultūra, 2008, nr. 4, p. 28–37.
    26.    Naujų etnografinių lauko tyrimo būdų paieška: apklausa dviese, Lietuvos etnologija: socialinės antropologijos ir etnologijos studijos, 2008, nr. 8 [17], p. 117–138. (su R. Paukštyte-Šakniene).
    27.    Internetiniai tekstai kaip vedybų tyrimo šaltinis, Lietuvos etnologija: socialinės antropologijos ir etnologijos studijos, 2010, nr. 10 [19], p. 37–60.
    28.    Vestuvių apeigų vertinimas lietuviškuose interneto forumuose: tapatumų identifikavimas, Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis, Vilnius, 2010, t. 33, p. 173–191.
    29.    Teodoro Lepnerio etnografija, Teodoras Lepneris. Prūsų lietuvis, sud. Vilija Gerulaitienė, Vilnius: LII leidykla, 2011, p. 19–33.
    30.    Інформація в Інтернеті та етнологія: інтерпретація весільного обряду, Народна творчість та етнологія, 2011, № 3, p. 97–102.
    31.    Lietuviškų vestuvių interpretacijos internete, Liaudies kultūra, 2012, nr. 2, p. 25–32.
    32.    Antroponimų ir toponimų topografija etnografiniuose tekstuose: metodologinis požiūris, Lietuvos etnologija: socialinės antropologijos ir etnologijos studijos, 2012, nr. 12 [21], p. 195–214.


    Dalyvavimas konferencijose
    1.    2005 m. LII Etnologijos skyriaus organizuojamoje konferencijoje “Regionas: praeitis ir dabartis” pranešimas: “Regioniškumas institucinėse santuokos apeigose”.
    2.    2005 m. Šilutės muziejaus rengtoje konferencijoje “Mažosios Lietuvos tautinio kostiumo genezė” pranešimas: “Mažosios Lietuvos tautinis kostiumas: tarp ištakų ir perspektyvų”.
    3.    2007 m. tarptautinėje LII ir Vilniaus universiteto konferencijoje Anthropology, Ethnography and Biotechnology, Vilniuje kartu su R. Paukštyte-Šakniene skaitytas pranešimas “Atliekant du etnografinius tyrimus dviese: gimimų reguliavimo ir vestuvių temos, Doing two ethnographic researches together: the themes of birth-control and weddings”.
    4.    2010 m. LII Etnologijos skyriaus organizuojamoje tarptautinėje konferencijoje Etnologija: istorija, dabartis ir perspektyvos pranešimas: „Tapatumų tyrimai XXI a. Lietuvos etnologijoje.“
     

    Doktorantų oponavimas
    1.    2006 m. Veronikos Lileikienės daktaro disertacijos „Lietuvos Lurdai XIX a. pab. – XXI a. pradž.: nuo inovacijos iki tradicijos“ oponentė (VDU ir LII).
    2.    2011 m. Teresės Jurkuvienės daktaro disertacijos „Lietuvių tautinis kostiumas: liaudies drabužių interpretacijos XX amžiuje“, gynimo (Humanitariniai mokslai, menotyra 03 H), oponentė.


    Recenzijos
    1.    Dalia Bernotaitė-Bieliauskienė. Lietuvių moterų drobulės. Katalogas, Vilnius: Lietuvos dailės muziejus, 2004, 136 p. – Lietuvos etnologija: socialinės antropologijos ir etnologijos studijos, 2005, nr. 5 [14], p. 230–233.
    2.    Nėnienė Inga. Didžiosios skaros Lietuvoje: kaimo ir miesto kultūrų sąveika, Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2006, 304 p.: iliustr., Lietuvos etnologija: socialinės antropologijos ir etnologijos studijos, 2007, nr. 7 [16], p. 177–181.
    3.    Penktasis tautinio kostiumo albumas, Liaudies kultūra, 2008, nr. 3, p. 73–75.


    Mokslinės informacijos
    1.    Mažosios Lietuvos enciklopedija, 2000, t. 1, Vilnius: Mažosios Lietuvos fondas. Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas: Apavas,  p. 63; Apranga,  p. 64–65; Apsiaustai , p. 65; Drobulė, p. 323–324; Galvos danga,  p. 427–428; Ten pat,  2003, t. 2: Liemenė,  p. 566; Kelnės,  p. 71–72; Marškiniai,  p. 742; Ten pat,  2006, t. 3:  Prijuostė,  p. 724–725;  Ten pat,  2009, t. 4, Sijonas, p. 244; Ten pat,  2009, t. 4: Tautiniai drabužiai, p. 494–497.
    2.    Lietuvos etnologijos ir antropologijos enciklopedija, sud. Vida Savoniakaitė, Vilnius: LII leidykla, 2011: Etnografinių regionų tautiniai drabužiai, p. 123–126; „Lietuviškos vestuvės“, p. 229–231; Mažiulis Antanas Juozas, p. 450–451; Tautiniai drabužiai, p. 393–395; Vedybų apeigos, p. 415–420.



    Kontaktai
    el. paštas - ,
    Telefonas - 8 5 262 94 10

  • Etnologijos skyrius

    Vytautas Tumėnas
    hum. m. dr., mokslo darbuotojas

           Gimė 1965 m. Kaune. 1983 m. baigė M. K. Čiurlionio menų gimnazijos Dailės skyrių. 1988 m. baigė Vilniaus dailės akademiją, meno istorijos, teorijos ir kritikos spec. 1988–1991 m. dirbo Lietuvos liaudies kultūros centre Tautodailės skyriuje, Tautinio kostiumo sektoriuje moksliniu bendradarbiu. Nuo 1990 m. dirba Lietuvos istorijos instituto Etnologijos sk. (nuo 1990 – vyr. laborantas; nuo 1991 – jaunesnis mokslinis bendradarbis; 1993–1998 m. Vytauto Didžiojo universiteto (ir Lietuvos istorijos instituto) doktorantas; nuo 1998 m. – LII asistentas; nuo 1998 11 18 – LII mokslinis darbuotojas). 1998 m. sausio 29 d. Vytauto Didžiojo universitete (ir Lietuvos istorijos institute) apginta humanitarinių mokslų daktaro disertacija Lietuvių liaudies rinktinių juostų ornamentas (XVIII a. pab.–XX a. I pusė): tipologija ir semantika.
           Nuo 1995 m. Lietuvos dailės istorikų draugijos narys.     
           1997 m. Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo (internetinė nuorodos nereikia) (LVMSF) parama vieneriems metams doktorantūros studijoms.
           2001–2003 m. drauge su KTU Tekstilės dizaino ir technologijų katedra vykdyta LVMSF finansuojama programa Lietuviški audinių raštai: simetrijos išsaugojimas, analizė, plėtotė.
           Nuo 2002 m. tarptautinės mokslinės organizacijos SEAC (Société Européene pour l’Astronomie dans la Culture) (Europos kultūrinės astronomijos asociacijos) narys.
           1991–2000 m. Tautinių tradicinių dailiųjų amatų dirbinių ekspertų komisijos prie Lietuvos ūkio ministerijos pirmininko pavaduotojas; 2003 m. – pirmininkas.
            Nuo 1991 m. yra įvairių respublikinių, regioninių tautodailės parodų-konkursų (1999, 2000, 2001, 2002, 2004 m. Respublikinės medžio drožybos parodos-konkurso L. Šepkos premijai laimėti (Rokiškio kraštotyros muziejus); A. Varno – tapybos; ,,Jaunųjų Žemaitijos menininkų St. Riaubos premijai laimėti”, ,,Lietuviško suvenyro”, ,,Lietuvos kalvių kalvio” vertinimo komisijos narys.
           2002 m. Etninės kultūros globos tarybos inicijuotos Valstybinės Lietuvos etnografinių kaimų išlikimo ilgalaikės programos (2003–2006) bendraautorius.
           2004–2005 m. LR Kultūros ir sporto rėmimo fondo ekspertas.
           Nuo 2004 m. Archeomytologijos instituto (the Institute of Archaeomythology-IAM), JAV asocijuotas bendradarbis (associated professional).
           Nuo 2005 m. Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys.
           2005–2006 m. LR Seimo Tautinio paveldo produktų įstatymo rengimo darbo grupės narys. 
           2005–2006 m. LR kultūros ministerijos Meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijos statuso suteikimo Tarybos narys.
           Nuo 2006 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narys.
           2006 m. LR kultūros ministerijos stipendija.
           2006–2007 m. komandiruotės ir etnografiniai lauko tyrimai Indijoje (Arunačial Pradešo, Andhra Pradešo, Karnatakos, Radžastano valstijose) International Center for Cultural Studies kvietimu.
           2006 m. LR švietimo ir mokslo ministerijos Profesinio mokymo metodikos centro vykdomo ES Europos socialinio fondo projekto Nacionalinės profesinio rengimo standartų sistemos plėtra ekspertas.
           2007-2009 m. elektroninės tarptautinės duomenų bazės Lituanistika ekspertas.
           2007–2011 m. LII programos „Tapatybė erdvėje ir laike: lokalios bendruomenės“ dalyvis. Individuali tema: ,,Tautodailės ir amatų procesai (jų dalyviai, dirbiniai ir sklaida), kaip kultūrinės tradicijos ir lokalinės (regioninės) tapatybės veiksnys“.
          2007–2008 m. LR švietimo ir mokslo ministerijos ES struktūrinių fondų projekto Profesinio orientavimo sistemos sukūrimas ir diegimas ekspertas, vertintojas, mokslinis redaktorius.
          Nuo 2009 m. LR Seimo Etninės kultūros globos tarybos narys, Pirmininko pavaduotojas
          Nuo 2010 m. Tautinio paveldo produktų Tarybos (prie LŽŪM) narys. 
          2010–2012 m. Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo Tarybos narys. 
          2012–2016 m. LII programos  ,,Savas” ir ,,kitas” Lietuvoje: socialinės struktūros, kultūra,,,ra, tapatybė” (vad. V. Savoniakaitė) dalyvis. Individuali tema: „Lietuvių tautodailė ir jos kūrėjai::jai: savitumas, tradicijos, simboliniai aspektai“.

           2012–2013 m. dalyvauja Europos socialinio fondo agentūros finansuojamame neformaliojo švietimo plėtros Lietuvos bendrojo ugdymo įstaigose Lietuvos meno kūrėjų asociacijos projekte „Aukštosios kultūros impulsai mokykloms (AKIM)“.

    Pagrindinės mokslinių interesų kryptys:
    •    Tradicinės tekstilės ornamentika, tradiciniai tautodailės ir kultūros simboliai ir jų lyginamieji tyrimai, šiuolaikinės tautodailės ir amatų raidos problemos, etnokultūrinių regionų savitumai.

    Svarbiausios mokslinės publikacijos:
    •    Monografijos
    1.    Lietuvių tautinės juostos, Vilnius, 1989, 22 p.
    2.    Lietuvių tradicinių rinktinių juostų ornamentas: tipologija ir semantika, Lietuvos etnologija, t. 9, Vilnius, 2002, 281 p.
    3.    Šiuolaikinės lietuvių tautodailės ypatybės/ Features of Lithuanian Contemporary Folk Art, V. Tumėnas (teksto autorius), J. Rudzinskas, G. Jurgaitienė (sud.), Šiuolaikinė lietuvių tautodailė/Lithuanian Contemporary Folk Art, Vilnius: Lietuvos tautodailininkų sąjunga, 2007, 120 p.
    4.    Tautodailė Punsko – Seinų krašte/ Folk Art in Punskas – Seinai Region, V. Tumėnas, J. Rudzinskas (sud.), V. Tumėnas (teksto autorius), Punsko – Seinų krašto tautodailė/Folk Art in Punskas – Seinai Region, Vilnius: Lietuvos tautodailininkų sąjunga, 2007.

     Straipsniai
    1.    „Roželės“ ornamento simbolika, Krantai, 1989, nr. 12, p. 14–21.
    2.    Žemaičių rinktinių juostų ornamento bruožai, Žemaičių praeitis, Vilnius, 1990, p. 165–171.
    3.    Meniniai rinktinių lietuvių liaudies juostų ornamento bruožai, Pabaltijo tautodailės raida ir problemos, Vilnius, 1990, p. 88–91.
    4.    Художественные черты орнамента литовских народных тканых поясов, тканых на ниту с браным узором, Развитие и проблемы народного искусства Прибалтики, Вильнюс, 1990, c. 145–150.
    5.    Rinktinių lietuvių liaudies juostų ornamento meniniai bruožai, Menotyra, Vilnius, 1991, nr. 18, p. 70–86.
    6.    Eglutės ir svastikos ornamentų simbolika, Senovės baltų simboliai, Vilnius, 1992, p. 56–66
    7.    Lietuvininkų ir kuršių juostų ornamento bei papročių sąsajos, Lietuvių liaudies ornamentika, Almanachas tautodailė, kn. 4, Vilnius, 1994, p. 66–74.
    8.    Семантика орнамента елки в литовской народной культуре, Народны паясы – мастацтва i рамяство, Miнск, 1994, c. 96–101.
    9.    Mažosios Lietuvos juostos, Lietuvininkų kraštas, Kaunas, 1995, p. 609–623.
    10.    Juostos Vakarų Lietuvoje: savitų papročių atradimas, Etnologiniai ir folkloristiniai tyrinėjimai, VU, Vilnius, 1997, p. 70–73.
    11.    Juostos Vakarų Lietuvoje, Tautodailės metraštis, 1997, nr. 1, p. 51–58, 75.
    12.    Žirgelių ornamento semantinis laukas, Liaudies kultūra, 1997, nr. 2, p. 22–35: Summary
    13.    Žemaičių juostos, Tautodailės metraštis, 1998, nr. 2, p. 37–41.
    14.    Juostų ryšys su mitologija, Liaudies kultūra, 1999, nr. 6, p. 35–43.
    15.    Vakarų Lietuvos juostos: reiškinio regioninis savitumas, Etninė kultūra ir tapatumo raiška (Etnologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1992, 1993, 1995), Vilnius, 1999, p. 325–335.
    16.    Aukštaičių rinktinės juostos, Tautodailės metraštis, 1999, nr. 3, p. 19–25.
    17.    The Classification of the Signs in the Ornamentation of Lithuanian Folk Bands, The Textiles: Research in Design and Technology (Proceedings of International Conference), Kaunas University of Technology, AUTEX (Association of Universities for Textiles), 2000, p. 76–83.
    18.    Juostos, juostelės, Mažosios Lietuvos enciklopedija, Vilnius, 2000, t. 1, p. 665–667.
    19.    Juostos, juostelės, Mažosios Lietuvos enciklopedija, Vilnius, 2001, t. 1, p. 665–667.
    20.    Aukštaičių pintinių ir vytinių juostų ypatybės, Tautodailės metraštis, 2001, nr. 6, p. 49–53.
    21.    Juostos Tverečiaus ir gretimose apylinkėse, Tverečiaus kraštas, Vilnius, 2001, p. 409–414.
    22.    Laiminti ir laisva, Liaudies kultūra, 2001, nr. 3, p. 48.
    23.    Lietuvių rinktinių juostų ornamento kūrimo taisyklės: tradicija ir neišnaudotos galimybės, Kanonai lietuvių kultūroje, Šiauliai: ŠU, 2001, p. 36–49. 
    24.    Juosta ir audimas kaip simbolis lietuvių ir indų mitologinėse tradicijose: tipologinės sąsajos ir skirtumai, Rytai–Vakara: kultūrų sąveika. „Logos“, Vilnius, 2002, p. 264–281.
    25.    Teresė Jurkuvienė, Lietuvių liaudies juostos, Lietuvos etnologija, nr. 2 (11) 2002, Vilnius, 2002, p. 195–197.
    26.    Išvados ir pasiūlymai dėl Lietuvos regioninio dalinimo remiantis tekstilės (tradicinių juostų bei jų konteksto) duomenimis, Etninė kultūra, Etninės kultūros tarybos informacinis leidinys – 2001, Vilnius, 2002, p. 63–65.
    27.    Tautodailė centre ir periferijoje: vertybių perkainojimas, Liaudies kultūra, 2003, nr. 3, p. 26–40.
    28.    Baltiškų juostų simbolių sistemos paieškos: nuo mokslinės interpretacijos iki autentiškos tradicinės liaudiškos tipologijos, Acta Academiae Artium Vilnensis, Vilnius, 2003, t. 31, p. 21–38.
    29.    Kilimas, Mažosios Lietuvos enciklopedija, Vilnius, 2003, t. 2, p. 95.
    30.    Lietuvių tradicinių rinktinių juostų „šimtaraštiškumas“ istoriniu ir lyginamuoju aspektu, Liaudies kultūra, 2004, nr. 6, p. 19–30. 
    31.    Aplinkos realijų transformacija lietuvių juostų raštų pavadinimuose: liaudiško mąstymo principų paieška”, Lietuvos etnologija: socialinės antropologijos ir etnologijos studijos, 2005, nr. 5 (14), p. 139–154: santr. angl. 
    32.    Vietiniai ir universalieji lietuvių mitinių – poetinių įvaizdžių ir ornamento lytinės simbolikos aspektai: baltų ir hindų tradicijų paralelės”, Kultūrologija 12: Rytai-Vakarai: Komparatyvistinės studijos IV, Vilnius, 2005, p. 417–440. 
    33.    Liudo Truikio asmenybės ir kūrybos bruožai, Liudui Truikiui 100: straipsnių rinkinys, Kaunas, 2005, p. 128–156.
    34.    Lietuvių juostų simbolika, Tautodailės metraštis, nr. 11, 2005, p. 48–51, 69. 
    35.    Šiuolaikinės ir dabartinės tautodailės tyrimų problemos, Tautodailės metraštis, nr. 11, 2005, p. 38–45, 70.
    36.    Dualinė juostų simbolika: atitikmenys ir tipologinės sąsajos Lietuvoje, Rytų bei Senosios Europos kultūrose, Kultūrologija 14. Rytai-Vakarai: Komparatyvistinės studijos  V, Vilnius, 2006, p. 417–440.
    37.    Šiuolaikinės tautodailės istorijos tyrimų problemos, Lietuvos dailės istorikų draugijos biuletenis 2006: Lietuvos dailės istorikų draugijos mokslinis-informacinis leidinys, Vilnius, 2006, p. 41–47.
    38.    Juostos, Kupiškėnų enciklopedija, Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2006, t. 1, p. 578–579.
    39.    Juostų tradicija Punsko-Seinų krašte, Punsko ir Seinų krašto lietuvių etninio ir kultūrinio tapatumo bruožai, Punskas, ,,Aušra”, 2006, p. 288-318.
    40.    The Universal Symbolism of the Traditional Baltic Textile”, Spirituality Beyond Religions. Sanskriti Sangam – II, Vol. 1, ICCS, Benselem, Nagpur, 2006, p. 161–163.
    41.    Konvencionalūs, klasifikaciniai ir interpretaciniai regioninės tapatybės aspektai ir sąsajos su tautodaile”, Lietuvos etnologija: socialinės antropologijos ir etnologijos studijos, 2007, nr. 7 (16), p. 125–156: santr. angl. 
    42.    The Visual and the Mythical-poetic Interpretations of Sky Luminaries in Lithuanian Traditional Textiles, Archaeologia Baltica: Astronomy and Cosmology in Folk Traditions and Cultural Heritage, Klaipėda: Klaipėda University, Institute of Baltic Sea Region History and Archaeology, Lithuanian Institute of History, 2008, Nr. 10, p. 78-85. 
    43.     The Connections Between Old European Signs and Lithuanian Sash Ornamentation, J. Marler and M. R. Dexter (Eds.) Signs of Civilisation: Neolithic Symbol System of Southeast Europe, Sebastopol: Institute of Archaeomythology; Novi Sad: Serbian Academy of Sciences and Arts, Novi Sad Branch, 2009, p. 215-221. 
    44.    Zarasų krašto medžio drožėjai: kultūrinės tapatybės bruožai, I.Vaitkevičienė (sud.). Zarasų krašto gyvieji tradiciniai amatai. I dalis: Audimas ir medžio drožyba (su santrauka anglų kalba). Zarasai: Zarasų krašto muziejus, 2009, p. 42-59.
    45.    Pratarmė lietuviškam leidumui, V. Celms. Baltų raštai ir ženklai. Baltų pasaulio modelis, struktūra, vaizdiniai, simboliai. Vilnius: Mintis, 2010, p. 5-15.
    46.    Audimo technologijų erotinė ir iniciacinė reikšmė lietuvių kultūroje: simbolių choreografiniai ir naratyviniai atitikmenys komparatyvistiniu požiūriu, Rytai-Vakarai: Komparatyvistinės studijos XI. Kultūrų sąveikos (A. Andrijauskas sud.), Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2011, p. 278-306. 
    47.    Орнамент тканих литовських народних поясів у кроскультурній перспективі: аналоги в енеолітичних культурах Давньої Європи, Народна творчість та етнологія 2011, № 3, с. 69–73.
    48.    Archetipas, V. Savoniakaitė (sud.), Lietuvos etnologijos ir antropologijos enciklopedija. Vilnius: LII leidykla, 2011, p. 38-43.
    49.    Semiotika, V. Savoniakaitė (sud.), Lietuvos etnologijos ir antropologijos enciklopedija. Vilnius: LII leidykla, 2011, p. 357-362.
    50.    Antanas Tamošaitis, V. Savoniakaitė (sud.), Lietuvos etnologijos ir antropologijos enciklopedija. Vilnius: LII leidykla, 2011, p. 462-464.
    51.    Medžio skulptorius Jonas Tvardauskas iš arti, Tautodailės metraštis, 2011, Nr. 20, p. 45-55. 
    52.    Sakralioji šiaudinių sodų simbolika ir jos atitikmenys Rytų kultūrose, Rytai-Vakarai komparatyvistinės studijos XII: Algio Uždavinio fenomenas, sud. A. Andrijauskas, Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2012, p. 418–432.
    53.    Palmira Damijonaitienė – Lietuviškų juostų diplomatė, Palmira Damijonaitienė, J. Rudzinskas (sud.), Vilnius: Viešoji įstaiga Tautodailininkų sąjungos fondas, 2011, p. 6-19.
    54.    Rasa Čepaitienė. Paveldosauga globaliajame pasaulyje. Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2010. 375 p.: iliustr., Lietuvos etnologija: socialinės antropologijos ir etnologijos studijos, 2012/12, p. 228-237.
    55.    P. Dundulienė – lietuvių liaudies dailės simbolikos tyrinėtoja, Lietuvos tautodailininkų sąjunga/Straipsniai .

    •    Metodinės priemonės
    1.    Gyvūnija lietuvių tekstilėje, (elektroninė knyga) Gyvūnija lietuvių etninėje kultūroje, 2006: .
    2.    Namo puošybos semiotika, (elektroninė knyga) Lietuvių etninė kultūra. III dalis. Namai etninėje kultūroje, 2007: http://mkp.emokykla.lt/etnine3/?id=41; http://mkp.emokykla.lt/etnine3/?id=42; http://mkp.emokykla.lt/etnine3/?id=43.
    3.    Lietuvių etninės kultūros vertybės (Aktyvus mokymasis). Metodinė priemonė, Vilnius, 2007 (elektroninė knyga).
    4.    Lietuvos tradiciniai amatininkai ir jų veikla. Metodinė priemonė etnografiniams lauko tyrimams, Vilnius: LII, LR KM, 2007.
    5.    Simbolika lietuvių liaudies dailėje ir tautosakoje, O. Verseckienė (projekto vad.), Mokytojų lietuvių etninės kultūros kompetencijų tobulinimas. Etninės kultūros kvalifikacijų tobulinimo programos, Vilnius: Švietimo ir mokslo ministerija, Pedagogų profesinės raidos centras, 2008, p. 8–53.
     
    •    Pranešimai konferencijose
    1.    ,,The Association of Dance, Ornament and Weawing in Lithuanian Traditional Culture” (Šokio, ornamento ir audimo ryšys lietuvių tradicinėje kultūroje). XXIII Symposium of ICTM Study Group on Ethnochoreology ,,The Silence of Dance”, 2005 08, Monghidoro, Italija.
    2.    ,,The Universal Symbolism of the Traditional Baltic Textile”. ICCS (International Center for Cultural Studies – Tarptautinis kultūrų studijų centras). ,,Spirituality Beyond Religions“, 2006 02, Džaipuras, Indija.
    3.    ,,Vizualinės ir mitinės – poetinės dangaus šviesulių interpretacijos lietuvių tradicinėje tekstilėje” (,,The Visual and Mythic – Poetical Interpretations of the Sky Luminaries in the Lithuanian Traditional Textile”). Europos astronomijos kultūroje draugijos (XV Annual Conference of the European Society for Astronomy in Culture (SEAC) ir VIII Oksfordo tarptautinės astronomijos ir archeoastronomijos kultūroje (Oxford International Conference on Archaeoastronomy and Astronomy in Culture) tarptautinėje konferencijoje ,,Astronomija ir kosmologija liaudies tradicijose ir kultūros pavelde” (,,Astronomy and Cosmology in Folk Traditions and Cultural Heritage”), 2007 07 22 – 31, Klaipėda.
    4.    „Šiaurės Rytų Indijos tekstilės ir lietuvių juostų ornamento tipologinės sąsajos“. KFMI tarptautinėje konferencijoje ,,Komparatyvistinė ir rytų estetika”, 2007 10 20, Vilnius.
    5.    ,,Folklorinė kultūra ir tautodailė: konteksto reikšmė“. Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto respublikinė konferencija ,,Tautosakos rinkėjo vaidmuo folklorinėje kultūroje“, 2008 10 16–17 d., Vilnius.
    6.    ,,Aušrinės mitologinė tradicija lietuvių tekstilės simbolikoje”. KFMI konferencijoje ,,Baltų tautų senosios kultūros panašumai ir skirtumai”, 2008 10 23, Vilnius.
    7.    ,,The Parallels Between Northeast Indian and Lithuanian Ornamental Traditions (Šiaurės Rytų Indijos ir Lietuvos ornamento tradicijų paralelės)”. International Center for Cultural Studies (ICCS) konferencijoje ,,The Third International Conference: Renaissance of Ancient Traditions: Challenges and Solutions”, 2009 01 31 – 02 05, Nagpuras, Indija.
    8.    ,,Textile Patterns: the Folk Art Tradition, Its Mythical-Poetical Context and Interpretations in the Contemporary Art / Audinių raštai: liaudies meno tradicija, mitinis poetinis jos kontekstas ir interpretacijos šiuolaikiniame mene”. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Centre de recherches sur l’imaginaire, Université Stendhal, Grenoble konferencijoje ,,Baltiškoji pasaulėjauta: nuo mitologijos iki tautosakos/ Baltic World View: from Mythology to Folklore”, 2009 07 08–10, Vilnius.
    9.    ,,Etninės kultūros vaizdinių semiotika ir tautinės tapatybės simbolių paieška P. Dundulienės darbuose”. Lietuvos istorijos instituto tarptautinė mokslinė konferencijoje ,,Etnologija: istorija, dabartis ir perspektyvos“, 2010 10 08-10, Vilnius.
    10.    ,,Aušrinės mitopoetikos atspindžiai liaudies dailėje“. Lietuvos kultūros tyrimų instituto mokslinėje konferencijoje: ,,Religinis simbolis – jo prasmė ir esmė baltų kultūroje“, 2010 10 27–28, Vilnius.
    11.    ,,Šiuolaikinė medžio drožyba: tautodailės tradicijų ir modernumo jungtis“. Klaipėdos universiteto tarpdalykinėje mokslinėje konferencijoje ,,Tradicijos ir modernumo dermė, priešprieša, raidos perspektyvos“, 2010 11 11–12, Klaipėda.
    12.    ,,The Historical Parks: the Symbolic and Political Functions of Grutas Statue Park (Lithuania)”. Europos kultūros kelių instituto (L’Institut Européen des Itinéraires Culturels) tarptautinė mokslinė konferencija ,,La dimension paysagère des itinéraires culturels du Conseil de l’Europe“, 2010 12 15-16, Luxemburg.
    13.    ,,Čiurlionio dailės muzikalumo ir liaudies ornamentikos tradicijos paralelės”. Mikalojaus Konstantino Čiurlionio draugijos ir Čiurlionio namų Respublikinė mokslinė konferencija „Čiurlionio fenomeno mįslė“, 2011 04 28–29, Vilnius.
    14.    ,,Baltų ir slavų tekstilės geometrinių raštų pavadinimų (nomenklatūros) ir pavidalų (formos) bendrybės”. Vilniaus Universiteto, Rusų mokslų akademijos slavistikos instituto, Lietuvių kalbos instituto ir LR Seimo tarptautinėje mokslo konferencijoje akademikui V. Toporovui atminti ,,Baltai ir slavai: dvasinių kultūrų sankirtos”, 2011 09 14–16, Vilnius.
    15.    ,,Paprotinio šiaudinių sodų meno mitopoetinis kontekstas Rytų-Vakarų tarpkultūrinių sąsajų požiūriu”. Lietuvos kultūros tyrimų instituto konferencijoje Rytai-Vakarai: Multikultūriškumas ir transkultūrinės sąveikos, 2011 11 19, Vilnius.
    16.    ,,The Similarities between Lithuanian and Indian Elements of Sacred Geometry and Ritual Art: Lithuanian Straw Constructions“, IV tarptautinė International Center for Cultural Studies konferencija  Haridvaro universitete (Dev Sanskriti Wishvawidyalaya) ,,Nourishing Balance of the Universe”, 2012. 03. 02 – 07, Haridvaras, Indija.
    17.     ,,Šiuolaikinė kalviškoji kryždirbystė: V. Jaručio, V. Kryževičiaus, V. Kuzino kūryba“. Pasaulio anykštėnų bendrijos, Anykščių kultūros centro, Arklio muziejaus respublikinė konferencija: ,,Lietuvos kalviškoji kryždirbystė“, 2012.06.01-02, Anykščiai.
    18.    ,,The Symbiosis of Folk Cultural and Postmodern Discourses in Grutas Park“ (,,Liaudies kultūros ir postmodernybės diskursų simbiozė Grūto parke“), Mykolo Romerio universiteto Humanitarinių mokslų instituto Kalbos kultūros katedros, Komparatyvistinių studijų grupės, Lietuvos lyginamosios literatūros asociacijos tarptautinė konferencija: ,,Pasaulis sudarytas iš pasakų: diskursų sąsajos ir jų pokyčiai“, 2012. 09.13-16, Vilnius.
     
    •    Darbas daktaro disertacijų gynime (Disertacijos vadovas, komiteto (tarybos) narys, oponentas)
    1.    2007 06 19 VU: E. Pečeliūnaitės disertacijos ,,Geležies amžiaus (I-XII a.) tekstilė Lietuvoje” gynimo komiteto tarybos narys.
    2.    2007 10 19 VDA: J. Zabulytės disertacijos ,,XIX – XX a. vidurio Lietuvos mediniai kryžiai pasaulio tradicijų kontekste” oponentas.
    3.    2009 12 15. VDA: Indrės Stulgaitės-Kriukienės aspirantūros mokslinio referato ,,Meninio stiklo judėjimas: jo reikšmė ir įtaka šiuolaikinio stiklo meno procesams“ gynimo komiteto tarybos narys

    Kontaktai
    el. paštas - ,
    Telefonas - 8 5 262 94 10, +370 685 77672

  • Etnologijos skyrius

    Aušra Zabielienė-Mickevičiūtė
    hum. m. dr., buvusi mokslo darbuotoja

    Gimė 1970 m. spalio 22 d. Vilniuje. 1994 m. baigė Lietuvos muzikos akademiją, choro dirigavimo klasę. 1994–1997 m. – dirbo Vilniaus universiteto Kultūros centro koncertmeistere. Nuo 1997 m. dirba Lietuvos istorijos institute. 2003–2007 m. studijavo Vytauto Didžiojo universiteto Etnologijos ir folkloristikos katedros doktorantūroje. 2007 m. birželio 15 d. apgynė humanitarinių mokslų srities etnologijos krypties disertaciją „Folkloriniai ansambliai Lietuvoje: etnokultūrinės savimonės tęstinumas 1990–2006 m.“ Pastaruoju metu buvo Lietuvos istorijos instituto Etnologijos skyriaus programos ,,Savas” ir ,,kitas” Lietuvoje: socialinės struktūros,kultūra, tapatybė (2012 - 2016)” dalyvė. Lauko tyrimus atliko Lietuvoje, Latvijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje.

    Pagrindinės mokslinių interesų kryptys:
    •    Folklorinio judėjimo raiška Lietuvoje
    •    Etnokultūrinis tapatumas
    •    Įvairios muzikinės bendrijos

    Svarbiausios mokslinės publikacijos:
    •    Monografija
    1.    Folkloro ansambliai dabartinėje Lietuvoje: etnologinis aspektas, Vilnius: leidykla Firidas, 2010. ISBN. 260 p.

    •    Straipsniai
    1.    Taikantis prie naujovių, Darbai ir dienos, 2002, nr. 31, p. 97–102.
    2.    Lietuvos sostinės ir provincijos lietuvių folklorinių ansamblių sąsajos su etninės kultūros paveldu, Lituanistica, 2003, nr. 3 (55), p. 113–119.
    3.    Trejos kupiškėnų vestuvės, Liaudies kultūra, 2004, nr. 1, p. 29–33.
    4.    Etnokultūrinio identiteto kūrimas Aukštaitijos folkloro ansambliuose, Liaudies kultūra, 2005, nr.6, p. 46–52.
    5.    Lietuvos folklorinių ansamblių koncertinė apranga: etninio tapatumo aspektai, Lituanistica, 2006, nr. 3 (67), p. 38–49.
    6.    Punsko folkloriniai ansambliai, Punsko ir Seinų krašto lietuviai: etninio ir kultūrinio tapatumo bruožai, Punskas, 2006, p. 270–287.
    7.    Путь „археологической“ или „исторической“ одежды к фольклорным ансамблям, Kultūras krustpunkti, Rīga, 2006, p. 151–162.
    8.    Folkloriniai ansambliai ir etnokultūrinis tapatumas, Aukštaičių tapatumo paieškos, Kaunas, 2006, p. 122–133.
    9.    Сохранение идентичности и самосознания: деятельность фольклорных ансамблей Литвы, Humanities in new Europe, Kaunas, 2006, p. 205–218.
    10.    Lietuvos folkloro ansambliai – etnokultūrinį identitetą palaikančios bendrijos, Humanities in new Europe. Culture and Identity 1, Kaunas. 2006, p. 205-218.
    11.    Klaipėdos krašto etnokultūrinis paveldas šiuolaikiniuose folkloro ansambliuose, Lituanistica, 2008, t. 54, nr. 3(75), p. 67-77.
    12.    Tradicijos ir inovacijos santykis tradiciją keičiančių folkloro ansamblių veikloje, Etninės kultūros tradicijų tęstinumas ir iššūkiai šiuolaikinėje visuomenėje, Klaipėda, 2009, p. 97-107.
    13.    Etnokultūrinio tapatumo raiška: Varėnos rajono vaikų folkloro ansambliai, Lituanistica, 2010, t. 56, nr. 1-4 (79-82), p. 144-154.
    14.    Klaipėdos krašto vaikų folkloro ansambliai, RES HUMANITARIAE, Klaipėda, Klaipėdos universitetas, 2011, t. IX, p. 168-189.
    15.    Свята пісні та фольклорні музичні колективи в Литві: вираження етнокультурної ідентичності, Народна творчiсть та етнологiя, Кiiв, Нацiональная академiя наук України, 2011, Nr. 3, P. 96-101.
    16.    Dzūkijos ir Suvalkijos folkloro ansambliai dabartinėse kalendorinėse šventėse, Liaudies kultūra, 2012, nr. 1, p. 46-55.

    •    Konferencijos
    1.    Proceedings of the Internacional Scientific Conference 20-23 May 2004. Latvija, Rezekne. Pranešimas ,,Phenomena of identity in folklore ensembles in region Aukštaitija“.
    2.    ,,Aukštaičių identiteto paieškos: praeities paveldas, nūdienos problemos, ateities perspektyvos“. Aukštaitijos etninės kultūros globos taryba. Panevėžys. 2004-10-15. Pranešimas ,,Etnokultūrinio identiteto kūrimas Aukštaitijos folkloro ansambliuose“.
    3.    ,,Naujoji Europa ir humanitariniai mokslai”. Vytauto Didžiojo universitetas. Kaunas. 2005 m. sausio 13-15 d. Pranešimas ,,Tapatumo ir etninės savimonės išsaugojimas: Lietuvos folkloro ansamblių veikla”.
    4.    ,,Arheologija un folklora”. Latvijos Kultūros akademija. Ryga. 2005 m. kovo 21-22 d. Pranešimas: ,,The Clothes of Folklore Ensembles and Ethnic Identity”.
    5.    ,,Lietuvių folklore raidos tendencijos”. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas. 2007 m. spalio 11-12 d. Pranešimas ,,Tradicijos ir inovacijos santykis folklorinių ansamblių veikloje“.
    6.    ,,Etninės kultūros tradicijų tęstinumas ir iššūkiai šiuolaikinėje visuomenėje“ Klaipėdos kolegija. 2008 m. kovo 28 d. Pranešimas ,,Jei kitaip – bus ne tas? Nuo autentikos puoselėtojų iki laisvų interpretatorių”.
    7.    ,,Centre and Periphery: A Change of Perspectives”. Latvija, Rēzekne, 2009 m. spalio 15-17d. Pranešimas ,,Folklore groups in the Border Regions of Lithuania and Latvia“.
    8.    ,,Tradicijos ir modernumo dermė, priešprieša, raidos perspektyvos“. Klaipėdos universitetas Humanitarinių mokslų fakultetas, Baltistikos centras. Klaipėda 2010 m. lapkričio 11-12 d. Pranešimas ,,Klaipėdos krašto folkloro ansambliai: žemaičiai ar lietuvninkai?“.
    9.    ,,Etnologija: istorija, dabartis ir perspektyvos“. Lietuvos istorijos institutas. Lietuvos nacionalinis muziejus. Vilnius. 2010 m. spalio 8-10 d. Pranešimas ,,Folkloro ansambliai kalendorinėse šventėse: reikalingi ar įgrisę?‘
    10.    ,,Сучаснi художньо-мистецькi та етнокультурнi процеси полiетнiчного середовища України''. Ukraina. Kijevas. 2011 m. gruodžio 7-10 d. Pranešimas ,,Этнокультура пограничья и фольклорные ансамбли“.

    Kontaktai
    el. paštas -
    Telefonas - 8 5 262 94 10

  • Archeografijos skyrius

    Archeografijos skyrius įsteigtas 1989 m. balandžio 3 dieną.

    Vedėjai:
    Dr. habil. Antanas Tyla, 1989 04 03 – 1992 04 16.
    L. e. p. dr. Egidijus Banionis, 1992 04 21 – 1993 (mirė 1993 m. rugpjūčio 6 d.).
    Dr. Algirdas Antanas Baliulis, 1994 12 01 – 1999 m. gruodžio 31 d. (l. e. p. 1993 05 24 –1994 m.).
    Dr. Artūras Dubonis, nuo 2000 01 01.

    Vykdoma mokslinė taikomoji tyrimų programa: Lietuvos Metrikos ir kitų istorijos šaltinių tyrimas ir publikavimas (2001–2010 m.) (Kartu su atskira tema: Lietuvos magdeburginių miestų privilegijos ir aktai).

    Archeografijos skyriuje 2012 m. dirbo 7 etatiniai darbuotojai. Mokslinis personalas: 3 hum. m. daktarai, vyresn. m. darb. (D. Antanavičius, A. Dubonis, R. Ragauskienė). Techninis personalas: archeografijos specialistai: J. Drungilas, I. Ilarienė, L. Karalius ir E. Deveikytė. Skyrius vykdo programą Lietuvos Metrikos ir kitų istorijos šaltinių tyrimas ir publikavimas (2012–2016 m.; vad. A. Dubonis).


    Archeografijos skyriaus programiniai darbai

    Lietuvos Metrika:
    • Lietuvos Metrika: knyga Nr. 1 (1380–1584) / užrašymų knyga 1 = Литовская Метрика: книга записей 1 / parengė A. Baliulis ir R. Firkovičius, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1998, 207 p.
    • Lietuvos Metrika: knyga Nr. 3 (1440–1498) / užrašymų knyga 3 = Литовская Метрика: книга записей 3 / parengė L. Anužytė ir A. Baliulis, Vilnius: Žara, 1998, 165 p.
    • Lietuvos Metrika: knyga Nr. 4 (1479–1491) / užrašymų knyga 4 = Литовская Метрика: книга записей 4 / parengė L. Anužytė, Vilnius: Žara, 2004, 285, [3] p.
    • Lietuvos Metrika (1427–1506): knyga Nr. 5 / užrašymų knyga 5 = Литовская Метрика: книга записей 5 / parengė E. Banionis, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1993, 402 p.
    • Lietuvos Metrika. Kn. 6: (1496-1506); Užrašymų knyga 6, parengė Algirdas Baliulis, Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2007, 517 p.
    • Lietuvos Metrika: knyga Nr. 8 (1499–1514) / užrašymų knyga 8 = Литовская Метрика: книга записей 8 / parengė A. Baliulis, R. Firkovičius, D. Antanavičius, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1995, 708 p.
    • Lietuvos Metrika: knyga Nr. 9 (1511–1518) / užrašymų knyga 9 = Metryka Litewska: księga Nr 9 / 9 księga wpisów / Księga-kontynuacja (1508–1518) / wydał K. Pietkiewicz; [lietuviškus tekstus parengė A. Baliulis], Vilnius: Žara, 2002, 615, [1] p.
    • Lietuvos Metrika: knyga Nr. 10 (1440–1523) / užrašymų knyga 10 = Литовская Метрика: книга записей 10 / parengė E. Banionis ir A. Baliulis, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1997, 178 p.
    • Lietuvos Metrika: knyga Nr. 11 (1518–1523) / įrašų knyga 11 = Литовская Метрика: книга записей 11 / parengė A. Dubonis, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1997, 227 p.
    • Lietuvos Metrika: knyga Nr. 12 (1522–1529) / užrašymų knyga 12 = Литовская Метрика: книга записей 12 / parengė D. Antanavičius ir A. Baliulis, Vilnius: Žara, 2001, 854, [2] p.
    • Lietuvos Metrika = Lithuanian Metrica = Литовская Метрика. Knyga Nr. 14 (1524–1529); Užrašymų knyga 14 / parengė D. Antanavičius (tekstai lotynų kalba) ir L. Karalius, Vilnius: LII leidykla, 2008, 642 p.
    • Lietuvos Metrika: knyga Nr. 15 (1528–1538) / užrašymų knyga 15 = Литовская Метрика: книга записей 15 / parengė A. Dubonis, Vilnius: Žara, 2002, 447 p.
    • Lietuvos Metrika: knyga Nr. 25 (1387–1546) / užrašymų knyga 25 = Литовская Метрика: книга записей 25 / parengė D. Antanavičius ir A. Baliulis, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1998, XXII, 460 p.
    • Lietuvos Metrika: knyga Nr. 51 (1566–1574) / užrašymų knyga 51 = Литовская Метрика: книга записей 51 / parengė A. Baliulis, A. Ragauskas ir R. Ragauskienė, Vilnius: Žara, 2000, 486 p.
    • Lietuvos Metrika: knyga Nr. 52 (1569–1570) / užrašymų knyga 52 = Литовская Метрика: книга записей 52 / parengė A. Baliulis ir R. Firkovičius, Vilnius: Žara, 2004, 224 p.
    • Lietuvos Metrika = Lithuanian Metrica = Metryka Litewska. Knyga Nr. 71 (1585–1586). Užrašymų knyga 71, parengė D. Antanavičius, Vilnius: LII leidykla, 2008, 146 p.
    • Lietuvos Metrika = Lithuanian Metrica = Metryka Litewska. Kn. 523: (1528); Viešųjų reikalų knyga 1 / parengė Algirdas Baliulis, Artūras Dubonis, Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2006, 280 p.
    • Lietuvos Metrika: knyga Nr. 530 (1566–1572) / viešųjų reikalų knyga 8 = Литовская Метрика: книга публичных дел 8 / parengė D. Baronas ir L. Jovaiša, Vilnius: Žara, 1999, 116 p.
    • Lietuvos Metrika: knyga Nr. 531 (1567–1569) / viešųjų reikalų knyga 9 = Литовская Метрика: книга публичных дел 9 / parengė L. Anužytė ir A. Baliulis, Vilnius: Žara, 2001, 279, [1] p.
    • Lietuvos Metrika: knyga Nr. 532 (1569–1571) / viešųjų reikalų knyga 10 = Литовская Метрика: книга публичных дел 10 / parengė L. Anužytė ir A. Baliulis, Vilnius: Žara, 2001, 155, [1] p.
    • Lietuvos Metrika = Lithuanian Metrica = Metryka Litewska. Knyga Nr. 556: (1791–1792); Viešųjų reikalų knyga 35 / parengė Algirdas Baliulis, Romualdas Firkovičius, Edmundas Rimša], Vilnius: Versus aureus, 2005, 200 p.
    • Lietuvos Metrika: knyga Nr. 564 (1553–1567) / viešųjų reikalų knyga 7 = Литовская Метрика: книга публичных дел 7 / parengė A. Baliulis, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1996, 205 p.
    • Lietuvos Metrika Kn. Nr. 567: (1567–1571); Surašymų knyga 10 / parengė Algirdas Baliulis, Vilnius: Versus aureus, 2006, 72 p.
    • Lietuvos Metrika. Knyga Nr. 594: (1585–1600) = Lithuanian Metrica: book No 594 = Metryka Litewska: księga 567 / parengė A. Baliulis, Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2006, 297, [1] p.
    • Lietuvos Metrika: knyga Nr. 19 (1535–1537) / užrašymų knyga 19 = Metryka Litewska: księga 19, parengė D. Vilimas, Vilnius: LII leidykla, 2009, 362 p.
    • Lietuvos Metrika: knyga Nr. 20 (1536–1539) / užrašymų knyga 20 = Metryka Litewska: księga 20, parengė R. Ragauskienė, D. Antanavičius (tekstai lotynų kalba), Vilnius: LII leidykla, 2009, 442, [1] p.
    • Lietuvos metrika. Knyga Nr. 593 (1585–1604 m.). Diplomatinių reikalų knyga, parengė A. Baliulis, Vilnius, LII leidykla, 2009, 294 p.
    • Lietuvos Metrika. Knyga Nr. 22 (1547) / užrašymų knyga 22 = Lithuanian Metrica: book no 22, parengė A. Blanutsa, D. Vashchuk, D. Antanavičius, Vilnius: LII leidykla, 2010. 176 p.
    • Lietuvos Metrika. Knyga Nr. 276 (1584, 1586, 1597) / teismų bylų knyga 62 = Lithuanian Metrica: book no 276, parengė D. Antanavičius, Vilnius: LII leidykla, 2010. 308 p.
    • Lietuvos metrika Kn. 37: (1552-1561); Užrašymų knyga 37/ Lithuanian Metrica: Book No. 37 Book of Inscriptions 37/ Parengė Darius Baronas - Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2011, -632 p. – Tekstas liet.,lot., senąja rusų (gudų) k. ISBN 978-9955-847-49-6
    • Lietuvos Metrika (1506-1539) Kn. 7, Užrašymų knyga 7 / Lithuanian Metrica: Book No. 7. Book of Inscriptions 7 / Parengė Inga Ilarienė, Laimontas Karalius, Darius Antanavičius. Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2011. – XXX, 1012 p . Santr, angl.. Bibliogr. išnašose. – R-klės: p. 771-1001. ISBN 978-9955-847-50-2
    • Lietuvos Metrika. Knyga Nr. 5 (1427–1506). Užrašymų knyga 5 / Lithuanian Metrica: Book No. 5. Book of Inscriptions 5 / Parengė A. Baliulis, A. Dubonis, D. Antanavičius (tekstai lotynų kalba). Vilnius: LII leidykla, 2012. -586 p. ISBN 978-9955-847-52-6
    • Lietuvos Metrika. Knyga Nr. 32 (1548–1549). Užrašymų knyga 32, parengė Andrij Blanutsa, Dmitro Vashchuk, Darius Antanavičius, Eglė Deveikytė. Vilnius: LII leidykla, 2012 (164 p.). ISBN 978-9955-847-57-1.

    Lietuvos magdeburginių miestų privilegijos ir aktai.

    • T. 1: Joniškis, Jurbarkas / sudarė A. Tyla, Vilnius: Mokslas, 1991, 292 p.
    T. 2: Kretinga, Skuodas, Šiauliai, Varniai, Veliuona, Viekšniai, Virbalis, Vladislavovas / sudarė Antanas Tyla, Dainius Žygelis; spaudai parengė A. Tyla, D. Žygelis, R. Firkovičius, D. Antanavičius; pratarmę parašė A. Tyla, Vilnius: Pradai, 1997, 366 p.
    T. 3: Kėdainiai / sudarė A. Tyla; parengė A. Tyla, R. Firkovičius, D. Antanavičius, Vilnius: LII leidykla, 2002, 610 p.
    T. 4: Alytus / sudarė A. Tyla; spaudai parengė D. Antanavičius, J. Drungilas, R. Firkovičius, A. Tyla, Vilnius: LII leidykla, 2006, 490 p.
    • T. 5: Merkinė / sudarė A. Baliulis; parengė D. Antanavičius, A. Baliulis, R. Firkovičius, Vilnius: LII leidykla, 2007, 680 p.
    • T. 6: Trakai / sudarė A. Baliulis; spaudai parengė D. Antanavičius, A. Baliulis, R. Firkovičius, Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2008, 704 p.
    • T. 7: Merkinės miesto aktai (1598–1627) / sudarė A. Baliulis; parengė D. Antanavičius, A. Baliulis, R. Firkovičius, Vilnius: LII leidykla, 2010. 1040 p.
    Lietuvos miestų istorijos šaltiniai, t. 3, Vilnius: LII leidykla, 2001, 270, [2] p.
    • A. Mackavičius. Žemaitijos valsčių surašymas 1537–1538 m. / parengė Konstantinas Jablonskis; [įvadas A. Tylos; tekstą spaudai parengė ir rodykles sudarė Algirdas Baliulis], Vilnius, Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2003, 452 p.

    Lietuvos Metrikos Naujienos, Vilnius: LII leidykla.
    • Nr. 3–1999, 35 p.
    • Nr. 4–2000, 31 p.
    • Nr. 5–2001, 36 p.
    • Nr. 6–2002, 44 p.
    • Nr. 7–2003, 48 p.
    • Nr. 8–2004/2005, 65 p.
    • Nr. 9–2006, 41 p.
    • Nr. 10–2007/2008, 52 p.
    • Nr. 11–2009, 38, [1] p.
    • Nr. 12–2010. 44,[1] p.
    • Nr. 13–2012, 40 p.

    Новости Литовской Метрики, Vilnius: LII leidykla.
    • № 3–1999, 42 с.
    • № 4–2000, 36 с.
    • № 5–2001, 39 с.
    • № 6–2002, 54 с.
    • № 7–2003, 54 с.
    • № 8–2004/2005, 69 c.
    • № 9–2006, 46 c.
    • № 10–2007/2008, 60 c.
    • № 11–2009, 44 c.
    • № 12–2010, 46 с.
    • № 13–2012, 40 с.

    Konferencijų medžiaga:
    • Lietuvos Metrika = Литовская Метрика = Lithuanian Metrica: 1988 metų tyrinėjimai, Vilnius, 1992, 189, [2] p.
    • Lietuvos Metrika = Lithuanian Metrica: 1991–1996 metų tyrinėjimai [Investigations in 1991–1996], Vilnius, 1998, 294 p.

    Kiti leidiniai:
    1. A. Šapoka. 1655 metų Kėdainių sutartis, arba švedai Lietuvoje 1655–1656 metais / parengė ir pratarmę parašė A. Tyla, Vilnius: Mokslas, 1990, 196 p.
    2. K. Avižonis, Rinktiniai raštai, t. 4 / parengė A. Tyla ir A. Gustaitė, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994, 1014 p.
    3. Ukmergės apskrities seniūnijų 1765 m. inventoriai / parengė A. Baliulis, Vilnius: Academia, 1994, 187 p.
    4. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos šaltiniai: Faktas. Kontekstas. Interpretacija, sudarė A. Dubonis (redkol. pirm.) ir kt., Vilnius: LII leidykla, 2007, 452 p.
    5. Istorijos šaltinių tyrimai, t. 1, sud. D. Antanavičius, D. Baronas; A. Dubonis (redkol. pirm.) ir kt., Vilnius: LII leidykla, 2008, 356 p.
    6. Istorijos šaltinių tyrimai, t. 2, sud. A. Dubonis; A. Dubonis (redkol. pirm.) ir kt., Vilnius: LII leidykla, 2010, 280 p.
    7. Istorijos šaltinių tyrimai, t. 3, sud. D. Antanavičius; A. Dubonis (redkol. pirm.) ir kt. Vilnius: versus aureus, 2011. 222, [2] p. ISSN 2029-0705
    8. Istorijos šaltinių tyrimai, t. 4, sudarė Artūras Dubonis. Vilnius: LII leidykla, 2012. 340, [2] p. ISSN 2029-0705.

  • Archeografijos skyrius

    Artūras Dubonis
    Humanitarinių mokslų daktaras, vyresn. mokslo darbuotojas, skyriaus vedėjas

    Gimė 1962 07 23 Vilniuje. LII Archeografijos sk. dirba nuo 1988 11 15. 1996 10 31 apgynė hum. m. dr. disertaciją tema: Lietuvos didžiojo kunigaikščio leičiai XIII–XVI a.: lietuvių ankstyvojo feodalizmo visuomenės tyrimas.

    Pagrindinės mokslinių interesų kryptys:
    •    Lietuvos Metrikos tyrimas ir leidyba;
    •    Lietuvos istorijos šaltiniai;
    •    Lietuvos visuomenė XIII–XVI a.;
    •    Lietuvos užsienio politika XIII – pirmoje XIV a. Pusėje

    Svarbiausios mokslinės publikacijos 1997–2012 m.:
    •    Monografijos ir šaltinių rinkiniai:
    1.    Lietuvos didžiojo kunigaikščio leičiai: iš Lietuvos ankstyvųjų valstybinių struktūrų praeities.Vilnius: LII leidykla, 1998, 160 p.
    2.    Lietuvos Metrika. Kn. 11 (1518–1523). Įrašų knyga 11, parengė A. Dubonis. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1997, 228 p.
    3.    Lietuvos Metrika. Knyga Nr. 15 (1528–1538). Užrašymų knyga 15, Parengė A. Dubonis. Vilnius: Žara, 2002, 446, [2] p.
    4.    Lietuvos Metrika. Kn. 523: (1528). Viešųjų reikalų knyga 1, parengė Algirdas Baliulis, Artūras Dubonis, Vilnius: LII leidykla, 2006, 280 p.
    5.    Traidenis. Monarcho valdžios atkūrimas Lietuvoje (1268–1282), Vilnius: LII leidykla, 2009, 241, [1] p.
    6.    Lietuvos Metrika. Knyga Nr. 5 (1427–1506). Užrašymų knyga 5 / Lithuanian Metrica: Book No. 5. Book of Inscriptions 5 / Parengė A. Baliulis, A. Dubonis, D. Antanavičius (tekstai lotynų kalba). Vilnius: LII leidykla, 2012. -586 p. ISBN 978-9955-847-52-6
    7.    Lietuvos istorija, t. 3, XIII a. – 1385 m.: valstybės iškilimas tarp Rytų ir Vakarų / Darius Baronas, Artūras Dubonis, Rimvydas Petrauskas; Lietuvos istorijos institutas; [ats. tomo redaktorius Artūras Dubonis]. Vilnius: Baltos lankos. 615, [1] p. ISBN 978-9955-23-566-8.

    •    Straipsniai užsienio leidiniuose:
    1.    Новые открытия по проблемам Литовской Метрики в Литве, От Древней Руси к России Нового времени / Сборник статей к 70–летию А. Л. Хорошкевич, Москва: Наука, 2002, с. 454–457.
    2.    Праблемы Літоўскай Метрыкі: погляд з Вільнюса, Metriciana: Даследаваннi i матэрыялы Метрыкi Вялiкага Княства Лiтоўскага, Мiнск, 2003, т. 2, с. 16–32.
    3.    Борьба за Литовский престол после смерти короля Миндаугаса (1264–1268 гг.), Украïна в Центрально-Схiднiй Європi (з найдавнiших часiв до кiнця XVIII ст.), випуск 4, Киïв, 2004, с. 133–143. [PDF]
    4.    Да праблемы дзяржаўнай мовы ў Вялiкiм Княстве Лiтоўскiм, Metriciana:Даследаваннi i матэрыялы Метрыкi Вялiкага Княства Лiтоўскага, Мiнск, 2004, т. 3, с. 205–219.
    5.    К вопросу о влиянии соседей на литовское общество в период становления Литовского государства, Ruthenica, t. VI, Київ, 2007, p. 259–274.
    6.    Проблемы образования Литовского государства и его отношений с Галицко-Волынским княжеством в новейшей историографии Литвы,Княжа доба. Iсторiя i культура, вип. 2, Львiв, 2008, p. 142–157.
    7.    Шварн Данiлавiч i папяровыя iлюзii праваслаўнай Лiтвы, Silva rerum nova. Штудыi ў гонар 70-годдзя Георгiя Я. Галенчанкi (Athenaeum. Commentarii historiae et culturae, vol. 12), уклад. А. Дзярновiч, А. Семянчук. Вiльня-Мiнск: Aidai – Athenaeum, 2009, p. 96–104.
    8.    Каралеўства Мiндовга, Arche / Пачатак, nr. 9, 2009, p. 9–19.
    9.    Das Grenzgebiet zwischen Litauen und dem Deutschen Orden: soziale, wirtschaftliche, administrative, ethnische und kulturelle Zusammenarbeit in den Jahren 1290–1422,Tannenberg–Grunwald–Žalgiris: Krieg und Frieden im späten Mittelalter. Herausgegeben von Verner Paravicini, Rimvydas Petrauskas und Grischa Vercamer. Wiesbaden: Harrasowitz Verlag, 2012, p.  53–68. ISSN 0947-4226; ISBN 978-3-447-06661-7.

    •    Straipsniai Lietuvos leidiniuose:
    1.    Leičiai – „lietuviai lietuviuose“: problema Lietuvos istoriografijoje ir istoriniuose šaltiniuose (XIII–XVI a.), Lietuvos valstybė XII–XVIII a., Vilnius, 1997, p. 31–44.
    2.    Rivijaus kronikos byla, Lituanistica, nr. 4, 1997, p. 3–12.
    3.    Ties Lietuvos ir Maskvos tarpusavio santykių ištakomis, Tarp istorijos ir būtovės: studijos prof. Edvardo Gudavičiaus 70-mečiui. Sudarė A. Bumblauskas ir R. Petrauskas, Vilnius, 1999, p. 55–67.
    4.    Įdomesni dokumentai apie Lietuvos bajorus: bajorystės atsisakymas, gavimas ir gynimas (XV–XVI a. pirma pusė), Lietuvos istorijos metraštis 1998, Vilnius, 1999, p. 173–186.
    5.    Lietuvos Metrika, Knygų aidai: recenzijos, apžvalgos, anotacijos, 2000, nr. 1, p. 33–37.
    6.    The case of Chronicle of Rivius, Lithuanian historical studies, Vilnius, 2000, vol. 5, p. 7–20.
    7.    Giminė ir tarnyba Lietuvoje XVI a. pradžioje, Lietuva ir jos kaimynai: nuo normanų iki Napoleono: prof. Broniaus Dundulio atminimui, Vilnius: Vaga, 2001, p. 228–236.
    8.    Dvaras, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos kultūra: tyrinėjimai ir vaizdai, Vilnius: Aidai, 2001, p. 150–165.
    9.    Raštininkas, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos kultūra: tyrinėjimai ir vaizdai, Vilnius: Aidai, 2001, p. 574–587.
    10.    Žemėvalda, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos kultūra: tyrinėjimai ir vaizdai, Vilnius: Aidai, 2001, p. 785–795.
    11.    Lietuvos Metrikos knyga Vilniuje, Lietuvos istorijos metraštis 2000, Vilnius, 2001, p. 425–428.
    12.    Lietuvių kalba: poreikis ir vartojimo mastai (XV a. antra pusė – XVI a. pirma pusė), Naujasis Židinys-Aidai, 2002, nr. 9–10, p. 473–478.
    13.    The Lithuanian Metrica, Lithuanian historical studies, 2002, nr. 7, p. 113–138.
    14.    Pirmieji Lietuvos valdovai: Giminiška meilė ir mirtina neapykanta, Lituanistica, 2003, nr. 2, p. 3–11.
    15.    Žiemgalių imigrantai Lietuvoje (XIII a. pabaiga), Senosios Žiemgalos istorinis ir etnokultūrinis paveldas, Vilnius, 2004, p. 87–90.
    16.    Lietuva po karaliaus Mindaugo mirties: kova dėl sosto 1264–1268 m., Istorijos akiračiai / Skiriama Profesoriaus habilituoto daktaro Antano Tylos 75-mečiui, Vilnius, 2004, p. 65–76.
    17.    Saldus lietuvių gyvenimas „svetimu pasu“: baltarusių istoriografija apie baltarusiškas Lietuvos valstybės ištakas, Naujasis židinys-Aidai, 2005, nr. 11–12, p. 520–525.
    18.    Voluinietiškos Lietuvos užsienio politikos krypties formavimasis (iki Mindaugo mirties 1263 m.), Lituanistica, 2005, nr. 4, p. 1–12.
    19.    Meilė ir politika: Traidenis tekina dukrą, Darbai ir dienos, Kaunas: Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2005, t. 44, p. 27–40.
    20.    Kunigaikštis Švarnas ir stačiatikiškos Lietuvos popierinės iliuzijos, Naujasis Židinys-Aidai, 2006, nr. 4–5, p. 193–200.
    21.    Jotvingiai lietuvių antikryžiuotiškos orientacijos genezėje, Praeities pėdsakais. Skiriama Profesoriaus daktaro Zigmanto Kiaupos 65-mečiui, Vilnius: LII leidykla, 2007, p. 25–48.
    22.    Dvylika Traidenio valdymo metų: Haličo-Voluinės metraščio lietuviškųjų žinių informatyvumo klausimu, Istorijos šaltinių tyrimai, sud. D. Antanavičius, D. Baronas; A. Dubonis (redkol. pirm.) ir kt., t. 1, Vilnius: LII leidykla, 2008, p. 11–25.
    23.    Kaimyninių kraštų įtakos Lietuvos valstybės formavimosi laikotarpiu, Lietuvos valstybės susikūrimas europiniame kontekste, Vilnius: Versus aureus, 2008, p. 74–96.
    24.    Naugardas prieš Lietuvą: Saulės mūšio (1236 m.) epizodo liudijimas apie politinių santykių permainas tarp lietuvių ir jų šiaurės rytų kaimynų, Lituanistica, 2009, nr. 1–2, p. 1–11.
    25.    Kelios Lietuvos istorinės geografijos XIII–XIV a. problemos: tarp teorijos ir šaltinių tyrimų praktikos, Istorijos šaltinių tyrimai, t. 3, sud. D. Antanavičius, Vilnius, 2011, p. 11–22. ISSN 2029-0705
    26.    Lietuvių kalba Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XIV a. pabaigoje ir iki pirmosios knygos (1547 m.): vartojimo politika ar politinis vartojimas?, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos kraštovaizdis. Mokslinių straipsnių rinkinys, skiriamas profesorės Jūratės Kiaupienės 65-čiui, sudarė Ramunė Šmigelskytė-Stukienė. Vilnius: LII leidykla, 2012, p. 35–64. ISBN 978-9955-847-59-5.
    27.    Lietuvos Metrika. Knyga Nr. 5 (1427–1506). Užrašymų knyga 5. Anotacija,Lietuvos Metrikos naujienos. Nr. 13–2011. Vilnius: LII leidykla, 2012, p. 5–7. ISSN 1392-3382.
    28.    Kas buvo aukštaičiai Lietuvoje XIII–XV amžiais? Ministri historiae: pagalbiniai istorijos mokslai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės tyrimuose, mokslinių straipsnių rinkinys, skirtas Edmundo Antano Rimšos 65-mečio sukakčiai, sudarytojai Z. Kiaupa ir J. Sarcevičienė. Vilnius: LII leidykla, 2013, p. 93–107.

    •    Recenzijos mokslo leidiniuose
    1.    E. Gudavičius, Kryžiaus karai Pabaltijyje ir Lietuva XIII amžiuje, Vilnius, 1989. Pp 191, Mūsų praeitis, 1992, nr. 2, p. 140–147.
    2.    Biuletyn papieskiego instytutu studiów koscielnych/Informationes, t. 1–5, Rzym–Warszawa, 1976– , Lituanistica, 1992, nr. 3, p. 97–98.
    3.    A. Butrimas, Lietuvos istorija: nuo seniausių laikų iki Vytauto Didžiojo mirties, Vilnius, 1992, Naujasis židinys-Aidai, 1993, nr. 7–8, p. 136–137.
    4.    Henrikas Latvis/Hermanas Vartbergė: Livonijos kronikos. Par. J. Jurginis, Vilnius, 1991. Pp 223, Lietuvos istorijos metraštis 1992, Vilnius, 1994, p. 223–231.
    5.    D. Kuolys, Asmuo, tauta, valstybė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorinėje literatūroje: renesansas, barokas, Vilnius, 1992. Pp 286, Lietuvos istorijos metraštis 1994, Vilnius, 1995, p. 219–222.
    6.    Metraščiai ir kunigaikščių laiškai, Vilnius, 1996. Pp 391, Naujasis židinys-Aidai, 1997, nr. 7–8, p. 342–344.
    7.    E. Gudavičius, Mindaugas, Vilnius, 1998. Pp 359, [1], Knygų aidai: recenzijos, apžvalgos, anotacijos, 1999, 01–03 mėn., p. 25–28.
    8.    A. Janulaitis, Kęstutis. Vilnius: Kardas, 1998. Pp 367, Mūsų praeitis, 1999, nr. 6, p. 202–206.
    9.    А. К. Краўцэвiч, Стварэнне Вялiкага Княства Лiтоўскага, Мiнск: "Беларуская навука", 1998. Cc 208, 5 карт., Mūsų praeitis, 1999, nr. 6, p. 207–213, Lithuanian historical studies, no 4, 1999, p. 151–157, Гiстарычны альманах, т. 5, Гародня, 2001, с. 162–167.
    10.    А. О. Гурбик, Еволюцiя соцiально-територiальних спiльнот в середньовiчнiй Украинi: волость, дворище, село, сябринна спiлка. Киив, 1998. Cc 319, Lituanistica, 1999, nr. 3, p. 120–124.
    11.    H. Łowmiański, Polityka Jagiellonów, do druku przygotował Krzysztof Pietkiewicz, Poznań, 1999. Ss XII, 673, Lietuvos istorijos metraštis 1999, Vilnius, 2000, p. 246–249.
    12.    D. Baronas, Trys Vilniaus kankiniai: gyvenimas ir istorija / Istorinė studija ir šaltiniai, Vilnius: „Aidai“, 2000. Pp 383, Knygų aidai: recenzijos, apžvalgos, anotacijos, 2000, nr. 2, p. 33–36.
    13.    S. C. Rowell, Iš viduramžių ūkų kylanti Lietuva: pagonių imperija Rytų ir Vidurio Europoje, 1295–1345 / iš anglų kalbos vertė O. Aleksa, Vilnius: baltos lankos, 2000. Pp XVI, 381, [1], žemėlapiai ir genealoginės lent., 2 priedai,Kultūros barai, 2002, nr. 2, p. 93–95.
    14.    Радзивилловские акты из собрания Российской национальной библиотеки: первая половина XVI в. Составитель тома: М. М. Кром, Москва–Варшава: „Древлехранилище“, 2002. Сс 268 (Monumenta historica res gestas Europae orientalis illustrantia: fontes XV–XVII saec., vol. 6 / Памятники истории Восточной Европы: источники XV–XVII вв., том 6),Lietuvos istorijos metraštis. 2002–1, Vilnius, 2003, p. 171–176.
    15.    R. Petrauskas, Lietuvos diduomenė XIV a. pabaigoje – XV a.: sudėtis, struktūra, valdžia. [Vilnius]: aidai, 2003. Pp 379, [1], Lietuvos istorijos metraštis. 2003–1, Vilnius, 2004, p. 189–194.
    16.    Перапiс войска Вялiкага княства Лiтоўскага 1528 года / Метрыка Вялiкага княства Лiтоўскага: кнiга 523. Кнiга публiчных спраў 1. Падрыхтавалi да друку А. I. Груша, М. Ф. Спiрыдонаў, М. А. Вайтовiч, Мiнск: „Беларуская навука“, 2003. Cc 444, [4], 2 мапы, Lietuvos Metrikos naujienos: „Lietuvos istorijos metraščio“ mokslinis–informacinis priedas, 7–2003, Vilnius: LII leidykla, 2004, p. 14–16.
    17.    Судебная книга Витебского воеводы, господарского маршалка, Волковыского и Оболецкого державцы М. В. Клочко / 1533–1540. (Литовская Метрика. Книга № 228. Книга судных дел № 9). Подготовили В. А. Воронин, А. И. Груша и др., Москва: Наука, 2008, 525 с., илл., 1 карта, 500 екз. ISBN 978-5-02-035515-6, Lietuvos Metrikos naujienos, nr. 10–2007/2008, Vilnius, 2009, p. 30–33.
    18.    G. Vėlius, Kernavės miesto bendruomenė XIII–XIV a., Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2005, 112 p.: il. ISBN 9986-19-816-X, Lietuvos archeologija, nr. 35, Vilnius: Diemedžio leidykla, 2009, p. 259–264
    19.    Акты, относящиеся к истории западной России, т. 1(6): Сборник документов канцелярии великого князя литовского Александра Ягеллончика (1494–1506 гг.). Шестая книга записей Литовской метрики, [составители тома: М. Е. Бычкова, О. И. Хоруженко, А. В. Виноградов], Москва, Санкт-Петербург, 2012. С. 664, Lithuanian Historical Studies, nr. 17, 2012. Vilnius: LII leidykla, 2013, p. 187–195.

    •    Kiti darbai:
    1.    Leidinio Lietuvos Metrikos Naujienos / Новости Литовской Метрики (nuo Nr. 3). – Atsakingasis redaktorius.
    2.    Leidinio Lietuvos miestų istorijos šaltiniai, Vilnius: LII leidykla, 2001, t. 3, 272 p. – Redkolegijos pirmininkas.
    3.    Leidinio Mūsų praeitis (Nr. 5–7). – Sudarytojas.
    4.    Mindaugo knyga: istorijos šaltiniai apie Lietuvos karalių, Vilnius: LII leidykla, 2005, 422, [2] p., [4] iliustr. lap. – Atsakomasis redaktorius.
    5.    Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos šaltiniai: Faktas. Kontekstas. Interpretacija, sudarė A. Dubonis (redkol. pirm.) ir kt., Vilnius: LII leidykla, 2007, 452 p.
    6.    Istorijos šaltinių tyrimai, t. 2, sud. A. Dubonis; A. Dubonis (redkol. pirm.) ir kt., Vilnius: LII leidykla, 2010, 280 p.
    7.    Tęstinio LII ir VU IF leidinio Istorijos šaltinių tyrimai redkolegijos pirmininkas.
    8.    Lietuvos istorija, t. 3, XIII a. – 1385 m.: valstybės iškilimas tarp Rytų ir Vakarų / Darius Baronas, Artūras Dubonis, Rimvydas Petrauskas; Lietuvos istorijos institutas; [ats. tomo redaktorius Artūras Dubonis]. Vilnius: Baltos lankos. 615, [1] p. ISBN 978-9955-23-566-8 – Atsakingasis redaktorius.
    9.    Leidinio Istorijos šaltinių tyrimai, t. 4, sudarė Artūras Dubonis. Vilnius: LII leidykla, 2012. 340, [2] p. ISSN 2029-0705 – Sudarytojas.

    •    Pranešimai tarptautinėse mokslinėse konferencijose:
    1.    „Naugardas prieš Lietuvą: Saulės mūšio epizodo liudijimai“ tarptautinė mokslinė konferencija Kryžiaus karų epocha Baltijos regiono tautų istorinėje sąmonėje, skirta 1236 m. Saulės mūšio 770 m. sukakčiai paminėti, 2006 09 21–22, Šiauliai
    2.    „Исследование и издание Литовской Метрики – научный вызов эпохи литовским историкам или научный груз?“ междунардная научная конференция Литовская Метрика и Литовский Статут как источниковедческая база для славистики и балтистики, 2006 11 23–25, Maskva
    3.    „Egidijus Banionis – Lietuvos Metrikos tyrinėtojas“ tarptautinėje mokslinėje konferencijoje Lietuvos Metrika: archyvas tarp mokslinių tyrimų, leidybos ir politikos interesų. Skiriama dr. Egidijui Banioniui (1948–1993), 2008 11 6–7, Vilnius.
    4.    Pasienis kaip socialinės ir kultūrinės komunikacijos zona, tarptautinėje mokslinėjekonferencijoje Žalgiris-Griunvaldas-Tanenbergas. Vilnius, 2010 m. spalio 21–23 d.
    5.    Kas buvo Aukštaitija XIV a.?, Tarptautinė mokslinė konferencija Vidurio Europa mūšio prie Mėlynųjų Vandenų metu. Kaunas, 2012 m. gegužės 24–26 d.
    6.    Термiн „Лiтва“ i яго сацыяльны складнiк, Беларусь: паўночнае вымярэнне. Трэцi Мiжнародны Кангрэс даследчыкаў Беларусi. Kaunas, 2013 m. spalio 11–13 d.
    7.    Tarp sentimentalių pretenzijų ir akademinio mokslo: Rusijoje vėl išleista Lietuvos Metrikos knyga, Tarptautinė mokslinė konferencija Lietuvos Statutas ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoriškoji visuomenė (skirta Trečiojo Lietuvos Statuto 425 metų sukakčiai). Vilnius, 2013 m. lapkričio 7–8 d.

    •    Mokslinių projektų vadovas:
    1.    „Mindaugo knyga: istorijos šaltiniai apie Lietuvos karalių“, 2003–2004 m. (finansavo LVMSF, Tūkstantmečio komisija, Lietuvos Kultūros ministerija, Lietuvos valstybės 750-mečio minėjimo komisija), vadovas A. Dubonis
    2.    „Lietuvos Metrika: publikavimas ir tyrimai“, mokslinis projektas pagal LVMSF Lituanistikos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės) plėtros projektų konkursą; vadovas A. Dubonis; dalyvavo LII Archeografijos sk. ir Vilniaus universiteto Istorijos f-to Lietuvos Metrikos ir Statutų tyrimų grupė, Vilnius, 2006 m.
    3.    Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos finansuojamas projektas „Baltarusijos ir Lietuvos mokslininkų bendradarbiavimas „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės užsienio politikos dokumentai (ankstyviausios Lietuvos Metrikos pasiuntinybių knygos ir santykiai su Rusijos valstybe (1506–1513 m. ir 1581–1605 m.)“, vadovas A. Dubonis, Vilnius, 2007 m.

    •    Doktorantūros:
    1.    Doktoranto eksterno D. Antanavičiaus doktorantūros studijų komiteto pirmininkas (darbo vadovas) 2002–2003 m. (disertacija apginta 2003 04 11).
    2.    Vilniaus universiteto ir Lietuvos istorijos instituto Istorijos mokslo krypties doktorantūros doktoranto A. Ryčkovo vadovas.
    3.    Devynių hum. m. dr. disertacijų gynimo tarybų narys (2002–2013)

    •    Ekspertinė veikla:
    1.    Lietuvos filosofijos ir sociologijos instituto mokslinės veiklos vertinimas, užsakiusStudijų kokybės vertinimo centrui (ekspertų komisijos narys 2000 11–12 mėn., išvados įteiktos 2000 12 05).
    2.    Vilniaus universiteto, Vilniaus pedagoginio universiteto, Kauno Vytauto Didžiojo universiteto ir Klaipėdos universiteto istorijos bakalauro ir magistro studijų programų vertinimas 2001 07 10 – 11 15 (grupės vadovas), Studijų kokybės vertinimo centro užsakymu.
    3.    Istorijos studijų krypties laikinai ir ribotai akredituotų VPU bakalauro ir magistro studijų ir KU magistro studijų programų vertinimo išvados (2003 06 01), Švietimo ir mokslo ministerijos Studijų kokybės vertinimo centro užsakymu (ekspertų grupės vadovas).
    4.    Trijų vadovėlių vidurinėms mokykloms „Senovės istorija“ ekspertizė Švietimo plėtotės centro užsakymu; (2004–2006 m. – nepriklausomas ŠPC ekspertas).
    5.    Tarptautinės duomenų bazės „Lituanistika“ ekspertas (nuo 2008 m.)
    6.    Lietuvos mokslų tarybos ekspertas

    •    Šiuo metu dirbamos temos:
    1.    Lietuvos Metrika, knyga Nr. 21 (1536–1537) (rengimas spaudai);
    2.    Monografija Kas yra Lietuvos Metrika (rengimas spaudai)



    Kontaktai
    el. paštas -
    Telefonas - 8 5 262 68 48

  • Archeografijos skyrius

    Darius Antanavičius
    Humanitarinių mokslų daktaras, vyresnysis mokslo darbuotojas.

    Gimė 1969 05 17 Molėtuose. Archeografijos sk. dirba nuo 1991 12 01. Hum. m. dr. disertacija apginta 2003 04 11, tema: „Lietuvio bajoro „Dešimtmetis Livonijos karas“ (1610 m.) ir jo autorius (autorystės atribucijos bandymas)“.

    Pagrindinės mokslinių interesų kryptys:
    •    Lietuvos Metrika;
    •    LDK miestų ir miestelių istorijos šaltiniai;
    •    Lietuvos istoriografijos istorija.

    Svarbiausios mokslinės publikacijos nuo 1997 m.:
    •    Monografijos ir šaltinių rinkiniai:
    1.    Lietuvio bajoro „Dešimtmetis Livonijos karas“ (1610 m.) ir autorius, Vilnius: Žara, 2006, 296 p.
    2.    Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto dvaro sąskaitos (1543–1548). 1544 XI 15 – 1546 XI 15. 1 knyga, par. D. Antanavičius, vert. S. Narbutas, Vilnius, 2009, LI, 540 p.
    3.    Valentino Saurmano laiškai imperatoriui Ferdinandui I iš Žygimanto Augusto Vilniaus dvaro (1561–1562), sud. D. Antanavičius, V. Gerulaitienė, J. Kiaupienė, par. D. Antanavičius, Vilnius, 2009, XLVI, 274 p.

    •    Šaltinių publikacijos:
    1.    Lietuvos Metrika. Knyga nr. 25 (1499–1514). Užrašymų knyga 25 / parengė D. Antanavičius ir A. Baliulis, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1998, 462 p.;
    2.    Lietuvos Metrika: knyga Nr. 12 (1522–1529). Užrašymų knyga 12 / parengė D. Antanavičius ir A. Baliulis, Vilnius: Žara, 2001, 854, [2] p
    3.    Lietuvos magdeburginių miestų privilegijos ir aktai, t. 2: Kretinga, Skuodas, Šiauliai, Varniai, Veliuona, Viekšniai, Virbalis, Vladislavovas / sudarė Antanas Tyla, Dainius Žygelis; spaudai parengė A. Tyla, D. Žygelis, R. Firkovičius, D. Antanavičius; pratarmę parašė A. Tyla, Vilnius: Pradai, 1997, 366 p.
    4.    Lietuvos magdeburginių miestų privilegijos ir aktai, t. 3: Kėdainiai / sudarė A. Tyla; parengė A. Tyla, R. Firkovičius, D. Antanavičius, Vilnius: LII leidykla, 2002. 612 p.
    5.    Vijūkas-Kojalavičius, Albertas. Lietuvos istorijos įvairenybės, d. 1 / sudarė D. Kuolys; iš lot. k. vertė D. Antanavičius, S. Narbutas; komentarus parašė D. Antanavičius, E. Meilus, Vilnius: LLTI, 2003, 476, [1] p. – (Senoji Lietuvos literatūra; kn. 15).
    6.    Mindaugo knyga: istorijos šaltiniai apie Lietuvos karalių / LII; parengė ir į lietuvių kalbą išvertė D. Antanavičius, D. Baronas, A. Dubonis (atsakomasis redaktorius), R. Petrauskas, Vilnius: LII leidykla, 2005, 422, [2] p., [4] iliustr. lap.
    7.    Lietuvos magdeburginių miestų privilegijos ir aktai / LII, t. 5: Merkinė / sudarė Algirdas Baliulis/ Parengė D.Antanavičius, A.Baliulis, R.Firkovičius, Vilnius: LII leidykla, 2007, 680 p.: faks.
    8.    Lietuvos magdeburginių miestų privilegijos ir aktai / LII, t. 6: Trakai / sudarė Algirdas Baliulis; [spaudai parengė Darius Antanavičius, Algirdas Baliulis, Romualdas Firkovičius], Vilnius: LII leidykla, 2008, 704 p.: žml.
    9.    Jurgio Radvilo pirmosios kelionės į Italiją dienoraščio originalas, Literatūros tyrimų erdvės. Studijos profesoriaus Juozo Girdzijausko 70-mečiui. Senoji Lietuvos literatūra. 19 knyga, Vilnius, 2005, p. 201–241.
    10.    Vilniaus vyskupo Valerijono Protasevičiaus 1579 m. kovo 26 d. testamentas,Lietuvos istorijos metraštis. 2005 metai, 1, Vilnius, 2006, p. 115–144.
    11.    Lietuvos magdeburginių miestų privilegijos ir aktai, t. 4: Alytus, sud. A. Tyla, par. D. Antanavičius, J. Drungilas, R. Firkovičius, R. Strazdūnaitė, A. Tyla, Vilnius: LII leidykla, 2006, 490 p.
    12.    Vilniaus vyskupo koadjutoriaus Jurgio Radvilos 1575 m. liepos 4 d. informacinis procesas, Istorijos šaltinių tyrimai, t. 1, sudarė D. Antanavičius, D. Baronas, Vilnius: LII leidykla, 2008, p. 315–344.
    13.    Lietuvos Metrika. Knyga Nr. 71 (1585–1586). Užrašymų knyga 71, par. D. Antanavičius, Vilnius: LII leidykla, 2008, XXVI, 146 p.
    14.    Lietuvos Metrika. Knyga Nr. 14 (1524–1529). Užrašymų knyga 14, par. L. Karalius, D. Antanavičius (tekstai lotynų kalba), Vilnius: LII leidykla, 2008, 646 p.
    15.    Lietuvos Metrika. Knyga Nr. 20 (1536–1539). Užrašymų knyga 20, par. R. Ragauskienė, D. Antanavičius (tekstai lotynų kalba), Vilnius: LII leidykla, 2009, 444 p.
    16.    Vladislovo IV Vazos Liudvikai Marijai Gonzagai 1646 m. įkeistų papuošalų inventoriai, Istorijos šaltinių tyrimai, t. 2, sud. A. Dubonis, Vilnius: LII leidykla, 2010, p. 219–262.
    17.    Lietuvos Metrika. Knyga Nr. 22 (1547) / užrašymų knyga 22 = Lithuanian Metrica: book no 22, parengė A. Blanutsa, D. Vashchuk, D. Antanavičius, Vilnius: LII leidykla, 2010. 176 p.
    18.    Lietuvos Metrika. Knyga Nr. 276 (1584, 1586, 1597) / teismų bylų knyga 62 = Lithuanian Metrica: book no 276, parengė D. Antanavičius, Vilnius: LII leidykla, 2010. 308 p.
    19.    Lietuvos magdeburginių miestų privilegijos ir aktai, t. 7: Merkinės miesto aktai (1598–1627) / sudarė A. Baliulis; parengė D. Antanavičius, A. Baliulis, R. Firkovičius, Vilnius: LII leidykla, 2010. 1040 p.
    20.    Žemaitijos žemės privilegijos XV–XVII a. / Privilegia terrestria Samogitiensia saec. XV–XVII. Parengė D. Antanavičius ir E. Saviščevas. Vilnius: Versus aureus, 2010. 104 p.
    21.    Kauno miesto aktų knygos XVI–XVIII a. Tarybos knyga 1555–1564, parengė D. Antanavičius, lietuviškas santraukas parengė L. Plankis. Vilnius: Baltijos kopija, 2013. XXXVIII+526 p.
    22.    Kauno miesto aktų knygos XVI–XVIII a. Vaito knyga 1561–1564, parengė D. Antanavičius ir A. Baliulis. Vilnius: Baltijos kopija, 2013. XXII+530 p.

    •    Straipsniai užsienio leidiniuose
    1.    Teodoras Lackis ir Italija. Nauji Lietuvos ir Italijos kultūrinių ryšių XVI a. antrojoje pusėje faktai, Res Balticae. Miscellanea Italiana di Studi Baltistici, a cura di P. U. Dini e N. Mikhailov, t. 8, Pisa, 2002, p. 169–192.
    2.    Znane i nieznane źródła do kampanii kircholmskiej w 1605 roku, Wojny północne w XVI–XVIII wieku. W czterechsetlecie bitwy pod Kircholmem, redakcja B. Dybaś, współpraca A. Ziemlewska, Toruń, 2007, p. 23–41.

    •    Straipsniai Lietuvos leidiniuose:
    1.    Lietuvio bajoro „Dešimtmetis Livonijos karas“: bibliografinės mįslės ir šaltinotyrinė vertė, Lietuvos istorijos metraštis 2000 metais, Vilnius, 2001, p. 73–81: santr. angl.
    2.    Lietuvio bajoro „Dešimtmetis Livonijos karas“: autorystės problema, Lietuvos istorijos metraštis 2000 metais, Vilnius, 2001, p. 82–92: santr. angl.
    3.    Lietuvio bajoro „Dešimtmetis Livonijos karas“ (1610 m.) ir jo autorius: (autorystės atribucijos bandymas): daktaro disertacijos santrauka: humanitariniai mokslai, istorija 05 H / LII, VDU, Vilnius: LII leidykla, 2003, 27, [2] p., įsk. virš.
    4.    1380 ir 1412 m. Vytauto falsifikatų Bresto dvasininkams genezė, Lietuvos istorijos metraštis. 2003 metai. 1, Vilnius, 2004, p. 41–70: santr. angl.
    5.    Radvilų kunigaikštiškos kilmės teorijos genezė Alberto Vijuko Kojalavičiaus genealoginiuose darbuose, Istorijos akiračiai: skiriama profesoriaus habilituoto daktaro Antano Tylos 75-mečiui, Vilnius: LII leidykla, 2004, p. 235–240.
    6.    Mindaugo raštai Romos popiežiams: skaičius, forma, turinys, likimas,Konstantinas Jablonskis ir istorija, Vilnius: LII leidykla, 2005, p. 109–122.
    7.    Alberto Vijūko-Kojalavičiaus spausdintų knygų bibliografija: mitai ir tikrovė, Albertas Vijūkas-Kojalavičius, Lietuvos istorijos įvairenybės, 2 dalis [Senoji Lietuvos literatūra. XVI knyga], Vilnius, 2004, p. 277–291.
    8.    Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos pasiuntinybių į Maskvą šaltinis Alberto Vijūko-Kojalavičiaus Lietuvos istorijoje, Albertas Vijūkas-Kojalavičius, Lietuvos istorijos įvairenybės, 2 dalis [Senoji Lietuvos literatūra. XVI knyga], Vilnius, 2004, p. 292–333.
    9.    Ревизия книг Литовской Метрики 1641 г. и формирование самостоятельной группы вице-канцлерских книг, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos šaltiniai. Faktas. Kontekstas. Interpretacija, redkol. pirm. A. Dubonis, Vilnius: LII leidykla, 2007, p. 139–178.
    10.    „Cnotliwy Litwin“ (1592 m.) autorius ir teksto šaltiniai, Istorijos šaltinių tyrimai,t. 3, sud. D. Antanavičius, Vilnius, 2011, p. 111–129. ISSN 2029-0705
    11.    1545 metų Livonijos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sienos patikrinimas (Livonijos pareigūnų ataskaita), Lietuvos istorijos studijos, t. 27, Vilnius, 2011, p. 164–178. ISSN 1392-0448 (Kartu su Tomu Čelkiu).
    12.    „Cnotliwy Litwin“ (1592 m.) autorius ir teksto šaltiniai, Istorijos šaltinių tyrimai, t. 4, sudarė Artūras Dubonis. Vilnius: LII leidykla, 2012, p. 133–155. ISSN 2029-0705.
    13.    Originalių Lietuvos Metrikos XVI a. knygų sąrašas, Istorijos šaltinių tyrimai, t. 4, sudarė Artūras Dubonis. Vilnius: LII leidykla, 2012, p. 157–184. ISSN 2029-0705.

    •    Parengti leidiniai:
    1.    Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro Jogailaičio dvaro sąskaitų knygos (1494–1504), parengė D. Antanavičius ir R. Petrauskas, Vilnius, 2007, 566 p.
    2.    Lietuvos Metrika. Knyga Nr. 7 (1506–1539). Užrašymų knyga 7, parengė I. Ilarienė, L. Karalius, D. Antanavičius (tekstai lotynų kalba), Vilnius, 2011. XXX, 1012 p. ISBN 978-9955-847-50-2
    3.    Lietuvos Metrika. Knyga Nr. 5 (1427–1506). Užrašymų knyga 5 / Lithuanian Metrica: Book No. 5. Book of Inscriptions 5 / Parengė A. Baliulis, A. Dubonis, D. Antanavičius (tekstai lotynų kalba). Vilnius: LII leidykla, 2012. -586 p. ISBN 978-9955-847-52-6
    4.     Lietuvos Metrika. Knyga Nr. 32 (1548–1549). Užrašymų knyga 32, parengė Andrij Blanutsa, Dmitro Vashchuk, Darius Antanavičius, Eglė Deveikytė. Vilnius: LII leidykla, 2012 (164 p.). ISBN 978-9955-847-57-1.

    •    Pranešimai tarptautinėse mokslinėse konferencijose:
    1.    Tarptautinė mokslinė konferencija „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos šaltiniai: faktas. kontekstas. Interpretacija“. Pranešimas „Rewizja Metryki Litewskiej w roku 1641 a sprawa ukształtowania się odrębnego zespołu ksiąg podkanclerskich Metryki“, 2005 04 07–09, Vilnius, Lietuvos istorijos institutas
    2.    Tarptautinė mokslinė konferencija „Wojny północne w XVI–XVIII wieku. W czterystulecie bitwy pod Kircholmem“. Pranešimas „Znane i nieznane źródła do kampanii kircholmskiej w 1605 r.“, 2005 09 27–29, Torunė, Mikołajaus Koperniko universitetas
    3.    Tarptautinė mokslinė konferencija “Lietuvos Metrika: archyvas tarp mokslinių tyrimų, leidybos ir politikos interesų. Skiriama dr. Egidijui Banioniui (1948–1993)”, Pranešimas “В. Виюк-Коялович – первопроходец в научном изпользовании материалов Посолького приказа”, 2008 11 06–07, Vilnius, Lietuvos istorijos institutas
    4.    Tarptautinė mokslinė konferencija „Albertas Vijūkas-Kojalavičius iš 400 metų perspektyvos“. Pranešimas: „De fontibus in operibus Alberti Vijūkas-Kojalavičius usitatis observationes nonnullae“, 2009 04 30–05 01, Vilnius, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
    5.    Antanavičius, D., Žinomi ir nežinomi Larso Bojerio Carolomachia (1606) šaltiniai tarptautinėje mokslinėje konferencijoje, „Žalgiriui – 600. Istoriniai mūšiai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės raštijoje / 600 year anniversary of Žalgiris: Historical battles in the writings of the Grand Duchy of Lithuania. VIII Jurgio Lebedžio skaitymai / 8th Jurgis Lebedys readings“, Vilnius, 2010 11 25–26
    6.    Реестр оригинальных книг Литовской Метрики XVI в. от 26 ноября 1623 г., Tarptautinėje mokslinėje konferencijoje Проблемы дипломатики, кодикологии и актовой археографии, skirtoje S. Kaštanovo 80-čio jubiliejui paminėti. Maskva, 2012-02-02–03. Pranešimo tezės, Проблемы дипломатики, кодикологии и актовой археографии. Материалы XXIV Международной научной конференции, Москва, 2012, p. 162 164.
    7.    Geri ir negeri Gerojo Lietuvio darbai ir kitos įdomios XVI a. istorijos, Mokslinėje konferencijoje Naujausi lituanistikos atradimai ir šiuolaikinė istorinė vaizduotė“ (XI Jurgio Lebedžio skaitymai)“. Vilnius, 2012-11-23.
    8.    „Cnotliwy Litwin” (1592 r.) pierwszą edycją traktatów Wielkiego Księstwa Litewskiego z Inflantami z połowy XVI w. Sprawa autorstwa i proweniencji tekstów, Tarptautinėje mokslinėje konferencijoje Polonica w zbiorach państw nadbałtyckich. Varšuva, 2012-11-30
    9.    LDK asesorių ir reliacijos teismų nutarimų vykdymas Kauno miesto taryboje XVI a. pabaigoje, Tarptautinėje mokslinėje konferencijoje Lietuvos Statutas ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoriškoji visuomenė (skirta Trečiojo Lietuvos Statuto 425 metų sukakčiai). Vilnius, 2013-11-07–08.

    •    Kiti darbai:
    1.    Nekilnojamojo turto administravimas Lietuvoje XVI–XVIII a., [parašė] D. Antanavičius, Vilnius: Registrų centras, 2008, 36 p.
    2.    Landed property in Lithuania between the sixteenth and eighteenth centuries, text by D. Antanavičius, English text by S. C. Rowell, Vilnius: Registrų centras, 2008, 36 p.
    3.    Недвижимая собственность в Литве в XVI–XVIII вв., [написал Д. Антанавичюс, перевела Т. Байрашаускайте], Vilnius: Registrų centras, 2008, 36 p.
    4.    Vilniaus Žemutinė pilis XIV a. – XIX a. pradžioje. 2002–2004 m. istorinių šaltinių paieškos, sud. R. Ragauskienė, duomenis surinko ir parengė D. Antanavičius (ir kiti), Vilnius, 2006, 456 p.
    5.    Istorijos šaltinių tyrimai, t. 1, sud. D. Antanavičius, D. Baronas; A. Dubonis (redkol. pirm.) Vilnius: LII leidykla, 2008, 356 p.
    6.    Istorijos šaltinių tyrimai, t. 3, sud. D. Antanavičius; A. Dubonis (redkol. pirm.) ir kt. Vilnius: versus aureus, 2011. 222, [2] p. ISSN 2029-0705
    7.    Tęstinio LII ir VU IF leidinio Istorijos šaltinių tyrimai redkolegijos narys.
    8.    Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto tarybos narys.

    •    Projektų vadovas:
    1.    Lietuvos Metrika: tyrimai ir leidyba, 2009–2011 m. (Lietuvos mokslo taryba, Nacionalinė lituanistikos plėtros 2009–2015 metų programa)
    2.     Lietuvos, Ukrainos ir Baltarusijos mokslininkų bendradarbiavimas publikuojant ir tyrinėjant Lietuvos Metriką: Lietuvos patirties sklaida ir perteikimas, 2009 m. (Užsienio reikalų ministerija).
    3.    „Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto dvaro sąskaitų (1543–1548) publikavimas ir tyrimas“, 2011–2012 m.
    4.    „XVI a. Kauno miesto savivaldos institucijų rankraštinių aktų knygų rengimas spaudai“, 2011–2013 m.
    5.    „Lietuvos Metrikos 13, 18 ir 32 knygų ir informacinio leidinio „Lietuvos Metrika: bendra praeitis – bendra dabartis“ parengimas spaudai“, LII ir Ukrainos nacionalinės mokslų akademijos Istorijos institutas, 2011 m.
    6.    XVII a. vidurio Sapiegų archyvo rankraštinio inventoriaus tyrimas ir parengimas spaudai, 2012 2014 m. (Lietuvos mokslo taryba).
    7.    Lietuvos Metrikos rengimas, tyrinėjimas ir publikavimas Lietuvoje, Baltarusijoje ir Ukrainoje, 2012 m. (LR Užsienio reikalų ministerija).

    •    Ekspertinė veikla:
    1.    Tarptautinės mokslinės duomenų bazės „Lituanistika“ ekspertas.

    •    Mokslinės recenzijos:
    1.    Akty cechów wileńskich 1495–1759, Istorijos šaltinių tyrimai, t. 3, sudarė D. Antanavičius, Vilnius, 2011, p. 195–198. ISSN 2029-0705
    2.    Lietuvos katalikų dvasininkai XIV–XVI a., Istorijos šaltinių tyrimai, t. 3, sudarė D. Antanavičius, Vilnius, 2011, p. 199–201. ISSN 2029-0705
    3.    Naujas Elijaus Pielgrzymowskio knygelės „Panegyrica apostrophe“ leidimas, Senoji Lietuvos literatūra, t. 34. Vilnius: LLTI, 2012 [2013], p. 347 351.

    •    Doktorantūros:
    1.    LII mokslininkės-stažuotojos Živilės Nedzinskaitės podoktorantūrinių studijų vadovas 2010–2011 m.
    2.    Vilniaus universiteto ir Lietuvos istorijos instituto Istorijos mokslo krypties doktorantūros doktorantės E. Deveikytės vadovas.
    3.    Jono Vilimo humanitarinių mokslų istorijos (05H) daktaro disertacijosGrigališkojo choralo tradicijos bruožai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. XV–XVII amžių atodangos ir rekonstrukcijos bandymas gynimo tarybos narys (2012 m. birželis).

    •    Šiuo metu dirbamos temos:
    1.    XVI a. pabaigos LDK magdeburginių miestų apeliacinės bylos asesorių teisme
    2.    Žygimanto Augusto dvaro iždo šaltiniai
    3.    Lietuvos Metrika, knyga 17 (rengimas spaudai)
    4.    Monografija Kas yra Lietuvos Metrika (rengimas spaudai).

    Kontaktai
    el. paštas -
    Telefonas - 8 5 262 68 48

  • Archeografijos skyrius

    Jonas Drungilas
    Archeografas

    Gimė 1978 01 24 Plungėje. LII Archeografijos skyriuje dirba nuo 2002 0701. Komandiruotė Fribūro (Šveicarija) universitete (2004 m. pab – 2005 m. pr.), stažuotės Krokuvoje, Kijeve, Varšuvoje.

    Pagrindinės mokslinių interesų kryptys:
    •     Socialinė LDK bajorijos istorija XVI–XVII a.
    •     Lietuvos magdeburginių miestų šaltiniai.

    Mokslinės publikacijos:
    •    Šaltinių rinkiniai
    1.    Lietuvos magdeburginių miestų privilegijos ir aktai, t. 4, Alytus, sudarė A. Tyla, spaudai parengė D. Antanavičius, J. Drungilas, R. Firkovičius, A. Tyla, Vilnius: LII leidykla, 2006, p. 460.
    2.    Lietuvos magdeburginių miestų privilegijos ir aktai, t. 8: Lazdijai, Simnas, parengė J. Drungilas Vilnius: LII leidykla, 2013. 338 p.
    •    Straipsniai Lietuvos leidiniuose
    1.    Etnosocialinis mobilumas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje: Gruževskių giminės pavyzdys (XVI a. antroji pusė – XVIII a. pradžia), Lietuvos istorijos metraštis, 2004-2, Vilnius, 2005, p. 53–78: santr. angl.
    2.    Laukuvos apylinkių bajorija XVI–XVIII amžiuje, Laukuva, I dalis, Vilnius, 2005, p. 189–200. [PDF]
    3.    Šiauduvos tijūnai XVI – XVII amžiuje, Laukuva, I dalis, Vilnius, 2005, p. 200–202.
    4.    Jokūbo Ignoto Nagurskio gyvenimo ir veiklos bruožai, Lietuvos dailės muziejaus metraštis, t. 10, 2005 m. II dalis, 2007, p. 143–155.
    5.    Jono Gruževskio archyvo registras (XVI a. pab. – XVII a. pr.), Istorijos šaltinių tyrimai, t. 1, sud. D. Antanavičius, D. Baronas, Vilnius, 2008, p. 251–266.
    6.    (kartu G. Kanišauskaitė) 1863-1864 metų įvykiai Laukuvos apylinkėse, Laukuva, d. II, Vilnius, 2008, p. 118–120.
    7.    (kartu G. Kanišauskaitė) Zaleskių giminė, Laukuva, d. II, Vilnius, 2008, p. 622–625.
    8.    (kartu G. Kanišauskaitė) Prelatas Antanas Kaributas Skinderis iš Požerės, Laukuva, d. II, Vilnius, 2008, p. 647–658.
    9.    Pastabos dėl lenkiškos rašybos Lietuvos Metrikos Užrašymų knygose XVI a. pabaigoje–XVIII a. antrojoje pusėje (remiantis Lazdijų ir Simno aktais), Istorijos šaltinių tyrimai, t. 4, sudarė Artūras Dubonis. Vilnius, 2012, p. 207–229.
    10.    Keletas pastebėjimų dėl pirmojo Druskininkų paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose, Dainava: dzūkų kultūros žurnalas, 2011, nr. 1(21). Alytus, 2012, p. 17–21.
    11.    Alytaus kraštotyros muziejaus unikumai: Lazdijų miesto magdeburginės privilegijos (istorija, turinys, reikšmė)”, Dainava: dzūkų kultūros žurnalas, nr. 2(24). Alytus, 2013, p. 3–12.

    •    Straipsniai užsienio leidiniuose
    1.    Adaptacja i integracja pierwszego pokolenia szlachty polskiej osiedlającej się na Żmudzi (II połowa XVI − początek XVII wieku), Europa Orientalis. Studia z Dziejów Europy Wschodniej i Państw Bałtyckich, t. 1, Toruń, 2009, s. 255–277.
    2.    J. Drungilas, Adaptacja i integracja pierwszego pokolenia szlachty polskiej osiedlającej się na Żmudzi (II połowa XVI − początek XVII wieku), Europa Orientalis. Studia z Dziejów Europy Wschodniej i Państw Bałtyckich, t. 1, Toruń, 2009, s. 255–277
    3.    Клеймение коней и клейма в актах войта города Ковна (60-ые годы XVI века), Сфрагiстичний щорiчник, вып. 4. Киïв, 2013, p. 394–410.

    •    Mokslinės recenzijos
    1.    A. Mackavičius, Žemaitijos valsčių surašymas 1537–1538 m., parengė K. Jablonskis, tekstą spaudai parengė ir rodykles sudarė A. Baliulis, Vilnius: LII leidykla, 2003, p. 452,Lietuvos istorijos metraštis, 2003-2, Vilnius, 2005, p. 149–152.
    2.    A. Urbanavičius, Vilniaus naujieji miestiečiai 1661 – 1795 metais: sąrašas, Vilnius: LII leidykla, 2009, 728 p., Istorijos šaltinių tyrimai, t. 2, sud. A. Dubonis, Vilnius: LII leidykla, 2010, p. 263–264.
    3.    Lenkijos–Lietuvos valstybės padalijimų dokumentai. 1 dalis, Sankt Peterburgo konvencijos, sud. R. Šmigelskytė-Stukienė. Vilnius: Versus aureus, 2008, Istorijos šaltinių tyrimai, t. 3, sud. D. Antanavičius, Vilnius, 2011, p. 202–206. ISSN 2029-0705
    4.    Naujas Šiaurės Lietuvos XVI amžiaus šaltinis: 1556 metų Upytės valsčiaus inventorius, parengė A. Kaminskas.Vilnius, 2011, Žiemgala: istorijos ir kultūros žurnalas, 2013/1, Kaunas, 2013, p. 44–45.

    •    Kiti darbai
    1.    Algirdas Antanas Baliulis: bibliografijos rodyklė, 1975–2006, sudarė L. Anužytė ir J. Drungilas, Vilnius: LII leidykla, 2007, p. 36.
    2.    Mokslinės pažymos: a) pagal Siesikų seniūnijos užklausą „Dėl Siesikų miestelio įkūrimo datos”; b) pagal Šventežerio seniūnijos užklausą „Dėl Šventežerio miestelio”; c) pagal Alytaus raj. savivaldybės administracijos užklausą „Dėl informacijos pateikimo” (apie Miroslavą); d) mokslinė pažyma Nalšios muziejui „Dėl pirmojo Kaltanėnų paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose datos.
    3.    Tarptautinio projekto dalyvis: Od szlachty do ziemiaństwa. Geneza i trwanie na obszarach niejednolitych etnicznie dawnej Rzeczypospolitej, Lenkijos humanistikos vystymo programa („Narodowy Program Rozwoju Humanistyki““ w latach 2012–2014).

    •    Pranešimai tarptautinėse mokslinėse konferencijose:
    1.    „Ukorzenienie pierwszych pokoleń szlachty polskiej na Żmudzi (2 połowa XVI w. – początek XVII w.)“ tarptautinėje mokslinėje konferencijoje Polska – Litwa, 2005 10 13–14, Torūnė.
    2.    (Kartu su D. Jonynaite) Passed Along from Generation to Generation: The History and Restoration of Magdeburg Privileges Granted to Lazdijai, pranešimas Kopenhagos universiteto Arnamagnaean rankraščių mokslo tyrimų instituto rengiamame 14-tame tarptautiniame seminare The care and conservation of manuscripts. Kopenhaga, 2012 m. spalio 17–19 d.
    3.    Клеймение коней и клейма в актах войта города Каунаса (60-ые годы XVI века), Kijeve Ukrainos MA ir M. Šeremetjevo muziejaus tarptautinė mokslinė konferencija Сфрагістиці суспільних груп та корпорацій (інституцій) країн Центрально-Східної Європи. Kijevas, 2012 m. lapkričio 16–18 d.
    4.    Брачная стратегия шляхетских родов польского происхождения в Жмудском княжестве (вторая половина XVI–XVII вв.), Генеалогія соціальних, локальних та етнічних груп України: джерела, методи дослідження, зв'язок з соціальною історією, Kijevas, 2013 m. gegužės 24–26 d.
    5.    Czy osiedli na Litwie Polacy uczyli się litewskiego języka? Kilka rozważań z językowej asymilacji w XVI–XVII w., Litwa i jej sąsiedzi w relacjach wzajemnych (XIV–XIX w.), Olštinas, 2013 m. rugsėjo 12–13 d.
    6.    Echa unii polsko-litewskich (od Krewa poprzez Horodło do Lublina): migracja, reemigracja i związki z Ojczyzną szlachty polskiej przybywszej na Żmudzi (2 pol. XVI – początek XVII w.), Unia w Horodle na tle stosunków polsko - litewskich od Krewa do Zaręczenia Wzajemnego Obojga Narodów, Zamoscė, rugsėjo 27–28 d.

    •    Stažuotės
    1.    Lenkijos MA istorijos institute 2011 04 06-15 d.
    2.    Ukrainos MA istorijos institute 2011 10 03-17 d.

    •    Šiuo metu dirbamos temos:
    1.    Lietuvos magdeburginių miestų privilegijos ir aktai t. 9: Augustavas, Liudvinavas, Pilypavas (rengimas spaudai).
    2.    XVI a. Kauno miesto savivaldos institucijų rankraštinių aktų knygų rengimas spaudai.

    Kontaktai
    el. paštas -
    Telefonas - 8 5 262 68 48

  • Archeografijos skyrius

    Inga Ilarienė
    Specialistė archeografė

    1990 m. baigė Vilniaus universitetą. 1995–1997m.,2001–2003 m. studijavo VU doktorantūroje. Stažavosi Švedijoje (1996 m.), Lenkijoje (2002 m., 2013 m.). Nuo 2003 12 01 dirba LII Archeografijos skyriuje.

    Pagrindinės mokslinių interesų kryptys:
    •    LDK ir Vokiečių ordino Prūsijoje santykiai XV–XVI a. pradžioje
    •    LDK ir Prūsijos kunigaikštystės politiniai santykiai XVI a.
    •    Lietuvos Metrikos tyrimas ir rengimas spaudai

    Mokslinė veikla:
    1.    2002 07 30–31. mokslinėje konferencijoje „Klaipėdos miesto istorijos XIII–XVI a. problemos“ skaitytas pranešimas „Klaipėda Lietuvos santykiuose su Prūsija XVI a. I pusėje: tradicijos ir transformacijos“.
    2.    Ruošiama disertacija tema „LDK ir Prūsijos kunigaikštystės politinių santykių dinamizmas XVI a. I pusėje“.
    3.    2005 m. skaitytas pranešimas „Popiežių bulių dėl Rygos arkivyskupijos globos paieškos Vilniuje 1534 metais: radybų, panaudojimo ir išsaugojimo aspektai” LII tarptautinėje konferencijoje „LDK istorijos šaltiniai: faktas, kontekstas, interpretacija“.
    4.    2006 m. skaitytas pranešimas Фрагменты архива Рижского архиепископства в Литовской Метрике: исследование одной книги (Публичных дел № 525), tarptautinėje konferencijoje Maskvoje „Литовская Метрика и Литовский Статут как источниковедческая база для славистики и балтистики“.
    5.    2008 m. skaitytas pranešimas „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės užsienio politikos fragmentai Lietuvos Metrikos knygoje Nr. 7 (1506–1530): Livonijos reikalai“ LII tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Lietuvos Metrika: archyvas tarp mokslinių tyrimų, leidybos ir politikos interesų“, skirtoje dr. Egidijui Banioniui (1948–1993).

    Mokslinės publikacijos:
    •    Straipsniai Lietuvos leidiniuose
    1.    Kilka źródeł, dotyczących protektoratu Wielkiego Księstwa Litewskiego nad arcybiskupstwem ryskim: formalna podstawa prawna w stosunkach Litwy i Inflant w drugim i trzecim dziesięcioleciu XVI w., Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos šaltiniai. Faktas. Kontekstas. Interpretacija, redkol. pirm. A. Dubonis, Vilnius: LII leidykla, 2006, p. 213–246.
    2.    Viešųjų notarų ženklai Lietuvos Metrikos Viešųjų reikalų knygoje ir M. Dogelio publikuotų šaltinių rinkinyje, Lietuvos Metrikos naujienos / „Lietuvos istorijos metraščio“ mokslinis-informacinis priedas, 8 – 2004, Vilnius: LII leidykla, 2006, p. 30–46.
    3.    Trys žemėlapiai, reprezentuojantys Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę: iš kartografinės ir ikonografinės medžiagos paieškų Drezdene ir Berlyne, Vilniaus Žemutinė pilis XIV–XIX a. pradžioje: 2005–2006 metų tyrimai, sud. L. Glemža, Vilnius, 2007, p. 351–379.
    4.    Lietuvos Metrikos knyga Nr. 525 originale ir kopijoje: kai kurių knygos struktūros pasikeitimų aspektai, Lietuvos Metrikos naujienos / „Lietuvos istorijos metraščio“ mokslinis-informacinis priedas, 9 – 2006, Vilnius: LII leidykla, 2008, p. 20–32.
    5.    Varia Livonica: Lietuvos Metrikos Viešųjų reikalų knygos nr. 3 (525) sąrangos ypatumai,Lituanistica, 2008, nr. 4, p. 1–16.
    6.    Livonijos dokumentų rinkinys Lietuvos Metrikos knygoje Nr. 525, Istorijos šaltinių tyrimai, t. 2, sud. A. Dubonis, Vilnius: LII leidykla, 2010, p. 161–177.
    7.    Nuorašai ne lotynų kalba Lietuvos Metrikos knygoje Nr. 525: 1491 m. Valmieros sutartis, Istorijos šaltinių tyrimai, t. 4, sudarė Artūras Dubonis. Vilnius: LII leidykla, 2012, p. 261–284. ISSN 2029-0705.

    •    Mokslinės recenzijos
    1.    Lietuvos Metrikos tyrinėjimai Olštine: konfliktų dėl žemės valdų Palenkėje ir Gardino žemėje kontūrai (A. Kołodziejczyk, K. Łożyński, J. Śliwiński, Zarys konfliktów o dobra na Podlasiu i Grodzieńszczyźnie za Zygmunta I Starego / Wybór źródeł  z “Metryki Litewskiej” z I połowy XVI wieku, Olsztyn, 2001, 82 s.), Lietuvos Metrikos naujienos / „Lietuvos istorijos metraščio“ mokslinis-informacinis priedas, 7 – 2003, Vilnius: LII leidykla, 2005, p. 21–25.

    •    Mokslinės anotacijos
    1.    Lietuvos Metrika. Knyga Nr. 4 (1479 – 1491). Užrašymų knyga 4. Spaudai parengė L. Anužytė, Vilnius: Žara, 2004, Lietuvos Metrikos naujienos / „Lietuvos istorijos metraščio“ mokslinis-informacinis priedas, 8 – 2004, Vilnius: LII leidykla, 2006, p. 5–8.
    2.    Lietuvos Metrikos knyga Nr. 560: Lietuvos Metrikos archyvinės ir leidybinės įvairovės atvejis. Метрыка Вялікага Княства Літоўскага. Кнiга № 560 (1542 год). Кнiга перапiсаў № 3 (копiя канца XVI ст.). Падрыхтаваў А. І. Дзярновіч. Мінск: Беларуская навука, 2007. 157 с., Lietuvos Metrikos naujienos / „Lietuvos istorijos metraščio“ mokslinis-informacinis priedas, 10 – 2007/2008, Vilnius: LII leidykla, 2009, p. 34–36.
    3.    Lietuvos Metrika. Knyga Nr. 7 (1506–1539). Užrašymų knyga 7, Lietuvos Metrikos naujienos. Nr. 13–2011. Vilnius: LII leidykla, 2012, p. 8–15. ISSN 1392-3382;Новости Литовской Метрики. Научно-информационное приложение журнала „Ежегодник истории Литвы“. № 13–2011. Vilnius, 2012, p. 9–17. ISSN 1392-3390.

    •    Kitos publikacijos
    1.    И. Иларене, Фрагменты архива Рижского архиепископства в Литовской Метрике: исследование одной книги (Публичных дел № 525), Литовская Метрика и Литовский Статут как источниковедческая база для славистики и балтистики, Тезисы докладов международной научной конференции, Москва, 23–25 ноября 2006 г., с. 17–18.

    •    Šaltinių publikacijos:
    1.    Lietuvos Metrika. Knyga Nr. 7 (1506–1539). Užrašymų knyga 7, parengė I. Ilarienė, L. Karalius, D. Antanavičius (tekstai lotynų kalba), Vilnius, 2011. XXX, 1012 p. ISBN 978-9955-847-50-2

    •    Kiti darbai:
    1.    Lietuvos Metrika. Knyga Nr. 225 (1528–1547). 6-oji Teismų bylų knyga / parengė S. Lazutka, I. Valikonytė ir kt., Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 1995, CXLX, 338 p.
    2.    Lietuvos Metrika. Knyga Nr. 224 (1522–1530). 4-oji Teismų bylų knyga / Parengė S. Lazutka, I. Valikonytė ir kt., Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 1997, CXLIX, 514 p.
    3.    „Lietuvos istorijos metraščio“ mokslinio–informacinio priedo Lietuvos Metrikos naujienos / Новости Литовской Метрики redakcinės grupės narė.

    •    Šiuo metu dirbamos temos:
    1.    Lietuvos Metrika, knyga Nr. 29 (1546 – 1547) (rengimas spaudai)



    Kontaktai
    el. paštas -
    Telefonas - 8 5 262 68 48

  • Archeografijos skyrius

    Laimontas Karalius
    Specialistas archeografas

    Gimė 1973 01 23 Utenos raj. Archeografijos skyriuje dirba nuo 1997 09 01.

    Pagrindinės mokslinių interesų kryptys
    •    Lietuvos Metrikos tyrimas ir rengimas spaudai;
    •    LDK muitų ir muitinių istorija XVI a.

    Svarbiausios mokslinės publikacijos
    •    Šaltinių rinkiniai:
    1.    Lietuvos Metrika: knyga Nr. 14 (1524–1529) / užrašymų knyga 14, parengė D. Antanavičius (tekstai lotynų kalba) ir L. Karalius, Vilnius: LII leidykla, 2007, 642 p.
    2.    Lietuvos Metrika. Knyga Nr. 7 (1506–1539). Užrašymų knyga 7, parengė I. Ilarienė, L. Karalius, D. Antanavičius (tekstai lotynų kalba), Vilnius, 2011. XXX, 1012 p. ISBN 978-9955-847-50-2

    •    Straipsniai Lietuvos leidiniuose:
    1.    Pranešimo rinkliava: iš Lietuvos Metrikos XVI a. pirmosios pusės dokumentų terminijos, Lietuvos Metrika: 1991–1996 m. tyrinėjimai, Vilnius, 1998, p. 157–172.
    2.    Upių keltų rinkliavos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės muitų sistemoje XVI a. I pusėje, Mūsų praeitis, 1999, nr. 6, p. 3–22.
    3.    Privatūs muitai XVI a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystėje: dar viena bajorų ekonominio aktyvumo sritis?, Tarp istorijos ir būtovės: studijos prof. Edvardo Gudavičiaus 70-mečiui, sudarė A. Bumblauskas ir R. Petrauskas, Vilnius, 1999, p. 263–276.
    4.    Testamentai, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos kultūra: tyrinėjimai ir vaizdai, Vilnius: Aidai, 2001, p. 714–723.
    5.    Henrikas Sliacheris Kauno muitininkas (1496–1499, 1504), Kauno istorijos metraštis, t. 3, Kaunas, 2002, p. 196–199: santr. angl.
    6.    XVI a. pirmosios pusės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės muitinės aktai Lietuvos Metrikoje (šaltyniotyrinės problemos), Konstantinas Jablonskis ir istorija, Vilnius: LII leidykla, 2005, p. 197–214.
    7.    Kauno muitinės rejestro atmintinė. Falsifikatas Lietuvos Metrikoje (XV–XVI amžių sandūra), Kauno istorijos metraštis, Kaunas, 2005, t. 6, p. 7–53.
    8.    Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės materialinės kultūros terminų istorijos problemos (ваньчес, клепка, василки, фашольц, клепачи), Lietuvos istorijos metraštis, 2005 metai 2, Vilnius, 2006, p. 163–178: santr. angl.
    9.    Testamenty, Kultura Wielkiego Księstwa Litewskiego. Analizy i obrazy, opracowanie V. Ališauskas, L. Jovaiša,  M. Paknys, R. Petrauskas, E. Raila, Kraków 2006, s. 772–783.
    10.    Vieno atvejo tyrimas arba kam buvo reikalingos Kazimiero Jogailaičio dovanojimų knygos Aleksandro Jogailaičio kanceliarijoje, Praeities pėdsakais. Skiriama profesoriaus daktaro Zigmanto Kiaupos 65-mečiui, red. E. Rimša, Vilnius, 2007, p. 101–117.
    11.    Lietuvos Metrikos knygų vaidmuo Aleksandro Jogailaičio kanceliarijoje (problemos aktualumas ir tyrimo perspektyvos), Istorijos šaltinių tyrimai, t. 1, sudarė D. Antanavičius ir D. Baronas, Vilnius, 2008, p. 175–217.Summary: The Role of the Lithuanian Mertica in the Chancery of Grand Duke Alexander (1492–1506) (Relevance of the Issue and Research Prospects), p. 215–217.
    12.    Tiltai, pervažiuojamieji perkolai, kamšos, pagrandos, mediniai grindiniai, pylimai Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės sausumos keliuose XVI amžiuje, Lietuvos istorijos metraštis, 2008 metai, 1, Vilnius, 2009, p. 5–25.
    13.    Keletas pastabų dėl islamo terminijos XV–XVI a. Lietuvos Metrikoje: rusėnųсеит, liet. sajidas (saìdas), angl. sayyid, lenkų sejjid, rus. cейид (саййид) – ‘pranašo Muchamedo ir kalifo Ali šeimos palikuonys’, Lietuvos Metrikos naujienos, nr. 12–2010, Vilnius, 2011, p. 25–33. ISSN 1392–3382
    14.    Несколько замечаний по поводу исламской терминологии в книгах Литовской Метрики XV–XVI в.: руское сеит, литовское sajidas, английское sayyid, польское sejjid, русское cейид (саййид) – «потомки Мухаммеда и семьи халифа Али», Новости Литовской Метрики, № 12–2010, Vilnius, 2011, p. 26–35. ISSN 1392-3390
    15.    Kam reikalingos valdovų privilegijos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje? Lucko miestiečių 1469 m. Kazimiero Jogailaičio privilegijos dėl naujų muitų draudimo Voluinėje teisinis, politinis ir ekonominis kontekstas 1469–1547 m., Istorijos šaltinių tyrimai, t. 4, sudarė ARTŪRAS DUBONIS. Vilnius: LII leidykla, 2012, p. 63–90. ISSN 2029-0705.
    16.    Kunigaikščių Zaslavskių „danilevščinos“ muito Lucke kilmė (XIV a.–XVI a.), Ministri historiae: pagalbiniai istorijos mokslai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės tyrimuose, mokslinių straipsnių rinkinys, skirtas Edmundo Antano Rimšos 65-mečio sukakčiai, sudarytojai Z. Kiaupa ir J. Sarcevičienė. Vilnius: LII leidykla, 2013, p. 125–140.

    •    Recenzijos mokslo leidiniuose:
    1.    Метрыка Вялiкага Княства Лiтоўскага. Кніга 43 (1523—1560). Кніга запісаў 43 (Копія канца ХVI ст.). Падрыхтаваў В. С. Мянжынскі, Мінск: Беларуская навука, 2003, 167 с., Lietuvos Metrikos naujienos / „Lietuvos istorijos metraščio“ mokslinis-informacinis priedas, 7–2003, Vilnius: LII leidykla, 2005, p. 11–13.
    2.    Lietuvos Metrika. Knyga Nr. 567 (1567 – 1571). Viešųjų reikalų knyga 10. Par. Algirdas Baliulis, Vilnius: versus aureus, 2006, 72 p., Lietuvos Metrikos naujienos, 9–2006, Vilnius: LII leidykla, 2008, p. 9–12.
    3.    Метрыка Вялікага Княства Літоўскага. Кніга 30 (1480–1546). Кніга запісаў № 30 (kопія канца ХVI ст.). Падрыхтаваў В. С. Мянжынскі, Мінск: Беларуская навука, 2008. 386 с. Lietuvos Metrikos Naujienos, 10–2007/2008, Vilnius: LII leidykla, 2009, p. 13–17.
    4.    Lietuvos Metrika. Knyga Nr. 19 (1535–1537). Užrašymų knyga 19. Parengė D. Vilimas. Vilnius: LII leidykla, 2009. 362 p., Lietuvos Metrikos naujienos, nr. 11–2009, Vilnius, 2010, p. 5–12.

    •    Pranešimai tarptautinėse mokslinėse konferencijose:
    „Lietuvos Metrikos knygos Nr. 14 (1524–1529) suformavimas: kanceliarinė inovacija be tęstinumo“, tarptautinėje mokslinėje konferencijoje Lietuvos Metrika: archyvas tarp mokslinių tyrimų, leidybos ir politikos interesų. Skiriama dr. Egidijui Banioniui (1948–1993), 2008 11 6–7, Vilnius.

    •    Šiuo metu dirbamos temos:
    Lietuvos Metrika, knyga Nr. 17 (1532–1539) (rengimas spaudai).



    Kontaktai
    el. paštas -
    Telefonas - 8 5 262 68 48

  • Archeografijos skyrius

    Raimonda Ragauskienė
    Humanitarinių mokslų daktarė, vyresnioji mokslo darbuotoja

    Archeografijos sk. dirba nuo 1994 06 01. 2000 10 23 apgynė hum. m. dr.disertaciją tema: Mikalojus Radvila Rudasis (apie 1515–1584) – XVI a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas. Nuo 2000 m. dirba Vilniaus pedagoginiame universitete, Lietuvos istorijos katedros profesorė.

    Pagrindinės mokslinių interesų kryptys:
    •    Lietuvos Metrikos tyrimas ir leidyba;
    •    Socialinė XVI–XVIII a. LDK istorija;
    •    Lokalinė LDK istorija.

    Svarbiausios mokslinės publikacijos:
    •    Monografijos:
    1.    R. Ragauskienė, D. Karvelis, 1645 m. Juzefo Naronovičiaus-Naronskio Biržų kunigaikštystės žemėlapis. Radvilų valdos istorija ir kartografija. [Vilnius]: Lietuvos Istorijos institutas, 1997. 103 p.
    2.    Barbora Radvilaitė, Vilnius: Vaga, 1999, 240 p.
    3.    R. Ragauskienė, A. Ragauskas, Barboros Radvilaitės laiškai Žygimantui Augustui ir kitiems, Vilnius: Vaga, 2001. 254 p.
    4.    Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kancleris Mikalojus Radvila Rudasis, Vilnius: Seimo leidykla „Valstybės žinios“, 2002. 448 p.
    5.    Karališkojo Birštono praeitis. Istorinė raida iki XIX a., Vilnius: Petro ofsetas, 2004, 231 p.
    6.    Iš Radvilų giminės istorijos: Dubingių kunigaikštystė 1547–1808 m. / D. Karvelis, R. Ragauskienė, Vilnius: VPU leidykla, 2009, 431 p.
      
    •    Šaltinių rinkiniai:
    1.    Lietuvos Metrika. Knyga Nr. 51 (1566–1574). Užrašymų knyga 51, parengė A. Baliulis, R. Ragauskienė, A. Ragauskas. Vilnius: Žara, 2000, 486 p.
    2.    Maksimaitienė O., Panevėžio miesto istorija: [nuo pirmųjų paminėjimų šaltiniuose iki XX a. 8-ojo dešimtmečio], parengė, pratarmė R. Ragauskienė, Panevėžys, 2003, 363 p.
    3.    Vilniaus Žemutinė pilis XIV a. – XIX a. pradžioje. 2002-2004 m. istorinių šaltinių paieškos, red. R. Ragauskienė, Vilnius, 2006, 456 p.
    4.    Lietuvos Metrika. Knyga Nr. 20 (1536–1539). Užrašymų knyga 20, par. R. Ragauskienė, D. Antanavičius (tekstai lotynų kalba), Vilnius: LII leidykla, 2009, 444 p.
     
    •    Straipsniai užsienio leidiniuose:
    1.    Радзивилл Рыжий и Радзивилл Сиротка: преемственность клиентуры в Великом Княжестве Литовском в XVI в., На шляхах да узаемаразумення. Навуковы зборник, 2000, с. 209–215 (Беларусiка / Albaruthenica, t. 15) [PDF].
    2.    Kobieca korespondencja w Wielkim Księstwie Litewskim w pierwszej połowie XVI wieku. Problemy. Forma. Treść, Biuletyn Historii Pogranicza, Białystok, 2002, nr. 3, s. 7–18.
    3.    Р. Рагаускене, Рускамоўная карэспандэнцыя жанчын (гаспадарынь i багатых шляхцянак) Вялiкага Княства Лiтоўскага канца XV–XVI ст.ст.,Arche / Пачатак, кастрычнiк 2009, t. 9 (84), p. 86–108.
    4.    Tłoki pieczętne szlachty Wielkiego Księstwa Litewskiego w XVI w. (na podstawie Metryki Litewskiej). Materiały do archeologii prawa, Сфрагiстичний щорiчник, 2011, вып. 1, ред. О. Однороженко, с. 338–358. ISBN 978-966-8684-85-2
    5.    Крыніцы па бітве на Уле 1564 г. Верагодныя сцэнарыі падзеі, ARCHEПачатак. Вайсковая гісторыя Вялікага Княства Літоўскага, № 6–2012, yкл. А. МАЦУК, c. 187–210. ISSN 1392-9682.
    6.    Мифы о Барбаре Радзивилл и их трансформации, Международная научная конференция „Историческое наследие Радзивиллов“ 23-24 мая 2013 г., Несвиж, Дворец Радзивиллов, отв. ред. С. Егорейченко. Минск, 2013, c. 127–137.
     
    •    Straipsniai Lietuvos leidiniuose:
    1.    Mikalojus Radvila Rudasis XVI a. proginėje literatūroje, Lituanistica, 1996, nr. 2, p. 39–53
    2.    Valdovas ir didikas: Žygimanto Augusto ir Mikalojaus Radvilos Rudojo 1546–1572 m. komunikacijos modelis jų korespondencijos šviesoje, Lituanistica, 1998, nr. 2, p. 13–41.
    3.    The Ruler and his noble subject: the Communication Model of the Correspondence between Sigismund Augustus and Mikalojus Radvila the Red, 1546–1572,Lithuanian Historical Studies, 1998, nr. 3, p. 5–26.
    4.    LDK kanclerio Mikalojaus Radvilos Rudojo (apie 1515–1584 m.) klientai – karališkieji sekretoriai, Lituanistica, 1999, nr. 3, p. 16–44.
    5.    Mikalojus Radvila Rudasis (apie 1515–1584 m.) – XVI A. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas: daktaro disertacijos santrauka, Humanitariniai mokslai, istorija (05 H), Vilnius, 2000, 23 p.
    6.    Mikalojaus Radvilos Rudojo Biržų kunigaikštystės vietininkai – didiko klientūrinės sistemos teikiamos galimybės, Lietuva ir jos kaimynai. Nuo normanų iki Napoleono, Vilnius: Vaga, 2000, p. 237–265.
    7.    Vieną ar dvi žmonas turėjo Augustinas Rotundas Meleskis (apie 1520–1584 m.)? Nauji duomenys įžymiojo Vilniaus vaito biografijai, Lietuvos istorijos metraštis 2000 metais, Vilnius, 2001, p. 20–54 (bendraautorius – A. Ragauskas): summary.
    8.    Keletas faktų apie spaudą XVI a. LDK bajoro gyvenime (pagal Lietuvos Metrikos medžiagą), LDK: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos studijos. Konstantinui Avižoniui – 90, Vilnius, 2001, p. 12–23.
    9.    XVI a. Radvilų požiūris į Lietuvos vietą Europoje, Europos idėja Lietuvoje: istorija ir dabartis, Vilnius: LII leidykla, 2002, p. 63–77.
    10.    The Households of XVI century Lithuanian great noblewomen, Lithuanian Historical Studies, 2003, vol. 8, p. 24–58: abstract, santrauka.
    11.    Karaliaus sekretoriaus ir Vilniaus vaito Augustino Meleskio Rotundo (apie 1520–1582 m.) turtas, Istorija, 2003, t. 55, p. 12–21.
    12.    Panevėžys XVI–XVIII a., Panevėžys nuo XVI a. iki 1991 m., Panevėžys, 2003, p. 39–115.
    13.    Venclovas Venclovaitis Agripa: galimos religinės konversijos atvejis XVI a. Lietuvoje, Istorija, 2004, t. 59–60, p. 33–43.
    14.    Lietuvos Metrika. XVI a. LDK kancleriai ir Lietuvos Metrika: kanceliarijos dokumentų saugojimo ypatybės, Lietuvos Metrikos Naujienos, 2003, nr. 7, p. 30–40.
    15.    Ulos kautynės: įvykio tikimybės, Istorijos akiračiai: skiriama prof. hab. dr. Antano Tylos 75-mečiui, Vilnius, 2004, p. 155–176.
    16.    XVI a. LDK didikių patronatas, Lituanistica, 2005, nr. 2, p. 1–19.
    17.    Klienteliniai santykiai ir Reformacijos procesas XVI a. Žemaitijoje: Stanislovo Skaševskio biografinis tyrimas, Darbai ir Dienos, 2005, t. 34, p. 65–76.
    18.    LDK valdovų vilnietiški itinerariumai, LDK valdovų rūmų gyvenimo ritmas istoriniuose šaltiniuose, Vilniaus Žemutinė pilis XIV a. – XIX a. pradžioje. 2002–2004 m. istorinių šaltinių paieškos, red. R. Ragauskienė, Vilnius, 2006, p. 304–336.
    19.    Bajorijos archyvų gaisrai XVI a. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje,Lituanistica, 2007, t. 69, nr. 1, p. 1–24.
    20.    Lietuviškasis Žygimanto Augusto dvaras (1548-1572 m.): realybė ar fikcija?Vilniaus žemutinė pilis XIV a. – XIX a. pradžioje: 2005–2006 m. tyrimai, Vilnius, 2007, p. 34–51.
    21.    Vaistininkai XVI a. Vilniuje, Vilniaus istorijos metraštis, 2007, t. 1, p. 15–41.
    22.    Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Elenos (1476–1513 m.) patronatas, Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras ir jo epocha. Straipsnių rinkinys, ats. red. R. Petrauskas, sudarė D. Steponavičienė, Vilnius: Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcija, 2007, p. 109–113.
    23.    Galimybės klastoti bajorijos dokumentus Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XVI a., Istorijos šaltinių tyrimai, t. 1, sud. D. Antanavičius, D. Baronas, Vilnius: LII leidykla, 2008, p. 219–249.
    24.    Nuo valdos iki kunigaikštystės: Radvilų Dubingiai (XVI–XVII a. pr.), Lietuvos pilys, 2008, nr. 3, p. 14–38.
    25.    XVI a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės moterys: istoriografinis ir praktinis požiūris, Moterys. Darbas. Šeima: lyčių vaidmenys užimtumo sferoje: sociokultūrinis aspektas, Vilnius: VU leidykla, 2008, p. 146–164.
    26.    XVI a. Vilniaus miestiečiai Jermolos – kelias į bajorišką visuomenę, Vilniaus istorijos metraštis, 2008, t. 2, p. 13–28.
    27.    Vengrai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje Aleksandro Jogailaičio ir Stepono Batoro laikais (1492–1586 m.), Istorija, 2008, nr. 72, p. 21–31.
    28.    Privatūs XVI a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų archyvai: struktūra ir aktų tipologija, Istorijos šaltinių tyrimai, t. 2, sud. A. Dubonis, Vilnius: LII leidykla, 2010, p. 85–108.
    29.    R. Ragauskienė, „Cave canem“: žmogus ir šuo Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XVI a., Istorija, 2010, t. 80/4, p. 21–49.
    30.    R. Ragauskienė, XVI a. Vilniaus pilininkai: kolektyvinis portretas, Lietuvos pilys,2010, Nr. 5, p. 59–72.
    31.    „Dingę istorijoje“: XVI a. LDK privačių archyvų dokumentų dinamika, Istorijos šaltinių tyrimai, sud. D. Antanavičius, Vilnius, 2010, p. 85–111. ISSN 2029-0705
    32.    Dvaro juokdario „institutas“ Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XIV a. pabaigoje – XVIII a. pradžioje, Naujasis Židinys-Aidai, 2011, nr. 4, p. 262–270. ISSN 1392-6845
    33.    Radvila Juodasis Mikalojus; Radvila Rudasis Mikalojus; Radvilos Našlaitėlio žemėlapis, Visuotinė lietuvių enciklopedija, t. 19, Vilnius, 2011, p. 437–439, 448–449. ISBN 5-420-01486-6
    34.    Vilniaus vietininkai ikireforminiame Viliaus pilies teisme 1542–1566 m.: nuo Luko Bezskio iki Stanislovo Hamšėjaus, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos kraštovaizdis. Mokslinių straipsnių rinkinys, skiriamas profesorės Jūratės Kiaupienės 65-čiui, sudarė Ramunė Šmigelskytė-Stukienė. Vilnius: LII leidykla, 2012, p. 463–481 ISBN 978-9955-847-59-5.
    35.    XVI a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų archyvo atvejis: Dubrovnos linijos Hlebavičių dokumentų aprašai Lietuvos Metrikoje, Istorijos šaltinių tyrimai, t. 4, sudarė Artūras Dubonis. Vilnius: LII leidykla, 2012, p. 109–132. ISSN 2029-0705.
    36.   Valdovo maršalka Martynas Paleckis († 1588) ir stiklo gamybos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje pradžia, Ministri Historiae. Pagalbiniai istorijos mokslai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės tyrimuose, sudarė Z. Kiaupa ir J. Sarcevičienė. Vilnius: LII leidykla, 2013, p. 247–270.
    37.   L. Glemža, R. Ragauskienė, 1599 m. Velykų įvykis Vilniaus Žemutinėje pilyje, Chronicon Palatii Magnorum Ducum Lithuaniae, Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų kronika, sudarė G. Striška, t. 2. Vilnius: Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, 2012, p. 211–230.

    •    Pranešimai tarptautinėse mokslinėse konferencijose:
    1.    „Lietuviškasis Žygimanto Augusto dvaras (1548–1572 m.): fikcija ar realybė?“ tarptautinė mokslinė konferencija Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai ir jų atkūrimas europinės patirties kontekste, 2006 10 11–12, Vilnius, Taikomosios dailės muziejus.
    2.    „Medicinos tarnyba XVI a. Vilniuje: vaistininkai ir gydytojai“, XXII Baltijos šalių mokslo istorikų konferencija, 2006 10 05, Vilnius, Vilniaus universitetas.
    3.    „Vengrai – XVI a. Lietuvos DK Aleksandro Jogailaičio – Stepono Batoro laikais (1492–1586 m.)“ tarptautinė mokslinė konferencija Lietuvos – Vengrijos istorijos bei kultūros sąsajos: Stepono Batoro ir Kasparo Bekešo atminimas, 2008 10 29, Vilnius, Vilniaus universitetas.
    4.    „1599 m. Velykų sąmyšis Vilniaus pilyje: įvykio analizė“ tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Vazų epocha Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje“ (Vilnius, LDK Valdovų rūmai, 2011 m. spalio 19 d.)
    5.    Kotrynos Jogailaitės ir Jono Vazos santuoka Vilniuje (1562 m.), tarptautinė mokslinė konferencija Lietuva–Lenkija–Švedija: Europos dinastinės jungtys ir istoriniai-kultūriniai ryšiai. Vilnius, 2012 m. spalio 4–5 d.
    6.   Język potoczny magnatów WKL w pierwszej połowie XVI w. (na przykładzie Radziwiłłów i Gasztoldów). Tarptautinė mokslinė konferencija Aktualios Lietuvos istorijos ir kultūros problemos akademiniame diskurse: Lietuvos ir Lenkijos mokslininkų interpretacijos. Vilnius, 2013 m. gegužės 9–11 d.
    7.   Мифы о Барбаре Радзивилл и их трансформации. Tarptautinė mokslinė konferencija: Историческое наследие Радзивиллов. Nesvyžius, Baltarusija, 2013 m. gegužės 23–24 d. Шуты, карлики и другие маргинальные группы на дворах магнатов Великого Княжества Литовского в XVI в.. Tarptautinė mokslinė konferencija: Magnatų dvaras ir socialiniai ryšiai XVI–XVIII a. Minskas-Miras, Baltarusija, 2013 m. birželio 6–8 d.

    •    Kiti darbai:
    1.    Leidinio Lietuvos pilys redakcinės kolegijos narė.

    •    Mokslinių projektų vadovė:
    1.    „Vilniaus Žemutinė pilis XIV a. – XIX a. pradžioje. 2002–2004 m. istorinių šaltinių paieškos“ leidinys, red. R. Ragauskienė, Vilnius, 2006. Istorinių šaltinių paieškos 2002-2004, (finansavo Pylių tyrimo centras “Lietuvos pilys“).
    2.    Lietuvos Metrikos ir kitų LDK istorijos šaltinių leidyba. Lietuvos Metrika, trukmė 2012 03 01–2013 06 30 (Lietuvos mokslo taryba).

    •    Doktorantūros:
    1.    Dviejų hum. m. dr. disertacijų oponentė (2007 m., 2011 m.)
    2.    Dr. Tomo Čelkio podoktorantūros stažuotės vadovė.

    •    Stažuotės:
    1.    Lenkijos MA istorijos institute (Varšuva) 2011 04 04–15.
    •    Ekspertinė veikla
    1.    Istorijos valstybinio egzamino vertinimas 2011 m. (Nacionalinis egzaminų centras)

    •    Šiuo metu dirbamos temos:
    1.    Lietuvos Metrika, knyga Nr. 253 (1559–1562 m.) (rengimas spaudai).
    2.    Monografija XVI a. Lietuvos bajorijos archyvai (rengimas spaudai).



    Kontaktai
    el. paštas -
    Telefonas - 8 5 262 68 48

  • Archeografijos skyrius

    Eglė Deveikytė
    Archeografė

    2011 m. baigė Vilniaus universiteto Istorijos fakultetą.
    Studijuoja Vilniaus universiteto ir Lietuvos istorijos instituto Istorijos mokslo krypties doktorantūroje. Archeografijos sk. dirba nuo 2011 08 01.

    Pagrindinės mokslinių interesų kryptys:
    1.    Lietuvos Metrika


    •    Mokslinės recenzijos:
    1.    Dariusz Kołodziejcyzk, The Crimean Khanate and Poland–Lithuania: International Diplomacy on the European Periphery (15th–18th Century): A Study of Peace Treaties Followed by Annotated Documents. The Ottoman Empire and its Heritage. Politics, Society and Economy, edited by Suraiya Faroqhi, Halil İnalcik and Boğaç Ergene, volume 47, Leiden, Boston, 2011 – XXXVIII, 1098 p., facs. XVII, 2 žemėlapiai. ISBN 978-90-04-19190-7, Istorijos šaltinių tyrimai, t. 4, sudarė Artūras Dubonis. Vilnius: LII leidykla, 2012, p. 313–324. ISSN 2029-0705.  

    •    Šiuo metu dirbamos temos:
    Lietuvos Metrika, knyga Nr. 49 (rengimas spaudai)
    Lietuvos Metrika, kn. Nr. 27 (rengimas spaudai)

    Kontaktai
    el. paštas -
    Telefonas - 8 5 262 68 48

  • Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos skyrius

    Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos skyrius Lietuvos istorijos institute veikia nuo 1990 m. Iki Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos problematika buvo tyrinėjama Lietuvos istorijos sekcijoje (1941–1946 m.), Istorijos sektoriuje (1947–1952 m.), Ikitarybinio laikotarpio sektoriuje (1952–1957 m.), Lietuvos TSR istorijos iki Spalio revoliucijos sektoriuje (1957–1971 m.), Feodalizmo istorijos sektoriuje (1971–1981 m.), Feodalizmo istorijos skyriuje (1981–1990 m.). Jiems įvairiu laiku vadovavo prof. Ignas Jonynas, akad. Juozas Žiugžda, akad. Juozas Jurginis, prof. Mečislovas Jučas, prof. Leonas Mulevičius, doc. dr. Edmundas Rimša, prof. dr. Zigmantas Kiaupa, doc. dr. Elmantas Meilus. Nuo 2006 m. skyriaus vedėjos pareigas eina dr. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė.

    2013 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos skyriuje dirba 16 etatinių darbuotojų, mokslinę podoktorantūros studijų stažuotę atlieka du mokslininkai stažuotojai: dr. Darius Žiemelis (vadovė dr. R. Šmigelskytė-Stukienė) ir dr. Asta Vaškelienė (vadovė dr. R. Šmigelskytė-Stukienė).

    Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos skyriaus mokslininkai dalyvauja 3 Lietuvos istorijos instituto ilgalaikėse mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros (MTEP) programose bei vadovauja 2 instituto programoms:

    1. 1. Lietuvos istorijos metraštis (tęstinė). Vadovas prof. dr. Zigmantas Kiaupa, dirba: dr. Jolita Sarcevičienė, Irena Tumelytė;
    1. 2. Lithuanian Historical Studies (tęstinė). Vadovas dr. S. C. Rowell, dirba dr. Jolita Sarcevičienė.

    2013 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos skyriuje vykdomi 5 mokslinių tyrimų projektai:

    1.1. „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinės kultūros fenomenas ankstyvųjų Naujųjų laikų Europoje“. Vadovė ir vykdytoja habil. dr. Jūratė Kiaupienė. Finansavimo šaltinis: „Parama mokslininkų ir kitų tyrėjų mokslinei veiklai (visuotinė dotacija)“. Sutarties Nr. VPI-3.1-ŠMM-07-K-02-049.
    1.2. „Mirties bausmė Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XIV a. – XVII a. I pusėje: teorija ir praktika“. Vadovė ir vykdytoja dr. Gitana Zujienė. Finansavimo šaltinis: LMT nacionalinė lituanistikos plėtros 2009–2015 m. programa. Sutarties Nr. LIT-5-18.
    1.3. „Modernios administracijos tapsmas Lietuvoje (LDK institucijų raida XVIII a. antroje pusėje)“. Vadovė dr. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė, vykdytojai dr. Liudas Glemža, dr. Robertas Jurgaitis, prof. dr. Valdas Rakutis. Finansavimo šaltinis: LMT nacionalinė programa „Valstybė ir tauta: paveldas ir tapatumas“. Sutarties Nr. VAT-44/2012.
    1.4. „Žygimanto Augusto korespondencija su LDK etmonais“. Vadovas ir vykdytojas dr. Gediminas Lesmaitis. Finansavimo šaltinis: LMT nacionalinė programa „Valstybė ir tauta: paveldas ir tapatumas“. Sutarties Nr. VAT-46/2012.
    1.5. „Lotyniškasis kursyvas LDK didikų raštinėse XV a. vid. – XVI a.“ Vadovė ir vykdytoja dr. Rūta Čapaitė. LMT nacionalinė lituanistikos plėtros 2009–2015 m. programa. Sutarties Nr. LIT-7-12.

    Skyriaus mokslininkų paskelbti darbai aukštai įvertinti Lietuvos valstybės ir Pasaulio Lietuvių Bendruomenės.

    Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos skyriaus mokslininkai
    Lietuvos mokslo premijos laureatai:

    Doc. dr. Edmundas Antanas Rimša.  2001 m. Lietuvos mokslo premija skirta už knygą „Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės miestų antspaudai“ (Vilnius: Žara, 1999, 765 p.).
    Doc. habil. dr. Ingė Lukšaitė. 2002 m. Lietuvos mokslo premija skirta už monografiją „Reformacija Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir Mažojoje Lietuvoje. XVI a. trečias dešimtmetis – XVII a. pirmas dešimtmetis“ (Vilnius: Baltos lankos, 1999, 647 p.).
    Prof. dr. Zigmantas Kiaupa. 2012 m. Lietuvos mokslo premija skirta už darbų ciklą „Lietuvos istorijos sintezės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestų tyrimai“ (1998–2011).

    2002 m. už šaltinių publikacijos „1385 m. rugpjūčio 14 d. Krėvos aktas“ (Vilnius: Žara, 2002) sudarymą ir parengimą Jūratei Kiaupienei įteikta Pasaulio Lietuvių Bendruomenės premija.

    Svarbesni paskutiniojo dešimtmečio skyriaus darbuotojų darbai
    Fundamentalūs sintetiniai mokslo veikalai

    Zigmantas Kiaupa, Lietuvos istorija, VII tomas, I dalis. Trumpasis XVIII amžius (1733-1795 m.), Vilnius: baltos lankos, 2013, 448 p.  
    Jūratė Kiaupienė, Rimvydas Petrauskas, Lietuvos istorija, IV tomas: Nauji horizontai: dinastija, visuomenė, valstybė. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė 1386-1529 m., Vilnius: baltos lankos, 2009, 551 p. Atsakingoji tomo redaktorė Jūratė Kiaupienė,  ISBN 978-9955-23-239 (4 tomas); ISBN 9955-584-91-2 (12 tomų).
    Zigmantas Kiaupa, Jūratė Kiaupienė, Albinas Kuncevičius. Historia Litwy. Od czasów  najdawniejszych do 1795 roku, Warszawa: Wydawnictwo Naukowe PWN, 2007, 408 p. (Serija - Bliższa Europa).
    Zigmantas Kiaupa, The History of Lithuania, Vilnius: Baltos lankos, 2002, 453 p.
    Zigmantas Kiaupa, Jūratė Kiaupienė, Albinas Kuncevičius, The History of Lithuania before 1795, Vilnius: Arlila, 2000, 402, [1] p.

    Mokslo monografijos

    The Heraldry of Lithuania, compiled by Edmundas Rimša, Vilnius: Baltos lankos, 2008, 528 p.
    Edmundas Rimša, Lietuvos heraldika. 1987–2007, Vilnius: Baltos lankos, 2008, 528 p.
    Gitana Zujienė, Insignijos ir ceremonialas Lietuvos viešajame gyvenime (XIII-XVIII a.), Vilnius: Eugrimas, 2008, 334 p.
    Edmundas Rimša, Pieczęcie miast Wielkiego Księstwa Litewskiego, red. nauk. A. Rachuba, Warszawa: Wydawnictwo DiG, 2007, 1259 s.
    Rūta Čapaitė, Gotikinis kursyvas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto raštinėje, Vilnius: Versus aureus, 2007, 544 p.
    Darius Vilimas, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemės teismo sistemos formavimasis (1564-1588), Vilnius, 2006, 290 p.
    Edmundas Rimša, Heraldry: Past to present, translated from Lithuanian by Vijolė Arbas, Vilnius: Versus aureus, 2005, 208 p.
    Jolita Sarcevičienė, Lietuvos didikės XVI a. II p. – XVII a. I p. proginėje literatūroje: portretai ir įvaizdžiai, Vilnius: Versus aureus, 2005, 684 p.  
    Agnius Urbanavičius, Vilniaus naujieji miestiečiai 1661–1795 m., Vilnius: LII leidykla, 2005, 384 p.
    Jūratė Kiaupienė, „Mes, Lietuva“. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorija XVI a. (viešasis ir privatus gyvenimas), Vilnius: Kronta, 2003, 303 p.
    Ramunė Šmigelskytė-Stukienė, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės konfederacijos susidarymas ir veikla 1792–1793 metais, Vilnius: LII leidykla, 2003, 432 p.
    Lietuvos evangelikų bažnyčios. Istorijos metmenys, sudarė A. Hermann, Vilnius: Baltos lankos, 2003 (p. 19–162 I. Lukšaitės tekstas).
    Edmundas Rimša, Heraldika. Iš praeities į dabartį, Vilnius: Versus aureus, 2004, 184 p.; 2-oji papildyta laida, Vilnius: Versus Aureus, 2004, 192 p.
    Lietuvos heraldika, sudarė ir parengė Edmundas Rimša, kn. 1–2, Vilnius: Baltos lankos, 1998–2004 (192 ir 240 p.).
    S. C. Rowell, Iš viduramžių ūkų kylanti Lietuva. Pagonių imperija Rytų ir Vidurio Europoje, 1295–1345, Vilnius: Baltos lankos, 2001, 382 p.
    Gintautas Sliesoriūnas, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė vidaus karo išvakarėse: didikų grupuočių kova 1690–1697 metais, Vilnius: LII leidykla, 2000, 346 p.
    Ingė Lukšaitė, Reformacija Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir Mažojoje Lietuvoje. XVI a. trečias dešimtmetis – XVII a. pirmas dešimtmetis“, Vilnius: Baltos lankos, 1999, 647 p.

    Studijos

    Стефен Роуэлл, Чесловас Лауринавичюс, Многовековое соседство: исторические связы литовского и Российского государств XIV-XX вв.,  Centuries-old neighborhood: historical relations between Lithuania and Russia in XIV-XX centuries, Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2009. 64 p.
    Ingė Lukšaitė,  Reformacja a przemiany kulturowe w Wielkim Księstwie Litewskim, Instytut Historii  Uniwersytetu im. Adama Mickiewicza w Poznaniu, Wykłady, zesz. 8, Poznań, 2003, 51 str.

    Šaltinių publikacijos

    Teodoras Lepneris. Prūsų lietuvis, parengė Vilija Gerulaitienė, Vilnius: LII leidykla, 2011, 258 p.
    Agnius Urbanavičius, Vilniaus naujieji miestiečiai 1661-1795 metais. Sąrašas, Vilnius: LII leidykla, 2009, 728 p.
    Lenkijos–Lietuvos valstybės padalijimų dokumentai. 1 dalis. Sankt Peterburgo konvencijos, [Lietuvos užsienio politikos dokumentai. XIII–XVIII a.], Sudarė Ramunė Šmigelskytė-Stukienė, Vilnius: Versus aureus, 2008, 400 p.
    XVI amžiaus Lietuvos ir Lenkijos politinės kultūros šaltiniai (1562 metų tekstai), parengė Jūratė Kiaupienė (Historiae Lituaniae Fontes Minores V), Vilnius: LII leidykla, 2008.
    Lietuvos Metrika Nr. 19 (1535–1537). Užrašymų knyga Nr. 19, parengė Darius Vilimas, Vilnius: LII leidykla, 2009, 362 p.
    Lietuvos Metrika = Lithuanian Metrica = Metryka Litewska. Knyga Nr. 556: (1791–1792); Viešųjų reikalų knyga 35, parengė Algirdas Baliulis, Romualdas Firkovičius, Edmundas Rimša, Vilnius: Versus aureus, 2005, 200 p.
    Matas Pretorijus,  Prūsijos įdomybės, arba  Prūsijos regykla, t: 4: 7-toji knyga Prūsų bažnyčios kronika, parengė Ingė Lukšaitė, bendradarbiaudama su V. Gerulaitiene, J. Kiliumi, T. Veteikiu = Matthaeus Praetorius, Deliciae prussicae, oder Preussische Schaubühne, Vierter Band: 7. Buch,  Chronicum ecclesiasticum Prussorum, herausgegeben von Ingė Lukšaitė unter Mittarbeit  von V. Gerulaitienė, J. Kilius,  T. Veteikis, Vilnius: LII leidykla,  2011, 914 p.
    Matas Pretorijus. Prūsijos įdomybės, arba Prūsijos regykla, t. 3, parengė I. Lukšaitė, bendradarbiaudama su  M. Girdzijauskaite, S. Drevello, J. Kiliumi, M. Čiurinsku, Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2006, 804 p.
    Matas Pretorijus. Prūsijos įdomybės arba Prūsijos regykla, t. 2, parengė I. Lukšaitė, bendradarbiaudama su V. Gerulaitiene, M. Čiurinsku, I. Tumavičiūte, Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2004, 882 p.
    Matas Pretorijus. Prūsijos įdomybės, arba Prūsijos regykla. t.1: Prūsijos įdomybių santrauka. I knyga: Prūsijos onomasija= Deliciae Prussicae, oder Preussische Schaubühue, t. 1: Syllabus Deliciae Prussicae = Onomasia Prussiae, sudarė Ingė Lukšaitė, parengė Ingė Lukšaitė ir Vilija Gerulaitienė, Vilnius: Pradai, 1999, 737 p.
    Aronas Aleksandras Olizarovijus, De politika hominum societate = Trys knygos apie politinę žmonių sąjungą, lotynišką tekstą parengė ir į lietuvių kalbą vertė Jolita Sarcevičienė, Vilnius: Aidai, 2003, 675 p.
    Casimiriana II. Vitae antiquiores S. Casimiri = Ankstyvieji šv. Kazimiero „gyvenimai“, sudarė, vertė, įvadą parašė Mintautas Čiurinskas, Vilnius: Aidai, 2004, 205 p.
    Šv. Kazimiero gyvenimo ir kulto istorijos šaltiniai = Casimiriana: fontes vitae et cultus S. Casimiri, sudarė, vertė, įvadą ir paaiškinimus parašė Mintautas Čiurinskas, Vilnius: Aidai, 2003, 301 p.
    1385 m. rugpjūčio 14 d. Krėvos aktas [Lietuvos užsienio politikos dokumentai. XIII–XVIII a. (Tyrinėjimai)], sud. J. Kiaupienė; parengė R. Čapaitė, J. Kiaupienė, E. Rimša, S.C. Rowell, E. Ulčinaitė, Vilnius: Žara, 2002, 144 p.
    Elijas Pilgrimovijus, Didžioji Leono Sapiegos pasiuntinybė į Maskvą, 1600-1601 m. (Historiae Lithuaniae Fontes Minores, t. IV), parengė J. Kiaupienė, Vilnius: Žara, 2002, 112 p.
    Keturi Gotfrydo Ostermejerio rankraščiai (Historiae Lituaniae Fontes Minores, t. III), parengė V. Gerulaitienė, Vilnius: Žara, 2001, 160 p.
    Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kasdienis gyvenimas. Lietuvos istorijos skaitinių chrestomatija, sudarė ir parengė Algirdas Baliulis ir Elmantas Meilus, Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2001, 925 p.

    Mokslinių straipsnių rinkiniai

    Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos kraštovaizdis. Mokslinių straipsnių rinkinys. Skiriama profesorės Jūratės Kiaupienės 65-mečiui, sudarytoja Ramunė Šmigelskytė-Stukienė, Vilnius: LII leidykla, 2012, 768 p.
    Liublino unija: idėja ir jos tęstinumas / Unia Lubelska: idea i jej kontynuacja. Mokslinių straipsnių rinkinys. Sudarė L. Glemža ir R. Šmigelskytė-Stukienė, Vilnius: Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, 2011, 446 p.
    Kunigaikščiai Oginskiai Lietuvos istorijoje. Kultūrinės veiklos pėdsakais. Mokslinių straipsnių rinkinys. Sudarytoja Ramunė Šmigelskytė-Stukienė, Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2010, 446 p.
    Viešosios ir privačiosios erdvės XVIII amžiaus Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, Mokslinių straipsnių rinkinys, sudarė R. Šmigelskytė-Stukienė, Vilnius: LII leidykla, 2008, 352 p.  
    Praeities pėdsakais : skiriama profesoriaus daktaro Zigmanto Kiaupos 65-mečiui, [redakcinė komisija: Edmundas Rimša (pirmininkas) ... [et al.],  Vilnius: LII leidykla, 2007,  426 p.
    Istorijos akiračiai: straipsnių rinkinys (skiriama prof. A. Tylos 75-mečiui), red. komisija: A. Dubonis, Z. Kiaupa, E. Rimša (pirmininkas), Vilnius: LII leidykla, 2004, 464 p.
    Kultūrų sankirtos. Skiriama doc. dr. Ingės Lukšaitės 60-mečiui, sudarė Z. Kiaupa, J. Kiaupienė, E. Rimša, J. Sarcevičienė, Vilnius: Diemedis, 2000, 384 p.
        
    Mokslo bibliografijos leidiniai

    Lietuvos istorijos bibliografija. 2001, sudarė Irena Tumelytė, Vilnius, Diemedžio leidykla, 2012, 168 p., ISSN 1392-981X
    Lietuvos istorijos bibliografija. 2000, sudarė Irena Tumelytė, Vilnius: LII leidykla, 2008, 188 p.
    Lietuvos istorijos bibliografija. 1999, sudarė Irena Tumelytė, Vilnius: LII leidykla, 2005, 229, [1] p.
    Lietuvos istorijos bibliografija. 1997, sudarė Irena Tumelytė, Vilnius: LII leidykla, 2002, 222 p.
    Lietuvos istorijos bibliografija. 1996, sudarė Irena Tumelytė, Vilnius: LII leidykla, 2000, 164 p.
    Ingė Lukšaitė: bibliografijos rodyklė: 1957–2009, sudarė Ramunė Šmigelskytė-Stukienė; parengė Rita Strazdūnaitė ir Irena Tumelytė, Vilnius: LII, 2010, 69.
    Tamara Bairašauskaitė: bibliografijos rodyklė: 1980–2009, parengė Irena Tumelytė, Vilnius: LII, 2010, 56, [1] p.

  • Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos skyrius

    Ramunė Šmigelskytė-Stukienė
    Skyriaus vedėja, humanitarinių mokslų daktarė, vyresnioji mokslo darbuotoja

    Gimė 1970 m. Kauno rajone. 1994 m. baigė Vilniaus pedagoginį universitetą. Nuo 1994 m. dirba Lietuvos istorijos instituto Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos skyriuje. 1996–2001 m. studijavo LII ir VDU doktorantūroje. 2001 m. apgynė daktaro disertaciją „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės konfederacijos veikla 1792–1793 metais“.

    Nuo 2006 m. sausio 2 d. eina LDK istorijos skyriaus vedėjos pareigas. LII ilgalaikėje programoje „Lietuvos Metrikos ir kitų istorijos šaltinių tyrimas ir publikavimas“ rengia publikavimui Lenkijos–Lietuvos valstybės padalijimų dokumentus. 2010–2011 m. vadovavo mokslininkų grupės projektui „Biurokratinių struktūrų raida Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje 1775–1795 metais“ (Mokslinių tyrimų projektas, vykdytas pagal LMT remiamos veiklos kryptį ,,Mokslininkų iniciatyva parengti projektai“; Finansavimo sutartis Nr. MIP-03/2010). Nuo 2012 m. spalio 1 d. vadovauja Lietuvos mokslo tarybos finansuojamam mokslinių tyrimų projektui „Modernios administracijos tapsmas Lietuvoje (LDK institucijų raida XVIII a. antroje pusėje)“ (LMT programa „Valstybė ir tauta: paveldas ir tapatumas“; Finansavimo sutartis Nr. VAT-44/2012; Projekto vykdymo trukmė 2012–2014 m.).

    Tyrinėjimų išvadas paskelbė monografijoje bei moksliniuose straipsniuose, publikuotuose Lietuvos, Lenkijos, Rusijos, Prancūzijos, Baltarusijos mokslinėje spaudoje, skaitė pranešimus konferencijose Lietuvoje ir užsienyje (Lenkijoje, Rusijoje, Prancūzijoje, Baltarusijoje, Čekijoje, Šveicarijoje). Parengė dvi šaltinių publikacijas, sudarė ir redagavo 4 mokslinių straipsnių rinkinius. Stažavosi užsienyje: Lenkijoje (1996, 2000, 2003, 2004 m.), Baltarusijoje (1998 ir 1999 m.), Rusijoje (2005 m.).

    Nuo 2006 m. yra Lenkijos XVIII amžiaus tyrinėtojų draugijos (Polskie Towarzystwo Badań nad Wiekiem Osiemnastym) narė. Nuo 2012 m. – Silezijos universiteto Katovicuose Istorijos instituto (Instytut Historii Uniwersytetu Śląskiego w Katowicach) recenzuojamo periodinio žurnalo „Wieki Stare i Nowe“ redakcinės tarybos narė.

    Už nepublikuotos monografijos „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės konfederacijos susidarymas ir veikla 1792–1793 metais“ rankraštį, pateiktą Lietuvos Tūkstantmečio minėjimo Direkcijos prie Lietuvos Respublikos Prezidento paskelbtam mokslinių darbų konkursui, tapo konkurso doktorantų grupėje nugalėtoja (premiją 2002 m. gruodžio 23 d. įteikė Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus).

    Pedagoginis darbas: 2003–2007 m. – Vilniaus universiteto Lyčių studijų centro lektorė. Nuo 2010 m. – Lietuvos edukologijos universiteto (iki 2011 m. – Vilniaus pedagoginis universitetas) Visuotinės istorijos katedros docentė. Nuo 2012 m. – Lietuvos istorijos instituto mokslininko stažuotojo dr. Dariaus Žiemelio, nuo 2013 m. – mokslininkės stažuotojos dr. Astos Vaškelienės podoktorantūros studijų vadovė.
     
    Pagrindinės mokslinių interesų kryptys:
    •    XVIII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės socialinė ir politinė istorija (Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinis elitas, bajorų konfederacijos);
    •    Apšvietos epochos idėjų sklaida Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje;
    •    Valstybės institucijų raida Naujaisiais laikais;
    •    Lenkijos-Lietuvos valstybės padalijimai.

    Svarbiausios mokslinės publikacijos:
    •    Monografija:
    1.    Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės konfederacijos susidarymas ir veikla 1792–1793 metais,Vilnius: LII leidykla, 2003, 432 p., asmv. r-klė, 8 sp. iliustr., 2 sp. žemėlapiai, santr. anglų k.                                               
    Rec.: D. Dukwicz, Wiek Oświecenia, t. 22, 2006, s. 326–328.
    A. Valenta, Finis Poloniae, Literatūra ir menas, 2004 m. liepos 2 d. (Nr. 3008),http://www.culture.lt/lmenas/?leid_id=3008&kas=spaudai&st_id=5024
     
    •    Šaltinių publikacijos:
    1.    Lenkijos–Lietuvos valstybės padalijimų dokumentai. 1 dalis. Sankt Peterburgo konvencijos, sudarė Ramunė Šmigelskytė-Stukienė, Vilnius: Versus aureus 2008, 400 p. (Lietuvos užsienio politikos dokumentai. XIII–XVIII a.)
    Rec.: J. Drungilas, Istorijos šaltinių tyrimai, t. 3, Vilnius: Versus aureus, 2011, p. 202–206.
    2.    Adolfas Šapoka, Raštai. T. 2: Lietuva reformų Seimo metu iki 1791 m. gegužės 3 d. Konstitucijos, parengė Robertas Jurgaitis ir Ramunė Šmigelskytė-Stukienė, Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2008, 560 p.

    •    Sudaryti moksliniai leidiniai:
    1.    Viešosios ir privačiosios erdvės XVIII amžiaus Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Mokslinių straipsnių rinkinys, sudarytoja, redakcinės kolegijos pirmininkė R. Šmigelskytė-Stukienė, Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2008, 352 p. ISBN 978-9955-847-05-2
    2.    Kunigaikščiai Oginskiai Lietuvos istorijoje. Kultūrinės veiklos pėdsakais. Sudarytoja Ramunė Šmigelskytė-Stukienė, Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2010, 446 p. ISBN 978-9955-20-588-3
    3.    Liublino unija: idėja ir jos tęstinumas / Unia Lubelska: idea i jej kontynuacja. Tarptautinės mokslinės konferencijos, vykusios 2009 m. lapkričio 19-20 d. Vilniuje, Taikomosios dailės muziejuje, pranešimų pagrindu parengtas mokslinių straipsnių rinkinys. Sudarytojai Liudas Glemža, Ramunė Šmigelskytė-Stukienė, Vilnius: Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, 2011, 446 p. (Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų studijos, X tomas) ISBN 978-609-8061-09-3
    4.    Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos kraštovaizdis. Mokslinių straipsnių rinkinys. Skiriama profesorės Jūratės Kiaupienės 65-mečiui, Sudarytoja Ramunė Šmigelskytė-Stukienė, Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2012, 768 p.: iliustr. – Str. liet., angl., lenk., rus., vok. – Santr. liet., angl. ISBN 978-9955-847-59-5
    5.    Ingė Lukšaitė: bibliografijos rodyklė, 1957-2009, sudarė Ramunė Šmigelskytė-Stukienė, parengė R. Strazdūnaitė, I. Tumelytė, Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2010, 69 p. ISBN 978-9955-847-25-0

    •    Daktaro disertacijos santrauka:
    1.    Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės konfederacijos veikla 1792–1793 metais, Daktaro disertacijos santrauka. Humanitariniai mokslai, istorija (05H), Vilnius: LII leidykla, 2001, 30 p.

    •    Moksliniai straipsniai:
    1.    Lietuvos konfederacijos vadovų brolių Kosakovskių veikla 1793 m. Gardino seime, Lietuvos valstybė XII–XVIII a., Vilnius, 1997, p. 409–421.
    2.    Tado Kosciuškos vertinimas Targovicos konfederacijos laikotarpio periodinėje spaudoje,Lietuvos istorijos metraštis. 1996 metai, Vilnius, 1997, p. 111–119.
    3.    Targovicos konfederacija – tradicinės elgsenos pavyzdys novacijų akivaizdoje, Mūsų praeitis, Vilnius, 1998, nr. 5: 1997, p. 40–51.
    4.    Pirmojo Respublikos padalijimo dokumentų publikavimas XVIII a. pabaigoje – XIX a. pradžioje, Lietuvos Metrika. 1991–1996 metų tyrinėjimai. Lithuanian Metrica. Investigations in 1991–1996, Vilnius, 1998, p. 282–292.
    5.    XVIII amžius [Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos apžvalga], Tūkstantmečio knyga, Kaunas: Kraštotvarka, 1999, t. 1: Valstybė, p. 49–60, 119–121. (Pažintis su Lietuva).                                                                                               Tekstas anglų kalba: XVIII century, Book of the millennium, [compilation: Doloresa Baltrušienė; translation: Vijolė Arbas, Paulina Kruglinskienė and Laimonas Adomavičius], Kaunas: Kraštotvarka, 1999, vol. 1: The State, p. 49–60, 119–121. (Acquaintance with Lithuania); prancūzų kalba: XVIIIe siècle, Le livre du millénaire, [responsable de la coordination: Doloresa Baltrušienė; traducteur et rédacteur de la version française: Patrice C. Denaës], Kaunas: Kraštotvarka, 1999, t. 1: L'etat, p. 49–60, 119–121. (Faire connaissance avec la Lituanie); vokiečių kalba: XVIII. Jahrhundert, Buch des Jahrtausends, [Zusammenstellung: Doloresa Baltrušienė; Übersetzung: Vanda Žitkauskaitė, Liucija Balkevičiūtė], Kaunas: Kraštotvarka, 1999, Bd. 1: Staat, S. 49–60, 119–121. (Bekanntschaft mit Litauen); lenkų kalba: XVIII wiek, Księga tysiąclecia, [opracowanie - Doloresa Baltrušienė; tłumacze: Liucija Pocevičienė, Mieczysław Litwinski], Kaunas: Kraštotvarka, 1999, t. 1: Państwo, s. 49–60, 119–121. (Znajomość z Litwą); rusų kalba: XVIII век, Книга тысячелетия. [составитель первого тома - Долореса Балтрушене; перевод Люсе Пузенко и Асии Ковтун], Kaunas: Kraštotvarka, 1999, ч. 1: Государство, c. 49–60, 119–121. (Знакомьтесь: Литва).
    6.    Miestų dokumentai 1792–1793 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės konfederacijos aktų knygose, Lietuvos miestų istorijos šaltiniai, Vilnius, 2001, t. 3, p. 133–154.
    7.    Vietinių konfederacijų susidarymas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje 1792 metais,Lietuva ir jos kaimynai. Nuo normanų iki Napoleono: prof. Broniaus Dundulio atminimui, vyr. redaktorė I. Valikonytė, Vilnius, 2001, p. 359–381.
    8.    Livonijos vyskupo Juozapo Kazimiero Kosakovskio LDK vizija antrojo valstybės padalijimo akivaizdoje, Lietuvos istorijos metraštis, 2001 metai / 1, Vilnius, 2002, p. 73–86: santr. angl.
    9.    Iš LDK iždo komisijos istorijos: Iždo komisijos veiklos tikrinimas 1792–1793 m.,Istorijos akiračiai, red. A. Dubonis, Z. Kiaupa, E. Rimša, Vilnius, 2004, p. 307–322.
    10.    Politinis realizmas ir iliuzijos. LDK bajorijos pozicijos, Darbai ir Dienos, Kaunas, 2004, t. 37, p. 75–89.
    11.    Šiaulių reparticija XVIII a. pabaigoje, Šiaulių apskrities istorijos raida. Mokslinių straipsnių rinkinys, sud. J. Sireika, Šiauliai, 2004, p. 10–24.
    12.    Tarp tradicijų ir novacijų: Upytės pavieto bajorija XVIII a. pabaigoje, Iš Panevėžio praeities: Upytės žemei 750 metų, Panevėžys, 2004, p. 92–116. [PDF]
    13.    1792 m. Kauno pavieto konfederacija, Kauno istorijos metraštis, Kaunas, 2004, t. 5, p. 247–263: santrauka, abstract.
    14.    Основные достижения историографии Литвы последнего десятилетия  в исследовании проблем Великого княжества Литовского (XIII–XVIII вв.): краткий обзор (Main Achievements of Lithuanian Historiography of the Last Decade in the Research of the Grand Duchy of Lithuania (13th–18th Centuries), Вялікае княства Літоўскае. Гісторыя вывучэння ў 1991-2003 гг. = Grand Duchy of Lithuania: history of research, 1991–2003. Proceedings of the International Round Table (16–18 May 2003, Grodna, Belarus), Рэдкал. С. Б. Каўн и инш., Минск, 2007, с. 226–238. (su bendraautoriumi dr. D. Vilimu).
    15.    Mykolas Kleopas Oginskis – paskutinis LDK iždininkas, Žemaičių žemė, 2005 / 4 (49), p. 8–11. [PDF-1, PDF-2]
    16.    Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės atstovai paskutiniajame Abiejų Tautų Respublikos Seime. Politinio pasirinkimo problema, Parlamento Studijos. Mokslo darbai, t. 5, 2005, s. 79–106 [Representatives of the Grand Duchy of Lithuania in the last Diet of the Republic of the Two Nations. The Problem of Political Choise. Summary in English, pp. 105–106].
    17.    Abiejų Tautų Respublikos sienos su Rusija demarkavimo problemos 1774–1775 metais, Lietuvos istorijos metraštis, 2005 metai / 2, Vilnius, 2006, p. 53–68: santr. angl.
    18.    Między Warszawą a Wilnem: Metryka Litewska w latach 1792–1794, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos šaltiniai. Faktas. Kontekstas. Interpretacija. Mokslinių straipsnių rinkinys, red. kolegija A. Dubonis, J. Drungilas, A. Dziarnovič, Z. Kiaupa, A. Rachuba, I. Valikonytė, T. Vilkul, Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2006, p.199–212.
    19.    Kas mokėjo už Lietuvos Metrikos knygų įrišimą? Epizodas iš Lietuvos Metrikos archyvo tvarkymo 1786–1788 m., Lietuvos Metrikos naujienos, 2004/2005, nr. 8, 2006, p.47–50.
    20.    Кто платил за переплеткниг Литовской Метрики, Новости Литовской Метрики, 2004–2005/ 8, Вильнюс, 2006, c. 47–50.
    21.    The position of the Nobility of the Grand Duchy of Lithuania within the Context of the Second Partition, Separation of Powers and Parliamentarism. The Past and the Present. Law, Doctrine, Practice. Studies presented to the International Commission for the History of Representative and Parliamentary Institutions, Volume 84, Edited by Wacław Uruszczak, Kazimierz Baran, Anna Karabowicz, Wydawnictwo Sejmowe, Warszawa, 2007, p. 475–485.
    22.    Отношение шляхты Великого Княжества Литовского к второму разделу Речи Посполитой, Конструкция и деконструкция Великого Княжества Литовского, Минск, 2007, с. 21–26.
    23.    Kauno pavieto bajorija valstybės permainų laikotarpiu, Praeities pėdsakais. Skiriama profesoriaus Zigmanto Kiaupos 65-mečiui, redakcinė komisija: E. Aleksandravičius, A. Dubonis, E. Meilus, R. Miknys, E. Rimša (pirmininkas), Vilnius, 2007, p. 293–311.
    24.    Išmatuoti erdves: „Ribų komisijų“ įkūrimas ir veikla 1791–1792 m., Viešosios ir privačiosios erdvės XVIII amžiaus Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, sudarė R. Šmigelskytė-Stukienė, Vilnius: LII leidykla, 2008, p. 223–251 (Summary: Measured Space: The Realisation of the Law on Boundaries in Lithuania during 1791–1792).
    25.    Merkinė – pavieto centras. Tyrimų būklė ir perspektyvos, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė XVIII amžiuje: miesto erdvė, red. E. Brusokas, L. Glemža, Z. Kiaupa, Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas, 2007, p. 64–71.
    26.    Lyčių vaidmenys viešojoje ir privačioje veikloje Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (Darbo pasidalijimo tradicijos, stereotipai, priežastys), Moterys, darbas, šeima. Lyčių vaidmenys užimtumo sferoje: sociokultūrinis aspektas, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2008, p. 165–197.
    27.    Проблемы реализации реформ Четырехлетнего сейма, Парламенцкiя структуры ўлады ў сicтеме дзяржаунага кiравання Вялiкага княства Лiтоўскага i Речы Паспалiтай у XV-XVIII стагоддзях, рэд. А. Янушкевич, Мiнск, 2008, c. 332–343.
    28.    Geopolitinė situacija Europoje ir Lenkijos-Lietuvos valstybės padalijimai, Lenkijos–Lietuvos valstybės padalijimų dokumentai. 1 dalis. Sankt Peterburgo konvencijos, sudarė Ramunė Šmigelskytė-Stukienė, Vilnius: Versus aureus 2008, p. 16–50.
    29.    Lenkijos-Lietuvos valstybės padalijimų dokumentų publikavimas XVIII–XX a. tarptautinių sutarčių rinkiniuose, Lenkijos–Lietuvos valstybės padalijimų dokumentai. 1 dalis. Sankt Peterburgo konvencijos, sudarė Ramunė Šmigelskytė-Stukienė, Vilnius: Versus aureus 2008, p. 51–69.
    30.    Stan badań i źródła do dziejów Komisji Granicznych w Wielkim Księstwie Litewskim (1791–1792), Rzeczpospolita państwem wielu narodowości i wyznań XVI-XVIII w., red. A. Filipczak-Kocur, T. Ciesielski, Warszawa-Opole, Wydawnictwo Dig, 2008, s. 147–155.
    31.    Lietuvos valstybės teritorija ir sienos XIII – XVIII amžiuje, Lietuvos sienos: tūkstantmečio istorija, Vilnius, Baltos lankos, 2009, p. 8–25.
    32.    Konfederacja barska w historiografii litewskiej, Konfederacja barska, jej konteksty i tradycje, red. A. Buchmann, A. Danilczyk, Warszawa, 2009, s. 85–94.
    33.    Публикация документов, относящихся к разделам Речи Посполитой, в сборниках международных документов XVIII–XX в.в., Россия, Польша, Германия: история и современность европейского единства в идеологии, политике и культуре, составитель Б.В. Носов, Москва: Индрик, 2009, c. 211–230.
    34.    Už ar prieš reformas: Ketverių metų seimo nutarimų įgyvendinimas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pavietuose 1789–1792 metais, Istorija, 2009/ 2, t. LXXIV/74, p. 13–22.
    35.    Літоўская Мэтрыка ў другой палове XVIII ст.: перамяшчэньні архіву, а таксама працы па яго сыстэматызацыі і ўпарадкаваньні, ARCHE Пачатак, 2009, nr. 9 (84), p. 136–148.
    36.    „Wielkie Księstwo“ i „prowincja litewska“ w piśmiennictwie politycznym okresu rozbiorów, Europa orientalis. Studia z dziejów Europy Wschodniej i państw Bałtyckich, 2009 (1), Toruń: Wydawnictwo naukowe uniwersytetu Mikołaja Kopernika, 2009, s. 349–363.
    37.    The Territory and Borders from the 13th to the 18th Century, The Borders of Lithuania. The History of Millennium, Vilnius: Baltos lankos, 2010, pp. 8–25.
    38.    Территория и границы Литовского государства в XIII-XVIII веках, Границы Литвы. Тысячелетняя история, Vilnius: Baltos lankos, 2010, p. 8-25.
    39.    Lokalne organy konfederacji Wielkiego Księstwa Litewskiego w latach 1792–1793 (skład i metody działania), Praktyka życia publicznego w Rzeczypospolitej Obojga narodów w XVI–XVIII wieku, pod redakcją Urszuli Augustyniak i Andrzeja B. Zakrzewskiego, Warszawa: Wydawnictwo Neriton, 2010, s. 175–189.
    40.    Идея Люблинской унии в деятельности Генеральной конфедерации Великого княжества Литовского 1792–1793 гг., Праблемы інтэграцыі і інкарпарацыі ў развіцці Цэнтральнай і Усходняй Еўропы ў перыяд ранняга Новага часу: Матэрыялы міжнар. навук. канферэнцыі (Мінск, 15–17 кастрычніка 2009 г.) / Навук. рэд. С.Ф.Сокал, А.М.Янушкевіч.  – Мінск: БІП-С ПЛЮС, 2010, c. 421–437.
    41.    Konfederacja barska w historiografii litewskiej, Konfederacja barska, jej konteksty i tradycje, Pod redakcją A. Buchmann, A. Danilczyk, Warszawa: Wydawnictwo Dig, 2010, s. 85–94.
    42.    The nobility of Lithuania and the reforms of the Poland-Lithuania State (1788–1792), Assemblées et Parlements dans le monde, du Moyen-Âge à nos jours 57ème congrès de la CIHAE. 57 Conférence de la Commission Internationale pour l’Histoire des Assemblées d’Etat / Representative and parliamentary institutions in the world from middle age to present times / 57th Conference of the International Commission for the History of Representative and Parliamentary Institutions, Sous la direction de Jean Garrigues, Éric Anceau, Frédéric Attal, Noёlline Castagnez, Noёlle Dauphin, Sabine Jansen et Olivier Tort, Paris: Assemblée Nationale, 2010, Volume II, p. 1091–1102.
    43.    Mykolo Kleopo Oginskio parama Sokolovo miestui. Epizodas iš Ketverių metų seimo laikotarpio, Kunigaikščiai Oginskiai Lietuvos istorijoje. Kultūrinės veiklos pėdsakais. Sudarytoja Ramunė Šmigelskytė-Stukienė, Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2010, p. 107–124.
    44.    Tarp išdavystės ir tarnavimo Respublikai? Mykolas Kleopas Oginskis 1793 m. Gardino seime, Kunigaikščiai Oginskiai Lietuvos istorijoje. Kultūrinės veiklos pėdsakais.Sudarytoja Ramunė Šmigelskytė-Stukienė, Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2010, p. 125–152.
    45.    Liublino unija: idėjos tęstinumas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės konfederacijose Stanislovo Augusto valdymo laikotarpiu, Liublino unija: idėja ir jos tęstinumas / Unia Lubelska: idea i jej kontynuacja. Mokslinių straipsnių rinkinys. Sudarė L. Glemža ir R. Šmigelskytė-Stukienė, Vilnius: Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, 2011, p. 352–364.
    46.    Unia lubelska: kontynuacja idei podczas konfederacji Wielkiego Księstwa Litewskiego za panowania Stanisława Augusta Poniatowskiego, Liublino unija: idėja ir jos tęstinumas / Unia Lubelska: idea i jej kontynuacja. Mokslinių straipsnių rinkinys. Sudarė L. Glemža ir R. Šmigelskytė-Stukienė, Vilnius: Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, 2011, p. 365–380.
    47.    Tarp Varšuvos, Gardino ir Vilniaus: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės iždo komisijos veiklos pokyčiai 1792–1794 metais, Lituanistica, 2011,  t. 57, Nr. 3 (85), p. 243–261.
    48.    Праверка дзейнасці Скарбовай камісіі Вялікага Княства Літоўскага ў 1792–1793 гг., ARCHE Пачатак, 2011-6 (105), c.231-245 [http://arche.by]
    49.    Реформы: за или против. Шляхта ошмянского повета в 1788–1793 гг.,Ашмяншчына: Праблемы рэгiянальнай гiсторыi Беларусi, Зборнiк навуковых артыкулаў, Рэдакцыйная калегiя: А. А. Каваленя [i iнш.], Мiнск: Беларуская навука, 2011, с. 173–190.
    50.    1769 m. įvykiai Šiaulių ekonomijoje: maištas ar sukilimas? Istoriografinių tradicijų sankirtos, Istorija, 2012/ 1, t. LXXXV/85, p. 49–62; ISSN 1392-0456. http://www.istorijoszurnalas.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=439&Itemid=421
    51.    Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pavieto teismų notarinės funkcijos, Lietuvos notariato istorija. Sudarė Jolanta Karpavičienė, Vilnius: R. Paknio leidykla, 2012, p. 71–94; ISBN 978-9955-736-44-8
    52.    Hagos misija. Mykolo Kleopo Oginskio diplomatinės veiklos šaltiniai (1790–1791 m.), Ministri historiae. Pagalbiniai istorijos mokslai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės tyrimuose, sud. Z. Kiaupa, J. Sarcevičienė, Vilnius, 2013, p. 493-513.

    •    Straipsniai informaciniuose ir mokslo populiarinimo leidiniuose:
    1.    Akademinė jūros diena, Mokslas ir gyvenimas, 1995, Nr. 5, p. 14–15.
    2.    Edukacinės komisijos įkūrimas ir jos veikla, Švietimo naujienos. Informacinis leidinys, 2004, Nr. 6, priedas „Edukacinei komisijai – 230. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai – 85“, p. 5–8.
    3.    Finis Poloniae: [pokalbis su istorike, humanitarinių mokslų dr. R. Šmigelskyte-Stukiene]. Kalbėjosi Alvydas Valenta, Literatūra ir menas, 2004 m., liepos 2 d., p. 3, 19.
    4.    Ieškokite moters XVIII amžiaus LDK: [pokalbis su Lietuvos istorijos instituto mokslininke, humanitarinių mokslų daktare Ramune Šmigelskyte-Stukiene]. Kalbėjosi Audrius Musteikis, Lietuvos žinios, 2007 m. liepos 24 d., p. 14.
    5.    Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės administracinio suskirstymo kaita 1569–1795,Visuotinė lietuvių enciklopedija, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007, p. 18–20.
    6.    Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė Abiejų Tautų Respublikoje (1569–1795), Visuotinė lietuvių enciklopedija, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007, p. 508–515.
    7.    Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės administracinio suskirstymo kaita 1569–1795, Lietuva, t. 1. Enciklopedija, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008, p. 20–21;
    8.    Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė Abiejų Tautų Respublikoje (1569–1795), Lietuva, t. 1. Enciklopedija, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008, p. 430–439.
    9.    Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė Abiejų Tautų Respublikoje (1569–1795), Lietuvos istorija, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2010.
    10.    Trijų erelių sąmokslas prieš Lietuvą ir Lenkiją? Pranešimas, skaitytas mokslinėje konferencijoje „Tapatybę keičiantys atradimai“, publikuotas: dienraštyje „Lietuvos žinios“, Nr. 297 (12826), 2010 gruodžio 30 d. Internetinėse svetainėse:
    http://www.alfa.lt/straipsnis/10434125/?Triju.ereliu.samokslas.pries.Lietuva.ir.Lenkija.=2010-12-30_08-30
    http://www.lzinios.lt/lt/2010-12-30/poziuris/triju_ereliu_samokslas_pries_lietuva_ir_lenkija.html
    http://www.voruta.lt/rubrikos/37/6125
    11.    Straipsniai: Masalskiai, Tyzenhauzai, knygoje: Lietuvos didikai [enciklopedinis žinynas / teksto autoriai Nelė Asadauskienė, Vytas Jankauskas, Vaida Kamuntavičienė ... [et al.], Kaunas, Šviesa, 2011, p. 119–126, 203–211.

    •    Konferencijų tezės:
    1.    The position of the Nobility of the Grand Duchy of Lithuania within the Context of the Second Partition, Separation of powers and parliamentarism, the past and the present. Law, doctrine, practice. 56th Conference of the International Commission for the History of Representative and Parliamentary Institutions, Conference Materials, Summaries of the presentations, editors: K. Baran, W. Uruszczak, A. Karabowicz, Cracow, 2005, p. 134–137.
    2.    Литовская метрика: перевозки и упорядочение архивов во второй половине XVIII в., Литовская Метрика и Литовский Статут как источниковедческая база для славистики и балтистики, Тезисы докладов. Редколлегия сборника: Ю. Будрайтис, М. В. Завьялова, Е.Л. Назарова, Москва, 2006, с. 29.
    3.    Liublino unija: idėjos tęstinumas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės konfederacijose Stanislovo Augusto valdymo laikotarpiu / Unia lubelska: kontynuacja idei podczas konfederacji Wielkiego Księstwa Litewskiego za panowania Stanisława Augusta,Liublino unija: idėja ir tęstinumas. Tezės / Unia lubelska: idea i jej kontynuacja. Streszczenia, 2009 m. lapkričio 19–20 d., Taikomosios dailės muziejus, sudarė Daiva Steponavičienė, p. 56–57.

    •    Mokslinės informacijos, apžvalgos:
    1.    Knygos „1385 m. rugpjūčio 14 d. Krėvos aktas“ ir serijos „Lietuvos užsienio politikos dokumentai“ pristatymas Lietuvos Respublikos Prezidentūroje, Lietuvos istorijos metraštis, 2002/1, Vilnius, 2003, p. 202–204.
    2.    Mokslinė konferencija „Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė XVIII amžiuje“, Lietuvos istorijos metraštis, 2002/2, Vilnius, 2004, p. 223–224.
    3.    Mokslinė konferencija, skirta akademiko Konstantino Jablonskio 110-osioms gimimo metinėms paminėti, Lietuvos istorijos metraštis, 2002/2, Vilnius, 2004, p. 210–212.
    4.    Mokslinė konferencija „Žinomos-nežinomos XVIII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės asmenybės“, Lietuvos istorijos metraštis, 2003/1, Vilnius, 2004, p. 226–228.
    5.    Dvyliktoji Lituanistinės komisijos konferencija, Lietuvos istorijos metraštis, 2003/2, Vilnius, 2005, p. 197–198.
    6.    Mokslinė konferencija „Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė XVIII a.: pokyčiai, įtampa, konfliktai“, Lietuvos istorijos metraštis, 2004/2, Vilnius, 2005, p. 222–225.
    7.    Tryliktoji Lituanistinės komisijos konferencija, Lietuvos istorijos metraštis, 2004/2, Vilnius, 2005, p. 225–227.
    8.    Lietuviška konferencija Čekijoje, Lietuvos istorijos metraštis, 2005/1, Vilnius, 2006, p. 201-204.
    9.    Ketvirtoji XVIII a. Lietuvos istorijos konferencija, Lietuvos istorijos metraštis, 2005/2, Vilnius, 2006, p. 210–212.
    10.    Naujos XVIII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos erdvės, Lietuvos istorijos metraštis, 2006/ 1, Vilnius, 2007, p. 217–220.
    11.    V Konferencja Litewskich Historyków wieku XVIII „Przestrzeń Publiczna i Prywatna w osiemnastowiecznym Wielkim Księstwie Litewskim“, Biuletyn Polskiego Towarzystwa badań nad wiekiem osiemnastym, Warszawa, 2007, nr. 11, s. 43–44.
    12.    57-ojo Tarptautinės atstovaujamųjų ir parlamentinių institucijų istorijos komisijos Kongreso Paryžiuje apžvalga, Istorija, 2009/ 2, t. LXXIV/74, p. 71–73.
    13.    Stanisław August Poniatowski i jego epoka w historii Wielkiego Księstwa Litewskiego, Biuletyn Polskiego Towarzystwa badań nad Wiekiem Osiemnastym, nr. 13, 2009, s. 40.
    14.    Tarptautinė mokslinė konferencija „Liublino unija: idėja ir tęstinumas“, 2009 m. lapkričio 19–20 d., Vilnius, Taikomosios dailės muziejus, Senoji Lietuvos literatūra, 28 knyga: Donelaitis ir Rėza vertimų, leidimų ir tyrimų lauke, Vilnius, 2009, p. 337–342.
    15.    Antrasis Lietuvos istorikų suvažiavimas. Sekcija „Sukilimai, maištai, revoliucijos XVIII amžiuje: istoriografinių tradicijų sankirtos, Lietuvos istorijos metraštis, 2009/2, Vilnius, 2010, p. 17–18.
    16.    Konferencja „Wielkie Księstwo Litewskie w wieku XVIII: struktury kontroli i nadzoru“,Biuletyn Polskiego Towarzystwa badań nad Wiekiem Osiemnastym, nr. 15, 2011, s. 58.
    17.    X konferencija badaczy litewskich nad wiekiem osiemnastym „Między tradycją a innowacją: Wielkie Księstwo Litewskie w wieku XVIII“, Biuletyn Polskiego Towarzystwa Badań nad Wiekiem Osiemnastym, Nr 16, p. 45-46; ISSN 1640-6915

    •    Recenzijos, anotacijos:
    1.    Anotacija: Tado Kosciuškos sukilimo (1794) lietuviškieji raštai. Paruošė J. Tumelis, Vilnius 1997, Lithuanian Historical Studies, Vilnius 1998, vol. 3, p. 161–162.
    2.    Recenzija: Ewa M. Ziółek, Biskupi senatorowie wobec reform Sejmu Czteroletniego, Towarzystwo Naukowe Katolickiego Uniwersytetu Lubelskiego, Źródła i monografie, 225, Lublin, 2002. 255 s., 13 iliustr., Lietuvos istorijos metraštis, 2002/1, Vilnius, 2003, p. 176–181.
    3.    Recenzija: Яўген Анішчанка, Інкарпарацыя. Літоўская правінцыя ў падзелах Рэчы Паспалітай, Мінск, Хурсік, 2003, 470 с., Lietuvos istorijos metraštis, 2004/1, Vilnius, 2005, p. 176–181.
    4.    Anotacija: G. Zujienė, Insignijos ir ceremonialas Lietuvos viešajame gyvenime (XIII–XVIII a.), Biuletyn Historii Pogranicza, Białystok, 2008, nr. 9, s.101–102.
    5.    Anotacija: Viešosios ir privačiosios erdvės XVIII amžiaus Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, Biuletyn Historii Pogranicza, Białystok, 2008, nr. 9, s. 106-107.
    6.    Anotacija: XVI amžiaus Lietuvos ir Lenkijos politinės kultūros šaltiniai (1562 metų tekstai), Biuletyn Historii Pogranicza, Białystok, 2008, nr. 9, s. 134-135.
    7.    Anotacija: E. Rimša, Lietuvos heraldika, Biuletyn Historii Pogranicza, Białystok, 2008, nr. 9, s. 135-136.
    8.    Anotacija: Lietuvos istorijos bibliografija, Biuletyn Historii Pogranicza, Białystok, Nr. 9, 2008, s. 136.
    9.    Recenzija: Naujas radviliados puslapis: Dubingiai, Istorija. Mokslo darbai, t. 79, 2009/3, p. 73–75 [Recenzija knygai: Deimantas Karvelis, Raimonda Ragauskienė, Iš Radvilų giminės istorijos: Dubingių kunigaikštystė 1547–1808 m., Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2009, 448 p.],http://www.istorijoszurnalas.lt/images/stories/Istorija_79/Istorija79.pdf
    10.    Recenzija: Pabaisko dekanato vizitacija 1782–1784 m. = Visitatio decanatus Pobojscensis iussu et voluntate Ignatii Jacobi Massalski episcopi Vilnensis A. D. 1782–1784  peracta / Lietuvių katalikų mokslo akademija; [parengė Algirdas Baliulis; redakcinė kolegija: Darius Baronas, vysk. Jonas Boruta, Liudas Jovaiša (ats. redaktorius), Mindaugas Paknys, Arūnas Streikus, Paulius Subačius]. – Vilnius: Katalikų akademija, 2010. – 368 p. – (Fontes historiae Lituaniae = Lietuvos istorijos šaltiniai; t. 9), Istorijos šaltinių tyrimai, t. 3, Vilnius: Versus aureus, 2011, p. 207–211.
    11.    Recenzija: Antanas Tyla, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės iždas per dvidešimtmetį karą (1648–1667), Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2010, 400 p., Lietuvos istorijos metraštis, 2010/2, Vilnius, 2011, p. 165–170.

    Kontaktai
    el. paštas - ,
    Telefonas - 8 5 261 72 73

  • Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos skyrius

    Rūta Čapaitė
    humanitarinių mokslų daktarė, mokslo darbuotoja

    Gimė 1962 07 09 Vilniuje. 1985 m. baigė Vilniaus valstybinį pedagoginį institutą. Nuo 1989 m. dirba Lietuvos istorijos institute: 1989–1994 m. – Archeografijos skyriuje, jaunesne moksline bendradarbe, nuo 1992 m. – asistente, nuo 1994 m. – LDK istorijos skyriaus asistente. 1998 m. apgynė humanitarinių mokslų daktaro disertaciją tema „Gotikinis raštas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto raštinėje (1392–1430). Paleografinė studija“. 1998 m. buvo peratestuota moksline bendradarbe. Dirbo Pagalbinių istorijos mokslų programoje. 2009–2011 m. dalyvavo Lietuvių kalbos instituto vyr. m. d. dr. Ginos Kavaliūnaitės vadovaujamame projekte Pirmos lietuviškos spausdintos biblijos vertimo ir leidimo aplinkybės. Šaltinių paieška ir tyrimas. 2011 m. dalyvavo teikiant paraišką finansavimui tarptautiniame viduramžių rankraščių skaitmeninimo ir mokslinio jų pristatymo internetinėje erdvėje projekte VERMANEL (VERnacular MANuscripts in European Libraries) pagal 7 Europos Sąjungos programą. Projekto koordinatorius Berlin-Brandenburgische Akademie der Wissenschaften (Berlyno-Brandenburgo Mokslų Akademija). 2011 vasario 28 d. - kovo 2 d. dalyvavo Vokietijoje vykusiame Berlyno-Brandenburgo Mokslų Akademijos organizuotame tarptautiniame darbiniame seminare, rengiant VERMANEL‘io rankraščių pristatymo šaltinių bazėje mokslinį klausimyną.
    Nuo 2013 m. kovo 1 d. vykdo Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą mokslinių tyrimų projektą „Lotyniškasis kursyvas LDK didikų raštinėse  XV a. viduryje – XVI a.“ (pagal LMT Nacionalinės lituanistikos plėtros 2009–2015 metų programą. Finansavimo sutartis Nr. LIT-7-12; projekto vykdymo trukmė 2013 kovo mėn. 1 d. – 2015 m. rugsėjo 30 d.).

    Tyrimų išvadas paskelbė monografijoje bei moksliniuose straipsniuose, publikuotuose Lietuvos, Lenkijos. Skaito pranešimus mokslinėse konferencijose Lietuvoje ir užsienyje (Lenkijoje).
    Mokslinės stažuotės: Lenkijoje (2003, 2004, 2011, 2012), Vokietijoje (2004 m. – stažuotė Herzogo Augusto Bibliotekoje, gauta stipendija, dalyvavus konkurse pagal Kurt und Marga Möllgaard–Stiftung/Baltikum Programm.Baltarusijoje; 2010, 2012 m. – stažuotė Herderio institute Marburge).     
    2008 m. balandžio 21 d. buvo išrinkta ir patvirtinta Comite International de paleographie latine nare.
    2008 m. tarptautinio projekto parengiant daugiakalbį paleografijos terminų žodynąVocabularum parvum scripturae, Latin Paleography Network – Central and Eastern Europe dalyvė. Tai pirmas tokio pobūdžio leidinys paleografijos moksle. Jis buvo pristatytas rugsėjo 2–5 d. Londone vykusiame XVI-me tarptautiniame paleografų koliokviume: Teaching writing. Learning to Write. Comite International de Paleographie latine XVIth Colloquium, 2-5 September 2008, Institute of English studies, University of London, senate House. 
    Nuo 2013 m. Varšuvos universiteto, Mokslinės informatikos ir bibliologijos studijų instituto (Uniwersytet Warszawski, wydział historyczny, Instytut informacji naukowej i studiów bibliologicznych) recenzuojamo periodinio leidinio Z badań nad książką i księgozbiorami historycznymi“ redakcinės tarybos narė.
    2007–2013 m. duomenų bazės Lituanistika ekspertė
    1999–2008 m. Klaipėdos universitete skaitė Lotyniškosios paleografijos kursą, vedė seminarus
    2006–2009 m. Vilniaus kolegijoje skaityti kultūros istorijos ir meno istorijos kursai.
    Oponentė ginant Dovilės Keršienės disertaciją „Epistolografija Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XIV–XVI amžiuje: nuo Ars dictaminis iki literatūrinio laiško. Vilniaus universitetas, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Daktaro disertacija, Humanitariniai mokslai, Filologija (04 H), Lietuvių literatūra (H 5906). Disertacija ginta 2010 rugsėjo 10 d.

    Pagrindinės mokslinių interesų kryptys
    •    Pagrindinė tyrinėjimų kryptis – lotyniškoji paleografija. Nagrinėjama tema „Lotyniško rašto raida Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XV–XVII a.“. Remdamasi rašto pokyčiais tiria lotyniškojo kursyvo ir kartu kultūros plėtros chronologiją ir formas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje vykusius lotyniškojo kursyvo pokyčius, lygina juos su XV–XVII a. Vakarų bei Vidurio Europoje vykusia lotyniško (gotikinio ir humanistinio) kursyvo raida.
    •    Domisi kultūrologine mediavistika. Nagrinėja viduramžių epistolografiją kaip literatūros žanrą bei Lietuvos didžiojo kunigaikščio kasdienybę.

    Svarbiausios mokslinės publikacijos
    Knygos
    1.    Gotikinis kursyvas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto raštinėje, Vilnius: Versus aureus, 2007, 544 p.
    Rec.: S. Szybkowski, Studia źródłoznawcze, t. 47, Warszawa, 2009, s. 238–241.
    2.    Vocabularum parvum scripturae, Latin Paleography Network – Central and Eastern Europe, Bratislava–Praha, 2008. Bendraautorė (tarptautinis daugiakalbis paleografijos terminų žodynas – paleografijos terminai pateikti ir lietuvių kalba).

    Straipsniai
    1.    Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos, Juozo Butavičiaus, Simono Daukanto braižai ir charakteriai, Lietuvių Atgimimo istorijos studijos, t. 8: Asmuo: tarp tautos ir valstybės, Vilnius, 1996, p. 114–142.
    2.    Simono Daukanto rašysena Didžiajame lenkų-lietuvių kalbų žodyne, Simono Daukanto raštai. Didysis lenkų-lietuvių kalbų žodynas, Vilnius, 1996, t. 3, p. 7–19.
    3.    Vytauto laiškai kaip Viduramžių epistolinio žanro pavyzdys, Senoji Lietuvos literatūra. 4 knyga. Metraščiai ir kunigaikščių laiškai, Vilnius, 1996, p. 47–96.
    4.    Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto kasdienybė pagal jo ir jo amžininkų korespondenciją, Alytaus miesto istorijos fragmentai, 2001, p. 10–27.
    5.    Tekstų publikavimo ir vertimo principai, 1385 m. rugpjūčio 14 d. Krėvos aktas, sud. J. Kiaupienė, Vilnius, 2002, p. 13–15.
    6.    1385 m. rugpjūčio 14 d. Krėvos akto ir 1445 m. nuorašo transliteracija, 1385 m. rugpjūčio 14 d. Krėvos aktas, p. 17–20, 25–29.
    7.    1385 m. rugpjūčio 14 d. Krėvos akto ir 1445 m. nuorašo raštas, 1385 m. rugpjūčio 14 d. Krėvos aktas, p. 99–133.
    8.    The Everyday Life of Grand Duke Vytautas of Lithuania According to Contemporary Corespondence, Lithuanian Historical Studies, 2003, vol. 8, p. 1–27: abstract,santrauka.
    9.    Viduramžių raštininko rašto individualumo problemos, Konstantinas Jablonskis ir istorija, 2005, p. 65–108: summary.
    10.    XV–XVI amžiaus humanistinio kursyvo terminijos problemos, Praeities pėdsakais, Vilnius: LII leidykla, 2007, p. 83–99.
    11.    Šaltiniotyrinė dokumentų charakteristika. Paleografinė analizė, Lietuvos užsienio politikos dokumentai. Lenkijos-Lietuvos valstybės padalijimų dokumentai. I dalis Sankt Peterburgo Konvencijos, Vilnius, 2008, p. 76-119.
    12.    Vėlyvųjų viduramžių epistolika – kasdienio gyvenimo atspindys (pagal Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir jo amžininkų korespondenciją), in: Vytautas didysis ir jo epocha, ISBN 978-9955-9767-9-0, 2010, p. 48–73.
    13.     List, jako narzędzie komunikacji wielkiego księcia litewskiego Witolda// Studia źródłoznawcze. Warszawa, DIG, ISSN 0081-7147, ISBN 978-83-7181-751-9, 2012, nr. 50, p. 41–56.
    14.     Ślązacy na dworze wielkiego księcia litewskiego w pierwszej polowie XV w.// Podróże i migracje w Europie środkowiej. Kultura Europy środkowej. Katowice-Zabrze, Studio Noa, ISSN 2084-0705, ISBN 978-83-60071-58-8, 2012, nr. 15, p. 45–73.
    15.      Przejawy cech indywidualnych w piśmie pisarza w późnym średniowieczu i wczesnej fazie czasów nowożytnych (XV–XVI wieku). Metody badawcze i interpretacje, Nauki pomocnicze historii, teoria, metody badań, dydaktyka, pod red. A. Jaworskiej i R. Jopa, 2013, p. 71–85.
    16.      Sprawy zdrowia i chorób w listach Witolda i jego korespondentów, Zdrowia i choróba, wpływ jakości życia na kulturę w Europie Środkowej, Kultura Europy Środkowej, t. XVI, 2013, p. 36-62.

    Kontaktai
    el. paštas -
    Telefonas - 8 5 261 72 73

  • Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos skyrius

    Vilija Gerulaitienė
    Archeografė

    1981 m. baigė VU Filologijos fakultetą. Institute dirba nuo 1993 m. Rengia spaudai vokiškus XVII–XVIII amžių rankraščius. Dirba habil. dr. doc. Ingės Lukšaitės vadovaujamame projekte „Lietuvos istoriografijos paminklai“.

    Pagrindinės mokslinių interesų kryptys:
    •    Mažosios Lietuvos lituanistika vokiškuose rankraštiniuose šaltiniuose.
     
    Svarbiausios mokslinės publikacijos:
    1.    Matas Pretorijus. Prūsijos įdomybės, arba Prūsijos regykla. t.1: Prūsijos įdomybių santrauka. I knyga: Prūsijos onomasija, sudarė Ingė Lukšaitė, parengė Ingė Lukšaitė ir Vilija Gerulaitienė, Vilnius, 1999.
    2.    Keturi Gotfrydo Ostermejerio rankraščiai, parengė Vilija Gerulaitienė, Vilnius, 2002.
    3.    Mato Pretorijaus rankraščio Prūsijos įdomybės, arba Prūsijos regykla publikacijos archeografiniai principai, Lietuvos istorijos metraštis. 1998 metai, Vilnius, 1999, p. 37–47: Zusammenfassung.
    4.    Abrahamas Jakobas Penzelis ir Rytų Prūsija, Kultūrų sankirtos, Vilnius, 2000, p. 326–346.
    5.    Abraham Jakob Penzel und sein Interesse an der litauischen Literatur in Ostpreußen,Annaberger Annalen, 2000, Nr. 8, S. 89–106.
    6.    Matas Pretorijus. Prūsijos įdomybės, arba Prūsijos regykla, Vilnius, 2004, t. 2. – archeografinis rankraščio vokiečių kalba parengimas, archeografiniai komentarai, rankraščio parengimo principų papildymai, rodyklių sudarymas.
    7.    Palaiminga ta valstybė, kurią valdo išmintingi žmonės, Istorijos akiračiai, Vilnius, 2004, p. 269–288.
    8.    „Michael Aegydii“; „Johann von Aken“; „Johann Christophori“; „Abraham von Dehlen“; „Bartholomaeus Donnofki“; „Nicolaus Fridrich Günther“; „Matthias Haabe“; „Johann Gotthard Hirschfeldt“; „Bernd Kortsack“; „Johann Karl Langhus“; „Christian Malte”; „Caspar Petzlin“; „Michael Rohd“; „Johann Schröter“; „Schultz Hanß“; „Sieghart Hans von Hirssberg“; „Ulenbrog“, Lietuvos dailininkų žodynas, sudarė A. Paliušytė, Vilnius, 2005, t. 1: XVI–XVIII a.
    9.    Jono Kazimiero instrukcija Vilniaus pilies komendantui, Lituanistica, 2006, t. 68, nr. 4, p. 100–115. Bendraautorius – Antanas Tyla.
    10.    Valentino Saurmano laiškai imperatoriui Ferdinandui I iš Žygimanto Augusto Vilniaus dvaro (1561–1562 m.), sudarė D. Antanavičius, V. Gerulaitienė, J. Kiaupienė, Vilnius: Pilių tyrimo centras "Lietuvis pilys", 2009, 328 p.
    11.    Vilniaus burmistro Luko Markovičiaus „Mundijaus“ kalbos, laiškai ir kiti raštai (1551-1584 m.) / Vilniaus pedagoginis universitetas. Istorijos fakultetas. Lietuvos istorijos katedra ; sudarė Aivas Ragauskas, Raimonda Ragauskienė. – Vilnius : Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2010. - Vokiškų faksimilių parengimas spaudai ir vertimas į lietuvių kalbą.
    12.     Prūsijos įdomybės, arba Prūsijos regykla. t. 4: VII knyga: Prūsų bažnyčios kronika, parengė Ingė Lukšaitė bendradarbiaudama su V. Gerulaitiene, J. Kiliumi, T.Veteikiu, Vilnius: 2011.
    13.    Teodoras Lepneris. Prūsų lietuvis, parengė Vilija Gerulaitienė, Vilnius, 2011.

    Kontaktai
    el. paštas -
    Telefonas - 8 5 261 72 73

  • Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos skyrius

    Zigmantas Kiaupa
    profesorius, humanitarinių mokslų daktaras, vyresnysis mokslo darbuotojas

    Gimė 1942 01 29 Ignalinos raj. Pakiaunio kaime. Nuo 1944 m.- vilnietis. 1965 m. baigė istorijos studijas Vilniaus universitete. Dirbo Vilniaus archyvuose, nuo 1970 m. – Lietuvos istorijos institute. 1993 m. apgynė daktaro disertaciją „Šiauliai XV-XVIII a.: Lietuvos mažųjų miestų raidos problemos“. Nuo 1993 m. dėsto Vytauto Didžiojo universitete Kaune, Lietuvos istorijos institute nepagrindinėse pareigose. Nuo 2003 m. VDU Istorijos katedros profesorius, 2009 m. suteiktas profesoriaus pedagoginis vardas. Nuo 2006 m. VDU Senato narys, nuo 2010 m. – Senato pirmininkas. 2012 m. įteikta Nacionalinė mokslo premija.
    Lietuvos heraldikos komisijos narys.

      2003 m. Lietuvos Respublikos prezidento dekretu apdovanotas Vytauto Didžiojo ordino Riterio kryžiumi. 2009 m. Lenkijos prezidento dekretu apdovanotas ordino Už nuopelnus Lenkijos Respublikai (Za zasługi Rzeczypospolitej Polskiej) Karininko kryžiumi.
      Paskelbė apie 150 mokslinių straipsnių Lietuvos, Lenkijos, Vokietijos, Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos, Latvijos, JAV mokslinėje spaudoje. Kartu su bendraautoriais J. Kiaupiene ir A. Kuncevičiumi parašė „Lietuvos istorija iki 1795 m.“ (3 leidimai 1995-2000 m., vertimas į anglų kalbą 2000 m., vertimas į lenkų kalbą 20007 m.), su J Kiaupiene ir A. Rachuba „Historia Litwy. Dwugłos polsko-litewski”. (Warszawa, 2008). Yra knygų „The History of Lithuania“. (Vilnius,2 leidimai 2002 m. ir 2005 m., tas pat lietuvių kalba – „Lietuvos valstybės istorija“, 2 leidimai 2004 m. ir 2006 m.), „Lietuvos kultūros vertybių kelionės iki 1990 m.“ (Vilnius, 2006), „Kauno istorija. T. I: nuo seniausių laikų iki 1655 m.“ (Vilnius, 2009) autorius.
    Sudarė ir redagavo keliolika mokslinių straipsnių rinkinių, yra „Lietuvos istorijos metraščio“ ir „Kauno istorijos metraščio“ redakcinių kolegijų pirmininkas, „Lituanistikos“ redakcinės kolegijos narys.

    Pagrindinės mokslinių interesų kryptys:
    •    Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinė istorija;
    •    miestų ir miestiečių istorija;
    •    šaltiniotyra;
    •    Lietuvos kultūros paveldo užsienyje reikalai.

    Svarbiausios mokslinės publikacijos:
    •    Tyrinėjimai, šaltinių publikacijos
    •    Knygos:
    1.    Instrukcijos feodalinių valdų administracijai Lietuvoje XVII–XIX a.: [dokumentų rink.], TSR MA Istorijos inst.; parengė ir įvadą „Instrukcijos feodalinių valdų administracijai Lietuvoje XVII–XIX a.“ parašė Z. Kiaupa ir J. Kiaupienė, Vilnius, 1985, XIV, 234, [2] p. Rodyklės, p. 217–233.
    R e c.: Żytkowicz L., Lituano-Slavica Posnaniensia: Studia Historica, 1990, [t.] 4, p. 255–258.
    2.    Šiaulių miesto istorija (iki 1940 m.), LII; ats. red. L. Mulevičius, Šiauliai: Momentas, 1991, 267, [1] p. – T u r i n y j e: Z. Kiaupa, III: Šiauliai XV a. – 1765 m. p. 16–40. IV: Reformų metas Šiauliuose 1765–1795 m., p. 41–61, p. 199–203.
    3.    Šiauliai XV–XVIII a.: Lietuvos mažujų miestų raidos problemos: Humanitarinių mokslų istorijos krypties daktaro disertacijos tezės, VDU; LII, Vilnius, 1993, 11 p.
    4.    Lietuvos istorija iki 1795 m., Z. Kiaupa, J. Kiaupienė, A. Kuncevičius; LII, Lituanistikos tyrimo ir studijų centras, Vilnius: Valst. leidybos centras, 1995, 443, [2] p. – T u r i n y j e: Z. Kiaupa. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė nuo valstybės susidarymo iki Liublino unijos: I: Valstybės susidarymas, p. 57–84. II: Gediminaičių Lietuva iki krikšto, p. 85–142. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė Abiejų Tautų Respublikoje 1569–1795 metais: I: Kraštas ir žmonės, p. 271–314. III: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinės istorijos nuo Zigmanto Vazos iki Augusto III bruožai, p. 340–382. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos tyrinėjimų apžvalga, p. 418–439.
    R e c.: Jučas M., Dar viena Lietuvos istorija, Naujasis Židinys, 1995, nr. 12, p. 959–962; Wisner H., Zapiski Historyczne, 1997, t. 62, z. 1, p. 150–152.
    5.    Lietuvos istorija iki 1795 m. / Z. Kiaupa, J. Kiaupienė, A. Kuncevičius; LII; žemėlapius parengė Z. Kiaupa, A. Kuncevičius, P. Gaučas. – 2-asis patais. ir papild. leid., Vilnius: Arlila, 1998, 381 p. – T u r i n y j e: Z. Kiaupa, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė nuo valstybės susidarymo iki Liublino unijos: I: Valstybės susidarymas, p. 49–73. II: Gediminaičių Lietuva iki krikšto, p. 73–121. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė Abiejų Tautų Respublikoje 1569–1795 metais: I: Kraštas ir žmonės, p. 231–268. III: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinės istorijos nuo Zigmanto Vazos iki Augusto III bruožai, p. 290–325. Tyrinėjimų apžvalga: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorija, p. 356–377.
    6.    Baltimaade Ajalugu / Z. Kiaupa, A. Mäesalu, A. Pajur, G. Straube, [Tallinn]: Avita, 1999, 223 p. –  T u r i n y j e: Keskaeg / [aut.-sudaryt.] Z. Kiaupa, p. 39–73; Geschichte des Baltikums / Z. Kiaupa, A. Mäesalu, A. Pajur, G. Straube, [Tallinn]: Avita, 1999, 223 p. – T u r i n y j e: Mittelalter / bearb. Z. Kiaupa, p. 39–74; History of the Baltic Countries / Z. Kiaupa, A. Mäesalu, A. Pajur, G. Straube, [Tallinn]: Avita, 1999, 222 p. – T u r i n y j e: The Middle Ages / comp. by Z. Kiaupa, p. 39–74; История Балтийских стран / З. Кяупа, А. Мяэсалу, А. Паюр, Г. Страубе, Tallinn: Avita, 1999, 222 p. – T u r i n y j e: Средние века / авт.-сост. З. Кяупа, p. 39–74; Baltijas valstu vesture: mācību lidzeklis / A. Maisalu, Z. Kjaupa, G. Straube, A. Pajūrs, Rīga: Zvaigzne ABC, 2000, 222, [1] p. – T u r i n y j e: Baltija viduslaikos / aut.-sastād. Z. Kjaupa, p. 37–74; Baltijos šalių istorija / Z. Kiaupa, A. Mäesalu, A. Pajur, G. Straube, Vilnius: Kronta, 2000, 239, [1] p. – T u r i n y j e: Viduramžiai / aut.-sudaryt. Z. Kiaupa, p. 35–70; The History of the Baltic Countries / Z. Kiaupa, A. Mäesalu, A. Pajur, G. Vilumsons. – 2nd ed., [Tallinn]: Avita, 2000, 222 p. – T u r i n y j e: The Middle Ages / comp. by Z. Kiaupa, p. 39–74.
    7.    Palangos istorija / sudaryt. V. Žulkus, Klaipėda: Libra Memelensis, 1999, 352 p. Santr. angl. – T u r i n y j e: Z. Kiaupa. VI: Palanga ir Šventoji – Lietuvos pajūrio miesteliai XVI–XVII a., p. 119–146. VII: Šventosios uostas Palangos seniūnijoje, p. 147–165. VIII: Palanga XVIII a. ginčų, reformų ir kovų sukūryje, p. 166–192.
    8.    The History of Lithuania before 1795 / Z. Kiaupa, J. Kiaupienė, A. Kuncevičius; Lith. Inst. of History; maps by P. Gaučas, Z. Kiaupa, A. Kuncevičius, Vilnius: Arlila, 2000, 402, [1] p. – T u r i n y j e: Z. Kiaupa. The Grand Duchy of Lithuania from the Establishment of the State to the Union of Lublin: I. Establishment of the State, p. 45–72. II: Gediminian Lithuania before Christianization, p. 72–126. The Grand Duchy of Lithuania in the Republic of Two Nations, 1569–1795: I: The Country and Its People, p. 243–282. III: The Traits of the Political History of the Grand Duchy of Lithuania from Sigismund Vasa up to Augustus III, p. 304–339. Research Review: 2. History of the Grand Duchy of Lithuania, p. 370–401.
    9.    Lietuvos istorija iki 1795 metų / Z. Kiaupa, J. Kiaupienė, A. Kuncevičius; LII; [žemėlapius parengė Z. Kiaupa, A. Kuncevičius, P. Gaučas]. – 3-asis leid., Vilnius: A.Varno person. įm., 2000, 381, [1] p. – T u r i n y j e: Z. Kiaupa. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė nuo valstybės susidarymo iki Liublino unijos: I: Valstybės susidarymas, p. 49–73. II: Gediminaičių Lietuva iki krikšto, p. 73–121. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė Abiejų Tautų Respublikoje 1569–1795 metais: I: Kraštas ir žmonės, p. 231–268. III: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinės istorijos nuo Zigmanto Vazos iki Augusto III bruožai, p. 290–325. Tyrinėjimų apžvalga: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorija, p. 356–377.
    10.    The History of Lithuania, Vilnius: Baltos lankos, 2002, 453 p.
    11.    The History of Lithuania. II-as papildytas leidimas, Vilnius, Baltos lankos, 2005, 359 p.
    12.    Lietuvos valstybės istorija, Vilnius: Baltos lankos, 2004, 311 p.
    R e c.: Saulius Pivoras. Patikima Lietuvos istorijos sintezė, Akiračiai, 2005 vasaris, nr. 2 (366), p. 12–13.
    13.    Lietuvos valstybės istorija. II-as leidimas, Vilnius: Baltos lankos, 2006, 311 p.
    14.    Lietuvos kultūros vertybių kelionės iki 1990 m. Praradimai ir sugrįžimai / Kultūros paveldo departamentas prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, Vilnius: Versus aureus, 2006, 146 p.
    15.    Lietuvos valdovai, Kaunas: Šviesa, 2006, 71 p.
    16.    Lietuvos miestai, Kaunas: Šviesa, 2006,  71 p.
    17.    Historia Litwy. Od czasów najdawniejszych do 1795 roku / Z. Kiaupa, J. Kiaupienė, A. Kuncevičius, Warszawa: Wydawnictwo naukowe PWN, 2007, 386 s.
    18.    Kiaupa Z. Rachuba A., Kiaupienė J., Kiaupa Z. Historia Litwy. Dwugłos polsko-litewski, Warszawa: DiG, 2008, s. 388. (Z. Kiaupos tekstas p. 307-386).
    19.    Kiaupa Z. Kauno istorija. I tomas: Nuo seniausių laikų iki 1655 m., Vilnius: Versus Aureus, 2009, 400 p.
    20.    Silviu Miloiu, Florin Anghel, Veniamin Ciobanu, Zigmantas Kiaupa. Historia Lituaniei. Ed. Dan Mărgărit, Târgovişte, Editura CETATEA de SCAUN, 2011. 301 p.
    21.    Kiaupa Z. Lietuvos istorija. T. VII: Trumpasis XVIII amžius (1733-1795 m.), d. 1, Vilnius, Baltos lankos, 2012.

    •    Straipsniai, recenzijos, šaltinių publikacijos
    1.    Kauno miesto senojo archyvo likimas, Lietuvos TSR Mokslų Akademijos darnbai. Serija A, t. 2 (43), 1973, p. 125–140: santr. angl., rus.
    2.    Vilniaus ir Kauno vaitų teisminės galios raida XV–XVII amžiais, Lietuvos TSR Mokslų Akademijos darnbai. Serija A, t. 4 (94), 1974, p. 83–90: santr. angl., rus.
    3.    Rotušės statybos ir perstatymų istorijos klausimu, Mokslinės-praktinės konferencijos „Nūdienos ir senojo Kauno architektūros problemos“ medžiaga, Kaunas, 1975, p. 21–25.
    4.    m. ir 1620 m. Vilniaus vilkierai ir jų taikymas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestuose, Jaunųjų istorikų darbai: medžiaga respublikinei jaunųjų istorikų konferencijai, 1976 m. spalis, Vilnius, 1976, kn. 1, p. 41–51.
    5.    Vaito rinkimas Kauno magistrate (XVI–XVIII a.), Lietuvos istorijos metraštis. 1974, Vilnius, 1976, p. 13–18: santr. rus.
    6.    R e c. kn.: Центральный государственный исторический архив БССР в Минске: путеводитель, Минск, 1974, 336 p., Lietuvos istorijos metraštis. 1975, Vilnius, 1976, p. 86–89.
    7.    Kovos tarp liuteronų ir katalikų Kaune iki XVII a. vidurio, Religinės kovos ir erezijos Lietuvoje, Vilnius, 1977, p. 13–26: santr. rus.
    8.    Kada įkurtas Kaunas, Mokslas ir gyvenimas, 1979, nr. 7, p. 25–26.
    9.    R e c. kn.: Lietuvos TSR architektūros klausimai, Vilnius, 1977, t. 5, sąs. 4: Lietuvos miestų genezė ir raida, 120 p., Lietuvos istorijos metraštis. 1978,Vilnius, 1979, p. 89–94.
    10.    Lietuvos miestų savivaldos organų įrašų knygos XVI–XVII amžiuje, Jaunųjų istorikų darbai: Respublikinės jaunųjų istorikų konferencijos tezės, 1980 m. gegužė, 1980, kn. 3, p. 113–116.
    11.    1408 m. Vytauto privilegija Kauno miestui, Lietuvos istorijos metraštis. 1979,Vilnius, 1981, p. 5–19: santr. rus.
    12.    Lietuvos miestų rotušės, Mokslas ir gyvenimas, 1982, nr. 4, p. 30–32: iliustr.
    13.    Svečių (pirklių) teisė Vilniuje XV–XVI a. pradžioje, Lietuvos TSR Mokslų Akademijos darnbai. Serija A, 1983, t. 4 (85), p. 35–45. Santr. rus.
    14.    R e c. kn.: Biržų dvaro teismo knygos (1620–1745) / parengė V. Raudeliūnas, R. Firkovičius, Vilnius, 1982, 476 p. – Lietuvos istorijos metraštis. 1982, Vilnius, 1983, p. 98–102.
    15.    Vertingi kalbos ir kultūros istorijos paminklai: [apie XVI–XVIII a. liet. raštijos paminklus – priesaikas lietuvių kalba], Kultūros barai, 1984, nr. 4, p. 56–57.
    16.    Kauniečių knygų rinkiniai XVI–XVIII a., Iš Lietuvos bibliotekų istorijos, Vilnius, 1985, p. 5–12.
    17.    R e c. kn.: Łowmiański H., Studia nad dziejami Wielkiego Księstwa Litewskiego, Poznań, 1983, 579 p. – Lietuvos istorijos metraštis. 1984, Vilnius, 1985, p. 94–97.
    18.    Rapolionių giminė XVI a. pirmojoje pusėje, Stanislovas Rapolionis, Vilnius, 1986, p. 148–155.
    19.    XX a. pirmosios pusės vokiečių istorikai apie feodalinės Lietuvos miestus,Buržuazinių koncepcijų Lietuvos istorijos klausimais kritika, Vilnius, 1987, p. 45–60: santr. rus., vok.
    20.    Du aktai apie Kauno miesto archyvo nuostolius 1678 ir 1732 m.: [su dok. publikacija], Lietuvos miestų istorijos šaltiniai, Vilnius, 1988, p. 146–159: santr. rus.
    21.    Kauno miesto vaitas ir jo aktų knygos XVI–XVII a. pirmoje pusėje, Lietuvos miestų istorijos šaltiniai, Vilnius, 1988, kn. 1, p. 25–46: santr. rus.
    22.    Архив магдебургского города Великого княжества Литовского,Актуальные проблемы изучения и издания письменных исторических источников: всесоюзная научная сессия, г. Кутаиси, 18–20 октября 1988 г., Тбилиси, 1988, p. 80–82.
    23.    Karčema prie karčemos: XVI a. vaizdai, Ritualas. Blaivybė. Kultūra, Vilnius, 1989, p. 7–24. Bibliogr. kn. gale.
    24.    Kauno savivaldos pradžia [XV a.], Mokslas ir gyvenimas, 1989, nr. 1, p. 9–10.
    25.    Lietuvos Metrikos medžiaga Simono Daukanto palikime, Mokslas ir gyvenimas, 1989, nr. 11, p. 26: faks.
    26.    Miestietis, miesto pilietis ir miestėnas, Mokslas ir gyvenimas, 1989, nr. 6, p. 31.
    27.    XVI a. Alytus: miestelis ir miestas, Alytaus miesto ir apylinkių istorijos bruožai, Vilnius, 1989, p. 44–55.
    28.    Trakų mokyklos kultūrinė aplinka XV a., Mokslas ir gyvenimas, 1989, nr. 12, p. 28–29.
    29.    R e c. kn.: Metryka Litewska: Księga Sigillat. 1709–1719 / oprac. A. Rachuba, Warszawa, 1987, 266 p. – Lietuvos istorijos metraštis. 1988, Vilnius, 1989, p. 181–184.
    30.    „Czasy dobrej pamięci wielkiego księcia Witolda“ w handlu litewsko-krzyżackim,Ekspansja niemieckich zakonów rycerskich w strefie Bałtyku od XIII do połowy XVI wieku: materiały z konferencji historyków radz. i pol. w Toruniu z r. 1988, Toruń, 1990, p. 159–167.
    31.    Lietuvos istorijos draugijos atkūrimas; Lietuvos istorijos draugijos veikla 1988 m. spalio mėn. – 1989 m. balandžio mėn., Mūsų praeitis, Vilnius, 1990, [t.] 1, p. 126–129, 130–131.
    32.    Lituanica tarp Hamburgo valstybės ir universiteto bibliotekos rankraščių,Lituanistica, 1991, nr. 3 (7), p. 116–118.
    33.    Šiaulių gyventojų kaita ir pastovumas XVII–XVIII a., Šiaulių miesto savivaldai 200: respublikinės istorikų moksl. konferencijos tezės. 1991 m. lapkritis, Šiauliai, 1991, p. 3–4.
    34.    Гостинный двор в Вильнюсе, Наш радавод, Гродно, 1991, вып. 3, p. 449–455.
    35.    Католики и православные в городской общине Вильнюса в конце XIV – начале XVI вв., Славяне и их соседи: католицизм и православие в средние века: (сборник тезисов), Москва, 1991, p. 28–30.
    36.    Cauniana I. Sreznevskio rinkinyje, Lietuvos istorijos metraštis. 1990, Vilnius, 1992, p. 198–206.
    37.    „Praeities“ trečiojo tomo išleidimo istorija / J. Kiaupienė, Z. Kiaupa, Praeitis,1992, t. 3, p. 221–226.
    38.    Konstantinas Jablonskis; Izidorius Kisinas; Jonas Matusas; Juozas Sakalauskas; Vincas Trumpa; Praeitis, Vilnius, 1992, t. 3, p. 238–240, 245, 251, 252–253, 256–257.
    39.    Kauno miesto 1569 m. vartų ir karčemų mokesčiai: [su dok. publikacija], Lietuvos miestų istorijos šaltiniai, Vilnius, 1992, kn. 2, p. 189–204: santr. rus.
    40.    Pirmosios Kauno miesto privilegijos, Lietuvos miestų istorijos šaltiniai, Vilnius, 1992, kn. 2, p. 6–39: santr. rus.
    41.    Европейские контакты купцов Вильнюса в XV–XVI вв. / З. Кяупа, Ю. Кяупене, Цивилизация Северной Европы: средневековый город и культурное взаимодействие, Москва, 1992, p. 96–107.
    42.    Труды Симонаса Даукантаса по Литовской Метрике, Lietuvos Metrika. 1988 metų tyrinėjimai = Литовская Метрика. Исследования 1988 г.,Вильнюс, 1992, p. 131–141.
    43.    Simono Daukanto parengti Lietuvos Metrikos medžiagos rinkiniai, Lietuvių atgimimo istorijos studijos, t. 5: Simonas Daukantas, Vilnius, 1993, p. 104–117.
    44.    Simono Daukanto 1842 m. rugsėjo 9 d. laiško Teodorui Narbutui priedai / parengė Z. Kiaupa, Lietuvių atgimimo istorijos studijos, t. 5: Simonas Daukantas, Vilnius, 1993, p. 226–245.
    45.    Simono Daukanto Žemaičių privilegijų rinkinio pratarmė / parengė Z. Kiaupa,Lietuvių atgimimo istorijos studijos, t. 5: Simonas Daukantas, Vilnius, 1993,p. 207–209.
    46.    „Šviesaus atminimo Didžiojo Kunigaikščio Vytauto laikai“ Lietuvos prekyboje,Acta historica universitatis Klaipedensis: [kn.] 1: Žalgirio laikų Lietuva ir jos kaimynai, 1993, p. 178–188: santr. vok.
    47.    Apie Alberto Kojalavičiaus ir jo brolių kilmę, Litwa i jej sąsiedzi od XII do XX wieku: studia ofiarowane Prof. dr. hab. Jerzemu Ochmańskiemu w sześćdziesiątą rocznicę urodzin, Poznań, 1994, p. 95–103: lent. Santr. lenk.
    48.    Rada, Lexikon des Mittelalters, München; Zürich, 1994, Bd. 7, Lfg. 2, p. 384–385; Sigismund Kestutovič; Sigismund Korybutovič, Lexikon des Mittelalters,München, 1995, Bd. 7, Lfg. 9, p. 1885–1886; 1886; Traken, Lexikon des Mittelalters, München, 1996, Bd. 8, Lfg. 5, p. 933–934; Wilna; Witen; Witowt; Worskla, Lexikon des Mittelalters, 1998, Bd. 9, Lfg. 1, p. 218–219; Lfg. 2, p. 265–266; 267–269; 338.
    49.    Telšiai XVIII amžiaus pabaigoje, Telšiai: straipsniai ir istorijos dokumentai,Vilnius, 1994, p. 85–109.
    50.    Maria i Henryk Łowmiańscy – badacze dziejów miasta Wilna, Profesor Henryk Łowmiański: życie i dzieło / pod red. A. Kijasa i K. Pietkiewicza, Poznań, 1995, p. 58–66.
    51.    Die litauischen Städte im Spätmittelalter – zwischen eineger Herkunft und dem Einfluß ausländischer Nachbarn, Zwischen Lübeck und Novgorod: Wirtschaft, Politik und Kultur im Ostseeraum vom frühen Mittelalter bis ins 20. Jahrhundert: Norbert Angermann zum 60. Geburtstag, Lüneburg, 1996, p. 167–177.
    52.    The Lithuanian Metrica and the Lithuanian Nobility at the End of the Eighteenth Century, Lithuanian Historical Studies, Vilnius, 1996, [t.] 1, p. 78–83.
    53.    Apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinės būklės Abiejų tautų Respublikoje ir jos raidos 1569–1764 m. problemas, Lietuvos valstybė XII–XVIII a., Vilnius, 1997, p. 383–394: santr. angl.
    54.    Kauno miesto savivalda 1408–1508 metais, Darbai ir dienos, 1997, t. 4 (13), p. 19–28: santr. angl.
    55.    Permainos Vilniaus savivaldoje, Mokslinės konferencijos „Vilniaus savivaldai–610 metų“ pranešimų tezės, Vilnius, 1997, p. 2–3.
    56.    Городской архив времен Великого Княжества Литовского как объект комплексного исследования, Днiпропетровський iсторико-археографiчний збiрник, вып. 1: на пошану професора Миколи Павловича Ковальского, Днiпропетровськ, 1997, p. 128–133.
    57.    Lietuvos miestų savivalda XIV–XVIII a., Lietuvos heraldika, Vilnius, 1998, [t.] 1, p. 163–183.
    58.    Autonomy of Lithuanian Cities from the XIVth to XVIIIth C., The Heraldry of Lithuania, Vilnius, 1998, [t.] 1, p. 163–183.
    59.    Egidijaus Banionio (1948–1993) gyvenimo ir darbų kontūrai, Banionis E., Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pasiuntinybių tarnyba XV–XVI amžiais,Vilnius, 1998, p. 7–16.
    60.    Dvi XIX a. žemaitiškos sutartys / parengė Z. Kiaupa, Žemaičių praeitis, Vilnius, 1998, [t.] 8, p. 46–48.
    61.    Kauno mokyklos XVI a., Kauno istorijos metraštis, Kaunas, 1998, t. 1, p. 25–35. Santr. angl.
    62.    Lietuvos Metrika – Lietuvos bajorų rūpestis XVIII a. pabaigoje, Lietuvos Metrika: 1991–1996 metų tyrinėjimai, Vilnius, 1998, p. 193–202.
    63.    Juozapo Macianskio „Kauno miestas“ – pirmoji Kauno miesto istorinė-statistinė apybraiža: [su dok. publikacija] / parengė Z. Kiaupa ir A. Radzevičius, Kauno istorijos metraštis, Kaunas, 1998, t. 1, p. 183–198.
    64.    Naratyviniai fragmentai Stepono Batoro laikų Lietuvos Metrikos knygose,Lietuvos Metrika: 1991–1996 metų tyrinėjimai, Vilnius, 1998, p. 149–156.
    65.    Adolfo Šapokos apsilankymo Prahoje 1930–1932 m. istoriografinis derlius = Historiografické plody pobytu Adolfa Šapoky v Praze v letech 1930–1932,Česko-litevské vztahy v prubehu staleti = Lietuvių ir čekų santykiai amžių bėgyje, Praha, 1998, p. 83–91.
    66.    Henriko Valua 1574 m. privilegija Kauno miestui / parengė Z. Kiaupa, Kauno istorijos metraštis, Kaunas, 1998, t. 1, p. 166–170.
    67.    Lietuvos miestų istorijos šaltinių iš Lietuvos Metrikos publikacijos = Публикации из Литовской Метрики источников по истории городов Литвы. R e c. kn.: Lietuvos magdeburginių miestų privilegijos ir aktai, t. 1: Joniškis; Jurbarkas / sudarė A. Tyla, Vilnius, 1991, 292 p.; t. 2: Kretinga, Skuodas, Šiauliai, Šventoji, Varniai, Veliuona, Viekšniai, Virbalis, Vladislavovas / sudarė A. Tyla ir D. Žygelis, Vilnius, 1997, 366 p., Lietuvos metrikos naujienos, Vilnius, 1998, [t.] 2, p. 22–29.; Новости Литовской Метрики, Вильнюс, 1998, [t.] 2, p. 29–38.
    68.    Pastabos pristatant Egidijaus Banionio knygą „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pasiuntinybių tarnyba XV–XVI amžiais“, Lietuvos metrikos naujienos, Vilnius, 1999, [t.] 3, p. 22–27; Заметки о книге Эгидиуса Банениса „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pasiuntinybių tarnyba XV–XVI amžiais“, Новости Литовской Метрики, Вильнюс, 1999, [t.] 3, p. 26–32.
    69.    Refleksje na temat funkcjonowania Wielkiego Księstwa Litewskiego w Rzeczypospolitej Obojga Narodów dwa stulecia po zawarciu unii lubelskiej, Unia lubelska i tradycje integracyjne w Europie Środkowo-Wschodniej, Lublin, 1999, p. 50–53.
    70.    Зв’язки iсторичного товариства Литви (1929–1940) i украiнських iсторикiв, Осягнення iсторii: збiрник праць на пошану професора Миколи Павловича Ковальского, Острог–Нью-Йорк, 1999, p. 333–341.
    71.    Kauno vaito XVI a. vidurio knygos prabyla lietuviškai, Kultūrų sankirtos: skiriama doc. dr. Ingės Lukšaitės 60-mečiui, Vilnius, 2000, p. 66–92.
    72.    Keletas žodžių apie Ingę Lukšaitę ir jos darbus = A few Words about Ingė Lukšaitė and her Works, Kultūrų sankirtos: skiriama doc. dr. Ingės Lukšaitės 60-mečiui, Vilnius, 2000, p. 9–14.
    73.    Pastabos dėl kai kurių Lietuvos miestų raidos viduramžiais ypatybių, History, Culture and Language of Lithuania: Proceedings of the International Lithuanian Conference, Poznań 17–19 September 1998, Poznań, 2000, [t.] 5, p. 173–181. Santr. angl.
    74.    Литовские города между Русью и ареалом немецкого городского права в позднем средневековье, Балты в древности и средневековье: языки, история, культура: тезисы международной конференции памяти Эгидиюса Банениса, Москва, 2000, p. 34–36.
    75.    Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės padūmės sąrašų publikacijos = Публикации описей подымного Великого Княжества Литовского. R e c. kn.: Metryka Litewska: Rejestry podymnego Wielkiego Księstwa Litewskiego. Województwo wileńskie 1690 r. / oprac. A. Rachuba, Warszawa, 1989, 373 p.; Metryka Litewska: Rejestry podymnego Wielkiego Księstwa Litewskiego. Województwo brzeskie litewskie 1667–1690 r. / oprac. A. Rachuba, Warszawa, 2000, 227 p. –Lietuvos metrikos naujienos, Vilnius, 2000, [t.] 4, p. 16–17.; Новости Литовской Метрики, Вильнюс, 2000, [t.] 4, p. 17–19.
    76.    Diploma renovationis et locationis – XVIII a. pabaigos raštininkų spąstai,Lietuvos miestų istorijos šaltiniai, Vilnius, 2001, t. 3, p. 153–172.
    77.    Lietuvos archyvai užsienyje, Lietuvos kultūros paveldas: problemos ir jų sprendimo galimybės: konferencijos medžiaga, Vilnius, 2001, p. 40–45.
    78.    Miestai, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos kultūra: tyrinėjimai ir vaizdai,Vilnius, 2001, p. 351–364.
    79.    Žemaitijos miesto sąjūdis 1789–1792 m.: chronologija ir mastas, Lietuva ir jos kaimynai: nuo normanų iki Napoleono: prof. Broniaus Dundulio atminimui, Vilnius, 2001, p. 346–358: santr. angl.
    80.    „Die Zeit des Grossfursten Witowt seligen Gedenkens“ im Handel zwischen Litauen und dem preussischen Ordenstaat. Fernhandel und Handelspolitik der baltischen Städte in der Hansezeit. Beiträge zur Erforschung mitellalterlicher und frühneuzeitlicher Handelsbeziehungen und -wege im europäischen Rahmen. Herausgegeben von Norbert Angermann und Paul Kaegbein. Verlag Nordostdeutsches Kulturwerk, Luneburg, 2001, S. 239–248.
    81.    Das Recht des gästehandels in Wilna/Vilnius im 15. und frühen 16. Jahrhundert.Fernhandel und Handelspolitik der baltischen Städte in der Hansezeit. Beiträge zur Erforschung mitellalterlicher und frühneuzeitlicher Handelsbeziehungen und -wege im europäischen Rahmen. Herausgegeben von Norbert Angermann und Paul Kaegbein. Verlag Nordostdeutsches Kulturwerk, Luneburg, 2001, S. 249–264.
    82.    Nauja Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės padūmės sąrašų publikacija – 1690 m. Trakų vaivadijos sąrašai, Lietuvos Metrikos naujienos, Vilnius, 2001,  [t.] 5, p. 13–15. – Tas pat rusų kalba: Новости Литовской Метрики,  [t.] 5.
    83.    Šiek tiek mįslinga Žygimanto Augusto laikų Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės dvaro raštinės knyga, Lietuvos Metrikos naujienos, Vilnius, 2001,  [t.] 5, p. 16–17. – Tas pat rusų kalba: Новости Литовской Метрики,  [t.] 5.
    84.    Czernius Lucas; Frez Thomas; Gierhard Paweł; Gradowski Jan; Herlingus Georgius; Hofman Piotr; Kantel Daniel Fryderyk; Kruzowa Petronela; Olandr Jan; Rokiel Jakub Reinhold; Rządkowska Magdalena; Sawieczowicz Jan; Weltowie Daniel i Krzysztof; Wongerren Fredericus, Biografijų žodynas "Lietuvos knygos veikėjai", Knygotyra, 2001, 37 tomas, Vilnius, 2001, p. 298–300, 302, 304, 305, 308, 3012–313, 317, 318, 327, 238.
    85.    Archyvinės smulkmenos Kauno istorijai, Kauno istorijos metraštis, Kaunas, 2002, [nr.] 3, p. 343–348.
    86.    Svarstymai apie perkeltuosius kultūros turtus. Kultūros barai, 2002, 4, p. 66–68.
    87.    Kiek mums rūpi užsienin pakliuvęs Lietuvos kultūros paveldas. Kultūros barai, 2002, 4, p. 68–71.
    88.    Janas Jurkiewiczius – Lietuvos mokslų akademijos užsienio narys, Lietuvos istorijos metraštis. 2001 metai, 1, Vilnius, LII leidykla, 2002, p. 260–266.
    89.    Žodis Stanisławo Alexandrowicziaus sukakčiai, Lietuvos istorijos metraštis. 2001 metai, 1, Vilnius, LII leidykla, 2002, p. 314–315.
    90.    Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorikas iš Ukrainos Feliksas Šabuldo.Lietuvos istorijos metraštis. 2001 metai, 1, Vilnius, LII leidykla, 2002, p. 319–321.
    91.    Archyvinės smulkmenos iš Konstantino Jablonskio rinkinių, Lietuvos istorijos metraštis. 2001 metai, 1, Vilnius, 2002, p. 169–176.
    92.    Rimantas Jasas (1929–2002), Lietuvos istorijos metraštis, 2002 metai, 1,Vilnius, 2003, p. 235–241.
    93.    Archyvinės smulkmenos iš Konstantino Jablonskio rinkinių (8–10), Lietuvos istorijos metraštis, 2002 metai, 1, Vilnius, 2003, p. 149–156.
    94.    Московские купцы в Вильнюсе в середине века, От древней Руси к России нового времени, Москва, 2003, с. 291–299.
    95.    Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės padūmės sąrašų skelbimo tąsa – 1690 m. Naugarduko vaivadijos sąrašai, Lietuvos Metrikos naujienos, 2002, Vilnius, 2003, [t.] 6, p. 16–18. Tas pat rusų kalba: Новости Литовской Метрики, 2002, Вильнюс, 2003,  [t.] 6, с. 20–23.
    96.    Alberto Kojalavičiaus ir jo brolių kilmė bei šeima, A.Vijūkas-Kojalavičius. Lietuvos istorijos įvairenybės. T. 2 / sudarė Darius Kuolys; Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Vilnius, 2004, p. 356–367 (Senoji Lietuvos literatūra; kn. 15).
    97.    Archyvinės smulkmenos Kauno istorijai, 5–6, Kauno istorijos metraštis, Kaunas, 2004, t. 5, p. 315–320.
    98.    Bronislovas Genzelis piliečio ir mokslininko kelyje peržengė 70-metį, Universitas Vytauti Magni = Vytauto Didžiojo universiteto laikraštis, 2004, nr. 3 (86), p. 4–5.
    99.    Bronius Vaitkevičius (1926–2002), Lietuvos istorijos metraštis, 2002 metai, 2,Vilnius, 2004, p. 235–237.
    100.    Cauniana naujose mokslo daktarių disertacijose, Kauno istorijos metraštis,Kaunas, 2004, t. 5, p. 331–335.
    101.    Displaced Cultural Property-Case Study: Central und Eastern Europe, Displaced Cultural Assets. The Case of Western Europe and the Problems of Central and Eastern European Countries in the 20th Century / edited by Grażyna Czubek and Piotr Kosiewski, Warsaw, 2004, p. 89–94.
    102.    Dwuczłonowe miasto Troki w XV–XVI wieku, Z dziejów kultury prawnej. Studia ofiarowane Profesorowi Juliuszowi Bardachowi w dziewięćdziesięciolecie urodzin, Warszawa: Liber, 2004, s. 345–352.
    103.    Lietuvos istorijos XVIII amžius?, Darbai ir dienos, Kaunas, 2004, t. 37: Lietuvos istorija. XVIII amžius, p. 7–16.
    104.    Przemieszczone dobra kultury – przypadek Europy Środkowej i Wschodniej,Przemieszczone dobra kultury. Przypadek Europy Zachodniej i problemy państw Europy Środkowej i Wschodniej w XX wieku / pod redakcją Grażyny Czubek i Piotra Kosiewskiego, Warszawa, 2004, s. 97–103.
    105.    Rygos miesto partneriai Lietuvoje nuo valstybės susidarymo iki Livonijos karo pradžios, Istorijos akiračiai. Skiriama profesoriaus habilituoto daktaro Antano Tylos 75-mečiui, Vilnius, 2004, p. 53–64.
    106.    Sužlugdytos pertvarkos metas Lietuvoje XVIII amžiaus pabaigoje, Laurynas Gucevičius ir jo epocha / sudarė R. Butvilaitė ir V. Jankauskas, Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2004 [Acta Academiae Artium Vilnensis = Vilniaus Dailės Akademijos darbai; 32 Dailė], p. 9–15.
    107.    Upytės miestietiškųjų gyvenviečių tinklo formavimasis XV a. – XVI a. pirmojoje pusėje, Iš Panevėžio praeities: Upytės žemei 750 metų / sudarė A. Astramskas, J. Gaidelienė, Panevėžys, 2004 [Panevėžio kraštotyros muziejus], p. 57–69. [PDF]
    108.    The Rise of the Mutual Guarantee of the Two nations, Europa unii i federacji. Idea jedności narodów i państw od średniowiecza do czasów współczesnych. Praca zbiorowa pod redakcją Krzysztofa Ślusarka, Kraków, 2004, s. 91–98.
    109.    Alberto Kojalavičiaus ir jo brolių kilmė bei šeima, A.Vijūkas-Kojalavičius.Lietuvos istorijos įvairenybės, t. 2, sudarė Darius Kuolys; Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Vilnius, 2004, p. 356-367.
    110.    Зборнiкi матэрыялу Лiтоўскай Метрыкi, падрыхтаваныя Сiмонасам Даўкантасам, Metriciana. Даследаваннi i матэрыялы Метрыкi Вялiкага Княства Лiтоўскага, Мiнск, 2004, т. 3, с. 251-265 [Athenaeum. Commentarii Historiae et Culture X].
    111.    Kodėl atsirado Abiejų Tautų tarpusavio įžadas? Kultūros barai, 2005, nr. 2, p. 72-75.
    112.    Žemaitijos miestelių ir miestų tinklo susidarymas XV a. – XVI a. pirmojoje pusėje,Konstantinas Jablonskis ir istorija, sudarė Edmundas Rimša, Vilnius, 2005, p. 155-170: santr. angl.
    113.    Keli žodžiai iškiliausio Lietuvos istoriografo Juliuszo Bardacho devysniasdešimtmečio proga, Lietuvos istorijos metraštis 2004 metai – 2, Vilnius, 2005, p. 227-230.
    114.    Dėl jungtinės Lenkijos ir Lietuvos valstybės vardo, Lietuvos istorijos metraštis 2005 metai – 1, Vilnius, 2006, p. 145-150.
    115.    Lietuvos kilnojamosios kultūros vertybės užsienyje ir Lietuvos valstybė bei visuomenė, Kultūros paveldas ir visuomenė XXI a., nacionaliniai ir tarptautiniai aspektai. / ICOMOS Tarptautinė paminklų ir paminklinių vietovių taryba. Lietuvos nacionalinis komitetas, Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2006, p. 119-127.
    116.    Tadeusz Wasilewski , Lietuvos istorijos metraštis 2005 metai – 2, Vilnius, 2006, p. 221-224.
    117.    Wilno w czasach pierwszych Wazów. Litwa w epoce Wazów. Prace ofiarowane Henrykowi Wisnerowi w siedemdziesiątą rocznicę urodzin, Warszawa, Wydawnictwo Neriton, Instytut Historii PAN, 2006, s. 85-96 [Instytut Historii PAN im. Tadeusza Manteuffla].
    118.    Кто, что и почему искал в Литовской Метрике во второй половине XVIII века, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos šaltiniai. Faktas. Kontekstas. Interpretacija, redkolegija Artūras Dubonis ir kt., Vilnius, 2006, p. 185-198 [Lietuvos istorijos institutas].
    119.    Miasta, Kultura Wielkiego Księstwa Litewskiego. Analizy i obrazy, oprac. V. Ališauskas i in., Kraków: Universitas, 2006, s. 355-370.
    120.    Aleksandras Jogailaitis (1492-1506) ir Lietuvos miestai, Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras ir jo epocha, Vilnius, 2007, p. 68-85.
    121.    Ar tik lenkiškos kultūros vertybės?, Lietuvos istorijos metraštis. 2006 metai-1, Vilnius, 2007, p. 142-148.
    122.    Specyfika ustroju miast na prawie Magdeburskim na późnośredniowiecznej Litwie / Some Characterics of the Municipial System of Lithuanian Towns under Magdeburg Law in the Late Middle Ages, Europiejskie miasta prawa magdeburskiego. Tradycja, dziedzictwo, identyfikacja / European Cities of Magdeburg Law. Tradition, Heritage, Identity, Muzeum Historyczne Miasta Krakowa, Kraków, 2007, s. 35-40, 129-135.
    123.    Литовские города между Русью и ареалом немецкого городского права в XIV-XV вв., Балты и Великое Княжество Литовское. Историко-лингвистический взгляд. Памяти Эгидиюса Банёниса, редколегия Е.Л. Назарова и др., Москва, 2007, с. 44-53 [Посольство Литовской Республики в Российской Федерации, Дом Юргиса Балтрушайтиса. Росиийская академия наук, Институт всеобщей истории].
    124.    5. Baltų valstybė Lietuva / Lithuania – the State of the Balts; 13. Miesto savivalda ir magistratų parlamentarizmas / Self-government of Towns and Parliamentarianism of Magistrates; 14. Seimai ir seimeliai Lietuvos valstybėje / Diets and Assemblies (Sejm and seimeliai) in the Lithuanian State; 21. Lietuvių kalba viešajame gyvenime / Lithuanian Language in Public Life, Įdomioji Lietuvos istorija / Attractive History of Lithuania III, Visuomenės istorija nuo seniausių laikų iki mūsų dienų / The History of Society from Ancient Times to the Present Day, Elektroninės leidybos namai, DVD, 2007.
    125.    Dėl Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestų istoriografijos objekto, Lietuvos istorijos metraštis. 2007 metai-2, Vilnius, 2008, p. 123-138.
    126.    1775 m. Lietuvos mokesčių įstatymas, Lituanistica, 2008, t. 54, nr. 3 (75), p. 1-11.
    127.    O treści zjawiska “lituanizacji” życia społeczno-politycznego Litwy w XVIII wieku, Rzeczpospolita państwem wielu narodowości i wyznań. XVI-XVIII wiek, pod redakcją Tomasza Ciesielskiego i Anny Filipczxak-Kocur. Wydawnictwo DiG, Warszawa-Opole, 2008, s. 159-165.
    128.    Švenčianti Stanislovo Augusto valdymo laikų Lietuva, Viešosios ir privačios erdvės XVIII amžiaus Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, Vilnius, LII leidykla, 2008, p. 149-162.
    129.    Uwagi nad kulturowym potencjałem gminy mieszczańskiej Kowna w XV-XVIII wieku, Środowiska kulturotwórcze i kontakty kulturalne Wielkiego Księstwa Litewskiego od XV do XIX wieku, pod redakciją Urszuli Augustyniak. Warszawa, Wydawnictwo Neriton, 2009, s. 97-108.
    130.    Šventosios Uostas Palangos seniūnijoje, Vėjas rėjose. Burlaivių epochos atspindžiai Lietuvoje, sud. Dainius Elertas, Klaipėda, 2009, p. 31-43 [Lietuvos jūrų muziejus].
    131.    Lietuvos valstybės kelias nuo Mindaugo iki Europos Sąjungos / History of the Lithuanian State from Minfdaugas to the European Union, Lietuva senuosiuose istorijos šaltiniuose / Lithuania in Ancient Historical Sources. Lietuvos tūkstantmečio programos parodos Katalogas, Taikomosios dailės muziejus, Vilnius, 2009 m. liepos 5 d. – spalio 4 d. / Exhibition and Catalogue Part of the Lithuanian Milenium Programme. Museum of Applied Art., Vilnius, 5 July – 4 October 2009, Vilnius, 2009, p. 14-31. Tekstai lietuvių ir anglų kalbomis lygiagrečiai.
    132.    The Road of a Thousand Years, Lituanus. The Lithuanian Quarterly, Volume 55:3 (2009), p. 5-27.
    133.    Kaunas – Hanzos erdvės miestas, Kauno savasties ženklai, Kaunas, Kauno apskrities viešoji biblioteka, 2009, p. 19-24.
    134.    Alberto Kojalavičiaus ir jo brolių jaunystės miestas Kaunas, Senoji Lietuvos literatūra. T. 27: Albertas Vijūkas-Kojalavičius iš 400 metų perspektyvos, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2009, p. 379-402.
    135.    Apie XV-XVIII a. Kauno miestiečių bendruomenės kultūrinį pajėgumą, Kauno istorijos metraštis, t. 10, Kaunas, 2009, p. 7-22.
    136.    Lietuva un Kurzemes ostas 18. Gadsimta, Ventspils Muzeja Raksti VI, Ventspils: Ventspils Muzejs, 2009, p. 109-120.
    137.    Tūkstančio metų kelias, Lietuvos istorijos metraštis 2009 metai – 1, Vilnius, Lietuvos istorijos institutas, 2010, p. 5-18.
    138.    Rankraštinės įvairenybės iš praeities. 1. XVIII a. vidurio lietuviška priesaika,in Lietuvos istorijos metraštis 2008 metai – 2. Vilnius, 2009, p. 131-133
    139.    Dwa państwa i dwe [sic!, turi būti trzy] prowincje Rzeczypospolitej Obojga Narodów w drugiej połowie XVIII wieku, in Europa Orientalis. Studia z dziejów Europy Wschodniej i państw bałtyckich. 1 (2009), Toruń, 2009, s. 337-347.
    140.    Rankraštinės įvairenybės iš praeities. 1. XVIII a. vidurio lietuviška priesaika, in Lietuvos istorijos metraštis 2008 metai – 2. Vilnius, 2009, p. 131-133, 0,1 a. l. , ISSN 0202-3342.
    141.    Žalgiris ir Kaunas, in Kauno istorijos metraštis. T. 11, Kaunas, 2011, p. 7-15. 
    142.    Miasto, in Kultura Wielkiego Księstwa Litewskiego. Analizy i obrazy. Wyd. II. Oprac. V. Ališauskas i in. Kraków, TAiWPN Universitas, 2011, s. 355-370.
    143.    Vytauto palikimas Kaune, in Jogailos ir Vytauto laikai. Kaunas, VDU leidykla, 2011, p. 187-197
    144.    XVI-XVII a. Aleksoto laivų statykla Kaune, in Florilegium Lithuanum, Vilnius, 2010, p. 207-214
    145.    Rankraštinės įvairenybės iš praeities. 2-3, Lietuvos istorijos metraštis. 2012 metai 1, Vilnius, LII leidykla, 2013, p. 135-142.
    146.    Kauno miesto metinio burmistro rinkimai XVIII a. antroje pusėje, Ministri historiae. Pagalbiniai istorijos mokslai LDK tyrimuose, sud. Z. Kiaupa, J. Sarcevičienė, Vilnius, 2013, p. 473-491.
     
    •    Sudarytojas, redaktorius, redakcinės kolegijos narys ir pirmininkas
    1.    Jaunųjų istorikų darbai: medžiaga respublikinei jaunųjų istorikų konferencijai: 1976 m. spalis / [red. kol. narys], Vilnius, 1976, kn. 1, 208 p.
    2.    Lietuvos miestų istorijos šaltiniai: [str. rink.]. / LII; [t. 1–2 / sudarė Z. Kiaupa, E. Rimša; t. 3 / red. kol. narys], Vilnius: Mokslas; LII, 1988–2001, t. 1–3.
    3.    Mūsų praeitis: [str. rink.] / [sudaryt.]; Lietuvos istorijos d-ja, Vilnius, 1990, [t.] 1, 135 p.
    4.    Lietuvos Metrika. 1988 m. tyrinėjimai = Литовская Метрика. Исследования 1988 г. / sudaryt. E. Banionis ir Z. Kiaupa, Vilnius: Academia, 1992, 189 p.
    5.    Praeitis / Lietuvos istorijos d-ja; sudarė [1992 m.] J. Kiaupienė, Z. Kiaupa; red. B. Dundulis, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų l-kla, 1992, t. 3, 262, [1] p.
    6.    Lietuvos Metrikos naujienos / LII; [t. 1–2 / ats. red.; t. 3–4 / red. grupės narys], Vilnius, 1997, [t.] 1, 29, [1] p.: santr. angl.; 1998, [t.] 2, 32 p.: santr. angl., bibliogr. išnašose; 1999, [t.] 3, 34, [2] p.: santr. angl.; 2000, [t.] 4, 31, [1] p.: lent., santr. angl.; Новости Литовской Метрики / Ин-т истории Литвы; [t. 1–2: ats. red.; t. 3–4: red. grupės narys], Вильнюс, 1997, [t.] 1, 30, [1] p.: santr. angl.; 1998, [t.] 2, 40 p.: santr. angl.; 1999, [t.] 3, 41, [2] p.: santr. angl.; 2000, [t.] 4, 35, [1] p.: lent., santr. angl.
    7.    Lietuvos valstybė XII–XVIII a.: [str. rink.] / LII; [red. kol. narys], Vilnius: LII l-kla, 1997, 580, [1] p.: santr. liet., angl., vok.
    8.    Banionis E., Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pasiuntinybių tarnyba XV–XVI amžiais / LII; [sudarė ir spaudai parengė Z. Kiaupa ir Ž. Mačiukas], Vilnius: Diemedis, 1998, 415, [1] p.
    9.    Kauno istorijos metraštis / [red. kol. pirm.], Kaunas: VDU, 1998, t. 1, 272 p.: santr. angl., vok.; 2000, t. 2, 452 p.: santr. angl.; 2002, t. 3, 398 p.: santr. angl., vok., bibliogr.
    10.    Lietuvos Metrika: 1991–1996 metų tyrinėjimai / LII; sudaryt. Z. Kiaupa, A. Urbanavičius, Vilnius: LII l-kla, 1998, 292, [2] p.: santr. angl.
    11.    Kultūrų sankirtos: skiriama doc. dr. Ingės Lukšaitės 60-mečiui / LII; sudaryt. Z. Kiaupa, J. Kiaupienė, E. Rimša, J. Sarcevičienė, Vilnius: Diemedis, 2000, 382, [2] p.: santr. liet., angl., vok.
    12.    Lietuvos istorijos bibliografija. 1996 / LII; sudarė I. Tumelytė; [red. kol. pirmininkas], Vilnius: LII l-kla, 2000, 162, [1] p.
    13.    Lietuvos istorijos metraštis, 2001 metai, 1 / [red. kolegijos pirmininkas]. Vilnius, LII leidykla, 2002, 330 p.: santr. angl.
    14.    Lietuvos istorijos metraštis, 2001 metai, 2 / [red. kol. pirmininkas]. Vilnius, LII leidykla, 2002, 332 p.
    15.    Lietuvos istorijos bibliografija. 1997 / sudarytoja I. Tumelytė; [red. kol. pirmininkas], Vilnius, LII leidykla, 2002, 222 p.
    16.    Lietuvos Metrikos naujienos – 5 / [red. grupės narys], Vilnius, LII leidykla, 2001, 34 p.
    17.    Новости Литовской Метрики – 5 / [член ред. группы], Вильнюс, 2001, 38 c.
    18.    Lietuvos istorijos metraštis, 2002 metai, 1 / [red. kol. pirmininkas], Vilnius, LII leidykla, 2003, 254 p.: santr. anglų, vokiečių k. bibliogr. str. išnašose.
    19.    Kauno istorijos metraštis, t. 4 / [red. kol. pirm.], Kaunas: VDU, 2003, ... p.: iliustr., lent.: santr. anglų ir vok. k., bibliogr. str. išnašose.
    20.    Lietuvos Metrikos naujienos. “Lietuvos istorijos metraščio” mokslinis-informacinis priedas. 6 – 2002 / [red. grupės narys], Vilnius, LII leidykla, 2003, 44 p.
    21.    Новости Литовской Метрики. Научно-информационное приложение журнала «Ежегодник истории Литвы». 6 – 2002 / [член ред. группы], Вильнюс, 2003, 53 с.
    22.    Lietuvos istorijos metraštis, 2002 metai, 2  / [red. kol. pirmininkas], Vilnius, 2004, 242 p.
    23.    Lietuvos istorijos metraštis, 2003 metai, 1 / [red. kol. pirmininkas], Vilnius, 2004, 250 p.
    24.    Kauno istorijos metraštis, t. 5 / [red. kol. pirmininkas], Kaunas, 2004, 358 p.
    25.    Istorijos akiračiai. Skiriama profesoriaus habilituoto daktaro Antano Tylos 75-mečiui / [red. komisijos narys], Vilnius, 2004, 462 p.
    26.    Lietuvos istorijos metraštis 2003 metai, 2, Vilnius, LII leidykla, 2005, 214 p. [Lietuvos istorijos institutas]. Redkolegijos pirmininkas.
    27.    Lietuvos istorijos metraštis 2004 metai, 1, Vilnius, LII leidykla, 2005, 242 p. [Lietuvos istorijos institutas]. Redkolegijos pirmininkas.
    28.    Lietuvos istorijos metraštis 2004 metai, 2, Vilnius, LII leidykla, 2005, 256 p. [Lietuvos istorijos institutas]. Redkolegijos pirmininkas.
    29.    Lietuvos istorijos metraštis 2003 metai, 2, Vilnius, LII leidykla, 2005, 214 p. [Lietuvos istorijos institutas]. Redkolegijos pirmininkas.
    30.    Kauno istorijos metraštis, t. 6, Kaunas, 2005, 262 p. [Vytauto Didžiojo universitetas]. Redkolegijos pirmininkas.
    31.    Lietuvos istorijos bibliografija. 1998 metai, sudarė T. Baranauskas, Vilnius, 2005 [Lietuvos istorijos institutas]. Redkolegijos pirmininkas.
    32.    Lietuvos istorijos bibliografija. 1999 metai, sudarė I. Tumelytė, Vilnius, 2005 [Lietuvos istorijos institutas].  Redkolegijos pirmininkas.
    33.    Lietuvos istorijos metraštis 2005 metai, 1, Vilnius, LII leidykla, 2006, 222 p. [Lietuvos istorijos institutas]. Redkolegijos pirmininkas.
    34.    Lietuvos istorijos metraštis 2005 metai, 2, Vilnius, LII leidykla, 2006, 230 p. [Lietuvos istorijos institutas]. Redkolegijos pirmininkas.
    35.    Kauno istorijos metraštis, t. 7, Kaunas, Vytauto Didžiojo universitetas, 2006, 250 p. Redkolegijos pirmininkas.
    36.    Lietuvos istorijos metraštis 2006 metai, 1, Vilnius: LII leidykla, 2007, 200 p. [Lietuvos istorijos institutas]. Redkolegijos pirmininkas.
    37.    Lietuvos istorijos metraštis 2006 metai, 2, Vilnius: LII leidykla, 2007, 234 p. [Lietuvos istorijos institutas]. Redkolegijos pirmininkas.
    38.    Kauno istorijos metraštis, t. 8, Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas, 2007. Redkolegijos pirmininkas.
    39.    Kauno istorijos metraštis, t. 9, Kaunas: VDU leidykla, 2008. Redkolegijos pirmininkas.
    40.    Lietuvos istorijos metraštis.2007 metai – 1. LII leidykla, Vilnius, 2008, 152 p. Redkolegijos pirmininkas.
    41.    Lietuvos istorijos metraštis.2007 metai – 2. LII leidykla, Vilnius, 2008, 195 p. Redkolegijos pirmininkas.
    42.    Lietuvos istorijos metraštis.2008 metai – 1. LII leidykla, Vilnius, 2009, 210 p. Redkolegijos pirmininkas.
    43.    Lietuvos istorijos metraštis 2008 metai – 2. Vilnius, 2009. Redkolegijos pirmininkas.
    44.    Lietuvos Metrikos naujienos, 10 – 2007-2008. „Lietuvos istorijos Metraščio” mokslinis-informacinis priedas. Vilnius, 2009, Redakcinės grupės narys. Tas pat rusų kalba.
    45.    Kauno istorijos metraštis. T. 10, Kaunas, 2009. Redakcinės kolegijos pirmininkas.
    46.    Lietuvos istorijos metraštis 2009 metai – 1. Vilnius, Lietuvos istorijos institutas, 2010, 187 p.
    47.    Lietuvos istorijos metraštis. 2009 metai / 2. Vilnius, LII leidykla, 2010, 226 p.
    48.    Lietuvos Metrikos naujienos, 10 – 2007-2008. „Lietuvos istorijos Metraščio” mokslinis-informacinis priedas. Vilnius, 2009, ISSN 1392-3382, redakcinės grupės narys
    49.    Lietuvos istorijos metraštis. 2010 metai – 1. Vilnius, LII leidykla, 2011, p. 182. ISSN 0202-3342
    50.    Lietuvos istorijos metraštis. 2010 metai – 2. Vilnius, LII leidykla, 2011, p. 238.
    51.    Lietuvos istorijos metraštis. 2011 metai – 1. Vilnius, LII leidykla, 2012, p. 162. ISSN 0202-3342.
    52.    Lietuvos istorijos metraštis. 2011 metai – 2. Vilnius, LII leidykla, 2012, p. 200. ISSN 0202-3342.
    53.    Lietuvos Metrikos naujienos. 13-2012. Vilnius, LII leidykla, 2012, ISSN 1392-3382.
     

    ***
    Zigmantas Kiaupa: bibliografijos rodyklė, 1973–2001 / sudarė Irena Tumelytė ir Darius Vilimas, Vilnius: LII leidykla, 2002, 36, [4] p.: portr.

    Kontaktai
    el. paštas -
    Telefonas - 8 6 5200494

  • Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos skyrius

    Jūratė Kiaupienė (Kuzmaitė)
    Profesorė, humanitarinių mokslų daktarė, vyriausioji mokslo darbuotoja

    Gimė 1947 11 23 Vilniuje; 1969 m. baigė Vilniaus universiteto Istorijos fakultete Istorijos specialybę. 1969–1971 m. dirbo Lietuvos istorijos ir etnografijos muziejuje moksline bendradarbe, skyriaus vedėja. 1972 m. konkurso būdu buvo priimta į Lietuvos mokslų akademijos Istorijos instituto Feodalizmo istorijos skyrių jaunesniąja moksline bendradarbe, šiose pareigose dirbo iki 1981 m. 1981 m. konkurso būdu buvo priimta į Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto Istorijos fakultetą Visuotinės istorijos katedrą, kurioje dirbo vyresniosios dėstytojos, nuo 1988 m. docentės pareigose iki 1989 m. Nuo 1989 m. dirba pirmaeilėse pareigose Lietuvos istorijos institute Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos skyriuje.
           1984 m. apgynė istorijos mokslų kandidato disertaciją „Agrariniai santykiai Žemaitijoje XVI–XVIII a.“, kurią 1993 m. Lietuvos mokslo taryba nostrifikavo ir suteikė istorijos mokslų daktaro laipsnį.
           1988 m. suteiktas docento vardas, kuris 1993 m. buvo Lietuvos mokslo tarybos nostrifikuotas.
           J. Kiaupienės Habilitacijos procedūra įvyko 2005 m. gruodžio 15 d. Vytauto Didžiojo universitete. Habilitacijos procedūros komisija: pirmininkas – prof. habil. dr. Egidijus Aleksandravičius, nariai: prof. habil. dr. Bronislovas Genzelis, prof. habil. dr. Leonidas Donskis, prof. habil. dr. Jan Jurkiewicz, prof. habil. dr. Vytautas Levandauskas, habil. dr. Alvydas Nikžentaitis, prof. habil. dr. Eugenija Ulčinaitė. Habilitacijos procedūrai teikiamų mokslo darbų apžvalga paskelbta: Jūratė Kiaupienė. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinė tauta – Vidurio Rytų Europos sociopolitinis fenomenas: susiformavimas ir kaita ankstyvaisiais naujaisiais laikais. Habilitacijos procedūrai teikiamų mokslo darbų apžvalga, Humanitariniai mokslai, istorija (05 H), Kaunas: Vytautas Magnus University, 2005, 27 psl.

           Nuo 1992 m. iki šiol dėsto Vytauto Didžiojo universitete Humanitarinių mokslų fakultete, yra Istorijos katedros docentė. 1992–2001 m. dėstė šiuos kursus: „Europos istoriografija“ (bakalaurams); „Luominės visuomenės formavimasis Lietuvoje“ (bakalaurams); „Europos visuomenė XVIII a.“ (magistrams), „Lietuvos visuomenė tarp Romos ir Bizantijos (Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinė kultūra)“ (magistrantams); „Europos regionai. Istoriografinė samprata“ (magistrantams).

           Buvo šių doktorantų darbo vadovė:
           Aivo Ragausko (disertacija „Vilniaus miestiečių valdantysis elitas XVII a. antrojoje pusėje (1662–1702 m.)“ apginta 1999 m.)
           Rūsčio Kamuntavičiaus (disertacija „Lietuvos įvaizdžio stereotipai italų ir prancūzų XVI–XVII a. literatūroje“ apginta 2002 m.)
            Dariaus Vilimo (disertacija „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemės teismo sistemos formavimasis (1564–1588)“, apginta 2003 m.)
           Buvo VDU daktaro disertacijų moksline vadove:
           Marius Sirutavičius (VDU doktorantas): „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Maskvos valstybės santykių diplomatinė kultūra (XV a. pabaigoje – XVI a. pirmojoje pusėje)“ (apginta 2004 12 15).
          Ritos Urbaitytės „Žiniasklaidos sistemos formavimasis Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XVIII a.“
    Giedrės Sabaitytės „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės užribio žmonės“ (apginta 2010 m.)
           Buvo VDU doktorantės Aušros Baniulytės „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų Pacų kultūriniai ryšiai su Italija ir jų įtaka Lietuvos meno raidai“ (vad. prof., habil. dr. Egidijus Aleksandravičius) konsultantė.
    Gedimino Lesmaičio podoktorantūros stažuotės Lietuvos istorijos institute vadovė (2009-2011 m.)

           1997–2010 m. skaitė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos ir istoriografijos kurso paskaitas Poznanės, Olštyno universitetuose.
           Nuo 1999 m. yra Lietuvos istorijos instituto programos „Lietuvos istorija (nuo seniausių laikų iki šių dienų). 12 knygų“ vadovė; kartu su bendraautoriais habil. dr. Inge Lukšaite (Lietuvos istorijos institutas) ir dr. Rimvydu Petrausku (Vilniaus universitetas) rašė 4 ir 5 knygų tekstus.
           Kasmet dalyvauja 5–6 tarptautinėse ir respublikinėse mokslinėse konferencijose bei simpoziumuose. Yra skaičiusi pranešimus Lietuvoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Anglijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Rusijoje, Baltarusijoje. Dirbo: Lenkijos, Rusijos, Baltarusijos, Vokietijos, Austrijos, Prancūzijos archyvuose.
           2002 m. už šaltinių publikacijos „1385 m. rugpjūčio 14 d. Krėvos aktas [Lietuvos užsienio politikos dokumentai. XIII–XVIII a. (Tyrinėjimai)]“. (Sudarė: Jūratė Kiaupienė. [Parengė: Rūta Čapaitė, Jūratė Kiaupienė, Edmundas Rimša, S. C. Rowell, Eugenija Ulčinaitė], Vilnius: „Žara“, 2002) sudarymą ir parengimą paskirta ir įteikta Pasaulio Lietuvių Bendruomenės premija (premiją įteikė Pasaulio Lietuvių Bendruomenės pirmininkas Vytautas Kamantas 2002 m. rugpjūčio 14 d. PLB suvažiavime Druskininkuose).
           Už nepublikuotos monografijos „Mes, Lietuva. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorija XVI a. (viešasis ir privatus gyvenimas)“ rankraštį, pateiktą Lietuvos Tūkstantmečio minėjimo Direkcijos prie Lietuvos Respublikos Prezidento 2002 m. kovo 1 d. paskelbtam mokslinių darbų konkursui, tapo konkurso mokslo darbuotojų grupėje nugalėtoja (premiją 2002 m. gruodžio 23 d. įteikė Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus).
        2009 m. Lenkijos Prezidento Lecho Kaczyńskio apdovanota “Ordino už nuopelnus Lenkijos Respublikai kavalieriaus kryžiumi” (Krzyżem kawalerskim orderu zasługi Rzeczypospolitej Polskiej).
        Nuo 2007 m. Lietuvos istorijos instituto LDK istorijos skyriaus vyriausioji mokslo darbuotoja.
        2009 m. Vytauto Didžiojo universitete suteiktas pedagoginis profesoriaus vardas.
        Nuo 2009 m. Lietuvos istorijos instituto mokslininko stažuotojo dr. Gedimino Lesmaičio vadovė.
        Nuo 2010 m. Lietuvių kalbos instituto Mokslo tarybos narė.
        Nuo 2010 m.  Lietuvos istorijos instituto Atestacijos komisijos pirmininkė.

    Pagrindinės mokslinių interesų kryptys
    •    Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorija, šaltiniotyra ir istoriografija.
    •    Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorijos istorija;
    •    Europos istorinių regionų modeliavimas ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vieta Europoje;
    •    Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės tarptautinių sutarčių tyrimai.

    Projektai:
    1.    Lietuvos mokslo tarybos Nacionalinės Lituanistikos plėtros 2009-2015 m. programos projekto “1413 metų Horodlės aktai” vadovė.
    2.    Lietuvos mokslo tarybos Nacionalinės Lituanistikos plėtros 2009-2015 m. programos projekto “Lietuvos istorijos sintezė” vykdytoja.
    3.    Lietuvos mokslo tarybos projekto „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinės kultūros fenomenas ankstyvųjų Naujųjų laikų Europoje“ (2012-2015 m.) vadovė ir vykdytoja.
     
    Svarbiausios mokslinės publikacijos
    •    Monografijos ir šaltinių publikacijos:
    1.    Instrukcijos feodalinių valdų administracijai Lietuvoje XVII–XIX a., parengė Zigmantas Kiaupa, Jūratė Kiaupienė, Vilnius, 1985, 235 p.
    2.    Kaimas ir dvaras Žemaitijoje XV–XVIII a.: monografija, Vilnius: Mokslas, 1988, 188 p.
    3.    Zigmantas Kiaupa, Jūratė Kiaupienė, Albinas Kuncevičius. Lietuvos istorija iki 1795 metų, Vilnius: Valstybinis leidybos centras, 1995, 443, [3] p. (1 leid.); Vilnius: Arlila, 1998, 381 p. (2 pataisytas, papildytas leid.); Vilnius: A. Varno person. įm., 2000, 381, [1] p. (3 leid.).
    4.    Zigmantas Kiaupa, Jūratė Kiaupienė, Albinas Kuncevičius. The History of Lithuania before 1795 / [translated by Irena Zujienė, Milda Danytė, Agnius Urbanavičius], Vilnius: Arlila, 2000, 402, [1] p.
    5.    1385 m. rugpjūčio 14 d. Krėvos aktas  / sudarė: Jūratė Kiaupienė, parengė Rūta Čapaitė, Jūratė Kiaupienė, Edmundas Rimša, S. C. Rowell, Eugenija Ulčinaitė, Vilnius: Žara, 2002, 143, [1] p. (Lietuvos užsienio politikos dokumentai. XIII–XVIII a. (Tyrinėjimai)).
    6.    Elijas Pilgrimovijus. Didžioji Leono Sapiegos pasiuntinybė į Maskvą, 1600–1601 m. / parengė Jūratė Kiaupienė, Vilnius: Žara, 2002, 111, [1] p. (Historiae Lithuaniae Fontes Minores; t. 4).
    7.    „Mes, Lietuva“: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorija XVI a. (viešasis ir privatus gyvenimas), [Vilnius]: „Kronta“, 2003, 303 p.
    8.    Historia Litwy. Od czasów najdawniejszych do 1795 roku / Z. Kiaupa, J. Kiaupienė, A. Kuncevičius; tłumaczenie na język polski: P. Grablunas, J. Niewulis-Grablunas, J. Prusinowska, R. Witkowski, Warszawa, Wydawnictwo naukowe PWN, 2007, 386 s. – (Bliższa Europa).
    9.    Andrzej Rachuba, Jūratė Kiaupienė, Zigmantas Kiaupa. Historia Litwy. Dwugłos polsko-litewski, Warszawa, 2008.
    10.    XVI amžiaus Lietuvos ir Lenkijos politinės kultūros šaltiniai (1562 metų tekstai), parengė Jūratė Kiaupienė, Vilnius, 2008. (Historiae Lituaniae Fontes Minores; t. 5).
    11.    Jūratė Kiaupienė, Rimvydas Petrauskas, Lietuvos istorija, t. 4: Nauji horizontai: dinastija, visuomenė, valstybė. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė 1386-1529 m., baltos lankos, 2009, 551 psl. Ats. tomo redaktorė Jūratė Kiaupienė,  Recenzentai: prof. habil. dr. Alvydas Nikžentaitis, prof. dr. Irena Valikonytė. ISBN 978-9955-23-239 (4 tomas); ISBN 9955-584-91-2 (12 tomų).
    12.    Valentino Saurmano laiškai imperatoriui Ferdinandui I iš Žygimanto Augusto Vilniaus dvaro (1561-1562)  [Pilių tyrimo centras “Lietuvos pilys”, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai], sudarė Darius Antanavičius, Vilija Gerulaitienė, Jūratė Kiaupienė, parengė Darius Antanavičius, Vilnius, 2009: Įvadą parašė Jūratė Kiaupienė (Lietuvos istorijos institutas), p. IV-XLIV (lietuvių ir anglų kalba).
    13.    Lietuvos istorijos V tomas: Jūratė Kiaupienė, Ingė Lukšaitė, Veržli Naujųjų laikų pradžia. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė 1529-1588 metais, Baltos lankos, 2013, 697 psl.
    14.    1413 m. Horodlės aktai (dokumentai ir tyrinėjimai) / Akty Horodelskie z 1413 roku (dokumenty i studia), sudarė / pod redakcją: Jūratė Kiaupienė, Lidia Korczak, parengė / opracowali: Jūratė Kiaupienė, Lidia Korczak, Piotr Rabiej, Edmundas Rimša, Jan Wroniszewski, Vilnius/Kraków, 2013 (publikacijos sudarytoja; straipsnis: Kiaupienė J. 1413 m. Horodlės dokumentų „gyvenimai“, p. 255-288).
     
    •    Straipsniai:
    1.    XVI amžiaus Vilniaus viešojo gyvenimo vaizdai, Mūsų praeitis, Vilnius, 1992, t. 2, p. 15–29.
    2.    Vilniaus vietininko Stanislovo Hamšėjaus 1559–1564 m. teismo knygos, Lietuvos miestų istorijos šaltiniai, Vilnius, 1992, t. 2, p. 61–75.
    3.    Книги Вильнюсского замкового суда 16 в в составе Литовской Метрики,Lietuvos Metrika. 1988 metų tyrinėjimai, Vilnius, 1992, p. 71–84.
    4.    Nemuno prekybos keliu į Baltijos jūros uostus XVII a., Acta Historica Universitatis Klaipedensis. II: Klaipėdos miesto ir regiono archeologijos ir istorijos problemos, Klaipėda, 1994, p. 40–43.
    5.    Rad(z)iwill, Lexikon der Mittelalter, Bd. VII, München und Zürich, 1994, S. 395.
    6.    Die litauische Forschung zu den litauisch-deutschen Beziehungen des 15. bis 19. Jahrhunderts, Deutschland und Litauen. Bestandsaufnahmen und Aufgaben der historischen Forschung, Norbert Angermann, Joachim Tauber, Institut Nordostdeutches Kulturwerk, Lüneburg, 1995, S. 45–54.
    7.    Das historische Erbe des Grossfürstentums Litauen: Erfolge und Verluste //Litauen. Nachbar im Osten Europas, Jörg Hackmann, Köln: Mare Balticum, 1996, S. 13–26.
    8.    Das Bild des Grossfürstentums Litauen in der Historiographie, Revue Baltique, ed. Bronislovas Kuzmickas, Vilnius, 1996, nr. 6, p. 5–15.
    9.    Geschichtsquellen des Ostseeraumes in der Litauischen Metrik, Zwischen Lübeck und Novgorod. Wirtsxhaft, Politik und Kultur im Ostseeraum vom frühen Mittelalter bis ins 20. Jahrhundert. Norbert Angermann zum 60. Geburtstag, hrsg. v. Ortwin Pelc und Gertrud Pickhan. Institut Nordostdeutsches Kulturwerk, Lüneburg, 1996, S. 223–232.
    10.    Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos šaltiniai Vienos archyvuose, Lietuvos istorijos metraštis. 1996 metai, Vilnius, 1997, p. 423–449.
    11.    1385 m. rugpjūčio 14 d. aktas Lietuvos–Lenkijos unijų istorijoje ir istoriografijoje (Problemos formulavimas), Lietuvos valstybė XII–XVIII a., redkolegija: Z. Kiaupa, A. Mickevičius, J. Sarcevičienė, Vilnius, 1997, p. 247–267.
    12.    The Grand Duchy of Lithuania in East Central Europe or once again about the Lithuanian-Polish Union, Lithuanian Historical Studies, Vilnius, 1997, vol. 2, p. 56–71.
    13.    Replik auf Marceli Kosmans Version der litauische Geschichte, Welt Trends. Zeitschrift für internacionale Politik und vergleichende Studien,  Herbst 1997, Nummer 16, S. 131–142.
    14.    Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė Vidurio Rytų Europoje. Diskusinės regiono modeliavimo problemos (pranešimas Pasaulinės lituanistų bendrijos konferencijoje Vilniuje, 1997 m. liepos 1–2 d.), Akiračiai, 1997 m. spalis–october, nr. 9 (23), p. 4–6.
    15.    XVI a. ikireforminio Vilniaus pilies teismo knygos-kopijos Lietuvos Metrikoje: struktūrinė ir informacinė analizė, Lietuvos Metrika. 1991–1996 metų tyrinėjimai = Lithuanian Metrica. Investigation in 1991/1996, Lietuvos istorijos institutas, Vilnius, 1998, p. 36–92.
    16.    Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė Vidurio Rytų Europoje: diskusinės regiono modeliavimo problemos, Lituanistika pasaulyje: darbai ir problemos, Vilnius, 1998, p. 9–26.
    17.    Dinastijos vaidmuo Vidurio ir Rytų Europos regiono istorijoje: Jogailaičių ir LDK istorinė sąveika = Śloha dynastie v dějinách regionu středni a východni Evropy: historická souvislost dynastie Jagellonců a velikého kniżectvi litevského, Česko-litevské vztahy v průběhu staletí: příspěvky z interdisciplinárního vědeckého kolokvia, Vilnius, 25.—26. října 1995 = Lietuvių ir čekų santykiai amžių bėgyje: pranešimai iš interdisciplinarinio mokslinio kolokviumo, Vilnius, 1995 spalio 25–26, vědečtí ředaktoři: Luboš Řeháček, Luboš Švec, Praha: Univerzita Karlova, 1998, s. 15–23.
    18.    Obraz Wielkiego Księstwa Litewskiego w historiografii XIX i XX wieku,Samoidentyfikacja mniejszości narodowych i religijnych w Europie Srodkowo-Wschodniej. Historia i historiografia, red.: J. Lewandowski, W. Goleman, Lublin, 1999, s. 73–80.
    19.    Współczesna historiografia litewska. Stan aktualny oraz perspektywy badań historii Wielkiego Księstwa Litewskiego i dziewiętnastowiecznej Litwy,Samoidentyfikacja mniejszości narodowych i religijnych w Europie Srodkowo-Wschodniej. Historia i historiografia, red.: J. Lewandowski, W. Goleman, Lublin, 1999, s. 81–89
    20.    Europa Środkowowschodnia i „zagubione“ Wielkie Księstwo Litewskie,Pozostawione historii. Litwini o Polsce i Polakach, pod redakcją Katarzyny Korzeniewskiej, Vladasa Sirutavičiusa, Kraków: Wydawnictwo Znak, 1999, s. 15–26.
    21.    Kas yra ankstyvųjų naujųjų laikų istorijos šaltinio tiesa: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės XVI a. politinės istorijos interpretacijų tikroviškumo problema,Metmenys, [Chicago], 1999,  t. 77, p. 41–64.
    22.    Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikotarpis Akademinėje Lietuvos istorijoje: samprata ir tyrimų problemos, Lituanistika: tradicijos, dabartis, perspektyvos: Mokslinės konferencijos, skirtos Lituanistikos instituto įsteigimo 60-mečiui paminėti, pranešimai: 1999 m. kovo 9 d., Vilnius, redakcinė kolegija: Algis Kalėda, Zigmantas Kiaupa, Kazys Morkūnas, Vilnius, 1999, p. 135–147.
    23.    Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės riterio vaizdinys Motiejaus Stryjkovskio tekstuose, Kultūrų sankirtos: skiriama doc., dr. Ingės Lukšaitės 60-mečiui, Vilnius, 2000, p. 117–141.
    24.    Idée de l`Etat et son rőle dans le processus d`intégration du Grand Duché de Lituanie – région pluriethnique, pluriconfessionnelle et pluriculturelle de l`Europe du Centre-Est, Frontieres et l`espace national en Europe du Centre-Est. Exemples de quatre pays; Biélorussie, Lituanie, Pologne et Ukraine, sous la diréction de: Jerzy Kłoczowski, Piotr Plisiecki, Hubert Łaszkiewicz, Lublin, 2000, s.102–108.
    25.    Litewskie cechy kultury politycznej szlachty Wielkiego Księstwa Litewskiego w XVI wieku, Kultura Litwy i Polski w dziejach. Tożsamość i współistnienie,Kraków, 2000, s. 67–78.
    26.    Klientalizmo kultūra Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Pilies teismuose XVI a.History, Culture and Language of Lithuania: Proceedings of the International Lithuanian Conference, Poznań 17–19 September 1998, ed. by Grzegorz Błaszczyk, Michał Hasiuk (Linguistic and Oriental Studies from Poznań. Monograph Supplement 5), Poznań, Adam Mickiewicz University, 2000, s. 183–194.
    27.    Daugiaprasmis ir daugiaveidis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų dvaras: vaizdinys ir tikrovė, Lietuvos dvarai – praeitis, dabartis ir ateitis: konferencijos medžiaga, Vilnius, 2001, p. 19–27.
    28.    Die Handelskontakte des Großfürstentums Litauen mit den Städten des Hansegebiets in der ersten Hälfte des 17. Jahrhunderts. Auskünfte aus bisher unberücksichtigen Quellen, Fernhandel und Handelspolitik der baltischen Städte in der Hansezeit. Beiträge zur Erforschung mittelalterlicher und frühneuzeitlicher Handelsbeziehungen und -wege im eurpäischen Rahmen, hrsg. v. Norbert Angermann und Paul Kaegbein (Schriften der Baltischen Historischen Kommission. Band 11), Lüneburg, 2001, s. 265–274.
    29.    The Grand Duchy and the Grand Dukes of Lithuania in the Sixteenth Century: Reflections on the Lithuanian Political Nation and the Union of Lublin, The Polish-Lithuanian Monarchy in European Context, c. 1500–1795, ed. by Richard Butterwick, „Palgrave“, 2001, p. 82–92.
    30.    Akt krewski 14 sierpnia 1385 r.: gdzie kryje się problem – w dokumencie czy w jego interpretacjach, Kwartalnik Historyczny, 2001, z. 4, s. 47–62.
    31.    Ar galima rasti europietiško identiteto pėdsakų XVI a. Lietuvoje ? Europos idėja Lietuvoje: istorija ir dabartis, sud. Darius Staliūnas, Vilnius, 2002, p. 44–62.
    32.    Lithuanian Estate Management Instructions from the Seventeenth Century to the First Half of the Nineteenth Century as a Source for Researching. Everyday Life on Gentry and Peasants Farms, Work and Production on Manors in the Baltic Sea Region, 1700–1900. Skrifter om skogs- och lantbrukshistoria 16, ed. Kerstin Sundberg, Lund, 2002, p. 60–76.
    33.    К вопросу о купеческой общине Вильнюса в первой половине XVII века,От Древней Руси к России нового времени: сборник статей: к 70-летию Анны Леонидовны Хорошкевич, Москва: Наука, 2003, с. 300–306.
    34.    W związku z polemiką Grzegorza Błaszczyka w sprawie unii krewskiej,Kwartalnik Historyczny, Rocznik CX, 2003, 1, s. 97–98.
    35.    Dzieje Wielkiego Księstwa Litewskiego w poszukiwaniu sposobu współistnienia,Chrześcijaństwo w dialogu kultur na ziemiach Rzeczypospolitej. Materiały Międzynarodowego Kongresu. Lublin, 24-26 września 2002 r. / redakcja Ks. Stanisław Wilk, Wydawnictwo KUL Lublin 2003, s. 323–330.
    36.    Mada – pirklio nauda. Audinių, galanterijos ir plataus vartojimo buities prekių importas į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, Menotyra, 2003, nr. 2 (31), p. 11–18.
    37.    Penki šiuolaikinių Vidurio Rytų Europos istorikų žvilgsniai į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, Lietuvos istorijos metraštis. 2002 metai, 1, Vilnius, 2003, p. 121–144: santr. angl.
    38.    Livonijos problema, Žygimantas Augustas ir 1562 m pavasarį neįvykęs Lenkijos seimas, Istorijos akiračiai, Vilnius, 2004, p. 143–154.
    39.    Lietuva tarp Vakarų ir Rytų: istorija ir nūdiena. Politikos kultūros aspektas,Kultūros barai, 2004, nr. 6 (475), p. 55–57.
    40.    Naród polityczny Wielkiego Księstwa Litewskiego w XVI wieku: pojęcie ojczyzny, Łacina jako język elit, koncepcja i redakcja naukowa Jerzy Axer, Warszawa, 2004, s. 295–318 (tarptautinis tyrimų projektas “Łacina jako język elit. Respublica Polonorum a Respublica Litteraria Europaea”).
    41.    Litwa między Zachodem a Wschodem: Historia i czas teraźniejszy (aspekt kultury politycznej) = Lithuania between the West and the East: the history and the present (an aspect of the political culture), Idea Europy = Idea of Europe, pod redakcją Hanny Machińskiej, Warszawa, 2004, s. 91–94, 233–236.
    42.    Poszukiwanie kompromisu – konfrontacja litewskiej i polskiej tradycji politycznej w przededniu unii lubelskiej, Europa unii i federacji. Idea jedności narodów i państw od średniowiecza do czasów współczesnych, praca zbiorowa pod redakcją Krzyszofa Ślusarka; przedmowa Franciszek Ziejka, Kraków, 2004, s. 19–29.
    43.    Kilka uwag o zasadach, formularzu i treści dokumentu kupna-sprzedaży w Wielkim Księstwie Litewskim przed II Statutem litewskim 1566 roku, Z dziejów kultury prawnej. Studia ofiarowane Profesorowi Juliuszowi Bardachowi w dziewięćdziesięciolecie urodzin, Warszawa, 2004, s. 353–360.
    44.    Idée de l`Etat et son rŏle dans le processus d`intégration du Grand Duché de Lituanie – région pluriethnique, pluriconfdessionnelle et pluriculturelle de l`Europe du Centre-Est, L`heritage historique de la Res Publica de Plusieurs Nation, Lublin, 2004, p. 91–99.
    45.    Litauen Som Stat Genom  Århundradena – kungadöme, storfurstendöme och republik, Finsk Tidskrift. Kultur – Ekonomi – Politik. Utgiven av Föreningen Granskaren, H. 7-8 / 2005, p. 357–368.
    46.    Swoistość systemu prawno-ustrojowego Wielkiego Księstwa Litewskiego w XV-XVI wieku, Europa Środkowowschodnia od X do XVIII wieku – jedność czy różnorodność, pod redakcją Krzysztofa Baczkowskiego i Janusza Smoluchy, Kraków, 2005, s. 63–67.
    47.    The Baltic Sea World in the Early Modern Period. A Specific feature of Economic Development in the Grand Duchy of Lithuania, Zones of Fracture in Modern Europe: the Baltic Countries, the Balkans, and Northern Italy / Zone di frattura in epoca moderna: Il Baltico, I Balcani e l`Italia settentrionale, edited by Almut Bues, Wiesbaden, 2005, p. 167–176.
    48.    Jūratė Kiaupienė, rec.: Henryk Lulewicz. Gniewów o unię ciąg dałszy. Stosunki polsko-litewskie w latach 1569–1588. Warszawa: Wydawnictwo neriton, Instytut Historii Polskiej Akademii nauk, Wydanie I, 2002, 457 s., 25 iliustr., Lietuvos istorijos metraštis. 2003 metai, 2, Vilnius, 2005, p. 153–158.
    49.    Das Großfürstentum Litauen und Nordosteuropa, Nordosteuropa als Geschichtsregion. Beiträge des III. Internationalen Symposiums zur deutschen Kultur und Geschichte im europäischen Nordosten vom 20.-22. September 2001 in Tallinn (Estland), Herausgegeben von Jörg Hackmann und Robert Schweitzer, Helsinki–Lübeck, 2006, S. 297–307.
    50.    Двор Великого княжества Литовского в XV–XVI вв. – пространство взаимодействия культур, Этнокультурные и этноязыковые контакты на территории Великого Княжества Литовского. Материалы международной научной конференции, Москва, 2006, с. 44–52.
    51.    Особенности политической культуры Великого княжества Литовского в XVI в., Балты и Великое Княжество Литовское.  Историко-лингвистический взгляд. Памяти Эгидиюса Банениса, Москва, 2007, с. 54–66.
    52.    Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų XV–XVII a. istorijos šaltiniai Habsburgų dinastijos, dvaro ir Austrijos valstybės archyve Vienoje, Vilniaus Žemutinė pilis XIV a. – XIX a. pradžioje. 2005-2006 m. tyrimai, Sudarė L. Glemža; Pilių tyrimo centras “Lietuvos pilys”, Vilnius, 2007, p. 300–322.
    53.    Lietuvos valdovų profiliai Eberharto Windeckes veikale, Vilniaus Žemutinė pilis XIV a. – XIX a. pradžioje. 2005–2006 m. tyrimai. Sudarė L. Glemža. Pilių tyrimo  centras „Lietuvos pilys“, Vilnius, 2007, p. 323–350.
    54.    Двор великого княжества Литовского в XV–XVI вв. – пространство взаимодействия культур, Этнокультурные и этноязыковые контакты на территории Великого княжества Литовского. Материалы международной научной конференции, Москва, 2006, с. 44–52.
    55.    Das Grossfűrstentum Litauen und Nordosteuropa, Nordosyeuropa als Geschichtsregion. Beiträge des III. Internationalen Symposiums zur deutschen Kultur und Geschichte im europäischen Nordosten vom 20.–22. September 2001 in Tallinn (Estland), herausgegeben von Jörg Hackmann und Robert Schweitzer, Helsinki, Lübeck, S. 297–307 (serija - Aue-Säätiön julkaisuja, Skrifter utgivna av Aue-Stiftelsen, Veröffentlichungen der Aue-Stiftung 17 Nordosteuropa als Geschichtsregion).
    56.    Особенности политической культуры Великого княжества Литовского в XVI в., Балты и Великое княжество Литовское. Историко-лингвистический взгляд. Памяти Эгидиюса Банениса, Москва: Новое издательство, 2007, с. 54–66.
    57.    Jūratė Kiaupienė: [referatas ir diskusijos], Polska na tle Europy XVI-XVII wieku. Konferencja Muzeum Historii Polski, Warszawa, 23–24 października 2006 r. – (Materiały pokonferencyjne, zeszyt 1.), Warszawa, 2007, s. 92–95, 110–112, 181, 183.
    58.    Some Considerations on the Sources of Unity of the Lithuanian Political Nation in the Sixteenth Century, Podział władzy i parlamentaryzm w przeszłości i współcześnie prawo, doktryna, praktyka. 500. rocznica konstytucji Nihil novi z 1505 r. 56. Konferencja Międzynarodowej Komisji Historii Instytucji Reprezentatywnych i Parlamentarnych w Krakowie i Radomiu (5-8 września 2005). Prace przedstawione międzynarodowej komisji historii instytucji reprezentatywnych i parlamentarnych, tom 84, pod red. Wacława Uruszczaka, Kazimierza Barana i Anny Karabowicz, Warszawa: Wydawnictwo Sejmowe, 2007, s. 326–333.
    59.    Between Two Concepts: From Ethnic Nation State to Commonwealth. The Lithuanian Point of  View, Vergangene Grösse und Ohnmacht in Ostmitteleuropa: Repräsentationen imperialer Erfahrung in der Historiographie seit 1918 / Lost Greatness and Past Oppression in East Central Europe: Representations of the Imperial Experience in Historiography since 1918, hrsg. Frank Hadler/Mathias Mesenhöller, Akademische Verlagsanstalt, 2007, S. 134–144. (Serija –  Geschichtswissenschaft und Geschichtskultur im 20. Jahrhundert, hrsg. Von Gerald Diesener, Frank Hadler, Matthias Middell, Martin Sabrow und Edoado Tortarolo; Bd. 8).
    60.    XV-XVII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų istoriniai šaltiniai Habsburgų dinastijos, dvaro ir Austrijos valstybės archyve, Vilniaus Žemutinė pilis XIV a. – XIX a. pradžioje, 2005–2006 m. tyrimai, sudarė Liudas Glemža, p. 300–322.
    61.    Lietuvos valdovų profiliai Eberharto Windeckes veikale, Vilniaus Žemutinė pilis XIV a. – XIX a. pradžioje, 2005–2006 m. tyrimai, sudarė Liudas Glemža, p. 323-350.
    62.    Rola klienteli w procesie jednoczenia narodu politycznego Wielkiego Księstwa Litewskiego w XVI w., Rzeczpospolita państwem wieli narodowości i wyznań, XVI–XVIII wiek, pod redakcją T. Ciesielskiego i A. Filipczak-Kocur, Warszawa-Opole, 2008, s. 167–178.
    63.    Jedna czy wiele historii? Rzeczpospolita przedrozbiorowa w litewskiej pamięci historycznej, Pamieć i politika historyczna. Doświadczenia Polski i jej sąsiadów, pod redakciją S.M. Nowinowskiego, J. Pomorskiego i R. Stobieckiego, Łódź, 2008, s. 11–26.
    64.    Unie polsko-litewskie – próba nowego spojrzenia, Lex est Rex in Polonia et in Lithuania ... Tradycje prawno-ustrojowe Rzeczypospolitej – doświadczenie i dziedzictwo, Warszawa, 2008, s. 65–82 (kartu su A. Zakrzewski).
    65.    Jūratė Kiaupienė (Instytut Historii Litwy), " “MY, Litwa” – formuła patriotyzmu narodu politycznego Wielkiego Księstwa Litewskiego w XVI wieku", Formyły patriotyzmu w Europie Wschodniej i Środkowej od nowożytności do współczesności, zredagowali: Andzej Nowak, Andrzej A. Zięba [Polska Akademia Umiejętności, Komisja Wschodnioeuropejska; Uniwersytet Jagielloński, Wydział Historyczny], Kraków, 2009, s. 17-26.
    66.    “Палiтычная нацыя Вялiкага Княства Лiтоўскага. Лiтоўская перспектыва”,Лiтва i Беларусь тысяча год разам, № 9 / 2009, с. 72-85.
    67.    “Uroczysty pogrzeb Radziwiłłów i współczesne społeczeństowo Litwy”, Barok,Historia-Literatura-Sztuka, ISSN 1234-3233. Straipsnis parašytas Redakcijos užsakymu, skirtas Radviloms skirtam žurnalo numeriui.
    68.    “LDK  politinė tauta. Lietuviškoji perspektyva”, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės tradicija ir tautiniai naratyvai, sudarytoas: prof. A. Bumblauskas, doc. G. Potašenko, VšĮ Vilniaus universiteto leidykla, 2009, p. 39-53.
    69.    “The Grand Duchy of Lithuania: social and political origins of the modern Lithuanian // L`héritage de la Res Publica des Deux Nations. Actes du colloque tenu à la Bibliothèque Polonaise de Paris 7-9 octobre 2004. Sous la direction de Jerzy Kłoczowski et Iwona Goral. Lublin-Paris, 2009, p. 49-57.
    70.    “How War Changed the Landscape of Political Culture in Sixteenth Century East-Central Europe”, Балтийский вопрос в конце XV-XVI  в. Сборник научных статей, КВАДРИГА, Москва, 2010, с. 397-405.
    71.    “Политический народ Великого княжества Литовского в системе политических структур Центрально-Восточной Европы в XV-XVIвеках”, Сословия, институты и государственная власть в России. Средние века и раннее новое время. Сборник статей памяти академика Л.В. Черепнина, Москваб Языки славянских культур, 2010, с. 586-591.
    72.    “Formation and Transformations of Dynastic Ties between the Grand Duchy of Lithuania and the Kingdom of Poland from 1386-1501”, Lituanus. The Lithuanian quarterly journal of arts and sciences, volume 56:3, Fall 2010, p. 5-24.
    73.    “Historyk Wielkiego Księstwa Litewskiego na marginesie Historii Europy Środkowo-Wschodniej – kilka uwag dyskusyjnych”, Rocznik Instytutu Europy Środkowo-Wschodniej, rok 8(2010), zeszyt 1: Europa – pytania o przyszłość, redakcja Jerzy Kłoczowski, Lublin, IEŚw, 2010, s. 135-143.
    74.    Kiaupienė, J., Zakrzewski, A., „Unie polsko-litewskie – spojrzenie z dwóch stron“, Lex est Rex in Polonia et in Lithuania ... Tradycje prawnoustrojowe Rzeczypospolitej – doświadczenie i dziedzictwo, Warszawa, Wydawnictwo DiG, 2011, s. 61-84, ISBN 978-83-7181-649-9. (Tai yra nauja, išplėsta straipsnio „Unie polsko-litewskie – próba nowego spojrzenia“, paskelbtas 2008 m. versija).
    75.     „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorinio vientisumo suardymo 1569 m. problema Liublino unijos istoriografijos kontekste: tradicijų ir naujų interpretacijų erdvė“ / „Problem rozbicia jedności terytorialnej Wielkiego Księstwa Litewskiego w 1569 roku w kontekście historiografii poświeconej unii lubelskiej: tradycje i nowe interpretacje“, Liublino unija: idėja ir jos tęstinumas / Unia lubelska: idea i jej kontynuacja. Tarptautinės mokslinės konferencijos, vykusios 2009 m. lapkričio 19-20 d. Vilniuje, Taikomosios dailės muziejuje, pranešimų pagrindu parengtas mokslinių straipsnių rinkinys, Sudarytojai Liuda Glemža, Ramunė Šmigelskytė-Stukienė, Vilnius, 2011, p. 102-113; 114-125.
    76.     „Istorinės atminties profilis: karalienė Jadvyga“, Tarptautinė mokslinė konferencijaŠventoji Jadvyga ir Lietuva /Szent Hedvig És Litvánia, 2010 03 26, Pranešimai, Vilnius, 2010, p. 71-82,
    77.    Kiaupienė, J., Miknys, R., In Memoriam, Juliusz Bardach (1914.11.03 – 2010.01.26, Lietuvos istorijos metraštis, 2010 metai, 1, Vilnius, LII leidykla, 2011, p. 169-172.
    78.    „Конфликт и диалог культур в военно-политических отношениях России и Речи Посполитой во времена назревания Смуты (антропологический аспект)“, Смутное время в России конфликт и диалог культур. Материалы научной конференции, Санкт-Петербург, 12-14 октября 2012 года, Санкт-Петербург, 2012, с 130-132.
    79.    Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ankstyvųjų Naujųjų laikų seimo retorikos pažinimo šaltiniai: kalbos, Ministri historiae. Pagalbiniai istorijos mokslai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės tyrimuose, sudarytojai Zigmantas Kiaupa, Jolita Sarcevičienė, Vilnius: LII leidykla, 2013, p. 283-294.
     
    Mokslo žurnalų Redakcinių kolegijų narė:
    1.    “Istorija” (Vilniaus Pedagoginis universitetas);
    2.    “Darbai ir Dienos” (Vytauto Didžiojo universitetas);
    3.    “Acta Poloniae Historica” (Polska akademia nauk, Instytut Historii im. Tadeusza Manteuffla).“Rocznik Instytutu Europy Środkowo-Wschodniej” Rada Naukowa

    Kontaktai
    el. paštas -
    Telefonas - 8 5 261 72 73

  • Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos skyrius

    Ingė Lukšaitė
    humanitarinių mokslų habilituota daktarė, docentė, vyriausioji mokslo darbuotoja

    Gimė 1940 02 02. Institute dirba nuo 1967 12 21. Istorijos mokslų kandidato disertacija „Lietuvių kalbos plitimas Lietuvos reformaciniame judėjime XVII a.“ apginta 1971 09 27, nostrifikuota 1994 05 12, suteikiant istorijos mokslų daktaro laipsnį. 2000 12 19 apgynus monografiją „Reformacija Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir Mažojoje Lietuvoje XVI a. trečias dešimtmetis – XVII a. pirmas dešimtmetis“, suteiktas habilituoto daktaro mokslo laipsnis, 05H Istorija.
          Lietuvos MA Istorijos institute dirba nuo 1967.12 moksline bendradarbe, 1980-2001 m. - vyresniąja moksline bendradarbe, nuo 2001.04 m.iki šios dienos– vyriausiąja mokslo darbuotoja Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos skyriuje. 1988 m. Lietuvos MA Istorijos instituto mokslo tarybos ir Lietuvos MA Prezidiumo pristatyta gavo vyresniosios mokslinės bendradarbės vardą (Lietuvos mokslo taryba nostrifikavo 1995.10.16), 1996.05.27 Vytauto Didžiojo universiteto senatas suteikė docento pedagoginį vardą.
           Dalyvavo programose „Lietuvos istoriografijos paminklai“ (I etapas – 1998–2003, II etapas – 2003–2009) kaip vadovė; „Lietuvos istorija“ (2000–2011, vad. J. Kiaupienė) kaip vykdytoja.
         Dėstė Lietuvos Dailės akademijoje 1985, 1989-1990, 1996, 2004 m.; Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Istorijos katedroje - 1995-1997, 1999, 2000, 2001, 2002 m.;  2001 – 2006 m. dirbo Klaipėdos universitete (2001-2003 m. Socialinių mokslų fakulteto Istorijos katedroje 2003 -2006 m. Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto  vyriausiąja mokslo darbuotoja) antraeilėse pareigose.
     Nuo 1992 m. – doktorantūros komitetų narė, pirmininkė ir doktorantų mokslinių tyrimų konsultantė. Vadovavo trijų, apgynusių daktaro laipsnį, doktorantų disertacijoms: Arūno Baublio daktaro darbo vadovė (2000 m.), Jolitos Sarcevičienės daktaro darbo vadovė (2000 m.), Deimanto Karvelio daktaro darbo mokslinė konsultantė (2009 m.).
    1993–1996 m. – Vytauto Didžiojo universiteto ir Lietuvos istorijos instituto jungtinės doktorantūros komisijos narė; nuo 2007 m.  Klaipėdos universiteto ir Lietuvos istorijos instituto istorijos krypties jungtinės doktorantūros komisijos narė; nuo 2011 m. VDU ir KU jungtinės doktorantūros istorijos krypties doktorantūros komisijos narė.
         1999 pavasario semestrą  vizituojanti docentė A.Mickevičiaus vardo Poznanės universiteto Istorijos fakultete skaitė paskaitas Poznanės universitete.
      Lietuvos Mokslo Tarybos pirmininko pavaduotoja  2003 spalio mėn. - 2008 m. pirmas  ketvirtis.
           Mokslo žurnalų „Lietuvos istorijos metraštis“ ir „Knygotyra“ redkolegijų narė.
           Pirmininkavo trijų Lietuvos istorijos institute apgintų daktaro disertacijų doktorantūros komitetams : Arūno Baublio – 2000 m.,  Jolitos Sarcevičienės – 2000 m., Deimanto Karvelio 2009 m.). Dalyvavo 10 apgintų daktaro disertacijų  doktorantūros komitetuose.
           1997 m. įteiktas Penktojo laipsnio Gedimino ordinas.
           1999 m. suteikta Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Martyno Mažvydo premija už nuopelnus Lietuvos valstybės kalbai, raštijos istorijai ir knygos menui.
           2002 m. už  monografiją „Reformacija Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir Mažojoje Lietuvoje XVI a. trečias dešimtmetis – XVII a. pirmas dešimtmetis“ (Vilnius: Vaga, 1999) apdovanota Lietuvos valstybine mokslo premija.
           1998–1999 m. Lietuvos VMSF mokslininko stipendija.

    Pagrindinės mokslinio darbo kryptys:
    1.    Lietuvos kultūros istorija
    2.    Visuomeniniai, religiniai judėjimai
    3.    Šaltiniotyra
    4.    Istorijos mokslo raida.

    Projektai 2006-2012 m. : 
    1.  Lietuvos Mokslo Tarybos vykdomo ES Socialinio fondo finansuojamo BPD 2.5 priemonės „Žmogiškųjų išteklių kokybės gerinimas mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje“ projekto „Tarptautinė mokslinė duomenų bazė „Lituanistika“ projekto koordinatorė 2006.05.18 – 2008.05.31. Projektas įvykdytas, bazė sukurta 2007 m..
    2. VMSF mokslininkų grupės projekto 2009 m. registracijos nr T-09170, sutarties nr. T-02/09  „Mato Pretorijaus „Deliciae Prussicae“ rankraščio tyrimai ir rengimas spaudai. VIII ir IX knygų perrašo rengimas“  -  vadovė. Projektas įvykdytas
    3. LMT  Nacionalinės lituanistikos plėtros projekto Nr. LIT-1-21 „M.Pretorijaus, T. Lepnerio,  L. Rėzos kūriniai – Mažosios Lietuvos istorijos šaltiniai“ 2009-2011 m.vadovė. Projektas įvykdytas.
    4. LMT  Nacionalinės lituanistikos plėtros programos 2009-2015 m. priemonės „Lituanistikos nacionalinė ir tarprtautinė sklaida, tarptautinių ryšių ir tarptautinio pripažinimo skatinimas“,  projekto nr LIT-11073 ir Kultūros fondo projekto nr. KRF-S-136 - tarptautinė konferencija  „Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir protestantiškoji Europa“ 2011 m.;  vadovė. Projektas įvykdytas.
    5.  LMT Nacionalinės Lituanistikos plėtros 2009-2015 m. programos projekto “Lietuvos istorijos sintezė” t. 5, viena iš vykdytojų. Projektas vykdomas.
    6. LMT Nacionalinės Lituanistikos plėtros 2009-2015 m. programos projekto „Chylinskio veiklos Europoje ir Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje šaltiniai“  2009-2011 m.(pagrindinė institucija LKI, su partenriais VU ir LII,  vadovė G. Kavaliūnaitė);  viena iš vykdytojų. Projektas įvykdytas.

    Svarbesnieji mokslo darbai 1970–2011 m.:
    Monografijos, studijos, monografijų dalys:
    1.       Lukšaitė Ingė, Lietuvių kalba reformaciniame judėjime XVII a.,  Vilnius, 1970, 68 p. (Acta Historica Lituanica; 5).
    2.       Lukšaitė Ingė,  Radikalioji reformacijos kryptis Lietuvoje, Vilnius: Mokslas, (Lietuvos istorija), 1980, 135 p.
    3.       Jurginis Juozas, Lukšaitė Ingė, Lietuvos kultūros istorijos bruožai : (Feodalizmo epocha. Iki aštuoniolikto amžiaus); red. komis. : M. Jučas (pirm.), R. Plečkaitis, Z. Zinkevičius; LTSR MA, II, Vilnius: Mokslas, 1981,  p. 186-333.
    4. Lukšaitė Ingė,  Die reformatorischen Kirchen Litauens bis 1795, in: Die reformatorischen Kirchen Litauens: ein historischer Abriß, hrsg. v. Arthur Hermann, Wilhelm Kahle,   Erlangen, 1998, ISBN 3-87513-116-9, p. 19–136;
    5.  Lukšaitė, Ingė Reformacija Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir Mažojoje Lietuvoje: XVI a. trečias dešimtmetis – XVII a. pirmas dešimtmetis / LII, Vilnius: Baltos lankos, [1999], ISBN 9986-861-76-4,. 647 p.s
    6. Lukšaitė, Ingė. Reformacijos Lietuvoje raida ir evangelikų bažnyčių istorija XVI–XVIII a., knygoje:  Lietuvos evangelikų bažnyčios. Istorijos metmenys, sudarė Arthur Hermann, Vilnius: Baltos lankos, 2003, ISBN 9955-584-25-4, p. 19–162.
    7.  Lukšaitė, Ingė,  Reformacja a przemiany kulturowe w Wielkim Księstwie Litewskim, Instytut Historii  Uniwersytetu im. Adama Mickiewicza w Poznaniu, Wykłady,zesz. 8, Poznań, 2003, 51 str.

    Šaltinių publikacijos
    1.  Lietuvos publicistai valstiečių klausimu XVI a. pabaigoje - XVII a. pirmojoje pusėje, kn.:  Lietuvos publicistai valstiečių klausimu XVI a. pabaigoje - XVII a. pirmojoje pusėje : [ A. Volano ir J. Chondzinskio veikalų publikacija ir vertimai ], parengė  I. Lukšaitė;   ir  I. Lukšaitės studija "Lietuvos publicistai valstiečių klausimu XVI a. pabaigoje - XVII a. pirmojoje pusėje" (liet. santr. rus. ir vok.), p. 5-96, 199-214,  (liet. santr. rus. ir vok.), ats. red. J. Jurginis;  red. komis. : M. Jučas ir kt., Vilnius: Mintis, 1976, 220 p. - (Acta historica Lituanica; 12). p. 5-96, 199-214.
    2. Lietuvos mokykla ir pedagoginė mintis : Istorijos šaltinių antologija / ats. Red. T. Bukauskienė, Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų l-kla.[T.1 ] : XIII-XVII a. / sudarė ir parengė K. Grigas, V. Kryževičius, I. Lukšaitė, 1994, p. 98-316; duomenys  žemėlapiui „Lietuvos mokyklų tinklas 1397-1861“ .
    3. Volanas A.,  Rinktiniai raštai / sudarė M. Ročka ir I. Lukšaitė; [ lot. Tekstą parengė E. Potiejūnienė, lenk. - B. Mikalionienė ]. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų l-kla, 1996, 446, [ 2 ] p.   Kn.:  I. Lukšaitės straipsnis „ Andrius Volanas XVI-XVII a. Lietuvos visuomenės pertvarkos kryžkelėse“ p. 27-48; Andriaus Volano veikalų bibliogr.  p. 395-410.
    4. Matas Pretorijus, Prūsijos įdomybės, arba Prūsijos regykla = Deliciae Prussicae, oder Preussische Schaubühue, Vilnius : Pradai, 1999. T. 1 : Prūsijos įdomybių santrauka = Syllabus Deliciae Prussicae; kn. 1 : Prūsijos onomasija = Onomasia Prussiae / Sudarė I. Lukšaitė; LII. 737 p. : iliustr., faks., schem.; parengė I. Lukšaitė ir V. Gerulaitienė; vertė V. Gerulaitienė (vok. k.), E. Ulčinaitė (lot. k.). I. Lukšaitės taip pat : Pratarmė : p. 5-8 (liet. ir vok. k.); įvadas „ Matas Pretorijus - Prūsijos kultūros istorikas : gyvenimas, veikla ir mokslinė kūryba „ p. 9-140 (liet. ir vok. k.); dalykiniai koment., p. 637-686, ir Bibliogr. komentarai., p. 637-686; I. Lukšaitė ir V. Gerulaitienė „Mato Pretorijaus Prūsijos įdomybių rankraščio skelbimo principai“, p. 141-155, 157-173 (liet. ir vok. k.). ISBN 9986-776-82-1(bendras), ISBN 9986-776-81-3(I tomas).
    5. Matas Pretorijus, Prūsijos įdomybės arba Prūsijos regykla, t. 2: II knyga Prūsijos demologija, III knyga Prūsijos topografija, parengė I. Lukšaitė, bendradarbiaudama su V. Gerulaitiene, M. Čiurinsku, I. Tumavičiūte = Matthaeus Praetorius, Deliciae Prussicae, oder Preussische Schaubühne. Zweiter Band, 2. Buch: Demologia Prussiae, 3. Buch: Topographia Prussiae, herausgegeben von I. Lukšaitė unter Mitarbeit von V. Gerulaitienė, M. Čiurinskas, I. Tumavičiūtė, Vilnius: LIIleidykla, 2004, 881 p. ISBN 9986-776-82-1(bendras), ISBN 9986-780-58-6(II tomas).
    I. Lukšaitės įvadinis straipsnis: „Matas Pretorijus ir jo Prūsijos įdomybių antroji bei trečioji knygos“, p. 7–23, vok. kalba: p. 25–43, bibliografiniai ir dalykiniai komentarai, p.723-785.
    6. Matas Pretorijus, Prūsijos įdomybės, arba Prūsijos regykla, t. 3: IV knyga  Senovės prūsų idololatrija, V knyga: Senovės prūsų šventės, VI knyga: Senovės prūsų konsekracijos, parengė I. Lukšaitė, bendradarbiaudama su M. Girdzijauskaite, S. Drevello, M. Čiurinsku, J. Kiliumi = Deliciae Prussicae oder Preussische Schaubühne. Dritter Band: 4. Buch Idololatria veterum Prussorum, 5.Buch Festa veterum Prussorum, 6. Buch Consecrationes veterum Prussorum, herausgegeben von I.Lukšaite, unter Mitarbeit von M. M. Girdzijauskaitė, S. Drevello, M. Čiurinskas, J. Kilius,  Vilnius: LII leidykla, 2006, 800 p.
    I.. Lukšaitės įvadinis straipsnis „Mato Pretorijaus Prūsijos įdomybių ketvirtoji, penktoji ir šeštoji knygos“, p. 7–27, = „Deliciae Prussicae von Matthäus Prätorius. Viertes, fünftes und sechstes Buch“, p. 29–53; bibliografiniai komentarai tekste; dalykiniai komentarai p.705–741. ISBN 9986-776-82-1(bendras), ISBN9986-780-89-6(III tomas).
    7.  Klaipėdos miesto ir valsčiaus evangelikų liuteronų bažnyčių vizitacijų 1676–1685 m. dokumentai / Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos inst.; sudaryt. I. Lukšaitė, Klaipėda: KU l-kla, 2009, ISBN 978-9955-18-379-2, 346 p. Kn. taip pat: I. Lukšaitė, Įvadas: „Klaipėdos miesto ir valsčiaus evangelikų liuteronų bažnyčių vizitacijų 1676–1685 m. dokumentai kaip istorijos šaltiniai“, p. 8–36.
    8. Matas Pretorijus,  Prūsijos įdomybės, arba  prūsijos regykla, t: 4: 7-toji knyga Prūsų bažnyčios kronika, parengė Ingė Lukšaitė, bendradarbiaudama su V. Gerulaitiene, J. Kiliumi, T. Veteikiu //  Matthaeus Praetorius, Deliciae prussicae, oder Preussische Schaubühne, Vierter Band: 7. Buch,  Chronicum ecclesiasticum Prussorum, herausgegeben von Ingė Lukšaitė unter Mittarbeit  von V. Gerulaitienė, J. Kilius,  T. Veteikis, Vilnius: LII leidykla,  2011;. 914 p. ISBN 9986-776-82-1(bendras), ISBN ISBN 978-9955-847-45-8 (IV tomas)

    Straipsniai
    1.      Volano pažiūros į visuomenės kilmę, struktūrą ir teisės funkcijas, MADA, 1968, T. 2, P. 57-73. Santr. rus. Bibliogr. išnašose.
    2.      Об обычае двойного выкупа за женщину по литовскому праву, Советская этнография, Москва, 1968, т. 2, с. 114-120. Библиогр. в подстр. примеч.
    3.       Lietuviškos S. B. Chilinskio biblijos spausdinimo aplinkybės [ su J. K. Krainskio 1663 m. ataskaitos sinodui publikacija ], MADA, 1971, t. 1, p. 87-109. Santr. rus. ir angl. Bibliogr. išnašose.
    4.       Reformacijos veikėjai Lietuvoje ir Lietuvių kalba XVII a., MADA, 1971, T. 1, P. 111-125. Santr. rus. ir angl.
    5.      Religinių kovų įtaka Lietuvos spaudai (XVI a. antroji ir XVII a. pirmoji pusė),Religinės kovos ir erezijos Lietuvoje, 1977, p. 41-67.
    6.      Lietuvos mokyklos ir pedagoginės minties istorijos bruožai : (Ligi Didžiosios Spalio soc. revoliucijos) : Mokymo priemonė resp. aukšt. m-klų pedagog. profilio spec. studentams ir pedagog. m-klų moksleiviams / Bendraaut. : M. Karčiauskienė, M. Lukšienė, K. Žukauskas ir kt.; red. komis. : V. Merkys (tit. Red.), J. Vaitkevičius (pirm.), M. Lukšienė ir kt, Vilnius : Mokslas, 1983, p. 22-35, 58-61.
    7.       S. Risinskis - Lietuvos reformacijos veikėjas ir humanistinė kultūra, LIM, 1984,Vilnius, 1985, p. 5-19.
    8.      Salomono Risinskio bibliotekos Vilniuje sąrašas, Iš Lietuvos bibliotekų istorijos, Vilnius, 1984, sudarė J. Tumelis,  p. 17-45
    9.      Lietuvos protestantų sociologinės pažiūros,  kn.: Krikščionybė ir jos socialinis vaidmuo Lietuvoje / LTSR MA, Filos., sociologijos ir teisės inst., II; redkol. : V. Lazutka (pirm.), B. Deksnys (sudaryt.) ir kt., Vilnius : Mintis, 1986,  p. 71-93.
    10.  Stanislovas Rapolionis ir reformacijos idėjos,  kn.: Stanislovas Rapolionis, sudarė E. Ulčinaitė, J. Tumelis, redkol. : J. Kubilius (pirm.) ir kt., Vilnius : Mokslas, 1986, p. 62-96, p. 243-245.
    11.  Reformacijos kilimo ir pralaimėjimo priežasčių aiškinimas lietuvių buržuazinėje ir emigrantinėje istoriografijoje, Buržuazinių koncepcijų Lietuvos istorijos klausimais kritika, Vilnius, 1987, p. 25-44.
    12.  Lietuvos istorija : Nuo seniausių laikų iki 1917 metų : Lietuvos istorijos konspektas / bendraaut. : M. Jučas, V. Merkys. Vilnius : Mokslas, 1988, p 58-72, p. 95-104.
    13.  Adomas Rasijus - Lietuvos kultūros veikėjas ir jo traktatai (1. Adomo Rasijaus biografija ir kūryba), MADA, 1989, T. 1 (106), P. 103-114.
    14.  Adomas Rasijus - Lietuvos kultūros veikėjas ir jo traktatai (2. Visuomenės filosofijos problematika A. Rasijaus kūryboje), MADA, 1989, T. 3 (108), P. 84-96.
    15.  Adomas Rasijus - Lietuvos kultūros veikėjas ir jo traktatai (3. A. Rasijaus ekonominės pažiūros), MADA, 1989, T. 4 (109), P. 68-79.
    16.  Adomas Rasijus - Lietuvos kultūros veikėjas ir jo traktatai (4. A. Rasijaus projektai švietimo srityje), MADA, 1989, T. 4 (109), P. 80-90.
    17.  Vanda Daugirdaitė-Sruogienė ir jos "Lietuvos istorija", Daugirdaitė-Sruogienė V.,Lietuvos istorija, Vilnius : Vyturys, 1990, p. 411-424.
    18.  Dviejų kultūros modelių sąveika XVI-XVII a. lietuvių pedagoginėje mintyje; Martyno Mažvydo kurtoji ir regėtoji mokykla; Lietuvių kalbos ir asmenybės ugdymas K. Sirvydo raštuose; Biržų mokyklos rektoriaus A. Rasijaus švietimo projektai; Aaronas Aleksandras Olizarovijus. Švietimas - valstybės galia; Lietuvos pedagoginės minties XVI-XVII a. raidos rezultatai kn.: Lietuvos pedagoginės minties raida XVI-XVII a. kultūros veikėjų raštuose, Str. rinkinys / sudarė I. Lukšaitė, Kaunas: Šviesa, 1991, p. 5-4; p. 15-23; p. 33-40; p. 41-49; p. 68-78; p. 79-89.
    19.  Pirmojo Konstantino Sirvydo žodyno pavadinimas, Knygotyra, 1994, t. 21, p. 126-132.
    20.  Das deutsche protestantische Buch des 16. Und 17. Jahrhunderts im Grossfürstentum Lihtauen,  Nordost-Archiv : Zeitschrift für Regionalgeschichte. Neue Folge / Inst. Nordostdeutsches Kultur-werk Lüneburg; Bd. 4, H. 1.Lüneburg, 1995, p. 143-154.
    21.  Protestantiška Vokietijos knyga Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės protestantų bibliotekose XVI-XVII a., Knygotyra, 1996, t. 23, p. 7-21.
    22.  The Interaction of two cultural models in Lithuanian pedagogical thought during the 16th-17th centuries, Lithuanian Historical Studies, Vilnius, 1996, t. 1, p. 59-77.
    23.  Die Reformation in Litauen: Das Zeitalter der Entstehung neuer Kulturelemente,Jahrestagung 1997 = Suvažiavimo darbai / Lietuvių kultūros inst. = Litauische Kulturinstitut, Lampertheim, 1998, p. 89 – 108.
    24.  Die reformatorischen Kirchen Litauens bis 1795, Die reformatorischen Kirchen Litauens: Ein historischen Abriß, hrsg. v. A. Hermann u. W. Kahle, Erlangen, 1998, S. 19–136.
    25.  The First Lithuanian Book and the Period of Formation of the New Culture Trait-Complex”, Martynas Mažvydas and Old Lithuania, Vilnius, 1998, p. 31–58.
    26.  Samuelio Boguslavo Chilinskio „Biblijos vertimo į lietuvių kalbą pagrindimas“: Įvadas; Komentarai / Anglijos istorijos realijas komentavo Sugiko Nishikawa (Japonija, Kobe)  ir Stephenas C. Rowellas (Vilnius), Knygotyra, 2000, t. 36, p. 248–253; 269–274. [PDF]
    27.  Knygos nobažnystės (1653) parengimo kultūrinė aplinka, Knyga Nobažnystės Krikščioniškos (1653) – XVII a. Lietuvos kultūros paminklas, Kėdainiai, 2001, p. 4–28.
    28.  Jonas Bretkūnas ir baltų kultūra = Johannes Bretke und die baltische Kultur, Jonas Bretkūnas – istorikas, Johannes Bretke als Geschichtsschreiber, Ona Aleknavičienė,Biblijos vertėjas Jonas Bretkūnas = Bibelübersetzer Johannes Bretke, Vilnius, 2002, p. 25–36, 87–100.
    29.  Reformation und Gegenreformation in ihrer historischen Bedeutung für Litauen, Lettgalen und Kurland (XVI–XVII Jh.), Die baltischen Staaten im Schnittpunkt der Entwicklung. Vergangenheit und Gegenwart, hersg. von Carsten Goehrke, Jurgen von Ungern-Sternberg, Basel, 2002, S.59-71.
    30.  Antanas Tyla – Lietuvos istorikas, Istorijos akiračiai. Skiriama Profesoriaus habilituoto daktaro Antano Tylos 75-mečiui, Vilnius: LII, 2004, p. 9–24.
    Anglų k.: Antanas Tyla – Lithuanian historian, p. 25–42.
    31.  Katalikų ir evangelikų dialogas keičiant liaudies tikėjimo pavidalus XVI–XVII a.,Lietuvos krikščionėjimas Vidurio Europos kontekste, Vilnius, 2005 (su vertimu į vokiečių kalbą), p.251-278.
    32.  Lokalinės istorijos sampratos, Lietuvos lokalinių tyrimų padėtis, Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2005, p. 5–11.
    33.  Vilniaus vaivados Jonušo Radvilos asmeninės bibliotekos Kėdainiuose sąrašas – asmens kultūrinių orientacijų žymuo: [šaltinio publikacija: Jonušo Radvilos asmeninės bibliotekos Kėdainių dvare sąrašas],  Lietuvos istorijos metraštis 2005/2, Vilnius, 2006, p. 29–51.
    34.  Prywatny księgozbiór Janusza Radziwiłła (1612–1655) w Kiejdanach, Litwa w epoce Wazów. Prace ofiarowane Henrykowi Wisnerowi w siedemdzięsiątą rocznicę urodzin, pod red. W. Kriegseisena i A. Rachuby, Warszawa, 2006, p. 399–413.
    35.  Profesorius  Bronius Genzelis – mąstančios  ir pilietiškai atsakingos asmenybės ugdytojas, Bronius Genzelis, Imperijai griūnant. Žmonės–įvykiai–procesai, Vilnius: Genocido ir rezistencijos centro leidykla, 2006, p. 209–215.
    36.  Senovės Prūsijos istorijos vaizdinys M. Pretorijaus ‚Prūsijos įdomybėse‘, Praeities pėdsakais. Skiriama profesoriaus daktaro Zigmanto Kiaupos 65-mečiui,  redkolegija:  E. Rimša, E. Aleksandravičius, A. Dubonis, E. Meilus, Vilnius: LII leidykla, 2006, p. 229–242.
    37.  Reformacija Lietuvoje, Lietuvos evangelikų reformatų sinodui 450 metų, Vilnius: Apyaušris, 2008, p.7–44, liet. ir angl. kalbomis.
    38.  Reformacija senosios Lietuvos valstybėje epochų lūžyje, Nidos sąsiuviniai, 2009/5,  Nida, 2009, p.157–187, liet. ir vok. kalbomis.
    39.  Knigavydanne u litayskai move XVI- peršai palovy  - XVII stst.  u Vialikim Kniastve Litauskim i Maloi Litve,  ARCHE, 9-2009, Mensk,  2009, s. 109-122.
    40.  Spauda Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje M. Smotrickio laikais, str. rinkinyje Lietuva, Vilnius, Meletij Smotrickij – rusų gramatikos ištakose visiems laikams,  Seminarų ir konferencijų medžiagos rinkinys, Vilnius,  2010, p.37-44.
    41.  Mato Pretorijaus „Prūsų bažnyčios kronikos“ autoriai ir knygos, Knygotyra, 2010, t. 55, Vilniaus universiteto leidykla, 2010, p. 80-101.
    42.  „ Liublino unija ir identitetų kaitos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje“ , str. rinkiniui Liublino unija: idėja ir tęstinumas  //Unia Lubelska: idea i jej kontynuacja, Vilnius, 2011 p. 216-232, 233-253.
    43.   „ Mato Pretorijaus Prūsijos įdomybių septintoji knyga „Prūsų bažnyčios kronika“, skelbiamas kaip M. Pretorijaus Prūsijos įdomybių IV tomo įvadas lietuvių ir vokiečių kalbomis kn.: Matas Pretorijus,  Prūsijos įdomybės, arba Prūsijos regykla, ketvirtas tomas: 7-toji knyga Prūsų bažnyčios kronika // Matthaeus Praetorius, Deliciae prussicae, oder Preussische Schaubühne, Bd. 4.: 7. Buch,  Chronicum ecclesiasticum Prussorum, Vilnius : LII leidykla 2011, p. 7-26, 27-48.
    44.  The  Reformation in Lithuania: a New Look. Historiography and Interpretation, in:Lituanus. The Lithuanian Quarterly, Vol. 57:3 (2011), Chicago: Lituanus Foundation, p. 9-31.
    45.  Stipendiaries of the Calvinist Church of the Grand Duchy of Lithuania and its Synod in Foreign Universities in the 17th Century, [„Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės  evangelikų reformatų  bažnyčios ir sinodo stipendininkai užsienio universitetuose XVII a.“], Lithuanian Historical Stadies,   vol 16 (2011), 2012, p. 29-50. ISSN 1392-2343.
    46. „Iš Kauno ir Karaliaučiaus liuteronų ryšių XVII a. pirmoje pusėje istorijos: Kasparo Movijaus atvejis“,  Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos kraštovaizdis, sudarė  Ramunė Šmigelskytė – Stukienė, Vilnius, 2012, p. 369-387 ISBN 978-9955-847-59-5.

    Dalyvavimas tarptautinėse konferencijose 2006 - 2011 m. :
    1.     Pranešimas “ Liublino unija ir identitetų kaitos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XVI a. antrojoje pusėje“. skaitytas tarptautinėje mokslinėje konferencijoje “ Liublino unija: idėja ir tęstinumas”, 2009 m. lapkričio 19-20 d., kurią organizavo LDM, LII, VU IF, Lenkų institutas Vilniuje, Nacionalinis muziejus - Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai.
    2.    Pranešimas „ Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės evangelikų reformatų sinodo stipendininkai Europos universitetuose XVII a.“ Lietuvos istorijos instituto organizuotoje 2011 m. gegužės 2-4 d. tarptautinėje konferencijoje „Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir protestantiškoji Europa XVII a.“

    ***
    Ingė Lukšaitė, Bibliografijos rodyklė 1957-2009, sudarė Ramunė Šmigelskytė Stukienė, parengė Rita Strazdūnaitė ir Irena Tumelytė,  Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2009, 69 p.

    Kontaktai
    el. paštas -
    Telefonas - 8 5 261 72 73

  • Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos skyrius

    Agnė Railaitė-Bardė
    Humanitarinių mokslų daktarė, jaunesnioji mokslo darbuotoja

    Gimė 1984 07 26 Kėdainiuose. 2002–2006 m. Vilniaus universiteto istorijos fakultete studijavo Kultūros istoriją ir antropologiją, įgijo istorijos bakalauro laipsnį. Nuo 2006 m. dirba Lietuvos istorijos institute. 2006–2008 m. Vilniaus universiteto istorijos fakultete studijavo istoriją, įgijo istorijos magistro laipsnį. 2008 m. birželio 12 d. už magistro darbą ,,Giedraičių giminės kilmė ir heraldika naujausių tyrimų duomenimis“ įteikta Miunsterio „Balticum“ fondo premija. 2008 m. įstojo į istorijos doktorantūros studijas Vilniaus universitete.2013 m. apgynė daktaro disertaciją „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kilmingųjų genealoginė savimonė ir jos atspindžiai heraldikoje XVI–XVIII a.“. Nuo 2014 m. – Vilniaus universiteto lektorė. Dėstoma tema Pagalbinių istorijos mokslų modulyje: Kilmingųjų genealogijos Europoje ir LDK įvadas.

    Pagrindinės mokslinių interesų kryptys:
    •    Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kilmingųjų heraldika ir genealogija;
    •    Komparatyviniai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir kitų Europos šalių XVI – XVIII a. kilmingųjų genealoginės savimonės, jos kaitos tyrimai;
    •    Lietuvių kilmės iš romėnų teorija.

    Svarbiausios mokslinės publikacijos:
    •    Straipsniai
    1.    Kodėl Alberto Goštauto jungtiniame herbe nėra dvigalvio erelio?, Jaunųjų mokslininkų darbai, Šiauliai, 2007, nr. 3 (14), p. 13–21.
    2.    Prūsų heraldika ir simboliai, Mažosios Lietuvos enciklopedija, Vilnius, 2009, p. 245-246.
    3.    Jonas Skarulskis ir jo ryšiai su Kantakuzenais: Kauno maršalaičio vestuvių epitalamijo tyrimas, Istorijos šaltinių tyrimai, t. 3, Vilnius, 2011, p. 153–166.
    4.    Hipocentauro atsiradimas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kilmingųjų heraldikoje, Lietuvos istorijos metraštis, t. 2010/1, Vilnius, 2011, p. 23–38.
    5.    Šveikauskų genealoginė savimonė, Istorijos šaltinių tyrimai, t. 4, Vilnius, 2012, p. 187–204.
    6.     The Appearance of the Hippocentaur in the Heraldry of the Nobility of the Grand Duchy of Lithuania, Lithuanian Historical Studies, vol. 17, Vilnius, 2012, p. 71–90. ISSN 1392-2343
    7.     „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kilmingųjų genealoginės savimonės XVI–XVIII a. legendinis ir sakralinis aspektai“, Ministri historiae. Pagalbiniai istorijos mokslai LDK tyrimuose, Vilnius, 2013, p. 379–403. ISBN 978-9955-847-70-0.

    Dalyvavimas tarptautinėse konferencijose:
    1.    ‚The Oxford/Cambridge International Chronicles Symposium (OCICS)‘, kuris įvyko 2012 m. liepos 5–7 d. Oksfordo universitete (Didžioji Britanija), perskaitytas pranešimas ‚Legendary Genealogy in Lithuania‘s Chronicles: European Context, Function and Meaning’.
    2.    I Europejska Konferencja Heraldyczno-Weksylologiczna / I European Conference On Heraldry And Vexillology, kuri įvyko 2012 m. rugsėjo 27–29 d. Silezijos universitete Cieszyne (Lenkija), perskaitytas pranešimas ‚Contemporary Heraldry of Lithuania‘.
    3.    I Europejska Konferencja Heraldyczno-Weksylologiczna / I European Conference On Heraldry And Vexillology, kuri įvyko 2012 m. rugsėjo 27–29 d. Silezijos universitete Cieszyne (Lenkija), perskaitytas pranešimas ‚Contemporary Heraldry of Lithuania‘.

    Kontaktai
    el. paštas -
    Telefonas - 8 5 261 72 73

  • Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos skyrius

    Edmundas Antanas Rimša
    humanitarinių mokslų daktaras, docentas, vyresnysis mokslo darbuotojas

    Gimė 1948 12 15 Rokiškio r. Panemunėlio apyl. Skirų kaime. 1977 m. baigė istorijos studijas Vilniaus universitete. Iš pradžių dirbo Kultūros ministerijos sistemoje, nuo 1981 m. – Lietuvos istorijos institute. 1993 m. apgynė humanitarinių mokslų daktaro disertaciją „Herbai Lietuvos privačių miestų istorijoje“. Nuo 1991 m. skaito heraldikos ir sfragistikos kursus Vilniaus universitete, 1995–1998 m. dėstė Vytauto Didžiojo universitete Kaune, kur 1995 m. gavo docento vardą. Lietuvos istorijos instituto leidinio „Lietuvos istorijos metraštis“, Vilniaus universiteto – „Lietuvos istorijos studijos“,  Nacionalinio muziejaus LDK Valdovų rūmų – „Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų kronika“, Lietuvos nacionalinio muziejaus – „Numizmatika“, Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato – „Lietuvos pilyus“, Lenkijos mokslų akademijos Istorijos instituto – „Studia Źródłoznawcze“, taip pat leidinio „Rocznik Polskiego Towarzystwa Heraldycznego“  redakcinių kolegijų narys. Lietuvos heraldikos komisijos, Lietuvos valdovų rūmų atkūrimo komisijos narys,  Lietuvos Banko monetų projektavimo ekspertas, Lietuvos istorijos instituto tarybos, Nacionalinio muziejaus LDK valdovų rūmai tarybos, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos tarybos, Lenkijos heraldikos draugijos narys, Lietuvos dailės muziejaus konsultantas. 1998 m. apdovanotas Didžiojo kunigaikščio Gedimino 5-ojo laipsnio ordinu, 2009 m. – Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžiumi, už knygą „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestų antspaudai“ paskirta 2001 m. valstybinė mokslo premija. 2012 m. suteiktas Vytauto Didžiojo universiteto Garbės daktaro vardas.

    Pagrindinė mokslinių interesų kryptis
    •    Pagalbiniai istorijos mokslai. Heraldikos, sfragistikos, genealogijos klausimais parengė ir parašė keliolika knygų, paskelbė per 100 mokslinių ir per 120 mokslo populiarinimo straipsnių. Pastaruoju metu tyrinėja Lietuvos valdovų ir valstybės heraldiką bei sfragistiką.
     
    Svarbiausios mokslinės publikacijos
    •    Knygos: autorius ir svarbesnių sudarytojas arba ats. redaktorius
    1.    Heraldika. Iš praeities į dabartį, Vilnius: Versus aureus, 2004, 184 p.; 2-oji papildyta laida, Vilnius: Versus aureus, 2004, 192 p.
    2.    Heraldry: Past to present, translated from Lithuanian by Vijolė Arbas, Vilnius: Versus aureus, 2005, 208 p.
    3.    Kauno miesto herbas XV–XX a., Vilnius: Diemedis, 1994, 190 p.
    Santrauka: Stadtwappen von Kaunas im 15.–20. Jahrhundert (S. 176–189).
    4.    Konstantinas Jablonskis ir istorija, sud. E. Rimša, Vilnius: LII leidykla, 2005, 384 p.
    5.    Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestų antspaudai, Vilnius: Žara, 1999, 765 p.
    Santrauka: Pieczęcie miast Wielkiego Księstwa Litewskiego (s. 705–719); Die Städtesiegel des Großfürstentums Litauen (S. 720–736).
    6.    Lietuvos heraldika, kn. 1–2, sudarė ir parengė E. Rimša, Vilnius: Baltos lankos, 1998–2004 (192 ir 240 p.).
    7.    Lietuvos heraldika, parengė Edmundas Rimša, Vilnius: Baltos lankos, 2008, 528 p.
    8.    Lietuvos miestų istorijos šaltiniai, kn. 1–2, sud. Z. Kiaupa ir E. Rimša, Vilnius: Mokslas, 1988–1992 (166 ir 208 p.)
    9.    Lietuvos Metrika. Knyga Nr. 556: (1791–1792); Viešųjų reikalų knyga 35, parengė A. Baliulis, R. Firkovičius, E. Rimša, Vilnius: Versus aureus, 2005, 200 p.
    10.    Pieczęcie miast Wielkiego Księstwa Litewskiego, red. nauk. A. Rachuba, Warszawa: Wydawnictwo DiG, 2007, 1259 s.
    11.    Praeities pėdsakais. Skiriama Profesoriaus daktaro Zigmanto Kiaupos 65-mečiui, redakcinės komisijos pirmininkas E. Rimša, Vilnius: LII leidykla, 2007, 426 p.
    12.    Rokiškis: Miestas. Kraštas. Žmonės, sud. E. Rimša, Vilnius: Diemedis, 1999, 418 p.
    13.    The Heraldry of Lithuania, compiled and arranged by E. Rimša, Vilnius: Baltos lankos, 1998, bk. 1, 192 p.
    14.    The Heraldry of Lithuania, compiled by Edmundas Rimša, Vilnius: Baltos lankos, 2008, 528 p.
     
    •    Straipsniai
    1.    Keletas sfragistikos terminų, Lietuvos istorijos metraštis, 1982 metai, Vilnius, 1983, p. 92–97.
    2.    Vilniaus miesto tarybos gotikiniai antspaudai, Lietuvos TSR Mokslų Akademijos darbai. A serija, 1984, t. 3 (88), p. 80–89.
    Santrauka: Готические печати Вильнюсского городского совета (c. 89).
    3.    XVII a. Radvilų karstai Kėdainiuose, Lietuvos istorijos metraštis,1984 metai, Vilnius, 1985, p. 20–37.
    Santrauka: Гробы Радвилов XVII в. в Кедайняй (c. 36–37).
    4.    Venclovas Agripa ir jo giminė. (1. Kilmė ir pirmtakai), Lietuvos TSR Mokslų Akademijos darbai. A serija, 1986, t. 1 (94), p. 63–75.
    Santrauka: Венцловас Агриппа и его род (1. Происхождение и предки) (c. 74–75).
    5.    Venclovas Agripa ir jo giminė. (2. Agripų giminė), Lietuvos TSR Mokslų Akademijos darbai. A serija, 1986, t. 2 (95), p. 72–83.
    Santrauka: Венцловас Агриппа и его род (2.Род Агрипп) (c. 83).
    6.    Joachimas Lelevelis – heraldikas, Joachimas Lelevelis: Respublikinės mokslinės konferencijos, skirtos įžymaus mokslininko ir demokrato, Vilniaus universiteto profesoriaus Joachimo Lelevelio 200-sioms gimimo metinėms paminėti, medžiaga, Vilnius, 1987, p. 92–102.
    7.    Pavienių antspaudų ir spaudų rinkiniai Vilniaus mokslo bičiulių draugijos fonde,Lietuvos istorijos metraštis, 1986 metai, Vilnius, 1987, p. 130–149.
    8.    Šeduvos miesto herbas XVII–XIX a., Lietuvos TSR Mokslų Akademijos darbai. A serija, 1988, t. 1 (102), p. 70–87.
    Santrauka: Герб города Шядува в XVII–XIX вв. (c. 86–87).
    9.    Spalva Lietuvos heraldikoje, Spalva lietuvių liaudies mene, sud. J. Kudirka, Vilnius, 1988, p. 109–116.
    10.    Merkinės suolininkų teismo ir antspaudo atsiradimo klausimu, Lietuvos miestų istorijos šaltiniai, sud. Z. Kiaupa ir E. Rimša, Vilnius, 1988, p. 141–146.
    Santrauka: К вопросу о возникновении лавничего суда и печати в Меркине(c. 164).
    11.    1791–1792 m. Lietuvos miestų savivaldos privilegijos kaip heraldikos šaltinis, Lietuvos miestų istorijos šaltiniai, sud. Z. Kiaupa ir E. Rimša, Vilnius, 1988, p. 105–139.
    Santrauka: Привилегии самоуправления городов Литвы 1791–1792 гг. Как источник геральдики (c. 162–163).
    12.    Miesto herbas ir antspaudai, Alytaus miesto ir apylinkių istorijos bruožai,Vilnius, 1989, p. 55–65.
    13.    Nežinomi Aleksandro ir Žygimanto Senojo signetiniai antspaudai, Lietuvos istorijos metraštis, 1988 metai, Vilnius, 1989, p. 112–115.
    14.    Joniškio miesto antspaudai ir herbas, Lietuvos istorijos metraštis, 1989 metai,Vilnius, 1990, p. 16–33.
    Santrauka: Печати и герб города Йонишкис (c. 32–33).
    15.    XIX a. Telšių miesto ir apskrities institucijų spaudai, Žemaičių praeitis. 1990 m. Varnių konferencijos medžiaga, t. 1, Vilnius, 1990, p. 149–154.
    Santrauka: The Stamps of Telšiai Town and District Institucions of the 19th Century (p. 238).
    16.    Anykščių miesto herbas, Anykščiai. Istorijoje, literatūroje, atsiminimuose, sud. V. Račkaitis, A. Verbickas, Vilnius, 1992, p. 72–83.
    17.    Lietuvos privačių miestų herbai, Lietuvos miestų istorijos šaltiniai, sud. Z. Kiaupa ir E. Rimša, kn. 2, Vilnius, 1992, p. 76–168.
    Santrauka: Гербы частновладельческих городов Литвы (c. 200–203).
    18.    Rietavo herbas, Rietavo apylinkės, Kaunas, 1992, p. 70–81.
    19.    Užpalių miesto herbas, Lituanistica, 1993 (išl. 1994), nr. 3 (15), p. 3–8.
    Santrauka: Das Wappen der Stadt Uþpaliai (S. 8).
    20.    Telšių miesto herbas, Telšiai. Straipsniai ir istorijos dokumentai, sud. V. Vaivada, Vilnius, 1994, p. 110–142.
    21.    Šv. Jurgis Varnių miesto sfragistikoje ir heraldikoje, Žemaičių praeitis, d. 4: Varniai, sud. A. Butrimas, V. Vaivada, Vilnius, 1996, p. 29–44.
    Santrauka: St. George in the Varniai Town’s Heraldry (p. 266).
    22.    Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės antspaudų vaškas XIII–XVIII a.,Lituanistica, 1997, nr. 3 (31), p. 3–17.
    Santrauka: Seal Wax in the Grand Duchy of Lithuania in the 13th–18th Centuries (p. 18).
    23.    Mažeikių ir aplinkinių rajonų miestų heraldika, Mažeikiai: Praeitis, dabartis ir perspektyvos. Konferencijos medžiaga, sud. A. Nikžentaitis, A. Rupkutė, Klaipėda, 1997, p. 88–111.
    24.    Miestų heraldika Abiejų Tautų Respublikos padalijimų metu, Lietuvos valstybė XII–XVIII a., Vilnius, 1997, p. 219–230.
    Santrauka: Town Heraldry during the Partitions of the Republic (p. 231).
    25.    Pagalbiniai istorijos mokslai – užmiršta tyrimų sritis, Lituanistika: tradicijos, dabartis, perspektyvos. Mokslinės konferencijos, skirtos Lituanistikos instituto įsteigimo 60-mečiui paminėti, pranešimai. 1999 m. kovo 9 d., Vilnius, 1999, p. 111–115.
    26.    Kilmingųjų herbai Lietuvoje, Lietuvos bajorų palikuoniai, sud. J. Stankus, Vilnius, 2000, p. 35–53.
    27.    Vilniaus liuteronų antspaudai, Kultūrų sankirtos. Skiriama doc. dr. Ingės Lukšaitės 60-mečiui, sud. Z. Kiaupa, J. Kiaupienė, E. Rimša, J. Sarcevičienė, Vilnius, 2000, p. 93–100.
    Santrauka: Seals of Vilnius Lutherans (p. 101).
    28.    Karpis su vilko dantimis Veliuonos heraldikoje, Veliuona, sud. V. Girininkienė ir kt., Vilnius, 2001, p. 129–139.
    29.    Trumpai apie Renavo ir kitų kilmingųjų herbus, Žemaičių praeitis, d. 9: Renavas, sud. A. Butrimas ir kt., Vilnius, 2001, p. 53–70.
    30.    1385 m. Krėvos akto antspaudai, 1385 m. rugpjūčio 14 d. Krėvos aktas, sud. J. Kiaupienė, Vilnius, 2002, p. 79–98.
    31.    Stepono Batoro Lietuvos didieji antspaudai ir jų atsiradimo aplinkybės, Lietuvos istorijos metraštis, 2001 metai, 2, Vilnius, 2002, p. 213–228.
    32.    Pieczęcie Olgierda, wielkiego księcia litewskiego – dane historiograficzne a rzeczywistość, Heraldyka i okolice, red. A. Rachuba, S. Górzyński, H. Manikowska, Warszawa, 2002, s. 201–215.
    33.    Jonas Basanavičius ir Lietuvos heraldika, Dr. Jonas Basanavičius 1851–1927, sud. Aldona Bieliūnienė, Birutė Kulnytė, Rūta Subatniekienė, Vilnius: LNM, 2003, p. 200–204.
    34.    Kas antspaudavo 1380 m. Dovydiškių sutartį? Istorijos akiračiai: straipsnių rinkinys, red. komisija: A. Dubonis, Z. Kiaupa, E. Rimša (pirmininkas), Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2004, p. 77–90.
    Santrauka: Who sealed the 1380 agreement of Dovydiškiai? (p. 90).
    35.    XIX a. pirmojo trečdalio Panevėžio rotušės antspaudai – senosios miesto heraldikos šaltinis, Iš Panevėžio praeities: savivaldos bruožai, sud. Arūnas Astramskas, Donatas Pilkauskas, Panevėžys, 2005, p. 7–23. [PDF]
    Summary: Stamps of Panevėžys Town Hall of the First Third of 19th Century – the Source of Ancient City Heraldry, p. 24.
    36.    Nowe dane o litewskich pieczęciach państwowych Zygmunta III Wazy, Litwa w epoce Wazów, pod red. W. Kriegseisena i A. Rachuby (Prace ofiarowane Henrykowi Wisnerowi w siedemdziesiątą rocznicę urodzin); komitet redakcyjny: U. Augustyniak, A. Koryn, W. Kriegseisen, A. Manikowski, A. Rachuba, A. B. Zakrzewski), Warszawa, 2006, s. 157–174.
    37.    Radvilų memorialas Vyžuonose ir jo likimas, Vyžuonos. Kraštas ir žmonės, sud. ir parengė A. Vyžintas, Utena, 2006, p. 136–146.
    38.    Šilalės herbas, Šilalės kraštas, t. 7: Šilalės valsčius, sud. E. Vidmantas, A. Auksoriūtė, E. Korzonaitė, Vilnius, 2006, p. 216–221.
    39.    Dėl raitelio ir Gediminaičių stulpų Vilniaus miesto heraldikoje, Praeities pėdsakais. Skiriama Profesoriaus daktaro Zigmanto Kiaupos 65-mečiui, redakcinė komisija: E. Aleksandravičius, A. Dubonis, E. Meilus, R. Miknys, E. Rimša (pirmininkas), Vilnius: LII leidykla, 2007, p. 185–202.
    40.    Aleksandro antspaudai – naujas etapas valstybės sfragistikoje, Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras ir jo epocha. Mokslinių straipsnių rinkinys, sud. D. Steponavičienė, Vilnius, 2007, p. 152–164.
    Summary: Signets of Duke Alexander – a New Stage in the Sfragistics of the State, ten pat, p. 165.
    41.    Aleksandro antspaudai – naujas etapas valstybės sfragistikoje, Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras ir jo epocha. Mokslinių straipsnių rinkinys, sud. D. Steponavičienė, Vilnius, 2007, p. 152–165.
    42.    Kauno miestiečių ir atvykėlių vokiečių antspaudai (1479–1655 m.), Kauno istorijos metraštis, Kaunas, 2008, t. 9, p. 9–34.
    43.    Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestų antspaudai (papildymas), Lietuvos istorijos metraštis, 2007 metai, 1, Vilnius, 2008, p. 91–108.
    44.    Modern Heraldry of Lithuania, Portfolio, 2008, nr. 2, p. 124–130.
    45.    Baisogalos herbas, Baisogala, sud. Jonas Linkevičius, Vilnius: Versmės, 2009, p. 27–36; summary: Baisogala coat of arms, p. 1009 (Lietuvos valsčiai, kn. 16).
    46.    Burlaiviai sfragistikoje ir heraldikoje, Vėjas rėjose. Burlaivių epochos atspindžiai Lietuvoje, sud. Dainius Elertas, Klaipėda: Lietuvos jūrų muziejus, 2009, p. 177–190 (Sailing ships in sphragistics and heraldry, p. 215).
    47.    Šakynos ir Gruzdžių herbai, Gruzdžiai, d. 1, vyr. red. ir sud. Damijonas Šniukas, Vilnius: Versmė, 2009, p. 229–236; summary:  The blazonry of Šakyna and Gruzdžiai, p. 935 (Lietuvos valsčiai, kn. 17).
    48.    Mykolas Mikalojus Oginskis ir Telšių istorinė heraldika, Kunigaikščiai Oginskiai Lietuvos istorijoje. Kultūrinės veiklos pėdsakais, sud. R. Šmigelskytė-Stukienė, Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2010, p. 237–246.
    49.    Vytauto didysis antspaudas – pirmoji valdžios ir valstybės herbinė manifestacija, Jogailos ir Vytauto laikai. Mokslinių straipsnių rinkinys, skirtas Žalgirio mūšio 600-osioms metinėms, Kaunas: VDU, 2011, p. 85–99 (The Great Seal of Witold – the first heraldic manifestation of the government and the state, p. 88–89).
    50.    Kaip praeityje dokumentus antspauduodavo spaudų neturintys asmenys?, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos kraštovaizdis. Mokslinių straipsnių rinkinys. Skiriama profesorės Jūratės Kiaupienės 65-mečiui, sud. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė, Vilnius, LII leidykla, 2012, p. 413–437 (How people not entitled to the possession of matrices sealed dokuments, p. 436–437).
    51.    Horodlės aktai ir Lietuvos kilmingųjų heraldika, 1413 m. Horodlės aktai (dokumentai ir tyrinėjimai), sud. J. Kiaupienė ir L. Korczak, Vilnius/Kraków: LII leidykla, 2013, p. 173–210; Akta horodelskie a heraldyka litewskich bojarów, Ten pat, p. 211–254; 1413 m. Lietuvos bajorų dokumento antspaudai, Ten pat, p. 393–422; Pieczęcie dokumentu bojarów litewskich z 1413 r., Ten pat, p. 423–452.
    52.    Viekšnių miesto herbas, Viekšniai. Istorija ir kultūra (Žemaičių praeitis, t. 16), Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2013, p. 167–178. 53. Kalavijas ir lauras Skirsnemunės heraldikoje, Skirsnemunė, sud. V. Urbanavičius, Vilnius, 2013, p. 44–51.

    Kontaktai
    el. paštas -
    Telefonas - 8 5 261 72 73

  • Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos skyrius

    S. Rowell
    Vyresnysis mokslo darbuotojas

    Straipsniai:
    •    Šaltinių publikacijos:
    1.    The Role of charitable activity in the formation of Vilnius society in the 14- mid-16 centuries, Lithunian Historical Studies, vol. 17 (ISSN 1392-2343), p. 39-69.
    2.    XV a. LDK ir totorių santykiai Bažnyčios akimis: prielaida ir poveikis, Colloquia Russica t.2: Vidurio Rytų Europa mūšio prie Mėlynųjų Vandenų metu, Kaunas-Kraków, 2013.
    3.    Peter de Carwynisky and the foundation of St Peter‘s (Paberžė) and Holy Trinity (Maišiagola). Ruminations of an archyve rodent on parish formation in Lithuania ca 1495-1533, Ministri historiae. Pagalbiniai istorijos mokslai Lietuvos didžiosios kunigaikštystės tyrimuose, sud. Z. Kiaupa, J. Sarcevičienė, Vilnius, 2013, p. 141-152.
     
    Dalyvavimas konferencijose:
    •    Klaipėdos universitetas, 2013 10 18, „Parapijų raida-organizavimo problemos: Vilniaus vyskupijos parapinių bažnyčių įrengimas iki 1522 m. rugsėjo mėnesio platesniame Lenkijos bei Prūsijos kontekste”.
    •    Kaunas, VDU, 2013 11 7-8, Konferencija: „Bažnyčios ir visuomenės santykiai Lietuvoje. Skirta 600-osioms Žemaičių Krikšto metinėms paminėti”, pranešimas „Nauji duomenys apie Bažnyčios ir Lietuvos tarną Medininkų vyskupą Martyną III”.
    •    Kaunas, VDU 2013 04 24-26, Kunigaikščių sluoksnio transformacijos procesai: nuo karinės-gentinės aristokratijos iki politinės tautos Lietuvos didžiojoje kunigaikštystėje: How did Lithuanian noblemen become princes of the Catholic Church: Lithuanian bishops, 1387-1556.
    •    Krokuva, 2013 09 20-21, Polska Akademia Umiejętności, LII: Horodło (1413-2013). Królestwo Polskie i Wielkie Księstwo Litewskie w dobie unii horodelskiej: Separate Countries, Common Policy. Union Lands in the eyes of foreign observers in the fifteenth century.
    •    Vilnius, Commission internationale d‘histoire ecclésiastique, 2013 06 06-08: Christians and the non-Christian Other: Christian Understanding of the Faith through Contacts with non-Christians in the late-mediaeval Grand Duchy of Lithuania.

    Kontaktai
    el. paštas -
    Telefonas - 8 5 261 72 73

  • Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos skyrius

    Jolita Sarcevičienė
    humanitarinių mokslų daktarė, mokslo darbuotoja

           Gimė 1970 m. 1993 m. baigė VU Istorijos fakultetą. Nuo 1994 m. dirba LDK istorijos skyriuje. 2000 m. apgynė daktaro disertaciją „Idealusis moters modelis XVI a. II p. – XVII a. I p. proginėje literatūroje LDK“. 2001–2003 m. – LDK istorijos skyriaus jaunesnioji mokslo darbuotoja. 2001, 2002, 2003 m. stažavosi Tarptautinėje Humanitarinėje mokykloje Lenkijoje. Nuo 2004 m. LDK istorijos skyriaus mokslo darbuotoja. Nuo 2001 m. mokslinių periodinių leidinių „Lietuvos istorijos metraštis“, „Lithuanian Historical Studies“, nuo 2003 m. – „Український історичний збірник“ redkolegijų narė. Parengė vieną šaltinių publikaciją, išleido monografiją Lietuvos didikės XVI a. II p. – XVII a. I p. proginėje literatūroje: portretai ir įvaizdžiai, Lietuvos ir užsienio spaudoje paskelbė 17 straipsnių.

    Pagrindinės mokslinių interesų kryptys:
    •    XVI–XVIII a. Europos ir LDK mentaliteto istorija; šeimos istorija.

    Svarbiausios mokslinės publikacijos:
    •    Šaltinių publikacijos:
    1.    A. A. Olizarovijus. Apie politinę žmonių sąjungą, parengė, iš lotynų kalbos vertė, įvadinį straipsnį ir komentarus parašė J. Sarcevičienė, Vilnius, 2003, 676 p.
     
    •    Monografijos:
    1.    Lietuvos didikės XVI a. II p. – XVII a. I p. proginėje literatūroje: portretai ir įvaizdžiai, Vilnius: Versus aureus, 2005, 684 p.
     
    •    Straipsniai:
    1.    Vieno stereotipo istorija – LDK moters įvaizdis istoriografijoje, Feminizmas,visuomenė, kultūra, 1999, nr. 1, p. 30–39;
    2.    Vyro ir žmonos santykių modelis XVI a. II p. – XVII a. I p. proginėje literatūroje LDK – patriarchatas ar partnerystė?, Kultūrų sankirtos: [straipsnių rinkinys], Vilnius, 2000, p. 189–215;
    3.    XVI a. II p. – XVII a. I p. proginė literatūra kaip šaltinis idealios moters modeliui LDK, Feminizmas, visuomenė, kultūra, 2000, nr. 2, p. 46–59;
    4.    Moteris, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos kultūra. Tyrinėjimai ir vaizdai.Vilnius, 2001, p. 397–412.
    5.    Idealo link: moteriškųjų dorybių pristatymas XVI a. II p. – XVII a. I p. LDK proginėje literatūroje, Kultūros barai, 2001, nr. 1, p. 82–86, nr. 2, p. 76–80.
    6.    A Vessel of Sins Full of Virtues: the Ideal Image of the Female in the Occasional Writings of the Grand Duchy of Lithuania in the Late 16th and Early 17th Centuries, Lithuanian Historical Studies, nr. 6, 2001, p. 23–54: abstract.
    7.    Vaikas XVI–XVII a. LDK visuomenėje: galimi auklėjimo ir socializacijos modeliai,Menotyra, 2003, nr. 2 (31), p. 4–10.
    8.    Idealny model kobiety w literaturze okolicznoścowej (na przykładzie “Krotkiego wypisania sprawy przy śmierci ... Halżbiety z Szydłowca Radziwiłłowej” Cypriana Bazylika), Radziwiłłowie: obrazy literackie, biografie, świadectwa historyczne,Lublin, 2003, p. 61–68.
    9.    Стремясь к идеалу: представление женских добродетелей в панегиричесской литературе Великого Княжества Литовского второй половины XVI – первой половины XVII. вв., Украïнский iсторичний збiник, 2003, вип. 5, c. 93–107.
    10.    Inter sacrum et profanum: религиозность женщин в панегиричеcкой литературе Великого Княжества Литовского в XVI – XVII веках,Український історичний збірник, Київ, 2005, вип. 8, С. 120-139.
    11.    Ką apie Lenkiją ir Lietuvą žinojo Markas Antonijus Muretas, Lietuvos istorijos metraštis, 2004/2, p. 153-167.
    12.    Bene vixit ideo bene mortua est: śmierć kobiety w kazaniach pogrzebowych Wielkiego Księstwa Litewskiego I połowy XVII wieku, Barok, XIII/1 (25) 2006, p. 79-94, ISSN 1234-3233;
    13.    Lietuvos valstiečių religingumas XVIIIa.: tamsioji mėnulio pusė, LDK dvasingumas: tarp tradicijos ir dabarties, Kaunas, 2010, p. 133-150. ISBN 978-9955-12-638-6.
    14.    Diel kożna griesznika sugatawota ira wieta muku:  pragaro vaizdiniai XVIII a. LDK spaudiniuose, Dailės istorijos studijos, t. 4: Socialinių tapatumų reprezentacijos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kultūroje, Vilnius, 2010, p. 210-227.
    15.    Cierpienie, strach, nadzieja: przyczynek Jana Rudzkiego, Zapisy cierpienia, red. K. Stańczak-Wiślicz, Wrocław, 2011, p. 231-242.
    16.    Valstiečių šeimos struktūra Europos istoriografijoje: tendencijos, tyrimai, perspektyvos, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos kraštovaizdis, Vilnius, 2012, p. 685-717, ISBN 978-9955-847-59-5.
    17.    Понятие и реализация любви и дружбы в семье первой половины XVII века, FACTORUL FEMININ ÎN ISTORIE / ЖЕНСКИЙ ФАКТОР В ИСТОРИИ / WOMEN’S FACTOR IN HISTORY, CHIŞINĂU, 2011, P. 169-175 ISBN 78-9975-71-240-8.
    18.    “Krikštas – tai ne gimimas, o laidotuvės – tai ne mirtis”: parapijų metrikų knygos istorinės demografijos ir šeimos tyrimų kontekste, Ministri historiae. Pagalbiniai istorijos mokslai LDK tyrimuose, sud. Z. Kiaupa, J. Sarcevičienė, Vilnius, 2013, p. 451-472.
    19.     „Nie mogą ich świątobliwie wychowywać, jeśli onych nie gromią”: relacje rodziców i dzieci w piśmiennictwie XVIII wieku, W kręgu rodziny epok dawnych. Dzieciństwo, red. B. Popiołek, Warszawa, 2013, s. 397-414.

    Kontaktai
    el. paštas -
    Telefonas - 8 5 261 72 73

  • Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos skyrius

    Gintautas Sliesoriūnas
    humanitarinių mokslų daktaras, mokslo darbuotojas

    Gimė 1964 10 25 Vilniuje. Lietuvos istorijos institute dirba nuo 1996 m. 1997 07 04 apgynė hum. m. dr. disertaciją „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų grupuočių kova 1690–1697 metais“.

    Pagrindinės mokslinių interesų kryptys:
    •    XVII a. II pusės – XVIII a. I pusės Lenkijos-Lietuvos valstybės politinė istorija.
    •    Dalyvauja LII mokslinėje programoje, numatančioje akademinės daugiatomės „Lietuvos istorijos“ parengimą (2000–2011 m.). Individuali užduotis: rengia „Lietuvos istorijos“ 6 knygą – Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės istorija XVI a. pabaigoje – XVIII a. pradžioje (parengimo data - 2012). Koordinuoja „Lietuvos istorijos“ subprogramą – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorija.

    Svarbiausios mokslinės publikacijos
    •    Monografija
    1.    Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė vidaus karo išvakarėse: didikų grupuočių kova 1690–1697 metais, Vilnius: LII leidykla, 2000, 346 p. (ISBN 9986-780-32-2)
     
    •    Straipsniai užsienio leidiniuose
    1.    Problem separatyzmu Wielkiego Księstwa Litewskiego w końcu XVII wieku,Rzeczpospolita wielu narodów i jej tradycje. Materiały z konferencji „Trzysta lat od unii polsko-saskiej. Rzeczpospolita wielu narodów i jej tradycje“, Kraków 15–17 IX 1997 r., pod red. A. K. Link-Lenczowskiego i M. Markiewicza, Kraków, 1999, s. 85–94. (ISBN 83-909177-8-9)
    2.    Sejmiki nowogródzkie w okresie bezkrólewia 1696/97 r. a nadanie językowi polskiemu statusu urzędowego w Wielkim Księstwie Litewskim, Między Zachodem a Wschodem. Studia z dziejów Polski czasów nowożytnych, pod red. J. Staszewskiego, K. Mikulskiego, J. Dumanowskiego, Toruń, 2002, s. 209–214. (ISBN 83-7174-910-4)
    3.    Walka stronnictw w przededniu i podczas wojny domowej na Litwie XVII/XVIII wieku, Władza i prestiż. Magnateria Rzeczypospolitej w XVI–XVIII wieku, red. J. Urwanowicz, Białystok, 2003, s. 231–242. (ISBN 83-89031-76-0)
    4.    Wywiad moskiewski o wydarzeniach w Wielkim Księstwie Litewskim na przełomie wieku XVII i XVIII, Między Zachodem a Wschodem. Etniczne, kulturowe i religijne pogranicza Rczeczypospolitej w XVI–XVIII wieku, pod red. Krzysztofa Mikulskiego i Agnieszki Zielińskiej-Nowickiej, Toruń, 2005, s. 106–120. (ISBN 83-89886-23-5)
    5.    Lietuvas Lielknazistes sabiedribas attieksme pret Ziemelu kara sakumu 1700. gada, Ventspils Muzeja Raksti V, Riga, 2006, 42–49. lpp. (ISBN 9984-39-010-1)
    6.    Nadanie językowi polskiemu statusu urzędowego w Wielkim Księstwie Litewskim w 1697 roku, My Little Europe, Białystok, 2007, nr. 3. p. 10–12 . To paties straipsnio variantai: a) Imparting a Polish language a status of an official language in Great Duchy of Lithuania, My Little Europe, Nr. 3, Białystok, 2007, p. 38–40; b) Провозглашение польского языка государственным языком Великого Княжества Литовского в 1967 [sic! – turėjo būti 1697 – G.S.] году, My Little Europe, Nr. 3, Białystok, 2007, p. 94–96; c) Наданне польскай мове статусу афіцыйнай мовы ў Вялікім княстве Літоўскам, у 1967 г. [sic! – turėjo būti 1697 – G.S.], My Little Europe, Nr. 3, Białystok, 2007, p. 122–124; d) Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybinės raštvedybos kalbos statuso suteikimas lenkų kalbai 1697 metais, My Little Europe, Nr. 3, Białystok, 2007, p. 66–68.
    7.    Czy tak zwane postanowienie wileńskie mogło zostać uchwalone w 1701 roku,Zapiski historyczne, t. LXXIV, z. 2, 2009, s. 7-30.
    8.    Starania dyplomacji rosyjskiej o wciągnięcie Rzeczypospolitej Obojga Narodów do wojny ze Szwecją w roku 1702 a problem integralności państwa polsko-litewskiego, Polska wobec wielkich konfliktów w Europie nowożytnej. Z dziejów dyplomacji i stosunków międzynarodowych w XV-XVIII wieku, pod red. Ryszarda Skowrona, Kraków, 2009, s. 465-481.
    9.    Пасольства Яна Бакея ў Маскву ў 1697-1699 гг. i праблема расiйскай вайсковай iнтэрвэнцыi ў Вялiкае Княства Лiтоўскае ў 1697-1698 гг.,ARCHE Пачатак, т. 9 (84), 2009, с. 123-135.
     
    •    Straipsniai Lietuvos leidiniuose
    1.    1675 m. Rusijos-Austrijos sutartis dėl Lenkijos-Lietuvos valstybės politinės santvarkos neliečiamumo, Lituanictica, 1991, Nr. 2 (6), p. 13–22 (ISSN 0235-716X)
    2.    Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų prorusiškos grupuotės formavimosi pradžia 1697 metais, Lituanistica, 1996, nr. 1 (25), p. 15–38. (ISSN 0235-716X)
    3.    Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės teisių sulyginimo – coaequatio iurium – įstatymo priėmimas 1697 m., Lietuvos valstybė XII–XVIII a., Vilnius, 1997, p. 325–338. (ISBN 9986-780-08-X)
    4.    Iš Žemaitijos seimelių istorijos: 1693 m. lapkričio 10 d. Žemaitijos seimelis,Žemaičių praeitis, Vilnius, 1998, t. 8, p. 29–45. (ISBN 9986-571-38-3)
    5.    Istorijos apžvalga. XVII amžius; Šimtas įžymiausių Lietuvos žmonių [XVII a. gyvenę asmenys – G.S.], Tūkstantmečio knyga, Kaunas: Kraštotvarka, 1999, t. 1: Valstybė, p. 40–48, 117–119 (Pažintis su Lietuva). (ISBN 9986-892-26-0; ISBN 9986-892-27-9). Tas pat tekstas anglų kalba: Book of the Millennium. Kaunas, 1999, vol. 1: The State, p. 40–48, 117–119 (Acquaintance with Lithuania); rusų k.: Книга тысячелетия. Каунас, 1999, ч. 1: Государство, c. 40–48, 117–119 (Знакомтесь: Литва); lenkų k.: Księga tysiąclecia. Kaunas, 1999, t. 1: Państwo, s. 40–48, 117–119 (Znajomość z Litwą); vokiečių k.: Buch des Jahrtausends. Kaunas, 1999, Bd. 1: Staat, S. 40–48, 117–119 (Bekanntschaft mit Litauen); prancūzų k.: Le livre du millénaire. Kaunas, 1999, t. 1: L’Etat, p. 40–48, 117–119 (Faire connaissance avec la Lituanie).
    6.    Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje suverbuotų dalinių siuntimas prie Rygos 1700 metais, Lietuvos istorijos metraštis, 2001 metai, 2, Vilnius, 2002, p. 59–86:summary. (ISSN 0202-3342)
    7.    Nuo megalomanijos iki servilizmo: Lietuvos ir Lenkijos elito požiūrio į Rusiją kaita XVII a. pabaigoje – XVIII a. pradžioje, Kultūros barai, 2003, nr. 11, p. 80–87:abstract. (ISSN 0134-3106)
    8.    Teodoro Stepono Bilevičiaus gyvenimo odisėjos, Teodoras Bilevičius. Kelionės vokiečių, čekų ir italų žeme dienoraštis, vertė Birutė Mikalonienė, komentarus rašė Birutį Mikalonienė, Kęstutis Gudmantas, Gintautas Sliesoriūnas, Vilnius, 2003, p. 11–46. (ISBN 9955-475-38-2)
    9.    Jono Bokiejaus pasiuntinybė į Maskvą 1697–1699 metais ir Rusijos karinės intervencijos į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę 1697–1698 metais problema,Lietuvos istorijos metraštis, 2004, 1, Vilnius, 2005, p. 57–76: summary. (ISSN 0202-3342)
    10.    Lietuvos ir Lenkijos elito požiūrio į Rusiją kaita XVII a. pabaigoje - XVIII a. pradžioje, Lituanistika šiuolaikiniame pasaulyje. I. Lietuva Europos istorijos ir kultūros kontekste. II Senoji / naujoji lietuvių kultūra: šiuolaikinės koncepcijos, ats. red. Juozas Girdzijauskas, Vilnius, 2004, p. 260-277. (ISBN 9955-475-78-1)
    11.    Changes in attitudes towards Russia among the Lithuanian–Polish elite at the turn of the seventeenth and eighteenth centuries, Lithuanian Historical Studies, 2004, vol. 9, Vilnius, 2006, p. 1–18. (ISSN 1392-2343)
    12.    Pirmoji Šiaurės karo metais Vilniaus okupacija (1702 m. balandis–gegužė),Praeities pėdsakais: skiriama profesoriaus daktaro Zigmanto Kiaupos 65-mečiui, Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2007, p. 267–292. (ISBN 978-9986-780-90-8)
    13.    Ar galėjo 1701 m. būti priimtas vadinamasis „Vilniaus nutarimas“, Viešosios ir privačios erdvės XVIII a. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, sudarė R. Šmigelskytė-Stukienė, Vilnius, 2008, p. 193–218 (ISBN 978-9966-847-05-2)
    14.    Kunigaikštis Jonas Kazimieras Sapiega (apie 1672 – 1730.02.22), Lietuvos krašto apsaugos ministrai ir kariuomenės vadai, t. 1: LDK didieji etmonai ir sukilimų vadai, Vilnius, 2008, p. 186–194. (ISBN 978-9986-738-96-1; ISBN 978-9986-738-97-8)
    15.    The first occupation of Vilnius during the Great Northern war, Lithuanian Historical Studies, vol. 14, 2009, Vilnius, 2010, p. 71-104.
    16.    Vilniaus vyskupas Konstantinas Kazimieras Bžostovskis emigracijoje Prūsijoje 1706-1709 metais“, Lietuvos istorijos metraštis, 2011 metai, nr. 1, Vilnius, 2012, p. 33-45. (ISSN 0202-3342).
    17.    Sapiegų hegemonija Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XVII amžiaus pabaigoje, Sapiegos, Kryžiai yra dorybės ženklas, o strėlė – pergalės... Sapiegos – valstybininkai, meno mecenatai ir kolekcininkai, Vilnius, 2012, p. 65-79), (ISBN 978-609-8061-12-3).
    18.    The image of Lithuania in English Publications in the 17th Century, Lithuanian historical studies, 2011, vol. 16, Vilnius, 2012, p. 95-118.
    19.    Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų Pacų nuostatos valstybės užsienio politikos klausimais XVII a. 6-8 dešimtmečiais“, Chronicon Palatii Magnorum Ducum Lithuaniae/ Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų kronika, t. 2 (2011), Vilnius, 2012, p. 274-282.
        
    •    Šaltinių publikacijos
    1.    Vilniaus Žemutinė pilis XIV a. – XIX a. pradžioje. 2002-2004 m. istorinių šaltinių paieškos, sudarytoja Raimonda Ragauskienė, duomenis surinko ir parengė Darius Antanavičius, Domininkas Burba, Mintautas Čiurinskas, Rūta Janonienė, Vytautas Jogėla, Liudas Glemža, Elmantas Meilus, Aivas Ragauskas, Raimonda Ragauskienė, Gintautas Sliesoriūnas, Ramunė Šmigelskytė-Stukienė, Rūta Birutė Vitkauskienė, Vilnius, 2005. (ISBN 9986-9071-4-4)
       
    •    Daktaro disertacijos santrauka:
    1.    Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų grupuočių kova 1690–1697 m.: daktaro disertacijos santrauka, humanitariniai mokslai, istorija (3F), Vilnius, 1997, 22 p.
         
    •    Informaciniai leidiniai
    1.    Феадальная вайна 1697–1702, Энцыклапедыя гистории Беларусi, Мiнск, 2003, т. 6, кн. 2, с. 27–28.
    2.    Nuo megalomanijos iki servilizmo: Lietuvos ir Lenkijos elito požiūrio į Rusiją kaita XVII a. pabaigoje – XVIII a. pradžioje, Pasaulio lituanistų asociacija, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas. Tarptautinė mokslinė konferencija 2003 m. rugsėjo 27 ir 28 d. Senoji / naujoji lietuvių kultūra: šiuolaikinės koncepcijos. Tezės, p. 15.
    3.    Отношение общества Великого Княжества Литовского к началу Северной войны в 1700 г./ Public opinion of the Grand Duchy of Lithuania about the beginnig of the Great Nothern War in 1700, Conference „The Duchy of Courland and Semigallia: society, politics, culture“ June 10–11, 2004 Ventspils, Latvia /Abstracts/.
    4.    Феадальная вайна 1697–1702, Вялікае Княства Літоўскае: энцыклапедыя ў двух тамах, Мінск: “Беларуская энцыклапедыя”, 2006, т. 2, 792 с.
       
    •    Recenzijos mokslo leidiniuose
    1.    Recenzija knygai: Robert I. Frost, The Northen Wars. War, State and Society in Norheastern Europe, 1558–1721, Harlow etc., 2000, 401 p., Lietuvos Istorijos Metraštis, 2001 metai, 1, Vilnius , 2002, p.197–201.
    2.    Recenzija knygai: Jacek Kurek, U schyłku panowania Augusta II Sasa. Z dziejów wewnętrznych Rzeczypospolitej (1729–1733). Prace Naukowe Uniwersytetu Śląskiego w Katowicach nr 2112, Katowice: Wydawnictwo Uniwersytetu Śląskiego, 2003. – 224 s.,  Lietuvos istorijos metraštis, 2002 / 2, Vilnius, 2004, p. 175–180.
    3.    Recenzija knygai Norman Davies, Vanished Kingdoms. The Rise and Fall of States and Nations, New York: Viking, 2011, publikuota leidinyje: Lietuvos istorijos metraštis, 2011, nr. 2, Vilnius, 2012, p. 141-146.

    Kontaktai
    el. paštas -
    Telefonas - 8 5 261 72 73

  • Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos skyrius

    Adam Stankevič
    Humanitarinių mokslų daktaras, jaunesnysis mokslo darbuotojas, vyr. laborantas

    Gimė 1982 12 24 Vilniuje. 2001-2005 m. studijavo Vilniaus pedagoginiame universitete istorijos fakultete, kur įgijo istorijos bakalauro laipsnį ir istorijos mokytojo kvalifikaciją. 2005-2007 m. studijavo Vilniaus pedagoginio universiteto Lietuvos lokaliosios istorijos studijų programoje ir įgijo istorijos magistro laipsnį. 2008-2012 m. studijavo Vilniaus universiteto istorijos krypties doktorantūroje. 2013 m. spalio 15 d. apgynė daktaro disertaciją tema „Lietuvos Vyriausiojo Tribunolo veikla XVIII a. II pusėje: bajoriškosios teisės raiška“. Nuo 2013 m. lapkričio 4 d. eina Lietuvos istorijos instituto LDK istorijos skyriaus vyr. laboranto, o nuo 2014 m. sausio 2 d. – jaunesniojo mokslo darbuotojo pareigas.

    Pagrindinė mokslinių interesų kryptis:
    •    LDK teismų veikla XVIII a.
    •    Apšvietos epochos LDK visuomenės tyrimai
    •    LDK bajorijos teisinė sąmonė
    •    Lietuvos advokatūros istorija

    Svarbiausios mokslinės publikacijos (straipsniai):
    1.    XIX a. istorijos mylėtojas Vincentas Daugėla Narbutas, Gelvonai, Vilnius, 2009, p. 1158-1175.
    2.    Skilusių tribunolinių seimelių problema ir jos sprendimas 1779 m., Istorijos šaltinių tyrimai, sudarė D. Antanavičius, t. 3, Vilnius, 2011, p. 167-178.
    3.    Ginčas dėl Gardino vėliavininko Stanislovo Isaikovskio palikimo Lietuvos vyriausiajame tribunole 1779 m., Lietuvos notariato istorija, sud. J. Karpavičienė, Vilnius, 2012, p. 95-108.
    4.    Wincentego Dowgiałły Narbutta Krótki rys historyczny Trybunału Litewskiego z połowy XIX w., Lituano-Slavica Posnaniensia, t. XIV, 2014, p. 173-190 (spausdinama).

    Dalyvavimas konferencijose:
    1.    2013 m. rugsėjo 24-25 d. XXII tarptautinėje mokslinėje konferencijoje Varšuvoje „LDK valstybės vidiniai pokyčiai 1387-1795 m. laikotarpyje“, kurią rengė Lituanistinė komisija prie Lenkijos mokslų akademijos Mokslų komiteto, perskaitytas pranešimas tema „LDK Vyriausiojo Tribunolo veikla XVIII a. II pusėje. Bajoriškųjų teismų veiklos efektyvumo Abiejų Tautų Respublikoje klausimu“.
    2.    2013 m. rugsėjo 26-29 d. Trečiajame Lietuvos istorikų suvažiavime, sekcijoje „Bajorų savivalda ar bajorų savivalė? Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teisinės institucijos XVI-XVIII a.“, pranešimas tema „LDK Vyriausiojo Tribunolo vaidmuo sprendžiant bajorų teisinius ginčus ir nusikaltimus“.
    3.    2013 m. lapkričio 7-8 d. tarptautinėje mokslinėje konferencijoje Vilniuje „Lietuvos Statutas ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoriškoji visuomenė (skirta Trečiojo Lietuvos Statuto 425 metų sukakčiai“, kurią organizavo Vilniaus universiteto istorijos fakultetas, perskaitytas pranešimas tema „Trečiojo Lietuvos Statuto baudžiamosios teisės normų taikymas LDK Vyriausiojo Tribunolo teisminėje praktikoje (XVIII a. II pusėje)“.

    Kontaktai
    el. paštas -
    Telefonas - 8 5 261 72 73

  • Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos skyrius

    Irena Tumelytė
    Jaunesnioji mokslo darbuotoja

    1992 m. Vilniaus universitete baigė lietuvių kalbos ir literatūros specialybę. 1992–1997 m. dirbo Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje bibliografe. Institute nuo 1997 m. Stažavosi Vokietijoje (1997 ir 2006 m.) ir Lenkijoje (1998 m.). Dirba Pagalbinių istorijos mokslų programoje, sudaro einamąją Lietuvos istorijos bibliografiją. Bendradarbiauja su Herderio instituto Marburge (Vokietija) Vidurio rytų Europos istorijos bibliografijos duomenų bazės www.litdok.de rengėjais.

    Pagrindinė mokslinių interesų kryptis:
    •    Lietuvos istorijos bibliografijos istorija.

    Skelbti darbai:
    •    Knygos:
    1.    Lietuvos istorijos bibliografija. 1996, Vilnius, 2000, 162, [2] p.
    2.    Lietuvos istorijos bibliografija. 1997, Vilnius, 2002, 221, [2] p.
    3.    Lietuvos istorijos bibliografija. 1999, Vilnius, 2005, 229, [2] p.
    4.    Lietuvos istorijos bibliografija. 2000, Vilnius, 2008, 186, [2] p.
    5.    Lietuvos istorijos bibliografija. 2001, Vilnius: Diemedis, 2012, 168 p.
    6.    Vytautas Merkys: bibliografinė rodyklė: 1950-1999 / parengė A. Katilius, R. Strazdūnaitė, I. Tumelytė, Praeities baruose, 1999, p. 23-60.
    7.    Zigmantas Kiaupa: bibliografijos rodyklė: 1973–2001 / sudarė I. Tumelytė ir D. Vilimas, Vilnius: LII, 2002, 36, [4] p.
    8.    Ingė Lukšaitė: bibliografijos rodyklė: 1957–2009 / sudarė R. Šmigelskytė-Stukienė; parengė R. Strazdūnaitė ir I. Tumelytė, Vilnius: LII, 2010, 69, [1] p.
    9.    Tamara Bairašauskaitė: bibliografijos rodyklė: 1980–2009, Vilnius: LII, 2010, 56, [1] p.

    •    Straipsniai:
    1.    Einamųjų Lietuvos istorijos bibliografijų apžvalga, Lietuvos istorijos metraštis. 2004, 1, Vilnius, 2005, p. 145–154.
    Pranešimai tarptautinėse konferencijose:
    1.    Pranešimas „Lietuvos istorijos bibliografija“ perskaitytas konferencijoje „Bibliografinio darbo Vidurio Rytų Europoje patirtis ir perspektyvos“, vykusioje 2003 03 12-15 d. Marburge (Vokietijoje).
    2.    2009 04 01 Herderio institute Marburge vykusioje konferencijoje "Bibliographien im Kontext kulturwissenschaftlichen Portale und Datenbanken" ("Bibliografijos kultūrinių ir mokslinių portalų ir duomenų bazių kontekste") su E. Janusu iš Herderio instituto pristatyta bendra duomenų bazė www.litdok.de ir tarptautinio bendradarbiavimo teikiamos galimybės rengiant Lietuvos istorijos bibliografiją.
    3.    Pranešimas „Wydawnictwo Bibliografii Historii Litwy a Zbigniew Solak“ konferencijoje „Doktor Zbigniew Solak (1953–2004) a wzajemne poznanie Polski i Litwy”, Krokuva, 2013 10 23.

    Kontaktai
    el. paštas -
    Telefonas - 8 5 262 68 43

  • Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos skyrius

    Darius Vilimas
    humanitarinių mokslų daktaras, mokslo darbuotojas

    Gimė Kaune 1966 m. 1992 m. baigė Vilniaus universiteto istorijos fakultetą. LII ir VDU doktorantūros doktorantas (1994–1998).
    Pagrindinės mokslinių interesų kryptys:
    •    Tyrinėja XVI a. pabaigos žemės teismo sistemos formavimąsi. 2003 m. apgynė daktaro disertaciją „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemės teismo sistemos formavimasis (1564–1588)“.
    Svarbiausios mokslinės publikacijos:
    •    Knygos
    1.    T. Jevlašauskis. Atsiminimai, Vilnius, 1998, 91 p. (parengtas įvadinis straipsnis, p. 9–20; komentarai, p. 21–70; asmenvardžių ir vietovardžių rodyklės, p. 73–88; papildomas istorinis dokumentas, p. 89–91).
    2.    Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemės teismo sistemos formavimasis (1564–1588). Daktaro disertacijos santrauka, Vilnius, 2003, 28 p.
    3.    Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemės teismo sistemos formavimasis (1564-1588), Vilnius, 2006, 290 p.
    4.    Lietuvos Metrika Nr. 19 (1535-1537), Užrašymų knyga Nr. 19, Vilnius, 2009. 362 p. Parengėjas.
     
    •    Straipsniai Lietuvos leidiniuose
    1.    Mykolas Lietuvis ir Teodoras Jevlaševskis: du požiūriai į 1564–1566 m. LDK teismų reformą, Lietuvos valstybė XII–XVIII a., Vilnius, 1997, p. 159–172.
    2.    Dėl pirmojo LDK pavietų pareigūnų sąrašo, Lietuvos istorijos metraštis. 2000 metai, Vilnius, 2001, p. 55–72: santr. angl.
    3.    LDK pavietų žemės teismų pareigūnai. Pirmoji pavietų bajoriškųjų juristų karta,Lituanistica, 2002, nr. 4 (52), p. 3–27.
    4.    Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pavietų žemės teismo pradžia – perimamumo mechanizmai (XVI a. pabaiga – XVII a. pradžia), Istorijos akiračiai. Straipsnių rinkinys, skirtas prof. A.Tylos 75-ečiui, Vilnius, 2004, p.177–186.
    5.    Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemės teismo pareigūnai (XVI a. pabaiga). Elito perimamumo problema, Konstantinas Jablonskis ir istorija, Vilnius, 2004, p. 223–228: santr. angl.
    6.    Upytės pavieto žemės teismo elitas ir žemės teismo kasdienybė (1566–1588), Iš Panevežio praeities: Upytės žemei 750 metų. Konferencijos pranešimai, Panevėžys, 2004 09 14, Panevėžys, 2004, p. 70–91. Su žemėlapiu „Upytės pavietas XVI a. pabaigoje“, ten pat, p. 56. [PDF]
    7.    Pastabos dėl Pakruojo įkūrimo datos, Žiemgala, 2005, nr. 2, p. 3–7. Su dviejų rankraštinių dokumentų  publikacija.
    8.    Brastos vaivados Kazimiero Liudviko Jevlašauskio testamentas, Lietuvos istorijos metraštis, 2007 metai, 2, Vilnius, 2008, p.139-149.
    9.    Naugarduko žemės teisėjo Jarošo Jevlašauskio testamentas, Istorija, Vilnius, 2009, t. 71,  p.30-39.
    10.    Trumpas V. Raudeliūno rankraštinio archyvo katalogas, Istorija, Vilnius, 2009, p.57-62, nr.75.
    11.    Svarbus Upytės pavieto istorijos šaltinis, Žiemgala, 2009/1 (23), p.14-19.
    12.    Oginskiai – LDK pareigūnai XVI – XVIII a. / Kunigaikščiai Oginskiai Lietuvos istorijoje. Kultūrinės veiklos pėdsakai. Vilnius, VPU leidykla, 2010. P.17-28.
    13.    Oginskių giminės pėdsakai Žemaitijoje XVI a. pabaigoje. / Kunigaikščiai Oginskiai Lietuvos istorijoje. Kultūrinės veiklos pėdsakai. Vilnius, VPU leidykla, 2010. P.29-53.
    14.    Kauno žemės teismas paskutiniaisiais Stepono Batoro valdymo metais, In Lituanistica, 2011. T.57, Nr. 3(85), p.227-242.
    15.    LDK „bajorų tautos“ susidarymo ir „bajoriškosios demokratijos problema“ in Liublino unija: idėja ir jos tęstinumas / Unia Lubelska: idea i jej kontynuacja, In Tarptautinės mokslinės konferencijos, vykusios 2009 m. lapkričio 19-20 d. Vilniuje, Taikomosios dailės muziejuje, pranešimų pagrindu parengtas mokslinių straipsnių rinkinys. Sud. L.Glemža, R.Šmigelskytė-Stukienė, p.270-279, Vilnius, 2011.
    16.    Teisminės kultūros atspindžiai Kauno pavieto žemės teismuose XVI a. devintajame dešimtmetyje // Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos kraštovaizdis. Mokslinių straipsnių rinkinys, skirtas prof.J.Kiaupienės 65-ečiui. Vilnius, 2012. p.503-524.
    17.    Žemės teismo knygų, išlikusių Baltarusijos Nacionaliniame istorijos archyve Minske, apžvalga iki 1600 m. (žemės teismo knygos kaip šaltinis tiriant bajorijos istoriją), Lietuvos istorijos metraštis. 2012 metai, 1. Vilnius, 165-176, p.165-176.
    18.    Bajorai Upytės pavieto teisme pagal žemės teismo knygas (paskutinysis XVI a. dešimtmetis), Lituanistica, t. 59 (2013), nr. 1(91), p.1-8.
    19.    Žemaičių bajorai žemės teisme XVI a. pabaigoje (trumpa buvusių ir esamų Žemaitijos žemės teismo knygų apžvalga), Lituanistica, t. 59 (2013), nr. 4(94), p. 218-230.
     
    •    Straipsniai, publikuoti užsienyje
    1.    Принцып справедливости и судебная власть в историческом процессе (земские суды Великого Княжества Литовского конца XVI в. и их роль в разрешении общественных противоречий), Разнастайнасць моў i культур у кантэксце глабалiзацыi. Матерыялы Мiжнароднага сiмпозiума (у 2-х кнiгах), Мiнск, 9–10 лiпеня 2002 г., Кнiга 2, Мiнск: БелСаЭС ...Чарнобыль, 2003, c. 137–142.
    2.    Великое  Княжество Литовское: стереотипы исторической памяти в Литве, Ab Imperio, Казань, 2004, № 4/2004, c. 507–522.
    3.    Начало работы земских судов ВКЛ – механизмы преемственности    (конец XVI – начало XVII века), Беларусіка = Albaruthenica, Мiнск: „Голас Радзiмы“, 2006, т. 28: Дыяспара. Культуралогiя, Гiсторыя. Матэрыялы IV мiжнароднага кангрэса беларусiстаў "Беларуская культура ў кантэксце культур Еўрапейскiх краiн. Мiнск, 6–9 чэрвеня 2005 г., c. 278–284.
    4.    Элита и повседневеность земских судов Упитского повета в 1566–1588 гг., Соціум: альманах соціальної історії, Киïв, 2005, Вип. 5, c.41–50. [PDF]
    5.    Земскiя ўраднiкi Полацкага ваяводства (с А.Радаманом и В.Галубовичем),Полацкiя Гiстарычныя Запiскi = Commentarii Polocenses Historici, Polociae Novae-Mensci, 2004, т. 1, c. 73–80.
    6.    Актуальны ли сегодня идеи Э. Гедройца? Раздел культурного наследия ВКЛ в начале XXI века, Канцепцыя УЛБ (Украiна, Лiтва, Беларусь). Ад iдеi до реализацыi, Минск, 2006, c. 192–197.
    7.    Основные достижения историографии Литвы последнего десятелетия в исследовании проблем Великого Княжества Литовского (XIII–XVIII в.) краткий обзор, Вялiкае Kняства Лiтоускае: гiсторыя вывучэння у 1991-2003 гг.; Матэрыялы мiжнароднага круглага стола (16-18 мая 2003 г., г. Гродна) – Grand Duchy of Lithuania: history of research, 1991-2003. Proceedings of the International Round Table [16–18 May 2003, Grodna, Belarus], Мiнск, 2006, c. 224–236 (bendraautorė – R. Šmigelskytė-Stukienė).
    8.    Земскiя ураднiкi Вiцебского воеводства у другой палове XVI – першай палове XVII стст. / А. Радаман, Д.Вiлiмас, В.Галубовiч, Commentarii polocenses historici = Полацкія гістарычныя запіскі, Полацак, 2005, Том II, c. 51–61.
    9.    Земскiя ураднiкi Гарадзенскага павета ВКЛ (другая палова XVI – першая палова XVII ст.) / А. Радаман, В. Галубовіч, Д. Вілімас, Герольд Litherland, Горадня, 2006, № 1 (17), Год V, c. 98–109.
    10.    Врядники земских судов Великого Княжества Литовского – участники сеймов Речи Посполитой и Главных съездов ВКЛ (1569-1588 гг.), Парламенцкiя структуры ўлады ў сiстэме дзяржаўнага кiравання Вялiкага княства Лiтоўскага і Речы Паспалітaй у 15-18 стагоддзях. Матерыялы мiжнароднай навуковай канферэнцыi (Мiнск-Навагрудак, 23-24 лістапада 2007 г.), Мiнск, 2008, c.91-95.
    11.    К вопросу о характеристике государственного строя Великого Княжества Литовского после Люблинской унии: демократия versusолигархия, // Праблемы iнтэграцыi i iнкарпарацыi (у развиццiЦентральнай i Усходняй Еўропы ў перыяд ранняга Новаго часу). Мiнск, 2010. «БИП-СПЛЮС», c.149-154.
    12.    Ошмянский земский суд в 1564–1588 гг. // Ашмяншчына: праблемы рэгiянальнай гiсторьii Беларусiч Мiнскч 2011, c. 128–135.

    Kontaktai
    el. paštas -
    Telefonas - 8 5 261 72 73

  • Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos skyrius

    Agnius Urbanavičius
    humanitarinių mokslų daktaras, mokslo darbuotojas

    Gimė 1971 07 20 Alytuje. 1995 m. baigė istorijos studijas Vilniaus pedagoginiame universitete, kur įgijo humanitarinių mokslų magistro laipsnį. Lietuvos istorijos institute dirba nuo 1995 m. Humanitarinių mokslų daktaro disertaciją „Vilniaus naujieji miestiečiai 1663–1795 m.“ apgynė 2004 m.

    Pagrindinės mokslinių interesų kryptys:
    •    Ankstyvųjų naujųjų laikų istorija, visuomeninė ir ūkio istorija, istorinė demografija, gyventojų migracija praeityje;
    •    Istorinė antropologija;
    •    Miesto istorija.

    Svarbiausios mokslinės publikacijos:
    •    Knygos:
    1.    Vilniaus naujieji miestiečiai 1661–1795 m., Vilnius: LII leidykla, 2005, 384 p.
    Recenzija: J. Jurkiewicz, Lithuanian Historical Studies, Vilnius, 2007, vol. 11: 2006, p. 145–150.
    2.    Vilniaus naujieji miestiečiai 1661-1795 metais. Sąrašas, Vilnius: LII leidykla, 2009, 728 p.

    •    Straipsniai:
    1.    Paleodemography and Population Biology Studies Relating to the Marvelė Burial Ground (2nd – 7th Centuries AD), Acta Biologica Universitatis Szegediensis, 1997, vol. 42, p. 67–73 (bendraautorius - R. Jankauskas).
    2.    Diseases in European Historical Populations and Their Effects on Individuals and Society,Collegium Anthropologicum, 1998, vol. 22:2, p. 465–476 (bendraautorius - R. Jankauskas): Abstract.
    3.    Iš Vilniaus miesto tarybos raštinės palikimo: naujųjų miestiečių aktai 1663–1795 m.,Lituanistica, 2001, nr. 4 (48), p. 23–40. [From the legacy of the chancery of the city council of Vilnius: the acts of new citizens 1663-1795].
    4.    Imigracija į Vilnių iš Alytaus XVII a. 2-oje pusėje – XVIII a., Alytaus miesto istorijos fragmentai, Alytus, 2001, p. 28–39. [The immigration to Vilnius from Alytus in the 2nd half of the 17th century to the 18th century].
    5.    Immigration to Vilnius from the Cities around the Baltic 1663–1795, Tagungen zur Ostmitteleuropa-Forschung. Band 21: Riga im Prozeß der Modernisierung: Studien zum Wandel einer Ostseemetropole im 19. und frühen 20. Jahrhundert, Marburg, 2004, p. 10–25.
    6.    Kauniečių kilmės Vilniaus naujieji miestiečiai 1661–1795 m., Kauno istorijos metraštis, Kaunas, 2006, t. 7, p. 23–41.
    7.    New Citizens of Vilnius 1661–1795, Lithuanian Historical Studies, 2006, vol. 10 (2005), p. 67–94.
    8.    Military stature variations during the 19th century: Napoleonic versus German soldiers of World War I, Papers on Anthropology XVI, 2007, p. 122–131 (su bendraautoriais).
    9.    Possible indications of metabolic syndrome, Lithuanian paleoosteological materials, Papers on Anthropology, XVII, 2008, p. 103–112 (bendraautorius R. Jankauskas).
    10.    The new citizens of Vilnius from Polish Royal Prussia, Europa Orientalis. Studia z Dziejów Europy Wschodniej i Państw Bałtyckich 1 (2009), Toruń: Wydawnictwo Naukowe Uniwersytetu Mikołaja Kopernika, 2009, p. 307-336.
    11.    Preliminarūs 2011 m. archeologinių tyrimų antropologinės medžiagos tyrimų rezultatai (griautiniai palaidojimai), Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2011 metais, Vilnius, 2012, p. 605-620.
    12.    Preliminarūs 2011 m. archeologinių tyrimų antropologinės medžiagos tyrimų rezultatai (degintiniai palaidojimai), Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2011 metais, Vilnius, 2012, p. 620-623. (su bendraautoriais).
    13.    The Lithuanian Mummy Project: an investigation of the human remains found in the Dominican Church of the Holy Spirit, Vilnius, 8th World Congress on Mummy Studies, Serie Livros 51, Museu Nacional/UFRJ, Rio de Janeiro 2013, p. 43. (su bendraautoriais).

    Kontaktai
    el. paštas -
    Telefonas - 8 5 261 72 73

  • Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos skyrius

    Gitana Zujienė
    Mokslo darbuotoja

    Gimė 1974 07 31. 1992 m. baigė vidurinę mokyklą ir įstojo į Vilniaus universitetą Istorijos fakultetą. 1996 m. baigė bakalauro, 1998 m. magistro studijas. Nuo 1996 m. dirba Lietuvos istorijos institute. 1998 m. įstojo į doktorantūrą Lietuvos istorijos institute. 2005 balandžio 17 d. apgynė daktaro disertaciją tema „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų, aukščiausių valstybės ir bažnyčios dignitorių insignijos ir ceremonialas viešajame gyvenime XIII–XVIII a.“ Nuo 2005 balandžio 19 Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos skyriaus jaunesnioji mokslo darbuotoja, nuo 2007 m. liepos 3 d. – mokslo darbuotoja.

    Nuo 2012 m. kovo 1 d. vadovauja mokslo projektui „Mirties bausmė Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XIV a.- XVII a. I pusėje: teorija ir praktika “ Projekto laikotarpis 2012 03 01 – 2014 12 21. (Paraiškos registracijos Nr. LIT – 12104, vykdomas pagal Nacionalinę lituanistikos plėtros 2009-2015 m. programą. Finansavimo sutartis su Lietuvos mokslo taryba Nr. LIT -5-18).

    Projektas "Mirties bausmė Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje: teorija ir praktika" skirtas mirties bausmės LDK teisinėje sistemoje ir jos taikymo praktikoje tyrimams, atskleidžiant santykį tarp teisės aktuose užfiksuotų nuostatų ir jų taikymo konkrečiose situacijose. Projekto tikslas - išanalizuoti mirties bausmės vietą bausmių sistemoje LDK teisėje (paprotinėje, kunigaikščių privilegijose, Kazimiero teisyne, Lietuvos Statutuose, Magdeburgo teisėje) ir tos teisės realizavimą pilies ir magdeburginiuose teismuose. Tyrimo objektas - mirties bausmė, aptariant jos skyrimą, vykdymą ir požiūrį į mirties bausmę to meto visuomenėje. Šiame tyrimo etape dėl šaltinių (teismų knygų) gausos apsiribojama mirties bausmės evoliucijos analize iki XVII a. vidurio. Šio laikotarpio pakanka XVI a. viduryje sukurtų teismų veiklai atskleisti.

    Laukiami tyrimo rezultatai - tyrimo metu bus atskleista, kaip kodifikuojant teisės nuostatas ir valdovui perduodant dalį savo galių kuriamoms institucijoms, mirties bausmė, buvusi valdovo valios išraiška, perėjo renkamų teisės institucijų, teismų, kompetencijon.
    - išsiaiškinta, kaip dažnai mirties bausmė buvo skiriama ir įgyvendinama, nurodomi ir aptariami dažniausiai taikomi gyvybės atėmimo būdai.
    - išryškinti skirtumai tarp mirties bausmės importuotoje magdeburginėje teisėje ir vietinėje, Lietuvos Statutais, grįstoje teisėje, kuriuos galimai sąlygojo išskirtinė bajorų luomo padėtis valstybėje.
    Tarpiniai tyrimo rezultatai bus skelbiami straipsniuose mokslinėje spaudoje. Planuojami trys straipsniai. Tyrimo pabaigoje planuojama parengti studija.
    Per pirmąjį projekto įgyvendinimo etapą (2012 03 01 – 2012 10 31) spaudai parengtas maždaug 1 a. l. straipsnis “Mirties bausmė LDK teisės aktuose”.

    Pagrindinė mokslinių interesų kryptis:
    •    pagalbiniai istorijos mokslai, teisinė archeologija.

    Knygos:
    1.    Insignijos ir ceremonialas Lietuvos viešajame gyvenime (XIII-XVIII a.), Vilnius: Eugrimas, 2008, 334 p.
    2.    The Insignia and Ceremonial of the Rulers and High-ranking State and Church Dignitaries of the Grand Duchy of Lithuania in the Thirteenth-Eighteenth Centuries: daktaro disertacijos santrauka. Humanitariniai mokslai, istorija (05H), Vilnius-Klaipėda: LII leidykla, 60 p.

    Straipsniai:
    1.    Vilniaus universiteto skeptras, Lituanistica, 2002, nr.1, p. 3–18.
    2.    Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės etmonų valdžios ženklai XVI–XVIII a., Lietuvos istorijos metraštis, 2002, 1, Vilnius, 2003, p. 5–29.
    Santrauka: Symbols of power of hetmans of the Grand Duchy of Lithuania, p. 30–32.
    3.    Netvari simbolių reikšmė (Aukščiausių LDK pareigūnų insignijos), Darbai ir dienos, 37, Kaunas, 2004, p. 17–24.
    Santrauka: The Unstable Meaning of Symbols (The Insignia of the Officers of the Grand Duchy of Lithuania), p. 24
    4.    LDK vyskupų insignijos, LKMA Suvažiavimo darbai, Vilnius, 2005, t. 19, p. 325–345.
    5.    Ceremoniał ingresu biskupów wileńskich w XVII–XVIII wieku, Barok, Historia–literatura–sztuka, półrocznik XIII/1 (25), Warszawa: wydawnictwo Neriton, 2006, s. 59–73.
    Abstrakt: Ceremony of Ingress of the Vilnius Bishops in the Seventeenth and Eighteenth Century, p. 74.
    6.    The GDL Marshal’s Insignia and Their Place in Ceremonial Between the Sixteenth and Eighteenth Centuries, Lithuanian Historical Studies, vol. 10, 2005, Vilnius, 2006, p. 29–64.
    Santrauka: LDK maršalų insignijos ir jų vieta ceremoniale XVI–XVIII a., p. 65–66.
    7.    Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro laidotuvių Vilniuje ceremonialas, Lietuvos pilys, Vilnius, 2007, nr. 2 (2006), p. 68–75: santr. angl., iliustr.
    8.    Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro pakėlimo ceremonialo susiformavimas,Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras ir jo epocha. Mokslinių straipsnių rinkinys, sud. D. Steponavičienė, Vilnius, 2007, p. 56–67: santr. angl., iliustr.
    9.    Historia skarbca katedry wileńskiej (od założenia do dzisiaj), Skarbiec katedry wileńskiej, Zamek Królewski w Warszawie, Warszawa, 2008, s. 31–50.
    10.    Aukščiausios valdžios insignijos reprezentaciniuose Stanislovo Augusto Poniatovskio portretuose, Menotyra, 2009, t. 16, nr. 3-4, p. 79-90.
    11.    Oginskių giminės pareigūnų valdžios ženklai, Kunigaikščiai Oginskiai Lietuvos istorijoje. Kultūrinės veiklos pėdsakais, sudarytoja Ramunė Šmigelskytė-Stukienė, Vilnius:Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2010, p. 53-63.
    12.    Straipsnis “Lobyno istorija (nuo įkūrimo iki šių dienų)”, paskelbtas bažnytinio paveldo muziejaus internetiniame puslapyje www.bpmuziejus.lt (0,6 s.a.l.) Parašytas dalyvaujant projekte “Vilniaus arkivyskupijos lobynų pristatymas virtualioje erdvėje”. Projekto vykdytojas VšĮ “Sakralusis menas”.
    13.    Pastangos išsaugoti Lietuvos didžiojo kunigaikščio titulą ir ceremonialą, p. 64-71; Staranie o zachowanie tytułu wielkiego księcia litewskiego I ceremoniału podniesienia na tron wielkoksiążęcy litewski, s. 72-81, Liublino unija: idėja ir jos tęstinumas. Unia Lubelska: idea i jej kontynuacja, Tarptautinės mokslinės konferencijos, vykusios 2009 m. lapkričio 19–20 d. Vilniuje, Taikomosios dailės muziejuje, pranešimų pagrindu parengtas mokslinių straipsnių rinkinys. Materiały z międzynarodowej konferencji naukowej, ktora odbyła się w dniach 19–20 listopada 2009 roku w Wilnie w Muzeum Sztuki Użytkowej, sudarytojai / opracowanie Liudas Glemža, Ramunė Šmigelskytė-Stukienė, Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, Muzeum Narodowe – Pałac Wielkich Książąt Litewskich, Vilnius 2011.
    14.    The Headsman’s Sword – a Symbol Between the sacrum and the profanum, Signa Iuris, t. 10, 2012, p. 179-186. ISBN 978-3-941126-23-4.
    15.    Theatrum poenarum Lietuvos raganų teismuose XVI-XVIII a., Ministri historiae. Pagalbiniai istorijos mokslai Lietuvios Didžiosios Kunigaikštystės tyrimuose, sud. Z. Kiaupa, J. Sarcevičienė, Vilnius, 2013, p. 343-361.

    Konferencijų tezės:
    1.    Aleksandro pakėlimo didžiuoju kunigaikščiu ceremonialo susiformavimas/ Formation of the Ceremonial for Alexander’s Raise to the Rank of the Grand Duke. Tarptautinė mokslinė konferencija „Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro Jogailaičio dvaro kultūra/ Culture of the court of the Grand Duke of Lithuania, Alexander Jagiellon, Tezės. Summary, sudarė D. Steponavičienė, Vilnius, 2009 m. lapkričio 9-10 d., p. 15-18.
    2.    Pastangos išsaugoti Lietuvos didžiojo kunigaikščio titulą ir pakėlimo ceremonialą/ Staranie o zachowanie tytułu wielkiego księcia litewskiego i ceremoniału wyniesienia na tron wielkoksiążęcy litewski, Liublino unija: idėja ir tęstinumas / Unia lubelska: idea i jej kontynuacja, 2009 m. lapkričio 19–20 d., Tezės/ Streszczenia. Taikomosios dailės muziejus, sudarė D. Steponavičienė, Vilnius, 2009, p. 28-29.
    Pranešimai tarptautinėse konferencijose:
    1.    „Oginskių giminės pareigūnų insignijos ikonografijoje“, skaitytas tarptautinėje konferencijoje „Kunigaikščių Oginskių politinė, kultūrinė veikla: praeities refleksijos, ateiries perspektyvos“ Rietave 2006 m. rugsėjo 29 d. Organizavo Žemaičių dailės muziejus.
    2.    „Aleksandro pakėlimo didžiuoju kunigaikščiu ceremonialo susiformavimas“, skaitytas tarptautinėje konferencijoje „Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro Jogailaičio dvaro kultūra“ Vilniuje 2006 m. lapkričio 9 d. Organizavo Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcija.
    3.    „Znaki władzy najwyższych urzędników Wielkiego Kięstwa Litewsiego”, skaitytas konferencijoje „Wielkie Księstwo i sąsiedzi”, organizuotoje Lituanistinės Komisijos prie Lenkijos Mokslų Akademijos Istorijos Mokslų komiteto, 2007 rugsėjo 25-26 d. Varšuvoje, Lenkijos istorijos institute.
    4.    “The Headsman’s Sword, Symbol between sacrum and profanum”, skaitytas tarptautinėje mokslinėje konferencijoje XI. Międzynarodowa Konferencja Ikonograficznoprawna „Władza świecka i duchowa w przekazie ikonograficznoprawnym”(11. Internationale Rechtsikonographie-Konferenz „Rechtsikonographie geistlicher und weltlicher Macht“) 2009 m. birželio 4-7 d. Organizavo A. Mickevičiaus universitetas Poznanėje.
    5.    “Pastangos išsaugoti didžiojo kunigaikščio titulą ir ceremonialą”, skaitytas tarptautinėje mokslinėje konferencijoje “ Liublino unija: idėja ir tęstinumas”, 2009 m. lapkričio 19-20 d., kurią organizavo LDM, LII, VU IF, Lenkų institutas Vilniuje, Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai.
    6.    Pranešimas tema: „Inovacijos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyvenime valdant Aleksandrui Jogailaičiui“ perskaitytas konferencijoje Panevėžio kraštotyros muziejuje, skirtoje Panevėžio 500 –ų metų jubiliejui „Iš Panevėžio praeities: pirmieji miesto šimtmečiai“ rugsėjo 6 d.
    7.    2013 m. rugsėjo 18-20 d. konferencija Liublino Marijos Skladovskos-Kiuri universitete „Znaki i symbole w przestrzeni publicznej od średniowiecza do czasów współczesnych”, pranešimas: „Symbolika szubienicy – od czasόw nowożytnych do dzis“.

    Kontaktai
    el. paštas -
    Telefonas - 8 5 261 72 73

  • Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos skyrius

    Gediminas Lesmaitis
    Humanitarinių mokslų daktaras, mokslo darbuotojas

    Gimė 1976 07 15 Vilniuje. 2005 12 13 apgynė hum. m. dr. disertaciją tema: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės samdomoji kariuomenė XV a. pab. - 1570 m.  LII dirba nuo 2006 02 01, tarp 2009-2011 kaip mokslininkas stažuotojas.

    Pagrindinės mokslinių interesų kryptys
    •    LDK karybos istorijos šaltiniai;
    •    LDK karybos istorija XVI a.

    Svarbiausios mokslinės publikacijos:
    •    Monografijos:
    1.    LDK samdomoji kariuomenė XV a. pabaigoje - XVI a. II pusėje, Vilnius, 2010.

    •      Straipsniai:
    1.    Edvardo Gudavičiaus bibliografija 1970-1999, Tarp istorijos ir būtovės, Vilnius, 1999, p. 461-501.
    2.    E. Gudavičius, G. Lesmaitis, Dėl Šeimyniškėlių "Vorutos" ir Latavos dvaro, Kultūros barai, 2000, nr. 8/9, p. 74-78; 2000, nr. 10, p. 76-80.
    3.    XVI a. antrosios pusės Kauno pavieto lauko problematika, Kauno istorijos metraštis, 2002, t. 3, p. 243-254: abstract.
    4.    LDK samdomosios kariuomenės dydis ir išlaikymo kaštai Livonijos karo pirmojo etapo metu (1557-1569 m.), Lietuvos istorijos metraštis. 2004 metai, 2, Vilnius, 2005, p. 27-52: summary.
    5.    LDK samdomosios kariuomenės rašytiniai šaltiniai ir jų tyrimo problemos (XV a. pab. - 1572 m.), Karo archyvas, 2005, t. 20, p. 313-330. [PDF]
    6.    Rašytinių LDK šaltinių publikavimas Lietuvoje (1990-2006), Knygų aidai, 2006, Nr. 4, p. 30-33.
    7.    Nuo Viedrošos iki Oršos. Permainos LDK kariuomenės komplektavimo sistemoje, Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras ir jo epocha. Straipsnių rinkinys, ats. red. R. Petrauskas, sudarė D. Steponavičienė, Vilnius: Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcija, 2007, p. 131-142;
    8.    spec. redaktorius: Lietuvos kariuomenė svetimšalių akimis XVI-XVII a., Vilnius, 2009.
    9.    "Kształtowanie się wojska zaciężnego w Wielkim Księstwie Litewskim (koniec XV wieku - lata sześdziesiąte XVI wieku)", in: Nad społeczeństwem staropolskim, t. II: Polityka i ekonomia-społeczeństwo
    i wojsko-religia i kultura w XVI-XVIII wieku, Siedlce, 2009, s. 115-125.
    10.    "Dokumenty Metryki Litewskiej o zaciężnych polskich na terenie Wielkiego Księstwa Litewskiego za czasów Zygmunta Augusta", in: Stan badań nad wielokulturowym dziedzictwem dawnej Rzeczypospolitej, t. II, red. W. Walczak i K. Łopatecki, Białystok 2010.
    11.    "Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės apžiūros Radaškovičiuose (1567) schema", in: Lietuvos istorijos metraštis, 2010, 1, Vilnius, 2011, p. 125-132.
    12.    Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės surašymai: sąvoka, teisė, mechanizmas (1520-1567 m.) in: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos kraštovaizdis, Vilnius, 2012, p. 483-501.

    Kontaktai
    el. paštas -
    Telefonas - 8 5 261 72 73

  • Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos skyrius

    Darius Baronas
    Humanitarinių mokslų daktaras, vyresnysis mokslo darbuotojas

    Humanitarinių mokslų daktaras, vyresnysis mokslo darbuotojas
    Gimė 1973-06-17 Vilniuje. LII dirba 1995-09-25. Iki 2011 m. pabaigos dirbo Archeografijos skyriuje, nuo 2012 m. sausio 2 d. dirba Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos skyriuje.
    2001-11-23 Vilniaus universitete apgynė hum. m. dr. disertaciją tema:
    Trys Vilniaus kankiniai: istorija, hagiografija, kultas.
    Patriotų premijos laureatas (2011)
     
    Pagrindinės mokslinių interesų kryptys:
    •    Lietuvos Metrika. Šaltinotyros klausimai;
    •    Krikščionybės Lietuvoje istorija XIII–XVIII a.;
    •    Vilniaus miesto istorija XIV–XVIII a.;
    •    LDK pranciškonų istorija;
    •    LDK stačiatikių kultūra;
    •    Europos viduramžių ir Rusijos istorija.

    Svarbiausios mokslinės publikacijos nuo 1997 m.:
    Monografijos:
    1.    D. Baronas, A. Dubonis, R. Petrauskas, Lietuvos istorija, t. 3: XIII a. – 1385. Valstybės iškilimas Rytų ir Vakarų sandūroje, Vilnius: Baltos lankos, 2011, pp. 615.
    2.    D. Baronas, D. Mačiulis, Pilėnai ir Margiris: istorija ir legenda. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2010, pp. 644.
    3.    D. Baronas, Vilniaus pranciškonų kankiniai ir jų kultas XIV–XX a. (= Studia Franciscana Lithuanica, t. 4). Vilnius: Aidai, 2010, pp. 723.
    4.    Krikščionybės Lietuvoje istorija, sud. V. Ališauskas, Vilnius: Aidai, 2006 (skyriaus„Nuo pirmųjų misijų iki Lietuvos krikšto (1009–1387)“, p. 11–50 autorius).
    5.    Lietuvos istorija, t. 2: Geležies amžius, atsakingasis tomo redaktorius G. Zabiela, Vilnius: Baltos lankos, 2007 (skyrių autorius: „Geografinės žinios apie baltų kraštus VIII–XII a.“, p. 306–311; „Normanai Rytų Europoje ir baltų kraštai IX–XII a.“ p. 312–317; „Pirmosios krikščionių misijos baltų kraštuose“, p. 401–412).
    6.    D. Baronas, Trys Vilniaus kankiniai: istorija ir gyvenimas (istorinė studija ir šaltiniai), Vilnius: Aidai, 2000, pp. 384.
     
    Šaltinių rinkiniai:
    1.    Lietuvos Metrika. Knyga Nr. 37 (1552–1561). Užrašymų knyga 37, parengė D. Baronas, Vilnius: LII leidykla, 2011, pp. 632.
    2.    Lietuvos Metrika. Knyga Nr. 530 (1566-1572), Viešųjų reikalų knyga 8, parengė D. Baronas ir L. Jovaiša, Vilnius: Žara, 1999, pp. 120.
    Straipsniai užsienio leidiniuose:
    1.    Der Kontext der litauischen Kriegskunst des 13. Jahrhunderts und die militärischen Innovationen von der zweiten Hälfte des 14. Jahrhunderts bis zum Beginn des 15. Jahrhunderts, in: Tannenberg-Grunwald-Žalgiris 1410: Krieg und Frieden im späten Mittelalter, hg. von W. Paravicini, R. Petrauskas, G. Vercamer, Wiesbaden: Harrassowitz Verlag, 2012, S. 159–173.
    2.    Święty Brunon w historiografii litewskiej i rosyjskiej, in: Święty Brunon. Patron lokalny czy symbol jedności Europy i powszechności Kościoła, praca zbiorowa pod redakcją A. Kopiczko, Olsztyn: Uniwersytet Warmińsko-Mazurski w Olsztynie, 2009, p. 363–380.
    3.    Die Bekehrungsversuche und die Wahrnehmung Litauens im 14.–15. Jahrhundert = Mėginimai apkrikštyti Lietuvą ir Lietuvos įvaizdis XIV–XV a.,in: Jahrestagung 2009 = Suvažiavimo darbai 2009. Lietuvių kultūros institutas = Litauisches Kulturinstitut, p. 99–114 ir 115–128.
    4.     The year 1009: St Bruno of Querfurt between Poland and Rus’, in: Journal of Medieval History, 2008, 34/1, p. 1–22.
    5.    Byzantium and Lithuania: North and South look at each other, in: Byzantium, New Peoples, New Powers: the Byzantino-Slav Contact Zone, from the Ninth to the Fifteenth Century, ed. by M. Kaimakamova et al., (= Byzantina et Slavica Cracoviensia, t. 5), Cracow, 2007, p. 303–317.
    6.    The Three martyrs of Vilnius: a fourteenth-century martyrdom and its documentary sources,in: Analecta Bollandiana, 2004, t. 122/I, p. 83–134.
    7.    Die Flucht des litauischen Fürsten Kęstutis (Kynstut) aus der Marienburg 1361 und die Frage, ob der Deutsche Or-den an seiner Gefangenschaft interessiert war, in: Annaberger Annalen über Litauen und Deutsch-Litauischen Beziehungen, 2004, Nr. 12, p. 9–27. [PDF]
    8.    По поводу литературной истории Мучения трёх виленских мучеников, in: Krakowsko-Wileńskie studia sławistyczne, Kraków, 2001, t. 3, p. 73–98.
    9.    Fortification innovations in the Grand Duchy of Lithuania during the reign of Sigismundus Augustus (1548–1572), in: Zamek i dwór w Średniowieczu, red. J. Wiesiołowski, J. Kowalski, Poznań: Poznańskie Towarzystwo Przyjaciół Nauk, 2001, p. 80–82.


    Straipsniai Lietuvos leidiniuose:
    1.    Stačiatikių Šv. Dvasios brolijos įsisteigimas Vilniuje 1584–1633 m.“, in: Religinės bendrijos Lietuvos istorijoje: gyvenimas ir tapatybė, sudarė L. Jovaiša (=Bažnyčios istorijos studijos, t. 5), Vilnius: LKMA, p. 47–97 (santrauka anglų k. 411–414).
    2.    Žemaičių krikštas Jono Dlugošo kronikos šviesoje, Istorijos šaltinių tyrimai, t. 3, 2011, p. 23–30.
    3.    Lietuvių ir vokiečių taikaus bendravimo bruožai XIV a. karo sūkuryje, Lituanistica, t. 56, nr. 1–4, 2010, p. 2–18.
    4.    Jan Długosz and the first seven parish churches in Lithuania“, Lithuanian historical studies, vol. 12, 2007, p. 1–18.
    5.    Pilėnai ir Margiris: faktai ir fikcijos, Istorijos šaltinių tyrimai, t. 1, 2008, p. 27–66.
    6.    Mariano Zdziechowskio antisovietinis palikimas Vilniuje, LKMA Metraštis, t. 31, 2008, p. 155–167.
    7.    Katalikiška ir stačiatikiška Lietuva XIII a., in: Lietuvos valstybės susikūrimas europiniame kontekste, sud. R. Petrauskas, Vilnius: Versus aureus, 2008, p. 244–259.
    8.    Karalius krikščionis Mindaugas popiežių akimis, in: Mindaugas Karalius, sudarė V. Ališauskas, Vilnius: Aidai, 2008, p. 23–29.
    9.    Pirmosios septynios bažnyčios Lietuvoje ir keletas istorijos mokslo paradoksų, Kultūros barai, nr. 10, 2007, p. 85–90.
    10.    The Encounter between Forest Lithuanians and Steppe Tatars during Mindaugas’ time,Lithuanian historical studies, 11, 2007, p. 1–16.
    11.    Miškų lietuvių ir stepių totorių susidūrimas Mindaugo laikais“, LKMA Metraštis, t. 30, 2007, p. 27–42.
    12.    Jan Długosz and the first seven parish churches in Lithuania, Lithuanian historical studies, vol. 12, 2007, p. 1–18.
    13.    Pranciškonų misionieriai ir kankiniai Lietuvoje XIII–XIV a.“, in: Pirmieji pranciškonų žingsniai Lietuvoje XIII–XVII a., (= Studia Franciscana Lithuanica, t. 1), sud. D. Baronas, Vilnius: Aidai, 2006, p. 9–31.
    14.     Raseinių žemė kovų su Vokiečiu ordinu metais (XIII–XIV a), Žemaičių Žemė, nr. 1-2, 2006, p. 10–13.
    15.    Pal. Mykolo Giedraičio gyvenimas ir jo kultas Lietuvoje (XVI – XIX a. pr.), in: Šventieji vyrai, šventosios moterys: Šventųjų gerbimas LDK XV–XVII a., sud. M. Paknys, Vilnius: Aidai, 2005, p. 229–315.
    16.    Keturiolikos pranciškonų kankinių legendos potekstė, in: Literatūros tyrimų erdvės (=Senoji Lietuvos literatūra, kn. 19), Vilnius, 2005, p. 129–142.
    17.    Vėluojantis Lietuvos krikštas – pritapimo prie Vidurio Europos problema“, Kultūros barai, 2005, nr. 11, p. 72–75.
    18.    Stačiatikiai kitatikių valdžioje. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės atvejis XIII–XV a., in:Lietuvos istorijos metraštis, 2004-1, p. 5–24. santr. angl.
    19.    Aukštaitija kovų su Livonijos ordinu metu (XIII–XIV a.), in: Iš Panevėžio praeities: Upytės žemei 750 metų, Panevėžys, 2004, p. 36–55.
    20.    Древнейшие следы пребывания русских в Вильнюсе, Slavistica Vilnensis (=Kalbotyra, 53 (2)), 2004, p. 161–166.
    21.    Kęstučio pabėgimas iš Marienburgo, Lietuvos istorijos studijos, nr. 11, 2003, p. 23–33.
    22.    Pranciškonų kankiniai Vilniuje: gyvoji atmintis ir kapų tyla“, Vilniaus dailės akademijos darbai, 2003, t. 31, p. 47–59.
    23.    Thirteenth-century Lithuania: high hopes on difficult terrain, Lithuanian historical studies, vol. 8, 2003, p. 146–152.
    24.     Paskutinė šv. Brunono Kverfurtiečio misija geopolitikos kontekste, Lietuvos istorijos metraštis 2001–2, p. 5–34. santr. angl.
    25.    Karyba, in: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kultūra: tyrinėjimai ir vaizdai, sud. V Ališauskas ir kt., Vilnius, 2001, p. 225–240.
    26.    Ligos ir epidemijos, in: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kultūra..., p. 293–302.
    27.    Stačiatikiai, in: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kultūra..., p. 674–689.
    28.    Lithuania’s entry into Christendom, in: Christianity in Lithuania, ed. D. Baronas, L. Jovaiša, M. Paknys, E. Raila, A. Streikus, Vilnius: Aidai, 2001, p. 11–49.
    29.    Hagiografija kaip istorijos šaltinis, Naujasis Židinys – Aidai, 1999, nr. 9/10, p. 454–460.
    30.    Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės puškoriai Žygimanto Augusto laikais (1548–1572), Karo archyvas, t. 15, 1998, p. 24–50.
    31.    Lietuvių karybos bruožai XIII a. pradžioje, in: Lietuvos valstybė XII–XVIII a., Vilnius: LII leidykla, 1997, p. 487–505.
    32.    Apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karinį potencialą artilerijos požiūriu (XVI a. vidurys), Lietuvos istorijos metraštis 1997, p. 51–75.
     
    Sudaryti mokslo leidiniai:
    1.    Žemaičių krikštas: tyrimai ir refleksija, sudarė D. Baronas, Vilnius: LKMA, 2013, pp. 240.
    2.    Istorijos šaltinių tyrimai, t. 1, sudarė D. Antanavičius, D. Baronas, t. 1, 2008, pp. 356.
    3.    Pirmieji pranciškonų žingsniai Lietuvoje XIII–XVII a., sudarė D. Baronas (= Studia franciscana lithuanica, t. 1), Vilnius: Aidai, 2006, pp. 148.

    Recenzijos:
    1.    G. Vaitkevičius, Vilniaus įkūrimas, Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2010. Žr. Knyga, kuri išliks: Gedimino Vaitkevičiaus „Vilniaus įkūrimas“, in: Knygų aidai, 2013, nr. 1, p. 22–25.
    2.    M. Niendorff, Daß Großfürstentum Litauen: Studien zur Nationsbildung in der Frühen Neuzeit (1569–1795), Wiesbaden: Harrassowitz Verlag, 2006. Žr. Forschungen zur Baltischen Geschichte, t. 3, 2008, p. 269–274.
    3.    J. Tauber, R. Tuchtenhagen, Vilnius. Kleine Geschichte der Stadt, Köln u.a.: Böhlau Verlag, 2008, pp. 288. Žr. Forschungen zur Baltischen Geschichte, t. 4, 2009, p. 276–284.
    4.    M. Paknys, Vilniaus miestas ir miestiečiai 1636 m.: namai, gyventojai, svečiai, Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2006, pp. 318. ISBN 9955-624-71-X, in: Istorijos šaltinių tyrimai, t. 1, sudarė D. Antanavičius ir D. Baronas, Vilnius, 2008, p. 346–348.


    Pranešimai tarptautinėse mokslinėse konferencijose:
    1.    „Herder-Alumni-Tagung 2013: Kaleidoskop aktueller Studien und Projekte zur Ostmitteleuropaforschung“, Marburg, 11–13 April 2013. Pranešimas: Das Orthodoxe Vilnius: Die Entstehung und Etnwicklung der Heiliggeistbruderschaft, 1584–1633.
    2.    XXI-oji Lituanistinės komisijos konferencija „Wojna i dyplomacja: Wielkie Księstwo Litewskie w polityce europejskiej.“ Varšuva, 2012 m. rugsėjo 25–26 d. Pranešimas: „Działalność paramilitarnych grup tzw. łotrzyków na pograniczu krzyżacko-litewskim w XIV w.“ (2012-09-25).
    3.    „Žalgiriui – 600. Istoriniai mūšiai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės raštijoje (VIII Jurgio Lebedžio skaitymai)“, Vilnius, 2010 lapkričio 25–26 d. Pranešimas: „Pilėnų gynybos įvaizdžio raida XV–XIX a.“
    4.    „Žalgiris–Grunwald–Tannenberg 1410: karas ir taika vėlyvaisiais viduramžiais“, Vilnius, 2010 m. spalio 21–23 d. Pranešimas: Karybos naujovės LDK XIV a. antroje pusėje – XV a. pradžioje.
    5.    „60 Jahre Herder-Institut. Festveranstaltung und -kolloquium vom 22.–23. April 2010, Marburg“. Pranešimas: „Pilėnai – das litauische Masada: auf den Spuren einer Legende“.
    6.    „Konferenz zum tausendsten Todestag Bruns von Querfurt: Leben–Werk–Wirkungsstätten“, Querfurt/Leipzig 2009 m. kovo 13–14 d. Pranešimas: „Brun von Querfurt: von der ersten Erwähnung Litauens bis zum Kolumbus von Litauen“.
    7.    „Święty Brunon. Patron lokalny czy symbol jedności Europy i powszechności Kościoła“, Olštynas, 2009 m. gegužės 21–22 d. Pranešimas: „Święty Brunon w historiografii litewskiej i rosyjskiej“.
    8.    Lietuvių kultūros instituto 2009 m. suvažiavimas „Litauen – 1000 Jahre“, Lampertheim-Hüttenfeld, 2009 m. spalio 2–4 d. Pranešimas: „Die Bekehrungsversuche und die Wahrnehmung Litauens im 14.–15. Jahrhundert“. 9.     „Žalgiris–Grunwald–Tannenberg 1410: karas ir taika vėlyvaisiais viduramžiais“, Vilnius, 2010 m. spalio 21–23 d. Pranešimas: Karybos naujovės LDK XIV a. antroje pusėje – XV a. pradžioje.
    10.     „60 Jahre Herder-Institut. Festveranstaltung und -kolloquium vom 22.–23. April 2010, Marburg“. Pranešimas: „Pilėnai – das litauische Masada: auf den Spuren einer Legende“.
     
    Mokslo populiarinimo straipsniai:
    •    Mokslas ir mes, lietuviai, Naujasis Židinys – Aidai, nr. 8, 2011, p. 511–516. (prieiga internetu per: http://www.aidai.lt/?pid=49&cid=120)
    •    Šv. Brunono pergalė prieš erškėtyno gyventojus“, Bernardinai.lt, 2009-03-09.
    •    Šv. Brunonui skirta konferencija, Bernardinai.lt, 2009-03-17.
    •    Europos gynėjas – Morkus d’Aviano, Bernardinai.lt, 2009-04-27.
     
    Šiuo metu vykdomi darbai:
    Dalyvauja įgyvendinant ilgalaikę mokslinę programą „Vilniaus istorija. Tyrimai (2012–2016)“.

    Kontaktai
    el. paštas -
    Telefonas - 8 5 261 72 73

  • XIX amžiaus istorijos skyrius

    XIX a. istorijos skyrius įkurtas 1996 metais, reformavus Kultūros istorijos ir Tautinio atgimimo ir Lietuvos Respublikos istorijos skyrius.
    Skyriuje šiuo metu vykdomos 2 tyrimų programos:

    1. Vilniaus istorija. Tyrimai (2012–2016) (dr. Z. Medišauskienė)
    2. Visuomenės struktūros, socialinė sąveika ir jos poveikis valstybės raidai (naujieji laikai) (2012–2016) (habil. dr. T. Bairašauskaitė)

  • XIX Amžiaus istorijos skyrius

    Giedrė Milerytė
    Mokslo darbuotoja

    Studijos
    2002–2012 Vytauto Didžiojo universitetas, Humanitarinių mokslų fakultetas

    Apginta disertacija
    2012 m. Vytauto Didžiojo universitetas. Tema: “Lietuvos ir Lenkijos ateities vizijos emigracijoje 1945–1990 m.“

    Mokslinis darbas
    2010–2012 VDU Lietuvių išeivijos instituto tyrėja
    2012–2014 VDU Č. Milošo centro mokslo darbuotoja

    Pedagoginis darbas
    2012 – 2014 Vytauto Didžiojo universitetas
    2013 – 2014 Kauno technologijos universitetas

    Stažuotės bei dėstymas užsienyje
    2010 Stažuotė Lenkijos mokslų akademijoje
    2010 Stažuotė Mikalojaus Koperniko universitete Torūnėje, Lenkija
    2010 Stažuotė Vokiečių istorijos institute Varšuvoje, Lenkija
    2011 Stažuotė Čikagoje JAV lietuvių bendruomenėje
    2013 Stažuotė Lietuvių tautinėje katalikų bažnyčioje Scrantone, JAV.
    2013 Stažuotė Lituanistikos tyrimų ir studijų centre Čikagoje, JAV.

    Mokslinės konferencijos
    Dalyvavau mokslinėse konferencijose JAV, Lenkijoje, Italijoje.

    Svarbiausios mokslinės publikacijos:
    Monografijos:
    1.    Milerytė G., Mažosios Lietuvos lietuvių egziliniai likimai 1944 – 1959, Vilnius, 2009. ISBN 978-9955-34-246-5
    2.    Milerytė G., Volfas Engelman: bravoro istorija nuo 1853 m. Kaunas: Kopa, 2011, ISBN 9789-955-77-2330 (kartu su dr. Vilma Akmenyte - Ruzgiene).

    Straipsniai:
    1.    Milerytė G. Verslo ir valstybės santykiai: Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų istorija 1925–1941 m. // Kauno istorijos metraštis, T. 11, 2010, p. 111–150. (kartu su dr. Vilma Akmenyte - Ruzgiene)
    2.    Milerytė G., Česlovas Milošas ir Lietuva [elektroninis išteklius]., Kaunas: VDU leidykla, 2011, ISBN 9789955126904 (kartu su Kamuntavičiene V., Miklaševič I., Narušiene V.,)
    3.    Milerytė G., Between Harted and Cooperation: Stalinist Foreign Policy in the Lithuanian and Polish Debate in Emigration // PECOB’S Papers Series, 2012 05, Nr. 23, p. 1–31.
    4.    Milerytė G., Česlovas Milošas ir Lietuva, Kaunas: VDU leidykla, 2012, ISBN 978-9955-12-839-7, (kartu su Kamuntavičiene V., Miklaševič I., Narušiene V.)
    5.    Milerytė G., Bandymai tartis: Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto ir Lenkijos egzilinės vyriausybės santykiai 1945 – 1947 m. //Lietuva ir Lenkija XX amžiaus geopolitinėje vaizduotėje, (sud. G. Milerytė ir A. Pukšto), Kaunas, 2012, ISBN 978-9955-12-865-6, p. 199–222.
    6.    Milerytė G., Jaltos konferencijos nutarimų vertinimai lietuvių ir lenkų išeivijoje 1984 – 1985 m.// Oikos: lietuvių migracijos ir diasporos studijos, Vilnius: Versus aureus, 2012, nr. 2 (14), p. 52–61.
    7.    Milerytė G., Lietuvių ir lenkų santykių metmenys XX a. 8–9 dešimtmečių spaudoje // Oikos: lietuvių migracijos ir diasporos studijos, Vilnius: Versus aureus, 2014, nr. 2, (priimta spaudai)

    Šaltinių publikacijos:
    1.    Lisabonos epizodas prezidento A. Smetonos egzilio istorijoje // Darbai ir Dienos T. 52, 2009, ISSN 1392-0588 p. 239-251 (kartu su prof. E. Aleksandravičiumi)
     
    Sudaryti leidiniai:
    1.    Lietuva ir Lenkija XX amžiaus geopolitinėje vaizduotėje, (kartu su A. Pukšto), Kaunas, 2012, ISBN 978-9955-12-865-6.
     

    Kontaktai
    el. paštas -
    Telefonas - 8 615 79027

  • XIX Amžiaus istorijos skyrius

    Vytautas Petronis
    Mokslo darbuotojas

    Gimė 1976. 1994-1998 m. istorijos bakalauro studijos Vytauto Didžiojo universitete. 1999–2001 m. kultūros istorijos magistras (Turku universitetas, Turku/Åbo, Suomija); tezių tema: The Creation of Spatial Imagination in the Lithuanian National Movement (end of 19th – beginning of 20th centuries). 2003-2008 istorijos mokslų PhD (Stokholmo Universitetas, bendradarbiaujant su BEEGS (Baltic and East European Graduate School (Pietų Stokholmo Universitetas / Södertörns högskola, Stokholmas, Švedija); disertacijos tema: Constructing Lithuania: Ethnic Mapping in Tsarist Russia, ca. 1800-1914.
    2009-2010 – podaktarinis darbas (Glazgo Universitetas, Didžioji Britanija). 2010-2013 – mokslo darbuotojas Herderio Institute (Marburgas, Vokietija); mokslinės tyrimų grupės Gewaltgemeinschaften (Gieseno Universitetas) ir EUCOWAS (European Cooperation on War Studies, Briuselis, Belgija) narys; tyrimo projektas: „Paramilitärische Verbände in Ostmitteleuropa (1918–1944) – Selbstbild, Gewaltpraxis, Soziale Dynamik am Beispiel des „Eisernen Wolfes“ in Litauen“. 2013 liepos 1 d. – mokslo darbuotojas Lietuvos Istorijos Institute (Vilnius)

    Stipendijos / grantai
    •    2013 vasaris–balandis –Leibniz-Gemeinschaft (Vokietija) stipendija
    •    2010-2013 – grantas moksliniam tiriamajam darbui (Deutsche Forschungsgemeinschaft (DFG), Vokietija).
    •    2009–2010 – podaktarinis grantas darbui Glazgo Universitete (Economic and Social Research Council’s (ESRC), Didžioji Britanija)
    •    2008 gegužė-rugpjūtis – Lietuvos Užsienio Reikalų Ministerijos stipendija tiriamajam darbui Švedijos archyvuose (Stokholmas).
    •    2002–2003 – stipendija tarpdisciplininėms doktorantūros paskaitoms Ostsee-Kolleg, prie Nordeuropa-Instut (Humbolto Universitetas, Berlynas, Vokietija).
    •    1998–1999 – G. Soros Fondo stipendija tarpdisciplinių paskaitų lankymui Atviros Visuomenės Kolegijoje (AVK, Vilnius).

    Dėstymas / paskaitos
    1.    2013 balandis – vieša paskaita: Politischer und volkstümlicher Rechtsradikalismus in Litauen, 1918-1934, vykusi Academia Baltica (Oeversee, Vokietija).
    1.    2011 liepa – vieša paskaita (kartu su prof. Peter Haslinger): Krieg, Systemkonsolidierung und Gewaltformen in Ostmitteleuropa
    1.    1914-1939 (Justus-Liebig Universitetas, Giesenas, Vokietija).
    1.    2010 birželis – dėstytojas Rusijos, Centrinės ir Rytų Europos Studijų Centro (CRCEES, Glasgow Universitetas) organizuotoje vasaros mokykloje (Budapeštas, Vengrija); tema: Ethnic Cartography of Central Europe: Early Ethnic Mapping of the Habsburg Empire (1840s – 1880s).
    1.    2010 sausis-vasaris – Centrinės ir Rytų Europos Studijų departamento (CEES, Glazgo Universitetas) asistuojantis dėstytojas; kursas: Social Science and Humanities Research in Russia and Central Europe: Theory and Practice.
    1.    2001/2002 – seminarai Vytauto Didžiojo Universitete: Skandinavijos istorija; Lietuvos istoriografija; Europos regionai: istoriografinė perspektyva; praktiniai tiriamieji darbai (oral history).

    Pagrindinės mokslinių interesų kryptys:
    XIX a. mokslo istorija (Vokietijos, Austrijos-Vengrijos ir Rusijos imperijose); istorinė kartografija; nacionalizmai; Pirmojo pasaulinio karo istorija; radikalūs dešinieji judėjimai tarpukaryje.

    Svarbiausios mokslinės publikacijos:
    Monografijos:
    1.    Constructing Lithuania: Ethnic Mapping in Tsarist Russia, ca. 1800-1914 (ISBN 978-91-85445-79-0, Stockholm, Intellecta, 2007), 302 p. Recenzijos: Steven Seegel, Ab Imperio 1 (2008); Theodore R. Weeks, „Putting Lithuania on the Map in Imperial Russia“ Historisk tidskrift 2 (2008) 233-237; C. Vandermotten, BELGEO 1 (2009); Mikhail Dolbilov, The Russian Review 68(2) (2009) 355-356; Nick Baron, Imago Mundi 61(2) (2009) 267-268; Jörn Happel, H-Net, Clio-online 3-139 (2009); Karsten Brüggemann, Forschungen Zur Baltischen Geschichte 4 (2009) 327-330

    Straipsniai:
    1.    Guarding Honour of the Nation and Prosperity of the State: National Defence of Lithuania “Iron Wolf” (1928-1930) / Fascism on Peripheries - sudarytojai M. Kott, T. Dulic , Uppsala (priimta spaudai 2014 m.).
    2.    The Emergence of Lithuanian Radical Right (1922–1927), Journal of Baltic Studies (priimta spaudai 2014 m.).
    3.    Po sporto priedanga: radikalus dešinysis judėjimas ir „Geležinio Vilko“ Sporto Sąjunga Lietuvoje (1928-1930), Lietuvos Istorijos Metraštis (priimta spaudai 2014 m.).
    4.    (Su Peter Haslinger) Erster Weltkrieg, Systemkonsolidierung und kollektive Gewalt in Ostmitteleuropa – Litauen und der ‚Eiserne Wolf‘ / Gewaltgemeinschaften. Von der Spätantike bis ins 20. Jahrhundert – sudarytojas W. Speitkamp, Göttingen: V&R unipress, 2013, p. 341-367.
    5.    (Su Karsten Brügemann), Introduction, Zeitschrift für Ostmitteleuropa-Forschung, t. 60(4), 2011, p. 491-493.
    6.    Mapping Lithuanians: The Development of Russian Imperial Ethnic Cartography, 1840s-1870s, Imago Mundi: The International Journal for the History of Cartography, t. 63(1), 2011, p. 62-75.
    7.    Pinge, Divide et Impera: взаимовлияние этнической картографии и национальной политики в позднеимперской России (вторая половина XIX века) / Imperium inter pares: Роль трансферов в истории Российской империи (1700—1917) – sudarytojai A. Miller, M. Aust, R. Vulpius, Москва, Новое литературное обозрение, 2010, p. 308-329.
    8.    Att (re)konstruera Litauen. Etnisk kartering i Tsarryssland 1800-1914” (švedų kalba) [(Re-)konstruojant Lietuvą. Etninė kartografija carinėje Rusijoje 1800-1914], Ymer 2008: Kartan och Verkligheten, Stokholmas: Svenska Sällskapet för Antropologi och Geografi, 2008, p. 223-234.
    9.    Nuo etninės visuomenės kūrimo iki lietuviškojo liberalizmo, Darbai ir Dienos, t. 28, Kaunas: Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2002, p. 268-272.

    Recenzijos:
    1.    Rec. kn. Tomas Balkelis, The Making of Modern Lithuania, London, New York: Routledge, 2009, Zeitschrift für Ostmitteleuropa-Forschung, t. 61(2), 2012. 2.    Rec. kn. Robert W Heingartner, Lithuania in the 1920s: a Diplomat’s Diary, Amsterdam: Rodopi, 2009, The Slavonic and East European Review, t. 89(3), 2011, p. 570-571. 3.    Rec. kn. Liekis, Šarūnas. 1939: The Year that Changed Everything in Lithuania’s History, Amsterdam: Rodopi, 2009, The Russian Review, t. 70(3), 2011, p. 531-532.
     

    Kontaktai
    el. paštas -
    Telefonas - 8 5 262 68 56

  • XIX Amžiaus istorijos skyrius

    Virgilijus Pugačiauskas
    Skyriaus vedėjas, humanitarinių mokslų daktaras, mokslo darbuotojas

    Gimė 1964 m. birželio 13 d. 1990 m. baigė Vilniaus universiteto Istorijos fakultetą. 1992–1996 m. Lietuvos istorijos instituto ir Vytauto Didžiojo universiteto doktarantas. 1996 m. apgynė humanitarinių mokslų srities istorijos krypties daktaro disertaciją „Vilniaus departamentas 1812 m.“ 1996–2002 m. dirbo LII XIX a. istorijos skyriuje, 2003– 2010 m.  Miestų tyrimo skyriuje, nuo 2010 m. XIX a. istorijos skyriaus vedėjas. Nuo 2002 m. Lietuvos Karo Akademijos Politikos mokslų katedros docentas.

    Pagrindinės mokslinių interesų kryptys:
    •    Vilniaus miesto sociotopografija XIX a.
    •    Lietuvos istorija XIX a. I pusėje. Prancūzmetis Lietuvoje.

    Svarbiausios mokslinės publikacijos:
    Knygos:
    1.    Napoleono administracija Lietuvoje, Vilnius: Vaga, 1998, 215, [1] p.
    2.    Napoleonas ir Vilnius: karinio gyvenimo kasdienybės bruožai, Vilnius: Arlila, 2004, 147, [1] p.: iliustr.
    3.    Lukiškės: nuo priemiesčio iki centro (XV a. - XX a. pradžia): kolektyvinė monografija / Vytautas Jogėla, Elmantas Meilus, Virgilijus Pugačiauskas, Vilnius: "Diemedžio" leidykla, 2008, 291, [1] p.: iliustr., faks., žml.
    4.    Mokslo populiarinimo kūrinys Lietuva ir Napoleonas, Vilnius:LII leidykla, 2012, 246 p.
    5.    Šaltinio publikacija 1812 metų Lietuvos laikinosios vyriausybės komisijos posėdžių protokolai, (mokslinė redakcija,  įvadinis straipsnis: „Lietuvos laikinoji vyriausybės komisija: sudėtis, struktūra ir veikla” (originalaus teksto parengimas, komentarai, asmenvardžių ir vietovardžių rodyklės), Vilnius:LII, 2012, 358 p.

    Pagrindiniai straipsniai:
    1.    Napoleonas ir jo administracinė sistema Lietuvoje, Lietuvos valstybė XII–XVIII a., Vilnius, 1997, p. 449–457.
    2.    Vilniaus magistrato pareigūnai 1795–1808 metais, Praeities baruose, Vilnius, 1999, p. 139–144.
    3.    Vilniaus savivaldos institucijos XIX a. pusėje: istorinis–teisinis aspektas, Lietuvos istorijos metraštis, 2000, Vilnius, 2001, p. 147–163.
    4.    Vilniaus valdymas 1812 m., Lietuva ir jos kaimynai. Nuo Normanų iki Napoleono, Vilnius, 2001, p. 395–407.
    5.    Magistrat Wileński w pierwszych latach pod zaborem rosyjskim (1794–1808), Biuletyn historii pogranicza, Bialystok, 2001, s. 18–29.
    6.    Lietuvos istorija “Wizerunki i Roztrząsania Naukowe (1834–1843)”,  Lietuvos istorijos metraštis 2001, 2, Vilnius, 2002, p. 229–234.
    7.    Viduklės kraštas 1830–1831 ir 1863 metų sukilimuose, Viduklė, Kaunas, 2002, p. 141–153.
    8.    ,,Discovery of mass grave of Napoleonic period in Lituania“ (1812, Vilnius), Human Palaentology and Prehistory, 2004, vol. 3, p. 219–227, s. 18–29.  Bendrautoriai: Signoli M., Ardagna .Y, Adalian P., Devrient W., Lakys L., Rigede C., Vette T., Kuncevičius A., Poškienė J., Bartkus A., Palubeckaitė Z., Garmus A., Jankauskas R., Dutour O.
    9.    Vilniaus mėsininkų cechas XIX a. I pusėje, Lietuvos istorijos metraštis, 2005, 2, Vilnius, 2006, p. 69–92.
    10.    Vilniaus statybininkų amatų cechai XIX a. I pusėje: organizacinė struktūra, gamybos pobūdis, kolektyvinė biografija, Lituanistica, 2007, t. 3, nr. 3 (71), p. 29–43.
    11.    Lietuvos nuostoliai 1812 m. kare, Karo archyvas, 2007, T. XXII, p. 89–110. [PDF]
    12.    Vilniaus turgavietės ir mūgė 1795–1830 metais: lokalizacija, specializacija, organizacija, prekės ir kainos, Vilniaus istorijos metraštis, 2007, t. 1,  p. 67–78.
    13.    Vilniaus ,,krikščionių“ medžio apdirbimo cechai XIX a. I pusėje: organizacinė struktūra, gamybos pobūdis, kolektyvinė biografija, Lituanistica, 2008, t. 54, nr. 3 (75), p. 12–26.
    14.    Miestas ir Bernardinų kapinės, Vilniaus Bernardinų kapinės 1810–2010, Vilnius:Versus Aureus, 2010, p.  115–137.
    15.    Generaliniai 1831 m. karinių įtvirtinimų planai Plikajame kalne, Lietuvos pilys, Vilnius, 2011, t. 6, p. 116–127.
    16.    Šaltinio publikacija ,,Roku 1812. Woyna między Rossyą i Francyą”, (įvadinis straipsnis ,,Prancūzmetis Kaune”, vertimas į lietuvių kalbą),  Kauno istorijos metraštis, Kaunas, 2011, t. 11, p. 219–250.
    17.     Miasto a cmentarz Bernardyński, in Cmentarz Bernardyński w Wilnie 1810-2010, Wilno:Versus Aureus:2013, s. 121–145.

    Recenzijos:
    1.    Rec. kn: D. Nawrot. Litwa i Napoleon w roku 1812. Katowice:Wydawnictwo Uniwersytetu Śląskiego, 2008, 792 s., Lietuvos istorijos metraštis 2008, 2, Vilnius, 2009, p. 149–156.
    2.    Rec. kn: D. Nawrot. Litwa i Napoleon w roku 1812. Katowice:Wydawnictwo Uniwersytetu Śląskiego, 2008, 792 s., Biuletyn Historii pogranicza, Nr. 9, Białystok, 2008, s. 109–112.
     

    Kontaktai
    el. paštas -
    Telefonas - 8 5 262 68 56

  • XIX Amžiaus istorijos skyrius

    Tamara Bairašauskaitė
    Habilituota humanitarinių mokslų daktarė, vyriausioji mokslo darbuotoja

    Gimė 1950 12 01 Alytuje. 1972 m. baigė Vilniaus universiteto Istorijos fakultetą. 1975–1978 m. mokėsi TSRS MA TSRS Istorijos instituto aspirantūroje. 1980 m. apgynė istorijos kandidato (daktaro) disertaciją „Lietuvos TSR kolūkiai ir kolūkinė valstietija devintajame penkmetyje (1971–1975 m.)“, 1998 m. – habilitacinį darbą „Lietuvos totoriai XIX amžiuje“.
    Istorijos institute dirba nuo 1975 m. birželio mėn. 1975 ir 1978–1986 m. jaunesn. moksl. bendradarbė, 1986–1987 m. – moksl. bendradarbė, nuo 1987 m. – vyresn. moksl. bendradarbė. 1989–1994 m. – mokslinė sekretorė. Nuo 1994 m. – XIX amžiaus istorijos skyriaus vyresn. m. darbuotoja, nuo 2004 m. – vyriaus. mokslo darbuotoja.

    1998–2000 m. vadovavo Lietuvos istorijos instituto mokslinių tyrimų programai „Luomai XIX a. amžiaus Lietuvoje: institucijų ir sociokultūrinė raida“. 2010 – 2011 m. vadovavo Lietuvos istorijos instituto mokslinių tyrimų programai „Lietuvos visuomenės tradicinis elitas: bajorų ir dvasininkų luomų pokyčiai modernizacijos sąlygomis (XIX a. – XX a. pradžia)“. 2011– 2012 m. vadovavo Lietuvos mokslo tarybos finansuojamam grupių projektui „Lietuvos tradicinio elito tapatybės XIX a. pab. – XX a. pr.“.  Nuo 2012 m. vadovauja ilgalaikei mokslo tyrimų programai „Visuomenės struktūros, socialinė sąveika ir jos poveikis valstybės raidai (Naujieji laikai)“( 2012–2016).

    2001–2009 m. dalyvavo projekte „Lietuvos istorija“ (Lietuva XIX amžiuje). Dalyvauja tarptautiniame projekte: Lenkijos Respublikos Mokslo ir aukštųjų studijų ministro finansuojama „Nacionalinė humanitarinių mokslų raidos programa“ (Program Ministra Nauki i Szkolnictwa Wyższego pod nazwą „Narodowy Program Rozwoju Humanistyki”, blokas „Abiejų Tautų Respublikos bajoriškos tradicijos irimas istorinėje Lietuvoje XIX–XX a. pradžioje“ (Rozpad tradycji szlacheckiej Rzeczypospolitej na Litwie historycznej w XIX – pocz. XX wieku) (2012– 2014).
     Nuo 2009 m. tarptautinio projekto „Lituanistikos studijos“, kurį vykdo Lietuvos istorijos institutas ir Varmijos Mozūrų universitetas Olštyne, vadovė koordinatorė.

    Mokslinių darbų konkurse, kurį 2002 m. kovo 1 d. paskelbė Lietuvos Tūkstantmečio minėjimo Direkcija prie Lietuvos Respublikos Prezidento, tapo nugalėtoja mokslo darbuotojų grupėje. Premiją už monografijos „Lietuvos bajorų savivalda XIX amžiaus pirmojoje pusėje“ rankraštį 2002 m. gruodžio 23 d. įteikė Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus.

    2000–2006 m. Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Kultūrinių bendrijų centre bakalaurams dėstė kursą „Totorių istorijos įvadas“, magistrantams –  „Lietuvos totorių istorija ir kultūra“.
    2003–2006 m. Vilniaus pedagoginio universiteto Istorijos fakulteto IV kurso studentams dėstė kursą „XIX a. Lietuvos socialinė istorija“, 2004 m. III kurso studentams „XIX a. – XX a. pr. Lietuvos istorija“.
    Nuo 2007 m. Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Istorijos teorijos ir kultūros istorijos katedroje dėsto kursą magistrantams „XIX amžiaus socialinės istorijos paradigmos: Lietuva, Lenkija, Rusija“. 2010 – 2011 m. dėstė kursą „Kultūros raiškos ir slinktys XIX amžiaus Lietuvoje“.
    Nuo 2013 m. liepos 1 d. Lietuvos mokslo tarybos Humanitarinių ir socialinių mokslų komiteto narė.

    Pagrindinės mokslinių interesų kryptys
    •    XIX amžiaus socialinė istorija
    •    Tautinių mažumų istorija
    •     Lietuvos totorių istorija
    •    Lietuvos bajorų istorija

    Svarbiausios mokslinės publikacijos:
    •    Monografijos:
    1.    Lietuvos totoriai XIX amžiuje, Vilnius: Mintis, 1996, 331 p.
    R e c.: V. Merkys, Lituanistica, 1997, nr. 4 (32), p. 89–92; H. Wisner, Kwartalnik Historyczny, 1997, Rocznik CIV, nr 3, s. 122–124; A. Zakrzewski, Przegląd Wschodni, 1997, T. IV, zesz. 2 (14), s. 464–466; H.T. Norris, Bulletin of the Scholl of Oriental and African Studies, 1998, V. 61, p. 146; S. Pivoras, Kultūros barai, 1998, nr. 4, p. 74–75.
    2.    Lietuvos bajorų savivalda XIX a. pirmojoje pusėje, Vilnius: LII leidykla, 2003, 376 p.
    Rec.: H. Wisner, Zapiski Historyczne, 2005, T. LXX, zesz. 2–3, s. 212–214.
    3.    Mykolas Juozapas Römeris (1778–1853). Bajoro viešoji ir privati erdvės XIX a. pirmojoje pusėje, Vilnius: LII leidykla, 2011, 441 p.
    4.    Lietuvos istorija. Devynioliktas amžius: visuomenė ir valdžia, VIII tomas, I dalis, Vilnius: Baltos lankos, 2011, p. 179–243, 307–468 (bendraautoriai Z. Medišauskienė, R. Miknys).
    Rec.: S. Pivoras, Ar pavyko (pavyks) atskleisti modernėjimą Lietuvos modernėjimo istorijoje? Darbai ir dienos, 2011, t. 56, p. 320– 325; V. Berenis, Lietuvos istorijos metraštis,  2011 metai, 2, Vilnius, 2012, p. 151–156.


    •    Straipsniai:
    1.    Musulmonų konfesinė bendruomenė Nepriklausomoje Lietuvoje, Lietuvos istorijos metraštis. 1991 metai, Vilnius, 1992, p. 98–114.
    2.    Сохранность сети мусульманских святилищ на территории Северо-западного края в ХIХ веке, Наш Радавод, Гродно, 1992, с. 191–197.
    3.    Kėdainių minareto mįslė, Šiaurės Atėnai, 1992 04 02.
    4.    Totorių atgimimo tendencijos Vilniuje ir Vilniaus krašte 1923–1939 m., Lietuvos istorijos metraštis. 1992 metai, Vilnius, 1993, p. 109–130.
    5.    Тюрко-татарские потомки на землях литовских, Вильнюс, 1993, № 2, с. 110–122.
    6.    Lietuvos totorių savivoka XIX a. – XX a. pirm. pusėje, Liaudies kultūra, 1993, nr. 4, p. 31–34.
    7.    Stanislovas Kričinskis ir jo veikalas, Kričinskis Stanislovas, Lietuvos totoriai, Vilnius, 1993, p. 3–11.
    8.    Sytuacja prawna Tatarów litewskich w guberniach zachodnich Cesarstwa Rosyjskiego (przed 1869 r.), Przegląd Wschodni, 1992/93, t. 2, zesz. 3(7), s. 573–593.
    9.    Musulmonai neofitai XIX a. buvusios LDK visuomenėje, Naujasis židinys, 1994, nr. 2, p. 26–33.
    10.    Lietuvos totorių religinė bendruomenė XIX amžiuje, Kipčiakų tiurkų Orientas Lietuvoje: istorija ir tyrimų perspektyva, sud. T. Bairašauskaitė, H. Kobeckaitė, Vilnius, 1994, p. 130–136.
    Rec.: Zbigniew J. Wójcik, Kwartalnik Historii Nauki i Techniki, R. 41: 1996, nr 1, s. 153–155.
    11.    Pirmasis Korano vertimas Lietuvoje, Mūsų praeitis. 1994, Vilnius 1995, t. 4, p. 5–18.
    12.    Nesenstantis praeities paminklas, Kotlubajus Edvardas, Radvilos, Vilnius 1995, p. 5–11.
    13.    Sejmiki Generalnego Gubernatorstwa Wileńskiego (1801–1861), Profesor Henryk Łowmiański. Życie i dzieło. Materiały z sesji naukowej poświęconej dziesiątej rocznicy śmierci Uczonego (Poznań 7–8 X 1994 r.), Poznań, 1995, s. 183–190.
    14.    O świadomości Tatarów litewskich w XIX wieku, Trudna tożsamość. Problemy narodowościowe i religijne w Europie Środkowo-Wschodniej w XIX i XX wieku, Lublin, 1996, s. 45–47.
    15.    Lietuvos totorių leidiniai ir spauda, Žurnalisto žinynas, Antroji knyga, Vilnius, 1996, p. 86–95.
    16.    System rządów carskich na ziemiach litewskich do roku 1815, Ziemie Północne Reczypospolitej Polsko-Litewskiej w dobie rozbiorowej 1772–1815. Materiały z konferencji międzynarodowej odbytej w dniach 11–14 maja 1995 w Toruniu, Warszawa-Toruń, 1996, s. 52–58.
    17.    Литовские татары в дворянских собраниях XIX в., Iсламская культура татарау-мусульман Беларуси, Лiтвы и Польшчы i яе узаемадзеянне з Беларускай i иншымi культурамi, Менск, 1996, т. 1, с. 134–139.
    18.    Bajorų seimeliai XIX amžiaus Lietuvoje, Lietuvos istorijos metraštis. 1996 metai, Vilnius, 1997, p. 92–110.
    19.    Kilka uwag o litewskich marszałkach powiatowych i gubernialnych. Wiek XIX – do powstania styczniowego, Przegląd Wschodni, 1997, t. 4, zesz. 2 (14), s. 179–195.
    20.    Kilka uwag o sejmikach guberni litewskich (do lat trzydziestych XIX wieku), Czasopismo Prawno-Historyczne, Rok 1997, t. 49, zesz. 1–2, Poznań, 1998, s. 265–271.
    21.    Politische Integration und Religiöse Eigenständigkeit der Litauischen Tataren im. 19. Jahrhundert, Muslim Culture in Russia and Central Asia from the 18th to the Early 20th Centuries, vol. 2: Inter-Regional and Inter-Ethnic Relations, Berlin, 1998, p. 313–334.
    22.    Политическая культура Литовских татар в XIX веке, Studia Turcologica Cracovensia, Kraków, 1998, t. 5, s. 21–31.
    23.    Lietuvos totorių rankraščiai – LDK istorijos fenomenas, Senosios raštijos ir tautosakos sąveika: kultūrinė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės patirtis, Senoji Lietuvos literatūra, 6 knyga, Vilnius, 1998, p. 114–122.
    24.    Sejmiki litewskie w pierwszej ćwierci XIX wieku: prawo i zwyczaj, Przegląd Historyczny, t. LXXXIX, zesz. 1, Warszawa, 1998, s. 125–129.
    25.    Zbiory Litewskiego Państwowego Archiwum Historycznego dotyczące weryfikacji szlachectwa w XIX w., Białostocczyzna, 1998, nr  4, s. 51–57.
    26.    Vladimiras Gadonas (XIX a. I pusės žemaičių bajoro sociokultūrinis portretas), Lietuvos istorijos metraštis. 1997 metai, Vilnius, 1998, p. 143–163.
    27.    Несколько замечаний о военной службе татар во второй половине XVIII века, Вывучэнне i захаванне культурнай спадчыны татарскага народа на Беларусi, Матэриалы мiжнароднай навукова-практычнай канферэнциi (27–28 сакавiка 1997 г.), Мiнск, 1999, с. 98–106.
    28.    Bajorų reikalų patikėtiniai XIX a. pirmosios pusės epistoliniuose šaltiniuose, Praeities baruose, Skiriama akademikui Vytautui Merkiui 70-ies metų jubiliejaus proga, Vilnius: Žara, 1999, p. 69–86.
    29.    Dzienniki szlachty litewskiej z XIX wieku w zbiorach wileńskich, Białostocczyzna, 1999, nr. 2(54), p. 32–37.
    30.    Materiały do dziejów Białostockiego Instytutu Dobrze Urodzonych Panien w zbiorach Litewskiego Państwowego Archiwum Historycznego w Wilnie, Białostocczyzna, 2000, nr 1 (57), s. 13–20.
    31.    Materiały Antoniego Muchlińskiego do problematyki tatarskiej i żydowskiej z połowy XIX wieku, Polskie opisywanie świata. Od fascynacji egzotyką do badań antropologicznych, Wrocław, 2000, s. 81–86.
    32.    Spuścizna rękopiśmienna orientalisty Antoniego Muchlińskiego (1808–1877), Białostocczyzna, 2001, nr 1–2 (61–62), s. 37–45.
    33.    Socioekonominės ir sociokultūrinės Lietuvos bajorijos nuostatos XIX a. seimelių pageidavimuose (iki 1863 m.), Lietuvos istorijos metraštis. 2000 metai, Vilnius, 2001, p. 93–118: santr angl.
    34.    Adomo Medekšos laiškai sužadėtinei, Darbai ir dienos, Kaunas, 2001, t. 28, p. 99–109.
    35.    Sejmiki w guberniach litewskich w pierwszej połowie XIX wieku, Czasy Nowożytne, t. XII (XIII), 2002, s. 85–101.
    36.    Lietuvos bajorų luomo deklasacijos procesas: bajorystės įrodymai (XVIII a. pab. – XIX a. 7 dešimtmetis), Lietuvos istorijos metraštis. 2001-2, Vilnius, 2002, p. 87–112: santr angl.
    37.    Kuratela dóbr szlacheckich w guberniach litewskich (lata 30 – 60 XIX wieku), Czasopismo Prawno – Historyczne, Poznań, 2003, t. LV, zesz. 2, s. 255–263.
    38.    Diariusz sejmiku 1817 r. jako źródło do dziejów szlachty litewskiej, Pogranicze polsko-litewsko-białoruskie. Źródła – stan badań, Białystok, 2003, s. 76–83.
    39.    A. Muchlinskio Lietuvos žydų mokyklų vizitacijos XIX a. viduryje, “Žydų klausimas” Lietuvoje (XIX a. vidurys), Vilnius: LII leidykla, 2004, p. 127–164. 40.    Masonai Lietuvoje 1816–1822 m.: atsikūrimas ir veikla, Lietuvos istorijos metraštis. 2003-2, Vilnius, 2004, p. 43–64: santr. angl.
    41.    Ziemianin na urzędzie. Karjera urzędnicza w guberni wileńskiej I połowy XIX wieku na przykładzie Michała Józefa Romera (1778 – 1853), Z dziejów kultury prawnej. Studia ofiarowane profesorowi Juliszowi Bardachowi w dziewięćdziesięciolecie urodziń, Warszawa, 2004, s. 445–451.
    42.    Apibrėžimo ir tapatumo kolizija: Lietuvos karaimų socialinio statuso klausimu XIX amžiaus pirmojoje pusėje, Lituanistica, 2006, nr. 1 (65), p. 24–37.
    43.    Vilniaus pirkliai XVIII a. pabaigoje–XIX a. 4-ojo dešimtmečio viduryje: judėjų ir krikščionių situacijos palyginimas, Žydai Lietuvos ekonominėjė-socialinėje struktūroje: tarp tarpininko ir konkurento, sud. V. Sirutavičius ir D. Staliūnas, Vilnius: LII, 2006, p. 27–50.
    44.    Rodzina tatarska w świetle księg metrykalnych (wiek XIX), Biuletyn Historii Pogranicza, 2006, nr 7, s. 27–40.
    45.    Bajoro santykis su dvaru XIX a. pirmojoje pusėje: Mykolo Juozapo Römerio (1778–1853) patirtys, Lietuvos istorijos metraštis. 2005-1, Vilnius, 2006, p. 63–82: santr. angl.
    46.    Luominės paradigmos konfigūracija: buvusi šlėkta Vilniuje (1832–1873 m.), Lietuvos istorijos metraštis, 2007 – 1, Vilnius, 2008, p. 21–46.
    47.    Mykolas Juozapas Römeris (1778–1853) viešajame ir privačiame gyvenime: iš pirmosios XIX a. pusės bajoro biografijos = Michał Józef Römer (1778–1853) in Public and Private Life: from early 19th century Nobleman’s Biography, Römeriai Lietuvoje XVII – XX a. = The Römers in Lithuania in 17th to 20th centuries, Vilnius: KFMI, 2008, p. 34–45, 276–288.
    48.    Ludność Wilna w świetle spisu mieszkańców z 1795 roku, Rzeczpospolita państwem wielu narodowości i wyznań, Warszawa – Opole: „DiG“, 2008, s. 231–242.
    49.    Татарская и караимская общины в XIX веке: демографический аспект, Orientas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos visuomenės tradicijoje: totoriai ir karaimai, sud. T. Bairašauskaitė, H. Kobeckaitė, G. Miškinienė. Moksl. red. T. Bairašauskaitė, Specialusis „Lietuvos istorijos studijų“ leidinys, t. 6, Vilnius: VUL, 2008, p. 45–57, 336.
    50.    Aktywność kulturalna porozbiorowej szlachty litewskiej na przykładzie Michała Józefa Römera (1778–1853), Środowiska kulturotwórcze i kontakty kulturalne Wielkiego Księstwa Litewskiego od XV do XIX wieku, Materiały z XVII spotkania Komisji Lituanistycznej zorganizowanego przez Instytut Historii PAN, Instytut Historyczny UW i Instytut Prawa UW w Warszawie 23–24 września 2008, pod redakcją Urszyli Augustyniak, Warszawa: Neriton, 2009, s. 83–96.
    51.    The Collision of Definition and Identity: on the Social Status of Lithuanian Karaim in the First Half of the Nineteenth Century, Lithuanian Historical Studies, 2007, vol. 12, Vilnius, 2009, s. 93–112.
    52.    Працэс дэклясацыi шляхецкага саслоўя Лiтвы: доказы паходжаньня (канец XVIII – 60-я гг. XIX cт.), Arche, 2009, nr. 9, p. 149–174.
    53.    Vietinis komponentas Lietuvos totorių sociokultūrinės tapatybės konstrukcijose (istoriografinis aspektas), LDK tradicija ir tautiniai naratyvai, sud. A. Bumblauskas, G. Potašenka, Specialusis „Lietuvos istorijos studijų“ leidinys, t. 7, Vilnius: VUL, 2009, p. 256–273.
    54.    Lietuvos totoriai, Lietuvių tapatybė. Etnologijos ir antropologijos enciklopedija, http://lkz.mch.mii.lt/identitetas
    55.    Lietuvos totoriai, Lietuvos etnologijos ir antropologijos enciklopedija, Sud. V. Savoniakaitė, Vilnius: LII leidykla, 2011, p. 265–269.
    56.    Bajorų žemėvaldos slinktys XIX a. antrojoje pusėje: dvarų sekvestravimas ir konfiskavimas, rusų dvarininkų grupės susidarymas (Kauno ir Vilniaus gubernijos, 1863–1873 m.), Lituanistica, 2012, T. 58. Nr. 2 (88), p. 103–122.
    57.    Bajorų žemėvalda XIX a. 8-ajame dešimtmetyje – 1905 m.: Kauno ir Vilniaus gubernijos, Lituanistica, 2012, T. 58. Nr. 3 (89), p. 227–247.
    58.    Tapatybė ir identifikacija XIX amžiaus istorijos tyrimuose: teorinis aspektas, Lietuvos istorijos metraštis, 2011 metai, 2, Vilnius, 2012, p. 51–68.
    59.    Bajorų žemvaldžių tapatybių slinktys XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje, Lietuvos istorijos studijos, 2012, T. 30, p. 68–84.   
    60.    Nykstantys Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teismai Vilniuje: praktika ir kasdienybė. XVIII ir XIX a. sandūra, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos kraštovaizdis, Mokslinių straipsnių rinkinys. Skiriama profesorės Jūratės Kiaupienės 65-mečiui. Sudarytoja Ramunė Šmigelskytė-Stukienė, Vilnius: LII leidykla, 2012, p. 539–567.
    61.    Bajorų žemvaldžių sudėtis Kauno ir Vilniaus gubernijose XIX a. antrojoje pusėje. Lituanistica, 2013. T. 59. Nr. 1 (91), p. 9–23.
    62.    Lietuvos bajorės ir žemėvalda: nuosavybės santykiai XIX a. antrojoje pusėje. Lietuvos istorijos studijos, 2013. T. 32, p. 84–98.
    63.    Kintantis bajorų pasaulis Kazimieros Bialozoraitės-Tanskienės dienoraštyje ir laiškuose Sofijai Römerienei. XIX a. 8–9 dešimtmečiai. Lietuvos istorijos metraštis, 2012/1, Vilnius, 2013, p. 84–98.

    •    Referatai:
    1.    Lietuvos totoriai XIX amžiuje, habilitacijai teikiamos monografijos santrauka. Humanitariniai mokslai. 05H Istorija, Lietuvos istorijos institutas, Vytauto Didžiojo universitetas, Vilnius, 1998, 40 p.
    2.    The Lithuanian Tatars in the Ninetheenth Century, Summary of the research report presented for habilitation. Humanities, 05H History, Lithuanian Institute of History, Vytautas Magnus University, Vilnius, 1998, 43 p.

    •    Recenzijos:
    1.    Przegląd Wschodni: Historia i współczesność Polaków na Wschodzie. Kwartalnik. Rok 1, zesz. 1 i 3, 1991, Lietuvos istorijos metraštis. 1992 metai, Vilnius, 1993, p. 243–249.
    2.    Zbigniew Wójcik, Ignacy Domeyko. Zarys biografii w latach 1802–1831, Prace Muzeum Ziemi, zesz. 42, Warszawa 1993, s. 113–184, Lietuvos istorijos metraštis. 1993 metai, Vilnius 1994, p. 185–188.
    3.    Jolanta Sikorska-Kuliesza, Deklasacja drobnej szlachty na Litwie i Białorusi w XIX wieku, Warszawa, 1995, Lietuvos istorijos metraštis. 1996 metai,Vilnius, 1997, p. 394–398.
    4.    Леонид Е. Горизонтов, Парадоксы имперской политики: поляки в России и русские в Польше (XIX – начало XX в.), Москва: издательство „Индрик“, 1999, 269 с., Lietuvos istorijos metraštis. 1999 metai, Vilnius, 2000, p. 297–303.
    5.    Baltische Bibliographie. Schrifttum über Estland, Lettland, Litauen. 1998. Mit Nachträgen. Zusammengestellung von Paul Kaegbein, Herder-Institut Marburg in Verbindung mit der Baltischen Historischen Komission, Marburg: Verlag Herder-Institut, 2000, 306 S. (Bibliographien zur Geschichte und Landeskunde Ostmitteleuropas. Herausgegeben vom Herder-Institut e. V. Nr. 24), Lietuvos istorijos metraštis. 2000 metai, 2001, p. 362–364.
    6.    Naujas Lietuvos totorių herbynas, Istorija, 2003, T. LV, p. 67–69.
    7.    Tomas Balkelis, The Making of Modern Lithuania, Abingdon and New York, Routledge, 2009 (BASEES/Routledge Series on Russian and East European Studies), Journal of Baltic Studies, Vol. 41, Nₒ 3, September 2011, p. 432–434.

    •    Publikacijos:
    1.    Nieznany Maciej Tuhan-Baranowski, Rocznik Tatarów Polskich, Gdańsk, 1997, t. 4, s. 253–279.
    2.    Eugenijus Römeris, Livonijos ir Lietuvos Römerių giminės istorija, sud. ir mokslinis red. T. Bairašauskaitė, J. Širkaitė, R. Miknys, Vilnius: KFMI, 2009, 528 p. (p. 8–94, vertimas, mokslinis redagavimas, komentarai).
    3.    Apolonija z Dalewskich Sierakowska, Wspomnienia, oprac. J. Sikorska-Kulesza, T. Bairašauskaitė, Warszawa: Neriton, 2010, 255 s.

    •    Bibliografijos:
    1.    Bibliografia Europy Wschodniej. Polska-Litwa-Białoruś-Ukraina-Rosja, t. III, Bibliografia litewska 1991–1994, Warszawa-Wilno-Mińsk-Lwów-Moskwa, 1997, 83 s.
    2.    Bibliografia Europy Wschodniej. Polska-Litwa-Białoruś-Ukraina-Rosja, t. VIII, Bibliografia litewska 1995–1997. Warszawa-Wilno-Mińsk-Lwów-Moskwa, 1998, 111 s.
    3.    Bibliografia Europy Wschodniej. Polska-Litwa-Białoruś-Ukraina-Rosja, t. XII, Bibliografia litewska 1998–1999, Warszawa-Wilno-Mińsk-Lwów-Moskwa, 2000, 134 s.

    •    Vertimai:
    Iš lenkų kalbos:
    1.    Stanislovas Kričinskis, Lietuvos totoriai, Vilnius, 1993, 279 p.
    2.    Edvardas Kotlubajus, Radvilos, Vilnius, 1995, 475 p.
    3.    Henryk Wisner, Jonušas Radvila (1612–1655). Kėdainių šešėlyje, Vilnius, 2000, 309 p.
    4.    Władysław Tatarkiewicz, Šešių sąvokų istorija. Menas. Grožis. Forma. Kūryba. Atkūrimas. Estetinė pajauta, Vilnius: Vaga, 2007, 487 p.
    5.    Maria Korybut-Marciniak, Vilniaus labdarybės draugija XIX a. pirmojoje pusėje,  Olsztyn, 2011, 140 p.
    6.    Lietuvos ir Lenkijos diplomatiniai santykiai 1938–1940 metais. Dokumentų rinkinys. Sud. Algimantas Kasparavičius, Paweł Libera, Vilnius: LII leidykla, 2013.

    Iš rusų kalbos:
    1.    Leonas Mulevičius, Kaimas ir dvaras Lietuvoje XIX amžiuje, Vilnius: LII, 2003 (išvertė į lietuvių kalbą straipsnius, rašytus rusų kalba).
    2.    Lietuvių spaudos draudimo panaikinimo byla, sud. Antanas Tyla, Vilnius: LII, 2004, p. 244-382.

    Į rusų kalbą:
    1.    Новости Литовской Метрики, Научно-информационный бюллетень, 2000, № 4, Вильнюс: LII, 2001, 34 с.
    2.    Новости Литовской Метрики, Научно-информационный бюллетень, 2001 № 5, Вильнюс: LII, 2002, 38 с.
    3.    Новости Литовской Метрики, Научно-информационный бюллетень, 2002, № 6, Вильнюс: LII, 2003, 34 с.
    4.    Д. Антанавичюс, Недвижимая собственность в Литве в XVI–XVIII вв., Вильнюс: VĮ Registrų centras, 2008, 33 с.
    5.    Ч. Лауринавичюс, С. Роуэлл, Многовековое соседство: исторические связи Литовского и Российского государств в XIV–XX вв., Вильнюс: LII, 2009, 63 с.

    Kontaktai
    el. paštas -,
    Telefonas - 8 5 262 68 56

  • XIX Amžiaus istorijos skyrius

    Reda Griškaitė
    Humanitarinių mokslų daktarė, vyresnioji mokslo darbuotoja

    Gimė 1961 06 14 d. Marijampolėje. 1979–1984 m. studijavo Vilniaus universiteto istorijos fakultete. 1984–1986 m. dirbo Vilniaus universiteto Istorijos fakultete, nuo 1987 m. – Vilniaus universiteto Mokslo muziejuje. 1989 m. tapo Lietuvos istorijos instituto Mokslo ir technikos istorijos (vėliau – Kultūros istorijos, dabar – XIX amžiaus istorijos) skyriaus jaunesniąja mokslo darbuotoja. Nuo 1993 m. – šio skyriaus mokslo darbuotoja, o nuo 1998 m. – vyresnioji mokslo darbuotoja. 1996 m. apgynė daktaro disertaciją tema „Pastangos publikuoti Lietuvos istorijos šaltinius XIX amžiaus viduryje“.

    Pagrindinės mokslinių interesų kryptys
           1992–2000 m. dalyvavo mokslinėse programose „Etnokultūriniai santykiai ir pilietinės savimonės formavimasis XVIII amžiaus pabaigoje – XIX amžiuje“, „Lietuvos elitinė kultūra: nacionalizmo iššūkiai XIX amžiuje“, „Lietuvos visuomenė XIX amžiuje – XX amžiaus pradžioje: modernėjimas ir jo kryptys“. 2001–2011 m. dalyvavo mokslinėje programoje „Lietuvos akademinė istorija“. Pagrindinės individualios mokslinės kryptys šioje akademinėje sintetinėje studijoje – švietimo, mokslo ir kultūros raida bei institucijos. Nuo 2012 m. dalyvauja naujoje Lietuvos istorijos instituto XIX amžiaus skyriaus programoje „Visuomenės struktūros, socialinė sąveika ir jos poveikis valstybės raidai (Naujieji laikai)“. Tyrimų kryptis minėtoje programoje – „Lietuvos provincijos intelektualų grupės formavimasis ir raida (XVIII a. pab. – XIX a. 7 deš.)“. 2010–2012 m. vykdė Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą projektą „Moteris ir Istorija XIX amžiaus Lietuvoje: Kamilės Narbutaitės patirtys“.

            Svarbiausia tyrimų kryptimi ir toliau lieka Lietuvos romantinė istoriografija. Didelį dėmesį skiria tokių XIX a. asmenybių kaip Teodoras Narbutas, Simonas Daukantas, Adomas Mickevičius, Jonas Čečiotas, Ignotas Domeika, Stanislovas Moravskis, Mikalojus Malinovskis, Mykolas Balinskis, Eustachijus Tiškevičius, Konstantinas Tiškevičius, Mikalojus Akelaitis, Vasilijus von Rotkirchas, Carlas von Schmithas istorinio portreto rekonstrukcijai. Nuo 1992 m. kuruoja daugiatomės Teodoro Narbuto Lietuvių tautos istorijos leidimą. Dirbo Lietuvos ir užsienio (Didžiosios Britanijos, Lenkijos, Prancūzijos, Rusijos, Baltarusijos) archyvuose bei bibliotekose. Bendradarbiauja su „Mokslo“, „Minties“, „Vilniaus dailės akademijos“, „Rašytojų sąjungos“ leidyklomis, į lietuvių kalbą išvertė istorinės ir memuarinės literatūros. 1999 m. už studiją „Adomas Mickevičius – Teodoras Narbutas: trys sąlyčio taškai“ buvo paskirta Paryžiaus lenkų-lietuvių draugijos premija.

            Nuo 2006 metų – žurnalo Metai, o nuo 2007 metų – žurnalo Archivum Lithuanicum, nuo 2011 metų – leidinio Historiae Lithuaniae fontes minores redkolegijų narė. Taip pat yra Tarptautinės mokslinės duomenų bazės Lituanistika ekspertė, UNESCO Lietuvos nacionalinio komiteto „Pasaulio atmintis“ narė.

    Svarbiausios mokslinės publikacijos:
    •    Monografijos:
    1.    Mineralinis miestelis" arba kurortinės kultūros pradžia Lietuvoje = "Минеральное местечко" или начало курортной культуры в Литве = "Mineralne miasteczko" albo początek kultury uzdrowiskowej na Litwie, Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2003, 326 p.
    Rec.: Zbigniew J. Wójcik, Wrocławskie Studia Wschodnie (Wrocław), nr 8 , 2004, s. 318–320; Dalia Ramonienė, 7 meno dienos, 2003 09 05.
    2.    Mykolas Balinskis: kova dėl istorijos?, Vilnius: Eugrimas, 2005, 240 p.
     Rec.: Zbigniew J. Wójcik, Wrocławskie Studia Wschodnie (Wrocław), nr 11, 2007, s. 225–228.
    3.    Konstantinas Tiškevičius ir Neris, arba Kelionė ir knyga, Vilnius: Žara, 2009, 196 p.
     
    •    Straipsniai:
    1.    Pirmosios Teodoro Narbuto biografijos, Lituanistica, 1993, Nr. 2, p. 3–13.
    2.    Naujoji Teodoro Narbuto Lietuvių mitologija, Lituanistica, 1993, Nr. 3 (15), p. 9–16.
    3.    Druskininkų Ondyna: kūrėjai ir skaitytojai, Metai, 1994, Nr. 5, p. 98–120.
    4.    Keletas štrichų filomatų kartos portretui, Naujasis židinys – Aidai, 1994, Nr. 3, p. 39–51.
    5.     Keletas minčių jau pasirodžius pirmajam Teodoro Narbuto Lietuvių tautos istorijos tomui lietuvių kalba, Lietuvos istorijos metraštis, 1993 metai, Vilnius, 1994, p. 150–166.
    6.    Teodoras Narbutas ir pijorų edukacinė sistema, Naujasis židinys – Aidai, 1995, Nr. 6, p. 454–469.
    7.    Baron fon Rotkirch – avtor Litovskoj mifologii, Vilnius, 1994, aprelj, s. 106–128. Tas pats straipsnis lietuvių kalba: „Baronas Vasilijus von Rotkirchas –Lietuvių mitologijos autorius“, in Lietuvių Atgimimo istorijos studijos, t. 8:Asmuo: tarp tautos ir valstybės, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996, p. 194–223.
    8.    Praėjusių laikų garbintojas, arba keletas potėpių Stanislovo Moravskio portretui,Metai, 1996, Nr. 3, p. 117–126.
    9.    Istorinės savimonės ištakų ieškant: Teodoras Narbutas 1808–1809 metų Rusijos-Švedijos kare, in Lietuvių Atgimimo istorijos studijos, t. 8: Asmuo: tarp tautos ir valstybės, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996, p. 143–167. Tas pats straipsnis rusų kalba: „В поисках самосознания: Теодор Нарбут в русско-шведской войне 1808–1809 г. г.“, Вильнюс, 1996, май-июнь, с. 95–121.
    10.    Varnių knygyno korespondentai (1835–1871), in Žemaičių praeitis, t. 4: Varniai, Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 1996, p. 64–70 [straipsnio bendraautorė Ieva Šenavičienė].
    11.    Adomas Mickevičius – Teodoras Narbutas. Trys sąlyčio taškai, Metai, 1999, Nr. 3, p. 109–128; Nr. 4, p. 102–116.
    12.    Nemunas kaip XIX amžiaus Lietuvos istoriografijos objektas, Metmenys, Nr. 78, 2000, p. 72–106.
    13.    „Mineralinis miestelis“, arba kurortinės kultūros pradžia Lietuvoje (pagal Vasilijaus von Rotkircho rankraštį Užrašai apie Druskininkus), Metai, 2002, Nr. 1, p. 118–130; Nr. 2, p. 124–139; Nr. 3, p. 111–122.
    14.    Stanislovo Moravskio rankraštinis palikimas Vilniaus bibliotekose, Lietuvos istorijos metraštis, 2001 metai, t. 1, Vilnius: LII, 2002, p. 87–114
    15.    Vilnietiškasis Ignoto Domeikos Araukanijos leidimas: prielaidos ir aplinkybės =Araukania by Ignacy Domeyko in Vilnius Edition, Preconditions and Circumstances of a Publishing, in Ignotas Domeika (1802–1889): gyvenimas, darbai ir indėlis į mokslą = Ignacy Domeyko (1802–1889): His Life, Works and Contribution to Science, sudarė Algimantas Grigelis, Vilnius: Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija, Vilniaus universitetas, Lietuvos mokslų akademija, Geologijos ir geografijos institutas, Lietuvos istorijos institutas, 2002, p. 234–253.
    16.    „Horacijaus sindromas“ XIX amžiaus pradžios Lietuvoje: meilė literatūrai ar giliai suvoktas patriotizmas?, Literatūra, 2002, Nr. 44 (1): XVIII–XIX a. lietuvių literatūra, p. 50–69.
    17.    „Dominykas Cezarijus Chodzka – Simono Daukanto kolega“, Archivum Lithuanicum, t. 5, 2003, p. 263–296.
    18.    „Die Historiographie der litauischen Flüsse im 19. Jahrhundert. Zwischen Fakt und Poesie“, in Literatur und nationale Identität, IV: Landschaft und Territorium(Acta Universitatis Stockholmiensis. Studia Baltica Stockholmiensia, t. 25), Distributor: Almqvist & Wiksell International, Stockholm, Sweden, Published by the Department of History at Stocholm University, 2004, s. 176–195.
    19.    Carlas von Schmithas ir Druskininkų kurorto pradžia, Lietuvos istorijos metraštis, 2004, t. 1, Vilnius, 2005, p. 74–102.
    20.    Mikalojaus Akelaičio rankraščio Opisanie Wielkiego Księstwa Litewskiego(1862 m.) istorija, Archivum Lithuanicum, t. 11, 2009, p. 205–278.
    21.    Eduardas Volteris ir Carlo von Schmitho Necrolithuanica (1863),Archivum Lithuanicum, 12, 2010, p. 183–240.
    22.    Emilijos Beniovskytės-Vrublevskienės (Emilia z Beniowskich Wróblewska, 1830-10-05 – 1886-12-23) dienoraščiai (1850-08-05 – 1886-09), Archivum Lithuanicum, t. 14, 2012, p. 227–308.
    23.     „...noriu būti Tavo Knygoje...“: XIX amžiaus pirmosios pusės moterų atminimų albumai (lietuviškieji pavyzdžiai)“, Egodokumentai ir privati Lietuvos erdvė XVI–XX amžiuje. Straipsnių rinkinys, sudarytojas Arvydas Pacevičius, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2013, p. 327–400.
     
    •    Recenziniai straipsniai, recenzijos:
    1.    Juozas Čiulda, Trumpi samprotavimai apie žemaičių kalbos gramatikos taisykles, Vilnius, 1993, Naujasis židinys-Aidai, 1996, nr. 3, p. 170–172.
    2.    Zbigniew Wójcik, Ignacy Domeyko: Litwa. Francja. Chile, Warszawa-Wrosław: Polskie Towarzystwo Ludoznawcze. Seria wydawnicza „Biblioteka Zesłańca“, stowarzyszenie „Wspólnota Polska“, 1995, 631 p., Lietuvos istorijos metraštis. 1999 metai, Vilnius: LII, 2000, p. 278–293.
    3.    Adam Jerzy Czartoryski, Letters to Vilna 1805 = Adam Jerzy Czartoryski, Listy do Wilna 1805, Edited and translated, with an introduction Richard Sokoloski, foreword Sergej Ivanovich Nikolaev, Ottawa: Slavic Research Group at the University of Ottawa and Institute of Russian Literature (Pushkin House) Russian Academy of Sciences, 1999, 218 p., Lietuvos istorijos metraštis. 2000 metai, Vilnius: LII, 2000, p. 342–361.
    4.    „Keletas refleksijų ilgai lauktos knygos tema, arba dar kartą apie skirtingą požiūrį į bendrą istoriją“, Lietuvos istorijos metraštis, 2005, t. 2, Vilnius, 2006, p. 135–162. Kn.: Henryka  Ilgiewicz, Wileńskie towarzystwa i instytucje naukowe w XIX wieku, Toruń: Wydawnictwo Adam Marszałek, 2005.
    5.    „Ivanas Loboika istorijoje ir istoriografijoje“, Lietuvos istorijos metraštis, 2009, t. 1, Vilnius, 2010, p. 89–126. Kn.: Вильна 1823–1824: перекрестки памяти, составитель Александр Федута, Минск: „Лимариус“, 2008.
    6.    „Knyga apie XIX amžiaus lietuvišką knygą“. Kn.: Aušra Navickienė, Besikeičianti knyga XIX amžiaus pirmosios pusės Lietuvoje, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2010, Knygotyra, 2010 (55), p. 338–348.
    7.    „Lietuviškoji kvadriada, arba Apie mūsų XIX amžiaus mitografus“, Darbai ir dienos, t. 55, 2011, p. 235–255. Kn.: Małgorzata Litwinowicz-Droździel, O starożytnościach litewskich: mitologizacja historii w XIX-wiecznym piśmiennictwie byłego Wielkiego Księstwa Litewskiego (Biblioteka Literatury Pogranicza, t. 17). Kraków: Universitas, 2008, 227 s.
    8.    Kn.: Giedrius Subačius, Lietuvių kalbos ekspertai Rusijos tarnyboje: Dmitrijus Kaširinas, Zacharijus Liackis, Andrius Poidėnas, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2011, Archivum Lithuanicum, 13, 2011, p. 313–338.
    9.    „Iwan Łobojko w historii i historiografii. Przełożił Maksim Duškin“, Pamiętnik Literacki (Polska Akademia Nauk, Instytut Badań Literackich), rocz. 54, 2013, zesz. 2, s. 149–185.
    10.    „Knyga XIX a. Lietuvos istorijos gurmanams“ [rec. kn.: Tamara Bairašauskaitė, Mykolas Juozapas Römeris (1778–1853), Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2011. – 411 p.], Metai, 2013, Nr. 5–6 (gegužė–birželis), p. 173–178.
    11.    „Mokslas ir maištas“ [rec. kn.: Tadas Vrublevskis: mintys ir darbai, bibliografijos rodyklė, sudarė Bronislava Kisielienė, mokslinė konsultantė Rasa Sperskienė, Vilnius: Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, 2012. – 260 p.], Metai, 2013, Nr. 7 (liepa), p. 145–149).
    12.    „Apie rezidenciją, tapusią Biblioteka“ (Anotacija darbui: Aistė Bimbirytė-Mackevičienė, Klementina Tiškevičienė iš Potockių: viešas ir privatus aristokratės gyvenimas XIX a. II p. – XX a. pr. (Vilniaus rezidencijos atvejis), baigiamasis darbas menotyros magistro laipsniui įgyti, Vilnius: Vilniaus dailės akademija, Dailės istorijos ir teorijos katedra, 2012, 119 p.), Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, 2009/2010, Vilnius, 2013, p. 127–133.

    •    Mokslo leidinių sudarymas, redagavimas:
    1.    Jan Czeczot, Śpiewki o dawnych litwinach do roku 1434 = Jonas Čečiotas,Giesmelės apie senovės lietuvius iki 1434 metų, Vilnius: Vyturys, 1994 [leidinio sudarymas, studija „Jonas Čečiotas. 1796–1847 = Jan Czeczot. 1789–1847“ (p. 206–282)].Rec.: Eugenija Ulčinaitė, 7 meno dienos, 1995 02 10.                          Rec.: Vytautas Girdzijauskas, Literatūra ir menas, 1995 07 22.                                                  Rec.: Dalia Dilytė, Mokykla, 1995, Nr. 7–8.Rec.: Alina Kowalczykowa, Lithuania: kwartalnik poświęcony problemom Europy środkowo-wschodniej, 1995, nr 2, s. 167–175.                    Rec.: Zbigniew Wójcik, Literatura Ludowa: dwumiesięcznik naukowo-literacki, 1996, nr1–2, s. 55–57.
    2.    Teodoras Narbutas. Lietuvių tautos istorija, t. 3, Vilnius: Mintis, 1994 [įvadinis straipsnis (p. 6–13), teksto redagavimas (470 p.), paaiškinimai (p. 471–481), papildymų vertimas iš lenkų kalbos].
    3.    Teodoras Narbutas. Lietuvių tautos istorija, t. 2, Vilnius: Mintis, 1995 [įvadinis straipsnis: „Tautos versmių beieškant“ (p. 5–22), teksto redagavimas (392 p.), paaiškinimai (p. 393–424), papildymų vertimas iš lenkų kalbos]. Tame pačiame tome „Priedai Teodoro Narbuto Lietuvių tautos istorijos pirmam tomui“ (p. 425–509).
    4.    Simono Daukanto raštai. Laiškai Teodorui Narbutui: epistolinis dialogas, Vilnius: Mokslas, 1996, 660 p. [įvadinis straipsnis: „Simono Daukanto ir Teodoro Narbuto epistolinis dialogas“ (p. 7–170), leidinio sudarymas, redagavimas, aiškinimas, Teodoro Narbuto laiškų vertimas iš lenkų kalbos].                                  Rec.: Roma Bončkutė, Archiwum Lithuanicum, 1999, t. 1, s. 199–207.
    8.    Teodoras Narbutas. Lietuvių tautos istorija, t. 4, Vilnius: Mintis, 1997 [įvadinis straipsnis: „Leidėjai ir skaitytojai“ (p. 5–42), teksto redagavimas (606 p.), paaiškinimai (p. 607–665), papildymų vertimas iš lenkų kalbos].
    6.    Teodoras Narbutas. Lietuvių tautos istorija, t. 1 (antrasis pataisytas ir papildytas leidimas), Vilnius: Mintis, 1998 [įvadinis straipsnis: „Apie „Lietuvių mitologijos“ genezę“ (p. 47–77), teksto redagavimas (482 p.), paaiškinimai (p. 483– 529), papildymų vertimas iš lenkų kalbos].
    7.    Teodoras Narbutas. Lietuvių tautos istorija, t. 5, Vilnius: Mintis, 2001. [įvadinis straipsnis: „Penktasis „Lietuvių tautos istorijos“ tomas: nuo Gedimino mirties iki mūšio prie Vorsklos“  (p. 17–59), redagavimas, rankraštinių papildymų vertimas, paaiškinimai].
    8.    Jonas Čečiotas. 1796–1847 = Jan Czeczot. 1789–1847, Jan Czeczot. Śpiewki o dawnych litwinach do roku 1434 = Jonas Čečiotas, Giesmelės apie senovės lietuvius iki 1434 metų, Vilnius: Vyturys, 1994, p. 206–282. [sudarymas].
    9.    Carlas von Schmithas, Necrolithuanica, Vilnius: Versus Aureus, 2005  [leidinio sudarymas, parengimas, įvedamasis straipsnis „Necrolithuanica, arba dėl Carlo von Scmitho vietos Lietuvos archeologijos istorijoje“ (p. 25–94), komentavimas (p. 141–163), teksto „Lietuvių mitologijos“ fragmentai. Pratarmė“ vertimas ir komentavimas (p. 167–169)], asmenvardžių ir vietovardžių rodyklių sudarymas].
    10.    Stanislovas Moravskis, Iš visur po truputį, t. 1: Nuo Merkinės iki Kauno. Atsiskyrėlio gavenda, Vilnius: Dailės akademijos leidykla, 2009 [parengimas, teksto vertimas iš lenkų kalbos, įvedamasis straipsnis „Darbui, Bičiulystei ir Taikai“ (p. 21–59), komentavimas,  asmenvardžių ir vietovardžių rodyklių sudarymas]. Rec.: Regina Koženiauskienė, Metai, 2010, Nr. 2, p. 137–141.                                                         Rec.: Vilma Žaltauskaitė, Archivum lithuanicum, t. 12, 2010, p. 325–330.

    •    Mokslo populiarinimo darbai:
    1.    „Stasys Šalkauskis. Rimvydas-Mickevičius. Trečioji dalis: Poeto prometėjizmas ir istorinis Lietuvos likimas“, Sietynas, Nr. 8, 1990, p. 57–69 [teksto parengimas spaudai, įvedamasis straipsnis „Stasys Šalkauskis apie Adomą Mickevičių“ (p. 57–59)].
    2.    „Stasys Šalkauskis. Adomo Mickevičiaus sielos drama filosofijos šviesoje“,Pergalė, 1990, Nr. 11, p. 126–136 [teksto parengimas spaudai, įvedamasis straipsnis „Apie Adomą Mickevičių“ (p. 126–129)].
    3.    Stanislovas Moravskis, Keleri mano jaunystės metai Vilniuje. Atsiskyrėlio atsiminimai (1818–1825), Vilnius: Mintis, 1994 [parengimas, vertimas iš lenkų kalbos, įvedamasis straipsnis „Stanislovo Moravskio paslaptis“ (p. 7–13), komentavimas].
    4.    „Žvilgsnis į seniausiąją Lietuvos čigonų istoriją“, in Čigonai Lietuvoje ir Europoje, Vilnius: Tyto Alba, 1998, p. 46–68.
    5.    Ignotas Domeika: Lietuvai, Prancūzijai, Čilei = Ignacy Domeyko: for Lithuania, France, Chile = Ignacy Domeyko: Lituanie, France, Chili, Vilnius: Vilniaus universitetas, Lietuvos istorijos institutas, Lietuvos nacionalinis muziejus, 2002 [„Įvadas = Introduction = Introduction“ (p. 4–10); „Studijos ir pirmosios gyvenimo pamokos Lietuvoje (1802–1831) = Studies and Formative Years in Lithuania (1802–1831) = Etudes et premiéres leçons de vie en Lituanie (1802–1831)“ (p. 10–41); „Literatūra apie Ignotą Domeiką lietuviškai (1928–2000) = Lithuanian Bibliography on Ignacy Domeyko (1928–2000) = Littérature sur Ignacy Domeyko en Lituanien (1928–2000)“ (p. 93–96)].
    6.    „Stanislovas Moravskis, Marya Szymanowska“, Muzikos barai, kovas – balandis, p. 31–37; gegužė – birželis, p. 52–58 [teksto vertimas, komentavimas, įvedamasis straipsnis „Ustronės atsiskyrėlis ir ‚Jos muzikinė Didenybė‘“ (p. 28–30)].
    7.      „Kodėl jurginai?“, Metai, 2011, Nr. 8–9, p. 122–134.

    •    Anotacijos:
    1.    Kn.: Povilas Januševičius, Visokių atsitikimų sąrasza: 1895–1898, parengė Vilma Žaltauskaitė, Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2004, Lietuvos istorijos metraštis, 2004, Nr. 2, Vilnius: LII, 2005, p. 197–200.
    2.    Kn.: Arvydas Pacevičius, Vienuolynų bibliotekos Lietuvoje 1795-1864 metais: dingęs knygos pasaulis, Lietuvos istorijos metraštis, 2005, Nr. 1, Vilnius: LII, 2006,  p. 194–196.
    3.    „Mykolo Balinskio pažinimo link“, Metai, 2007, Nr. 11, p. 148–151. Kn.: Mykolas Balinskis, Vilniaus miesto istorija, Vilnius: Mintis, 2007.
    4.    „Daugiau negu tiesa“, Metai, 2008, Nr. 5, p. 146–150. Kn.: Gediminas Ilgūnas, Antanas Mackevičius: sukilimo žygiai ir kovos, Vilnius: Versus aureus, 2007.
    5.    „Neries keliu“, Metai, 2010, Nr. 4, p. 148–151. Kn.: Vykintas Vaitkevičius, Neris: 2007 metų ekspedicija. Pirma knyga, Vilnius: Mintis, 2009.
    6.    „Manėme, kad turime grąžinti Liubavui angelą…“, Metai, 2011, Nr. 7, p. 144–149. Kn.: Gintaras Karosas. Liubavas, Vilnius: Europos parkas, 2010. – 270.

    •    Informaciniai straipsniai:
    1.    „Konstantinas Tiškevičius“, Lietuvos etnologijos ir antropologijos enciklopedija, sudarytoja Vida Savoniakaitė, Vilnius: LII leidykla, 2011, p. 466–467.
    2.    Nacionalinis Baltarusijos archyvas Gardine – vis dar terra incognita Lietuvos tyrėjams“,Lietuvos istorijos metraštis, 2010, t. 2, p. 157–160.

    Kontaktai
    el. paštas -
    Telefonas - 8 5 262 68 56

  • XIX Amžiaus istorijos skyrius

    Algimantas Katilius
    Humanitarinių mokslų daktaras, mokslo darbuotojas

    Gimė 1959 04 09 Prienų rajone. 1980–1985 m. studijavo Vilniaus universiteto Istorijos fakultete. 1985–1999 m. dirbo Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyriuje. Nuo 1996 LII rankraštyno vedėjas, o nuo 2006 m. XIX a. istorijos skyriaus jaunesnysis mokslo darbuotojas. 2009 m. apgynė humanitarinių mokslų disertaciją „Katalikų dvasininkijos rengimas Seinų (Augustavo) vyskupijoje (XIX a. – XX a. pradžioje)“.

    Pagrindinės mokslinių interesų kryptys
    •    XIX ir XX a. Katalikų Bažnyčios Lietuvoje istorija,
    •    XIX a. Užnemunės istorija.

    Svarbiausios mokslinės publikacijos
    •    Monografijos:
    1.    Katalikų dvasininkijos rengimas Seinų kunigų seminarijoje (XIX a. – XX a. pradžia). Vilnius: LII, 452 p. Rec. A. Prašmantaitė, Lietuvos istorijos metraštis, 2009/1, Vilnius, 2010, p. 143–149.
                 
    •    Šaltinių ir knygų publikacijos:
    1.    P. Rauda, Nesuprantami mums tavo, Viešpatie, keliai : atsiminimai. Parengė J. Boruta, E. Neniškytė, A. Katilius. Vilnius: LKMA, 2000,  521 p.  Įvadinis straipsnis: A. Katilius, Keli kanauninko Petro Raudos biografijos ir veiklos bruožai.
    2.    Pogrindžio kunigų seminarija. XX a. aštuntojo ir devintojo dešimtmečio Lietuvos antisovietinio pogrindžio dokumentai. Parengė vysk. dr. J. Boruta, A. Katilius, D. Ratkutė. Vilnius: LKMA, 2002, 727 p.
    3.    Arkivyskupas Teofilius Matulionis laiškuose ir dokumentuose. Parengė J. Boruta, E. Neniškytė, A. Katilius. Vilnius: LKMA, 2002, 190 p.
    4.    J. Stankevičius, Mano gyvenimo kryžkelės. Atsiminimai. Parengė A. Katilius, dr. E. Neniškytė. Vilnius: LKMA, 2002, 743 p.
    5.    Vyskupas Vincentas Borisevičius straipsniuose ir dokumentuose. Parengė J. Boruta, M. Klimkaitė, E. Neniškytė, A. Katilius. Vilnius: LKMA, 2002, 379 p.
    6.    Arkivyskupas Teofilius Matulionis laiškuose ir dokumentuose. Parengė J. Boruta, E. Neniškytė, A. Katilius, Vilnius: Lietuvių katalikų mokslo akademija, 2002, 190 p.
    7.    J. Stakauskas, Naujieji nacionalizmai ir Katalikų Bažnyčia Lietuvoje. Sudarė ir įvadinį straipsnį parašė A. Katilius. Vilnius: Aidai, 2003, 459 p.
    8.    Arkivysk. Pranciškus Karevičius, MIC, Mano gyvenimo ir atsiminimų bruožai. Parengė prof. A. Gaigalaitė, A. Katilius, Vilnius: LKMA, 2006, 427 p.
    9.    Didžiosios knygnešių bylos. Sudarė A. Katilius. Vilnius: LII, 2006, 420 p.
    10.    J. Staugaitis, Mano atsiminimai. II papildytas leidimas. Parengė J.Boruta, R.Laukaitytė, A. Katilius. Vilnius: LKMA, 2006, 624 p.
    Biblliografija: A. Katilius, Justino Staugaičio bibliografija.
    11.    Carlas von Schmithas, Necrolithuanica. Parengė R. Griškaitė, A. Katilius, V. Kazakevičius, A. Mickevičius. Vilnius: Versus aureus, 2006, 269 p.
    12.    Kazys Šapalas, „Žiburio“ draugija ir jos mokyklos. Sudarytojai T. Gustienė, V. Pukienė, A. Katilius. Marijampolė: Piko valanda, 2009.
    13.    Vyskupo Antano Baranausko anketa dvasininkams. 1898 m., Vilnius: LII, 2012, 816 p.

    •    Straipsniai ir šaltinių publikacijos:
    1.    Carlo von Schmitho byla: areštas ir teismas, Baltų archeologija, 1996, nr. 2, p. 14–16.
    2.    Litwini-wychowankowie Sejneńskiego Seminarium Duchownego na uniwersytetach katolickich Europy zachoniej, Przeszłość natchnieniem dlia teraraźniejszości, Ełk, 1996, p. 203–213.
    3.    Seinų kunigų seminarijos biblioteka: komplektavimo šaltiniai, Knygotyra, 1997, t. 33, p. 322–334.
    4.    Carlas von Schmithas ir Vilniaus senienų muziejus, Vilniaus universiteto bibliotekos metraštis 1995, Vilnius, 1997, p. 66–78.
    5.    Archive documents on Carl von Schmith,  Archaeologia Baltica, 1997, t. 2, p. 22–25.
    6.    Seinų seminarijos klierikai, įšventinti vyskupo Motiejaus Valančiaus, Žemaičių praeitis, Vilnius, 1998, t. 8, p. 77–87.
    7.    Profesorius Jonas Totoraitis Vatikano archyve, Suvalkija, 1997, nr. 1, p.11–24.
    8.    Marijampolės gimnazija: Motiejaus Gustaičio pranešimai Seinų vyskupijos vyresnybei,Suvalkija, 1998, nr. 4, p. 47–52.
    9.    Pogrindinė kunigų seminarija, LKMA metraštis, 1998, t. 12, p. 199–220.
    10.    Konflikty polsko-litewskie o język nabożeństw w mieszanych (polsko-litewskich) parafiach na przełomie XIX i XX wieku, Pozostawione Historii. Litwini o Polsce i Polakach, Kraków, 1999, p. 107–120.
    11.    Lietuvos istorijos instituto rankraštynas, Lietuvos istorijos metraštis 1998, Vilnius, 1999, p.387–390.
    12.    Prof. Z.Ivinskio rankraštinis palikimas Vilniaus universiteto rankraštyne, Lietuvos istorijos metraštis 1998, Vilnius, 1999, p.390–394.
    13.    Arkivyskupo Juozapo Skvirecko atsiminimai ir traukimosi iš Lietuvos dienoraštis, LKMA metraštis, Vilnius, 1999, t. 15, p.637–674.
    14.    Lituanistikos instituto įkūrimas Čikagoje, Lituanistika: tradicijos, dabartis, perspektyvos, Vilnius, 1999, p.88–99.
    15.    Į Vakarų Europos katalikų universitetus ne studijuoti, bet gydytis?, LKMA metraštis, Vilnius, 1999, t. 16, p.143–195.
    16.    Vincas Kudirka Seinuose, Kultūros barai, 1999, nr. 12, p. 57–63.
    17.    Profesoriaus Antano Aleknos dokumentai, LKMA metraštis, Vilnius, 1999, t. 14, p.392–410.
    18.    Monsinjoro dr. Pauliaus Jatulio archyvas, Mūsų praeitis, Vilnius, 1999, t. 6, p.188–196.
    19.    Barboros Žagarietės stebuklų knygą suradus, LKMA metraštis, Vilnius, 2000, t. 16, p. 443–525.
    20.    Kunigas Kristupas Švirmickas MIC–Sibiro misionierius ir kovotojas dėl laisvės, LKMA metraštis, Vilnius, 2000, t. 17, p. 349–420.
    21.    Kun. dr. Juozapo Stakausko bibliografija, LKMA metraštis, Vilnius, 2001, t. 19, p. 71–79.
    22.    Sumanymai įsteigti Romoje kolegiją Rusijos imperijos katalikų dvasininkams XIX a. pabaigoje–XX a. pradžioje, Lietuvos istorijos metraštis. 2000, Vilnius, 2001, p. 180–196.
    23.    Egidijaus Banionio archyvinė medžiaga, Mūsų praeitis, 2001, t. 7, p.118–123.
    24.    Jonas Dainauskas, Lietuvos istorijos metraštis. 2000, Vilnius, 2001, p. 469–472.
    25.    Publikacje Litewskiej Katolickiej Akademii Nauk, Biuletyn Historii Pogranicza, 2002, nr. 3, p. 110–115.
    26.    Kunigų ugdymo (edukacijos) pertvarkymas Lenkijos Karalystėje po 1863 m. sukilimo,LKMA metraštis, Vilnius, 2002, t. 20, p. 155–196.
    27.    Vyskupo Motiejaus Valančiaus ganytojinio laiško apie liaudies mokyklas projektas ir kritika, LKMA metraštis, 2002, t. 20, p. 323–336.
    28.    Devyniasdešimt metų kunigui istorikui Vincui Viktorui Gidžiūnui, LKMA metraštis, Vilnius, 2002, t. 21, p. 665–673.
    29.    Kunigo Jono Totoraičio užrašai apie 1905–1906 metų įvykius Lietuvoje, LKMA metraštis, 2003, t. 22, p. 481–503.
    30.    Vyskupas Antanas Baranauskas ir kunigų seminarijos problemos: rusiškų disciplinų dėstymas. In: LKMA metraštis, 2003, t. 23, p.229–236.
    31.    Ką XX a. pradžioje Vatikanas žinojo apie Lietuvą?, LKMA metraštis, 2003, t. 23, p. 277–286.
    32.    Biskup Antanas Baranauskas a kwestia narodowościowa w diecezji Sejneńskiej. (Tas pats lietuvių kalba), Antanas Baranauskas. 100-osioms mirties metinėms / W 100-lecie śmierci, Punskas, 2003, p.53–68.
    33.    Mečislovo Reinio studijos, LKMA metraštis, Vilnius, 2004, t. 24, p. 485–490.
    34.    Kunigo Juozapo Šipausko pasakytas pamokslas Šv. Kazimiero garbei. Parengė A. Katilius, dr. P. Subačius, LKMA metraštis, Vilnius, 2004, t. 25, p. 629–642.
    35.    Vyskupo Justino Staugaičio laiškai arkivyskupui Jurgiui Matulaičiui, LKMA metraštis, Vilnius, 2004, t. 25, p. 643–660.
    36.    Ar Seinai „teisėtas“ vyskupijos centras?, Užnemunė: visuomenė ir dvasinio gyvenimo procesai, Vilnius: Kultūros ir meno institutas, 2005, p. 32–58.
    37.    „Motinėlės“ draugija Kaune, Kauno istorijos metraštis, t. 7, Kaunas, 2006, p. 85–102.
    38.    Prelato Mykolo Krupavičiaus archyvas, LKMA metraštis, t. 27, Vilnius, 2005, p. 557–571.
    39.    Vyskupo Vincento Borisevičiaus bibliografija, Vincentas Borisevičius, Ganytojiniai laiškai, Villnius, 2005, p. 218–260.
    40.    Carlas von Schmithas-biografijos atradimas, Carlas von Schmithas Necrolithuanica, Parengė R. Griškaitė, A. Katilius, V. Kazakevičius, A. Mickevičius, Vilnius: Versus aureus, 2006, p. 9–24.
    41.    Katholische-teologische Wissenschaft in Sowjetlitauen: die Verfolgung des Priesterseminars, legale Theologische Fakultät und die Ausbilldung der Priester im Untergrund, Studia Ełckie, t. 8, Ełk, 2006, p. 271–280.
    42.    Seinų vyskupo Konstantino Irenėjaus Lubenskio neišsiųstas raštas popiežiui Pijui IX dėl vienuolynų uždarymo, LKMA metraštis, Vilnius, 2006, t. 29, p. 187–210.
    43.    Wydawnictwa poświęcone osiemdziesięcioleciu diecezji Telšiai, Biuletyn Historii Pogranicza, Białystok, 2006, nr. 7,  p. 109–113.
    44.    Memorandum of the Governor -General of the Vilna Gubernia Sviatopolk-Mirskii on the Lithuanian Latin Alphabet, Lithuanian Historical Studies, Vilnius, 2006, p. 89–104.
    45.    Ks. Romuald Jałbrzykowski profesor Seminarium Duchownego w Sejnach, Między Wilnem a Białymstokiem. 50-lecie śmierci Arcybiskupa Romualda Jałbrzykowskiego, Białystok, 2007, p. 27–36.
    46.    Seminarium duchowne w Sejnach w latach 1826–1915: społeczne, geograficzne i narodowe pochodzenie alumnów, Mój Kościół w historię wpisany. Księga pamiątkowa dedykowana Księdzu Profesorowi Tadeuszowi Krahelowi, Białystok, 2007, p. 172–184.
    47.    Kunigo Justino Staugaičio visuomeninė veikla 1905-1915 metais, LKMA metraštis, Vilnius, 2008, t. 31, p. 11–37.
    48.    Seinų kunigų seminarija XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje: klierikų tautinės tapatybės klausimas, Terra jatwezenorum, Punskas, 2009, p. 144–160.
    49.    Rusijos imperijos valdžia ir Katalikų Bažnyčia Lenkijos Karalystėje sukilimo metais: kan. Julijonas Zaleskis, Dvasininkija ir 1863 m. sukilimas. Buvusios Abiejų Tautų Respublikos žemėse, sudarė Aldona Prašmantaitė, Vilnius, 2009, p. 229–251.
    50.    Lietuvos vienuolijų dalyvavimas 1863–1864 m. sukilime, LKMA metraštis, Vilnius, 2009, t. 32, p. 79–112.
    51.    Epizodas iš Pirmojo pasaulinio karo įvykių Seinuose: vyskupo Antano Karoso areštas,Terra jatwezenorum, Punskas, 2010, t. 2, p. 168–179.
    52.    Kun. Juozo Vaičaičio rašytinis palikimas, Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis, 2010, t. 33, p. 233–282. (kartu su Justinu Sajausku).
    53.    Lietuvių studentų katalikų draugijos Leveno universitete XX a. pradžioje,  Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis, Vilnius, 2011, t. 34, p. 141–167.
    54.    Lietuvių ir lenkų konfliktas dėl pamaldų kalbos Berznyko parapijoje XX a. pradžioje,Terra jatwezenorum, t. 3, Punskas, 2011, p. 181–190.
    55.    Seinų vyskupas Konstantinas Irenėjus Lubenskis, Terra jatwezenorum, t. 3, Punskas, 2011, p. 127–142.
    56.    Katilius Algimantas, Fribūro universiteto draugijos „Lituania“ šalpos fondas, Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis, t. 36, Vilnius, 2012, p. 91–117.
    57.    Lomžos lietuvių draugija „Pagalba“, Terra jatwezenorum, Punskas, 2012, t. 4, p. 260–272.
    58.    Seinų kunigų seminarijos 1882 m. vinjetė (kartu su Stanislovu Sajausku), Terra jatwezanorum, Punskas, 2012, t. 4, p. 224–236.
    59.     Vilniaus vienuolynai XVIII a. pabaigoje–XX a. pradžioje, LKMA metraštis, Vilnius, 2013, t. 37, p. 131–170.
    60.     Apie Seinų vyskupijos kunigų dalyvavimą 1863–1864 m. sukilime, Terra jatwezenorum, Punskas, 2013, t. 5, p. 220–227.

    Kontaktai
    el. paštas -
    Telefonas - 8 5 262 68 59

  • XIX Amžiaus istorijos skyrius

    Olga Mastianica
    Humanitarinių mokslų daktarė, jaunesnioji mokslo darbuotoja

    Gimė 1980 m. Vilniuje. 1999–2005 m. studijavo Vilniaus pedagoginio universiteto Istorijos fakultete, baigė magistrines studijas. XIX a. istorijos skyriuje pradėjo dirbti nuo 2004 m. 2006-2010 m. Lietuvos istorijos instituto ir Klaipėdos universiteto doktorantė. 2011 m. apgynė daktaro disertaciją: „Moters švietimo reikšmės Lietuvos visuomenėje XVIII a. pabaigoje – XX a. pradžioje”.

    Pagrindinės mokslinių interesų kryptys
    •    Švietimo istorija Lietuvoje XIX a. – XX a. pradžia.
    •    Sociokultūriniai ir tautiniai procesai Lietuvoje XIX a. – XX a. pradžia

    Knygos
    •    Pravėrus namų duris: moterų švietimas Lietuvoje XVIII a. pabaigoje – XX a. pradžioje, Vilnius: LII leidykla, 2012.

    Straipsniai
    1.    XIX a. pirmojo – ketvirtojo dešimtmečių mokymo ir auklėjimo tendencijos Vilniaus Labovskių privačiame mergaičių pensione, Jaunųjų mokslininkų darbai, Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla, 2004, nr. 3, p. 74–81.
    2.    Mergaičių švietimas Rusijos valdžios tautinėje politikoje (XIX a. 4–7 dešimtmečiai),Lituanistica, 2009, t. 55, nr. 1–2, p. 12–25.
    3.    Dėl kun. Antano Mackevičiaus vadovavimo sukilėlių būriui 1863–1864 m. sukilime,Dvasininkija ir 1863 m. sukilimas buvusios Abiejų Tautų Respublikos žemėse. Straipsnių rinkinys, sudarė Aldona Prašmantaitė, Vilnius: LII leidykla, 2009, p. 203–213.
    4.    Lietuvių inteligentijos požiūris į moterų išsilavinimą XIX a. – XX a. sandūroje, Lyčių studijos ir tyrimai, 2009, nr. 7, p. 102–107. [PDF]
    5.    Jono Šliūpo požiūris į moters vaidmenį visuomenėje, Acta humanitarica universitatis Saulensis, 2011, T. 12, p. 96-106.
    6.    Женщина между сословной и этнической идентичностью (на примере женского образования в Северо-западном крае в 1830-1860-е годы), Ab Imperio, 2012, nr. 3, p. 49-77.
    7.    XIX amžiaus visuomenės profesionalizacijos ir socialinės sąveikos problemos Vakarų Europos istoriografijoje, Lituanistica, 2013, vol.59 (nr.1), p. 24-33.
    8.    Model wychowania i wykształcenia kobiet w klasztorach wileńskich w pierwszej połowie XIX wieku, Studia edukacyjne, 2012, nr. 21, s. 299-315.

    Recenzijos
    1.    Recenzija knygai: Przemysław Dąbrowski, Narodowa Demokracja byłego Wielkiego Księstwa Litewskiego. Studium z zakresu myśli politycznej i działałności obozu narodowego na ziemiach litewsko-białoruskich w latach 1897-1918, Kraków: Księgarnia akademicka, 2010, 338 p., Lithuanian Historical Studies, 2012, vol. 17, s. 169-174.

    Kontaktai
    el. paštas -,
    Telefonas - 8 5 262 68 56

  • XIX Amžiaus istorijos skyrius

    Zita Medišauskienė
    Direktoriaus pavaduotoja mokslo reikalams, humanitarinių mokslų daktarė, vyresnioji mokslo darbuotoja

    Gimė 1959 12 04. 1983 m. baigė Vilniaus universitetą. 1992–1996 m. Vytauto Didžiojo universiteto ir Lietuvos istorijos instituto doktorantė. 1996 m. apgynė humanitarinių mokslų daktaro disertaciją „Cenzūra ir Lietuvos visuomenė 1826–1865 metais“. Nuo 2008 m. gruodžio 8 d.  – LII direktoriaus pavaduotoja mokslo reikalams.

    Pagrindinės mokslinių interesų kryptys
    •    Rusijos cenzūros politika Lietuvoje XIX a. pirmoje pusėje;
    •    Tradicionalistinė pasaulėžiūra Lietuvos visuomenėje XIX a. viduryje.

    Svarbiausios mokslinės publikacijos:
    •    Monografijos:
    1.    Rusijos cenzūra Lietuvoje XIX a. viduryje, Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas, 1998, 302 p.
           Rec.: Egidijus Aleksandravičius. Prisiminimai apie cenzūrą, Kauno diena, 1999 02 06. Perspausdinta, Egidijus Aleksandravičius. Praeitis, istorija ir istorikai, Vilnius: Vaga, 2000, p. 500–506.
    2.    Bairašauskaitė T., Medišauskienė Z., Miknys R., Lietuvos istorija, t. VIII, d. 1: Devynioliktas amžius: visuomenė ir valdžia, Vilnius: baltos lankos, 2011. 510 p.  ISBN 978-9955-23-463-0 (8 tomas, 1 dalis), ISBN 9955-584-91-2 (12 tomų)

    •    Straipsniai:
    1.    H. Kirkoro spaustuvė ir „Liaudies bibliotekėlės“ leidimas, Lietuvių Atgimimo istorijos studijos, t. 1: Tautinės savimonės žadintojai: nuo asmens iki partijos, Vilnius: Sietynas, 1990, p. 33–46.
    2.    Carinės valdžios sumanymas leisti liaudžiai skirtą žurnalą rusų ir žemaičių kalbomis XIX a. 7-ajame dešimtmetyje, Lietuvių Atgimimo istorijos studijos, t. 4: Liaudis virsta tauta, Vilnius: Baltoji varnelė, 1993, p. 449–478.
    3.    Lietuviškų knygų cenzūravimas (XIX amžiaus ketvirtasis-septintasis dešimtmečiai),Lituanistica, 1996, Nr. 2(26), p. 54–82.
    4.    Adomas Honorijus Kirkoras: tarp Lietuvos, Lenkijos ir Baltarusijos, Lietuvių Atgimimo istorijos studijos, t. 8: Asmuo: tarp tautos ir valstybės, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996, p. 168–193.
    5.    Lietuviška knyga cenzūros brūzgynuose (XIX amžiaus pirma pusė), Knygotyra, 1998, t. 25 (32), p. 306–327.
    6.    Kas skyrė ir kas jungė lietuvius bei lenkus XIX a. viduryje, Lietuvos aukštųjų mokyklų mokslo darbai. Istorija, t. XL, Vilnius: Vilniaus pedagoginis universitetas, 1999, p. 12–18.
    7.    Lietuvos samprata XIX a. viduryje, Praeities baruose, Vilnius: Žara, 1999, p. 175–182.
    8.    Konservatyvi industrinės visuomenės kritika XIX a. vidurio Lietuvoje, Lietuvos aukštųjų mokyklų mokslo darbai. Istorija, t. XLVI, Vilnius: Vilniaus pedagoginis universitetas, 2000, p. 3–10.
    9.    „Nesigėdydamas praėjusio laiko gerbėjams save priskiriu“: konservatyvių idėjų raiška Stanislovo Moravskio palikime, Politologija, Vilnius: Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas, 2000, Nr. 4, p. 115–136.
    10.    Luomas, kuris suvokė savo likimą, Darbai ir Dienos, Kaunas: Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2001, t. 28, p. 85–98.
    11.    Moralinio pasaulio riteris: keletas Stanislovo Moravskio pasaulėžiūros bruožų,Lietuvos istorijos metraštis. 2001 metai, t. 1, p. 115–134. Santr. angl.
    12.    Adam Honory Kirkor – między Litwą, Polską a Białorusią, Lituano-slavica Posnaniensia. Studia historica. VIII, Poznań: Uniwersytet im. Adama Mickiewicza, 2001, s. 23–42.
    13.    Lietuvos dvarai kaip kultūrinio gyvenimo centrai XIX amžiuje, Lietuvos dvarai – praeitis, dabartis ir ateitis. Konferencijos medžiaga. 2001 m. birželio 22–23 d., Vilnius, Vilnius, 2001, p. 28–35.
    14.    Moters idealas Lietuvos konservatorių akimis (XIX a. vidurys), Feminizmas, visuomenė, kultūra. 3. Straipsnių rinkinys, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2001, p. 118–127.
    15.    „Mes ir Jie“: apmąstymai apie suskilusią Europą Lietuvos konservatorių darbuose (XIX a. vidurys), Europos idėja Lietuvoje: istorija ir dabartis, sudarė D. Staliūnas, Vilnius: LII leidykla, 2002, p. 78–92.
    16.    Censorship in Lithuania: a Tool of Russian Policy; 1831–1865, Lithuanian Historical Studies, 2002, vol. 7, p. 43–66.
    17.    1835-1839 m. Vilniaus gubernijos administracinio suskirstymo pertvarkymas,Istorijos akiračiai, Vilnius: LII leidykla, 2004, p. 341–362.
    18.    Atkarūs, bet būtinas: žydai ir bajoriškoji Lietuvos visuomenė (XIX a. vidurys),“Žydų klausimas” Lietuvoje (XIX a. vidurys), Vilnius: LII leidykla, 2004, p. 85–106.
    19.    “Отталкивающий, но без него не обойтись”: еврей как alter ego литовского дворянина середины XIX в., Ab Imperio, 2003, № 4, с. 93–114.
    20.    Apie dvarininkų ir valstiečių santykius ne iš klasių kovos pozicijų, Dvaras modernėjančioje Lietuvoje: XIX a. antra pusė – XX a. pirma pusė, Vilnius: E. Karpavičiaus leidykla, 2005, p. 15–26.
    21.    Политика российских властей по отношению к литовской печати до запрета печати латинскими буквами (цензурный аспект), Исторический путь литовской письменности. Сборник материалов конференции, Вильнюс: Институт литовского языка, 2005, c. 75–87.
    22.    Lietuvos dvarai XIX amžiaus sukilimuose, Žemaitijos dvarai pasipriešinimo centrai prieš Rusijos imperiją XIX amžiuje. Konferencijos pranešimai, Šiauliai: Saulės delta, 2006, p. 7–19.
    23.    Minding Our Manors: Lihuanian Heritage at Risks, The Public Historian, 2008, vol. 30, nr. 4, pp. 35–58. (Bendrautoriai: J. Buračas, I. Gražulevičiūtė-Vileniškė, J. Vitkuvienė).
    24.    Religija 1863 m. sukilimo retorikoje, Dvasininkija ir 1863 m. sukilimas buvusios Abiejų Tautų Respublikos žemėse: straipsnių rinkinys, sudarė A. Prašmantaitė, Vilnius: LII leidykla, 2009, p. 269–298.
    25.    Lietuva ir jos ribos 1795–1915 metais, Lietuvos sienos: tūkstantmečio istorija, Vilnius: Baltos lankos, 2009, p. 66–75.
    26.    Sveikatos apsauga Rietave XIX a. viduryje (Rietavo ligoninės įkūrimas ir veikla,Kunigaikščiai Oginskiai Lietuvos istorijoje. Kultūrinės veiklos pėdsakais / sudarė Ramunė Šmigelskytė – Stukienė, Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2010, p. 279-302.
    27.    Rusijos gyvūnų globos draugijos Rietavo skyriaus veikla: pastangos humanizuoti visuomenę, Kunigaikščiai Oginskiai Lietuvos istorijoje. Kultūrinės veiklos pėdsakais / sudarė Ramunė Šmigelskytė – Stukienė, Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2010, p. 247-278.
    28.    Ginčai dėl Bogdano Oginskio palikimo XX a. pradžioje, Kunigaikščiai Oginskiai Lietuvos istorijoje. Kultūrinės veiklos pėdsakais / sudarė Ramunė Šmigelskytė – Stukienė, Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2010, p. 400-411.
     
    •    Recenzijos:
    1.    Rec. kn.: Эльяшевич Д. А. Правительственная политика и еврейская печать в России 1797–1917: Очерки истории цензуры, Спб., Иерусалим, 1999, “Žydų klausimas” Lietuvoje (XIX a. vidurys), Vilnius: LII leidykla, 2004, p. 85-106.
    2.    Rec. kn.: Lietuvių literatūros istorija. XIX amžius. Sudarytojas ir vyr. redaktorius Juozas Girdzijauskas. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2001,Lietuvos istorijos metraštis. 2001-2, p. 254–261.

    Kontaktai
    el. paštas -
    Telefonas - 8 5 212 02 70; 8 672 97084

  • XIX Amžiaus istorijos skyrius