Raimonda Ragauskienė
Humanitarinių mokslų daktarė, vyresnioji mokslo darbuotoja

       Gimė 1968 08 23 Panevėžyje. 1991 m. baigė Vilniaus pedagoginį institutą. Archeografijos sk. dirba nuo 1994 06 01. 2000 10 23 apgynė hum. m. dr. disertaciją tema: Mikalojus Radvila Rudasis (apie 1515–1584) – XVI a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas. Nuo 2000 m. dirba Vilniaus pedagoginiame universitete, Lietuvos istorijos katedros docentė.

Pagrindinės mokslinių interesų kryptys:

• Lietuvos Metrikos tyrimas ir leidyba;
• Socialinė XVI–XVIII a. LDK istorija;
• Lokalinė LDK istorija.

Svarbiausios mokslinės publikacijos:

• Monografijos:
  1. R. Ragauskienė, D. Karvelis, 1645 m. Juzefo Naronovičiaus-Naronskio Biržų kunigaikštystės žemėlapis. Radvilų valdos istorija ir kartografija. [Vilnius]: Lietuvos Istorijos institutas, 1997. 103 p.
  2. Barbora Radvilaitė, Vilnius: Vaga, 1999, 240 p.
  3. R. Ragauskienė, A. Ragauskas, Barboros Radvilaitės laiškai Žygimantui Augustui ir kitiems, Vilnius: Vaga, 2001. 254 p.
  4. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kancleris Mikalojus Radvila Rudasis, Vilnius: Seimo leidykla „Valstybės žinios“, 2002. 448 p.
  5. Karališkojo Birštono praeitis. Istorinė raida iki XIX a., Vilnius: Petro ofsetas, 2004, 231 p.
  6. Iš Radvilų giminės istorijos: Dubingių kunigaikštystė 1547–1808 m. / D. Karvelis, R. Ragauskienė, Vilnius: VPU leidykla, 2009, 431 p.
        
• Šaltinių rinkiniai:
  1. Lietuvos Metrika. Knyga Nr. 51 (1566–1574). Užrašymų knyga 51, parengė A. Baliulis, R. Ragauskienė, A. Ragauskas. Vilnius: Žara, 2000, 486 p.
  2. Maksimaitienė O., Panevėžio miesto istorija: [nuo pirmųjų paminėjimų šaltiniuose iki XX a. 8-ojo dešimtmečio], parengė, pratarmė R. Ragauskienė, Panevėžys, 2003, 363 p.
  3. Vilniaus Žemutinė pilis XIV a. – XIX a. pradžioje. 2002-2004 m. istorinių šaltinių paieškos, red. R. Ragauskienė, Vilnius, 2006, 456 p.
  4. Lietuvos Metrika. Knyga Nr. 20 (1536–1539). Užrašymų knyga 20, par. R. Ragauskienė, D. Antanavičius (tekstai lotynų kalba), Vilnius: LII leidykla, 2009, 444 p.
   
• Straipsniai užsienio leidiniuose:
  1. Радзивилл Рыжий и Радзивилл Сиротка: преемственность клиентуры в Великом Княжестве Литовском в XVI в., На шляхах да узаемаразумення. Навуковы зборник, 2000, с. 209–215 (Беларусiка / Albaruthenica, t. 15) [PDF].
  2. Kobieca korespondencja w Wielkim Księstwie Litewskim w pierwszej połowie XVI wieku. Problemy. Forma. Treść, Biuletyn Historii Pogranicza, Białystok, 2002, nr. 3, s. 7–18.
  3. Р. Рагаускене, Рускамоўная карэспандэнцыя жанчын (гаспадарынь i багатых шляхцянак) Вялiкага Княства Лiтоўскага канца XV–XVI ст.ст., Arche / Пачатак, кастрычнiк 2009, t. 9 (84), p. 86–108.
   
• Straipsniai Lietuvos leidiniuose:
  1. Mikalojus Radvila Rudasis XVI a. proginėje literatūroje, Lituanistica, 1996, nr. 2, p. 39–53
  2. Valdovas ir didikas: Žygimanto Augusto ir Mikalojaus Radvilos Rudojo 1546–1572 m. komunikacijos modelis jų korespondencijos šviesoje, Lituanistica, 1998, nr. 2, p. 13–41.
  3. The Ruler and his noble subject: the Communication Model of the Correspondence between Sigismund Augustus and Mikalojus Radvila the Red, 1546–1572, Lithuanian Historical Studies, 1998, nr. 3, p. 5–26.
  4. LDK kanclerio Mikalojaus Radvilos Rudojo (apie 1515–1584 m.) klientai – karališkieji sekretoriai, Lituanistica, 1999, nr. 3, p. 16–44.
  5. Mikalojus Radvila Rudasis (apie 1515–1584 m.) – XVI A. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas: daktaro disertacijos santrauka, Humanitariniai mokslai, istorija (05 H), Vilnius, 2000, 23 p. 
  6. Mikalojaus Radvilos Rudojo Biržų kunigaikštystės vietininkai – didiko klientūrinės sistemos teikiamos galimybės, Lietuva ir jos kaimynai. Nuo normanų iki Napoleono, Vilnius: Vaga, 2000, p. 237–265.
  7. Vieną ar dvi žmonas turėjo Augustinas Rotundas Meleskis (apie 1520–1584 m.)? Nauji duomenys įžymiojo Vilniaus vaito biografijai, Lietuvos istorijos metraštis 2000 metais, Vilnius, 2001, p. 20–54 (bendraautorius – A. Ragauskas): summary.
  8. Keletas faktų apie spaudą XVI a. LDK bajoro gyvenime (pagal Lietuvos Metrikos medžiagą), LDK: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos studijos. Konstantinui Avižoniui – 90, Vilnius, 2001, p. 12–23.
  9. XVI a. Radvilų požiūris į Lietuvos vietą Europoje, Europos idėja Lietuvoje: istorija ir dabartis, Vilnius: LII leidykla, 2002, p. 63–77.
  10. The Households of XVI century Lithuanian great noblewomen, Lithuanian Historical Studies, 2003, vol. 8, p. 24–58: abstract, santrauka.
  11. Karaliaus sekretoriaus ir Vilniaus vaito Augustino Meleskio Rotundo (apie 1520–1582 m.) turtas, Istorija, 2003, t. 55, p. 12–21.
  12. Panevėžys XVI–XVIII a., Panevėžys nuo XVI a. iki 1991 m., Panevėžys, 2003, p. 39–115.
  13. Venclovas Venclovaitis Agripa: galimos religinės konversijos atvejis XVI a. Lietuvoje, Istorija, 2004, t. 59–60, p. 33–43.
  14. Lietuvos Metrika. XVI a. LDK kancleriai ir Lietuvos Metrika: kanceliarijos dokumentų saugojimo ypatybės, Lietuvos Metrikos Naujienos, 2003, nr. 7, p. 30–40.
  15. Ulos kautynės: įvykio tikimybės, Istorijos akiračiai: skiriama prof. hab. dr. Antano Tylos 75-mečiui, Vilnius, 2004, p. 155–176.
  16. XVI a. LDK didikių patronatas, Lituanistica, 2005, nr. 2, p. 1–19.
  17. Klienteliniai santykiai ir Reformacijos procesas XVI a. Žemaitijoje: Stanislovo Skaševskio biografinis tyrimas, Darbai ir Dienos, 2005, t. 34, p. 65–76.
  18. LDK valdovų vilnietiški itinerariumai, LDK valdovų rūmų gyvenimo ritmas istoriniuose šaltiniuose, Vilniaus Žemutinė pilis XIV a. – XIX a. pradžioje. 2002–2004 m. istorinių šaltinių paieškos, red. R. Ragauskienė, Vilnius, 2006, p. 304–336.
  19. Bajorijos archyvų gaisrai XVI a. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, Lituanistica, 2007, t. 69, nr. 1, p. 1–24.
  20. Lietuviškasis Žygimanto Augusto dvaras (1548-1572 m.): realybė ar fikcija? Vilniaus žemutinė pilis XIV a. – XIX a. pradžioje: 2005–2006 m. tyrimai, Vilnius, 2007, p. 34–51.
  21. Vaistininkai XVI a. Vilniuje, Vilniaus istorijos metraštis, 2007, t. 1, p. 15–41.
  22. Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Elenos (1476–1513 m.) patronatas, Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras ir jo epocha. Straipsnių rinkinys, ats. red. R. Petrauskas, sudarė D. Steponavičienė, Vilnius: Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcija, 2007, p. 109–113.
  23. Galimybės klastoti bajorijos dokumentus Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XVI a., Istorijos šaltinių tyrimai, t. 1, sud. D. Antanavičius, D. Baronas, Vilnius: LII leidykla, 2008, p. 219–249.
  24. Nuo valdos iki kunigaikštystės: Radvilų Dubingiai (XVI–XVII a. pr.), Lietuvos pilys, 2008, nr. 3, p. 14–38.
  25. XVI a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės moterys: istoriografinis ir praktinis požiūris, Moterys. Darbas. Šeima: lyčių vaidmenys užimtumo sferoje: sociokultūrinis aspektas, Vilnius: VU leidykla, 2008, p. 146–164.
  26. XVI a. Vilniaus miestiečiai Jermolos – kelias į bajorišką visuomenę, Vilniaus istorijos metraštis, 2008, t. 2, p. 13–28.
  27. Vengrai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje Aleksandro Jogailaičio ir Stepono Batoro laikais (1492–1586 m.), Istorija, 2008, nr. 72, p. 21–31.
  28. Privatūs XVI a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų archyvai: struktūra ir aktų tipologija, Istorijos šaltinių tyrimai, t. 2, sud. A. Dubonis, Vilnius: LII leidykla, 2010, p. 85–108.
  29. R. Ragauskienė, „Cave canem“: žmogus ir šuo Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XVI a., Istorija, 2010, t. 80/4, p. 21–49.
  30. R. Ragauskienė, XVI a. Vilniaus pilininkai: kolektyvinis portretas, Lietuvos pilys, 2010, Nr. 5, p. 59–72.

• Pranešimai tarptautinėse mokslinėse konferencijose:

1. „Lietuviškasis Žygimanto Augusto dvaras (1548–1572 m.): fikcija ar realybė?“ tarptautinė mokslinė konferencija Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai ir jų atkūrimas europinės patirties kontekste, 2006 10 11–12, Vilnius, Taikomosios dailės muziejus.
2. „Medicinos tarnyba XVI a. Vilniuje: vaistininkai ir gydytojai“, XXII Baltijos šalių mokslo istorikų konferencija, 2006 10 05, Vilnius, Vilniaus universitetas.
3. „Vengrai – XVI a. Lietuvos DK Aleksandro Jogailaičio – Stepono Batoro laikais (1492–1586 m.)“ tarptautinė mokslinė konferencija Lietuvos – Vengrijos istorijos bei kultūros sąsajos: Stepono Batoro ir Kasparo Bekešo atminimas, 2008 10 29, Vilnius, Vilniaus universitetas.

• Mokslinių projektų vadovė:

• Doktorantūros:

• Šiuo metu dirbamos temos:

© Lietuvos istorijos institutas, 2011 m. kovo 30 d.