Informacija apie projektą

    Žvelgiant į tradicijas, kaip į nematerialųjį kultūros paveldą nagrinėti liaudiškų tradicijų transformacijas, globalizacijos poveikį XXI a. sandūroje, kultūros paveldo išsaugojimo problema tampa aktuali ir problematiška. Sparčiai kintantis gyvenimo būdas, modernėjimas bei globalizacija įtakoja ypač sparčią tradicijų kaitą. Todėl Lietuvos istorijos instituto Etnologijos syrius 2009m. Kultūros ministerijos kultūros rėmino fondui teikė projektą Tradicijos, jų transformacijos ir sklaida Lietuvoje, skirtą kultūros paveldo išsaugojimo problemoms ir populiarinimui. Projekto tikslas: sukaupti etnografinius duomenis, skirtus tyrinėti Lietuvos miestelių, kaimų, vienkiemių tradicinės gyvensenos formų tęstinumą kintančios kultūros sąlygomis. Projekto įgyvendinimo forma pasirinkta atliekant etnografinius lauko tyrimus Aukštaitijos, Suvalkijos, Žemaitijos ir Dzūkijos etnografiniuose regionuose, jais atskleidžiant: bendruomenių tautinį tapatumą, piemenavimo kultūrą Lietuvoje, sveikatos apsaugos kultūrinės sistemos sklaidą Lietuvos bendruomenėje, gėlių darželių, kaip etnokultūrinio paveldo atskleidimą, folklorinių ansamblių veiklą Lietuvoje. Projektą vykdė grupė tyrėjų: vyr. mokslo darbuotoja dr. Vida Savoniakaitė, dr. Aušra Zabielienė, dokt. Veronika Gribauskaitė, dokt. Loreta Martynėnaitė, vadovavo ir vykdė dokt. Regina Čičiurkienė.

Etnografiniai regionai	Rajonai	Vietovės
Žemaitija	Joniškio, Akmenės, Šiaulių, Plungės, Mažeikių	Žagarė, Papilė, Agluonas, Drąsučiai, Grūzdžiai, Piktuižiai, Mažeikiai, Židikai, Seda, Plateliai, Plungė, Pakalniškiai, Šerkšniai, Jogaudai, Alsėdžiai, Mižuikiai, Pooūšniai, Ramučiai
Suvalkija	Šakių, Vilkaviškio	Sangrūda, Kudirkos Naumiestis, Plokščiai, Giedraičiai, Naujališkės, Vaiguliškės, Jotiškės, Gelgaudiškės, Kubiliai
Dzūkija	Lazdijų, Druskininkų, Varėnos,	Marcinkonys, Nevarsi, Kapčiamiestis, Seirijai, Žiūrai, Krivilisi, Strižiūnai, Panoicai, Ožkiniai, Lynežeris, Zervynai
Aukštaitija	Pakruojo, Pasvalio, Rokiškio, Utenos, Zarasų, Švenčionių, Ignalinos, Biržų, Anykščių,	Pašvitinys, Krinčinas, Juodupė, Užpaliai, Smalva, Adutiškis, Pabradė, Pabiržė, Naujasalis, Krinčinas, Rimšė, Papiškis, Kuktiškės, Stanislavavas, Šutai
Viso: 4	Viso: 19	Žemaitijoje – 18, Suvalkijoje – 9 , Dzūkijoje – 11, Aukštaitijoje – 15. Viso: 53.

Pateikėjų skaičius	Užpildytų klausimynų lapų skaičius	Giluminių interviu skaičius	Nuotraukų kiekis
116	810	52	783

    Sukauptų etnografinių duomenų turinys suteikia informacijos apie tradicinės gyvensenos formų tęstinumą kintančiomis kultūros sąlygomis. Detalizuojant kiekvieno tyrėjo indėlį į sukauptos medžiagos panaudojimą, pirmiausia akcentuotina tyrimų patirtis individualiai kiekvienam tyrėjui. Vida Savoniakaitė tyrimuose atrado įdomių tautinės regioninės tapatybės paaiškinimų bei sąvokų. Užrašė savitus žmonių požiūrius į mažų miestelių aktualijas ir kultūrinio gyvenimo istoriją. Aušra Zabielienė tyrimų metu atskleidė labai skirtingą gretimų Žemaitijos etnografinio regiono rajonų etnokultūrinę situaciją. Bendraujant su ansamblių vadovais, stebint repeticijas, aprašė skirtingas darbo metodikas, užrašė labai individualius vadovų požiūrius į darbą su vaikais ir paaugliais. Loretos Martynėnaitės ekspedicijų metu surinkti etnografiniai duomenys atspindi XXa. antrosios pusės bei XXIa. pradžios aktualijas. Veronika Gribauskaitė renkant etnografinę medžiagą pastebėjo, jog didelę reikšmę turi ir senoji žolininkystės tradicija. Pastebima, kad kasdienio patyrimo sfera glaudžiai siejasi su namais bei šeima, o asmuo tampa kultūrinio proceso dalyviu tiesiog natūraliai stebėdamas šeimos narių veiklą bei palaipsniui įsijungdamas į ją. Regina Čičiurkienė lauko tyrimų metu skirtinguose Lietuvos etnografiniuose regionuose užfiksavo skirtingai egzistuojančią ir kintančią gyvulių ganymo tradiciją. Pastebėta, kad visoje Lietuvoje stambūs, vidutiniai ir smulkūs ūkininkai, ganant gyvulius naudoja elektrinį piemenį, tik pavieniais atvejais smulkūs ūkininkai dar praktikuoja ir  karvių raišiojimą.
    Kultūros ministerijos kultūros rėmimo fondo dalinai remiamo projekto „Tradicijos, jų transformacijos ir sklaida Lietuvoje“ suteiktas finansavimas suteikė tyrėjams galimybę vykdyti lauko tyrimus daugelyje Lietuvos vietovių. Sukaupti duomenys turės ilgalaikę išliekamąją vertę etnologijos mokslui ir papildys Lietuvos istorijos instituto Etnologijos skyriaus rankraštyną. Remiantis surinkta medžiaga numatomos leisti monografijos, mokslinės publikacijos, bus rengiami konferencijų bei seminarų pranešimai, tyrimų rezultatai pristatomi viešajai auditorijai, platinami internete, populiarioje spaudoje.