We are seeking contributions for an interdisciplinary
conference, titled “Representing the Past in [MORE]
2012 m.. sausio 25 d., 13:00 val. Lietuvos istorijos instituto 405 kabinete įvyks Etnologijos skyriaus atviras posėdis skirtas diskusijoms dėl programų. „SAVAS” IR ,,KITAS” LIETUVOJE: SOCIALINĖS ORGANIZACIJOS, KULTŪRA, TAPATYBĖ (2012-2016) “.„SOCIALINĖ SĄVEIKA IR KULTŪRINĖ RAIŠKA MIESTE: LAISVALAIKIS, ŠVENTĖS IR RITUALAI” (2012-2016)
2012 m.. sausio 19 d., 17.30 val. Lietuvos istorijos instituto konfernecijų salėje įvyks vieša paskaita. Kražių g. 5, Vilnius. „Kreivoji
pilis:dabarties interdisciplinarinĖs reflekcijos“. [PLAČIAU]
2011 m.. gruodžio 15 d., 17 val. Vilniaus universiteto Senato posėdžių salėje įvyks jau penktasis pašnekesys iš ciklo, skirto atminties kultūrų dialogui ULB erdvėse, kuriame dalyvaus istorikai ir intelektualai iš Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos. Universiteto g. 3, Vilnius. „Vilniaus
okupacija“ ir „Rytų kresai“: dviejų
kultūrinių
kategorijų reikšmė regiono visuomenėms“. [PLAČIAU]
2011 m. lapkričio 24-25 d., 9 val. Lietuvos istorijos instituto posėdžių salė. Lietuvos istorijos institutas, Kražių g. 5, Vilnius. Tarp tradicijų
ir naujovių: Lietuvos
Didžioji Kunigaikštystė XVIII amžiuje [PLAČIAU]
2011 m. lapkričio 16 d., 11 val. Lietuvos istorijos instituto posėdžių salė. Lietuvos istorijos institutas, Kražių g. 5, Vilnius. Lietuvos
Didžioji Kunigaikštystė XVIII
amžiuje: viešojo
sektoriaus pokyčiai [PLAČIAU]
2011 m. lapkričio 16 d., 16 val. Lietuvos istorijos institutas, Kražių g. 5, Vilnius. Iš Europos šalių etnologijos istorijos: Ukrainos etnologija[PLAČIAU]
2011 m. spalio 27 d., 17 val. Signatarų namai, Pilies g. 26, Vilnius. Kultūra, istorija ir atmintis: naujos temos ir problemos Diskusijos
rengėjai:
žurnalas ,,Kultūros barai‘, Signatarų namai Diskusijos
moderatorius:
Almantas Samalavičius Diskusijos
dalyviai:
istorikai Dangiras Mačiulis, Alvydas Nikžentaitis, Vasilijus
2011 m. spalio 13 d.,17 val. Vilniaus universiteto Senato salė, Universiteto g. 3, Vilnius. Lietuvos istorijos institutas, Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas, Varšuvos universitetas,Lenkijos istorijos muziejus, Goethe institutas Vilniuje, Lenkijos institutas Vilniuje „Jerzy Giedroyc ir pokomunistinės Lenkijos užsienio politika“ iš ciklo „Atminties kultūrų dialogas ULB erdvėse“ [PROGRAMA] (Įėjimas nemokamas)
2011 m. birželio 9 d.,14 val. Lietuvos istorijos institutas, Kražių g. 5, Vilnius.
"Tarpukario Vilniaus pertvarkymai ir jų autoriai".
2011 m. gegužės 17 d.,14 val. Lietuvos istorijos institutas, Kražių g. 5, Vilnius. "Autoritarinių valstybių atminties politikos ypatumai".
Lietuvos
istorijos institutas,
bendradarbiaudamas su Vilniaus universitetu ir leidykla
„Aidai“, rengia keturių tomų „Lietuvos
Didžiosios
Kunigaikštystės enciklopediją”. Tai pirmas tokio
pobūdžio
leidinys Lietuvoje. Pirmasis tomas, apimantis raides A-H, skaitytojus
pasieks 2011 m.
Šiuo leidiniu norima pristatyti šiandienės tarptautinės LDK istorikų bendrijos laimėjimus, pateikti naujausią patikimą informaciją apie LDK įvykius ir procesus. Drauge tikimasi, kad enciklopedija Lietuvai, Ukrainai ir Baltarusijai pasitarnaus plėtojant dialogą ne tik apie mūsų bendrą praeitį ir paveldą, bet ir dabartį. Projektą finansuoja Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija iš Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programos lėšų.
KULTŪROS
MINISTERIJOS FINANSUOJAMAS PROJEKTAS
TRADICIJOS, JŲ TRANSFORMACIJOS IR SKLAIDA LIETUVOJE Žvelgiant į tradicijas, kaip į nematerialųjį kultūros paveldą nagrinėti liaudiškų tradicijų transformacijas, globalizacijos poveikį XXI a. sandūroje, kultūros paveldo išsaugojimo problema tampa aktuali ir problematiška. Sparčiai kintantis gyvenimo būdas, modernėjimas bei globalizacija įtakoja ypač sparčią tradicijų kaitą. Todėl Lietuvos istorijos instituto Etnologijos syrius 2009m. Kultūros ministerijos kultūros rėmino fondui teikė projektą Tradicijos, jų transformacijos ir sklaida Lietuvoje, skirtą kultūros paveldo išsaugojimo problemoms ir populiarinimui. Projekto tikslas: sukaupti etnografinius duomenis, skirtus tyrinėti Lietuvos miestelių, kaimų, vienkiemių tradicinės gyvensenos formų tęstinumą kintančios kultūros sąlygomis. Projekto įgyvendinimo forma pasirinkta atliekant etnografinius lauko tyrimus Aukštaitijos, Suvalkijos, Žemaitijos ir Dzūkijos etnografiniuose regionuose, jais atskleidžiant: bendruomenių tautinį tapatumą, piemenavimo kultūrą Lietuvoje, sveikatos apsaugos kultūrinės sistemos sklaidą Lietuvos bendruomenėje, gėlių darželių, kaip etnokultūrinio paveldo atskleidimą, folklorinių ansamblių veiklą Lietuvoje. Projektą vykdė grupė tyrėjų: vyr. mokslo darbuotoja dr. Vida Savoniakaitė, dr. Aušra Zabielienė, dokt. Veronika Gribauskaitė, dokt. Loreta Martynėnaitė, vadovavo ir vykdė dokt. Regina Čičiurkienė. TIRTOS
LIETUVOS VIETOVĖS
LAUKO
TYRIMO REZULTATAI
Sukauptų etnografinių duomenų turinys suteikia informacijos apie tradicinės gyvensenos formų tęstinumą kintančiomis kultūros sąlygomis. Detalizuojant kiekvieno tyrėjo indėlį į sukauptos medžiagos panaudojimą, pirmiausia akcentuotina tyrimų patirtis individualiai kiekvienam tyrėjui. Vida Savoniakaitė tyrimuose atrado įdomių tautinės regioninės tapatybės paaiškinimų bei sąvokų. Užrašė savitus žmonių požiūrius į mažų miestelių aktualijas ir kultūrinio gyvenimo istoriją. Aušra Zabielienė tyrimų metu atskleidė labai skirtingą gretimų Žemaitijos etnografinio regiono rajonų etnokultūrinę situaciją. Bendraujant su ansamblių vadovais, stebint repeticijas, aprašė skirtingas darbo metodikas, užrašė labai individualius vadovų požiūrius į darbą su vaikais ir paaugliais. Loretos Martynėnaitės ekspedicijų metu surinkti etnografiniai duomenys atspindi XXa. antrosios pusės bei XXIa. pradžios aktualijas. Veronika Gribauskaitė renkant etnografinę medžiagą pastebėjo, jog didelę reikšmę turi ir senoji žolininkystės tradicija. Pastebima, kad kasdienio patyrimo sfera glaudžiai siejasi su namais bei šeima, o asmuo tampa kultūrinio proceso dalyviu tiesiog natūraliai stebėdamas šeimos narių veiklą bei palaipsniui įsijungdamas į ją. Regina Čičiurkienė lauko tyrimų metu skirtinguose Lietuvos etnografiniuose regionuose užfiksavo skirtingai egzistuojančią ir kintančią gyvulių ganymo tradiciją. Pastebėta, kad visoje Lietuvoje stambūs, vidutiniai ir smulkūs ūkininkai, ganant gyvulius naudoja elektrinį piemenį, tik pavieniais atvejais smulkūs ūkininkai dar praktikuoja ir karvių raišiojimą. Kultūros ministerijos kultūros rėmimo fondo dalinai remiamo projekto „Tradicijos, jų transformacijos ir sklaida Lietuvoje“ suteiktas finansavimas suteikė tyrėjams galimybę vykdyti lauko tyrimus daugelyje Lietuvos vietovių. Sukaupti duomenys turės ilgalaikę išliekamąją vertę etnologijos mokslui ir papildys Lietuvos istorijos instituto Etnologijos skyriaus rankraštyną. Remiantis surinkta medžiaga numatomos leisti monografijos, mokslinės publikacijos, bus rengiami konferencijų bei seminarų pranešimai, tyrimų rezultatai pristatomi viešajai auditorijai, platinami internete, populiarioje spaudoje. Informaciją
pateikė
projekto vadovė Regina Čičiurkienė
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
© Lietuvos istorijos institutas, 2011 m. gruodžio 14 d. |
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||