Lietuvių suvažiavimo Vilniuje nutarimai

      Šie Lietuvių suvažiavimo nutarimai buvo priimti 1905 11 22 (12 05), tarp 22 ir 23 val. vakaro. Plačiau apie nutarimus žr. šios knygos p. 168–190.

PUBLIKACIJA
Pirmojo Lietuvių Tautos Atstovų susivažiavimo nutarimai,
priimti Vilniuje viešuose posėdžiuose
Gruodžio 4 ir 5 (lapkričio 21 ir 22) d. 1905 m.

      I. Dabartinis padėjimas Rusijoje ir Lietuvoje

      Pripažindami, jog dabartinė caro vyriausybė yra pikčiausiu mųsų priešu, jog dabar prieš tą vyriausybę pasikėlė visi rusų valstijos kraštai, jog geresnį gyvenimą galima įgyti tik laimėjus kovą su senąja tvarka, susirinkime dalyvavusieji lietuviai nutarė:
      Šviestis, rištis ir stoti kovon drauge su sukilusia visų Rusijos tautų liaudimi.

      II. Lietuvių autonomija

      Kadangi Lietuvos gyventojų reikalai pilnai gali buti užganėdinti tiktai prie tikros mųsų krašto autonomijos (savyvaldos) ir kadangi norima, idant ir kitos Lietuvoje begyvenančios tautos galėtų pilna laisve naudotis, „Lietuvių susivažiavimas“ nusprendė:
      Reikalauti Lietuvai autonomijos su Seimu Vilniuje, išrinktu visuotinu, lygiu, tiesiu ir slaptu balsavimu, neskiriant lyties, tautos ir tikėjimo.
      Toji autonomiškoji Lietuva turi buti sudėta iš dabartinės etnografiškosios Lietuvos, kaipo branduolio, ir tų pakraščių, kurie dėlei ekonomiškų, kulturiškų, tautiškų arba kitų priežasčių traukia prie to branduolio, ir kurių gyventojai priklausyti prie jo panorės.
      Kadangi susirinkę Vilniuje ant lietuvių susivažiavimo Suvalkų gubernijos lietuviai vienbalsiai pripažino reikalingu drauge su kitų gubernijų lietuviais kovoti už autonomiškąją Lietuvą, tai susivažiavimas nutarė, kad Suvalkų gubernijos lietuviai turi buti priskirti prie autonomiškosios Lietuvos.
      Santykiai su kaimyniškomis Rusijos šalimis turi buti paremti ant federacijos pamatų.

      III. Kokiu būdu iškovoti autonomiją

      Kad įgyti autonomiją, pirmučiausiai reikalinga yra galutinai sugriauti dabartinę prispaudimo tvarką. Tam tikslui reikia vienyti visas Lietuvos politiškųjų partijų ir pavienių ypatų pajėgas. Susivienijus namieje, pridera mums jungtis su visomis kitomis Rusijos tautomis, kurios padeda griauti tą tvarką, o kol kas reikia: nemokėti jokių mokesčių, uždarinėti monopolius, neleisti vaikų į rusiškas pradedamasias mokyklas, neiti Kauno, Vilniaus ir Gardino gubernijose į valsčiaus teismus ir visas kitas dabartinės valdžios įstaigas, neleisti savo brolių į karumenę, reikalui prisiėjus streikuoti visiems darbo žmonėms miestuose ir sodžiuose.

      IV. Valsčiai ir mokyklos

      Visuose Lietuvos valsčiuose turi buti vartojama prigimta žmonių kalba visus reikalus vedant.
      Kadangi dabartinė mokykla yra tik ištautinimo ir ištvirkinimo įrankiu, tai reikia visas tokias mokyklas paversti grynai tautiškomis, kur mokslas butų išguldomas prigimta kalba ir kad patįs to krašto žmonės rinktų sau mokįtojus.

Vilniaus žinios, 1905 11 24 (12 07).