Lietuvos Metrikos leidyba Lietuvos istorijos institute

       Lietuvos istorijos institute Lietuvos Metrikos leidybos programa vykdoma Archeografijos skyriuje. Skyriaus ir programos vadovas nuo 2000 m. – hum. m. dr. A. Dubonis.
       Šios Lietuvoje vykdomos tyrimų ir leidybos programos svarbą lemia keletas faktorių. Seniausios LM knygos (iki XVI a. 2-osios pusės) iš dalies užpildo tam tikrą XV–XVI a. 1-osios pusės Lietuvos istorijos šaltinių trūkumą, atsiradusį per karus praradus Lietuvos iždo (knygos vestos nuo XVI a. pradžios), Vilniaus miesto (knygos vestos nuo XV a. 2-osios pusės) ir kai kurių kitų dokumentų rinkinius. Ankstyvosios LM knygos vienintelės plačiausiai atskleidžia etninės Lietuvos gyventojų, lietuvių, praeitį. Publikuotos LM knygos reikalingos ne tik istorikams, bet ir teisės istorikams, mokslininkams lituanistams, slavistams, demografams, kultūrologams, sociologams, ūkio tyrinėtojams, politologams. Šio lietuvių tautos ir Lietuvos valstybės visuomenės sukurto LDK civilizacijos fenomeno palikimas apima kelias šiuolaikines Rytų ir Vidurio Europos valstybes. Jas naudoja ir vertina Lenkijos, Baltarusijos, Rusijos, Ukrainos, Vokietijos, Latvijos mokslininkai. Parengti spaudai ir išleisti pagrindiniai valstybės istorijos šaltiniai, ypač LM, yra gyvybiškai svarbūs tolesnei istorijos ir kitų humanitarinių bei teisės mokslų raidai tiek mums, tiek kitoms, buvusios LDK teritorijoje susidariusioms, šalims.
       Lietuvos Metrika – Lietuvos didžiojo kunigaikščio kanceliarijos knygos, valstybinis, seniausias, pagrindinis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės archyvas. Jis formavosi nuo XIV a. pabaigos. Rusijos imperija, XVIII a. pabaigoje aneksavusi Lenkijos ir Lietuvos valstybę, LM išsivežė į Sankt Peterburgą. Dabar pagrindinis LM fondas (daugiau kaip 600 knygų) saugomas Maskvoje. Kelios dešimtys atskirų knygų yra Lenkijos saugyklose. Viena knyga – Lietuvoje.
       XX a. pradžioje keletą LM knygų Maskvoje išleido Rusijos mokslininkai. Dabar šis istorinis objektas Rusijoje mažai kam įdomus, težinomos pavienių mokslininkų pastangos atgaivinti leidybą. Rusijos istorijos mokslo strategijos kūrėjai laikosi nuomonės nebeleisti ne Rusijos istorijos šaltinių. Per praėjusį šimtmetį penkias LM knygas išleido baltarusių istorikai.
        1985–1988 m. Istorijos institutas LM programą vykdė, kontroliuojamas SSRS MA SSRS istorijos instituto. Atlikti parengiamieji darbai: paskelbti metodiniai LM rengimo spaudai nurodymai (Методические рекомендации по изданию и описанию Литовской Метрики, составили А. Л. Хорошкевич, С. М. Каштанов, Вильнюс, 1985, 133 с.), 1986 m. Vilniuje įvyko išplėstinis SSRS ir Lenkijos Liaudies Respublikos redkolegijos Lietuvos Metrikai publikuoti posėdis, 1988 m. balandį – konferencija, pradėtos rengti 5-oji ir 8-oji LM knygos. Lietuvos istorijos institute ši programa pratęsta ir fundamentaliai plėtojama Archeografijos skyriuje. Skyrius įkurtas 1989 m. balandį. Skyriaus ir programos vadovai: prof. A. Tyla, E. Banionis, A. Baliulis, nuo 2000 m. – A. Dubonis.
       Lietuvos Metrikos leidybos programa siekiama į mokslo apyvartą kuo plačiau įvesti neblogai išlikusį reikšmingos Rytų ir Vidurio Europoje, buvusios Lietuvos valstybės, vieną iš svarbiausių archyvą – Lietuvos Metriką. Leidybos prioritetai teikiami vertingiausią informaciją sukaupusioms (valstybės valdžia ir valdymas, iždas, finansai, užsienio politika, sienos, teisė, teisingumas ir jo vykdymas), seniausioms XVa. pab. – XVI a. 1-osios pusės LM knygoms (dėl santykinio šio laikotarpio Lietuvos istorijos šaltinių trūkumo).
       LM leidybos programa koordinuojama su Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Lietuvos statutų ir Lietuvos Metrikos tyrimų centru, o taip pat su Baltarusijos (Baltarusijos Mokslų akademijos Istorijos institutas) ir Lenkijos (Poznanės A. Mickevičiaus universitetas) mokslininkais.

[ Lietuvos metrikos knygos, išleistos 1987–2008 metais ]

Lietuvos Metrika = Lithuanian Metrica = Литовская Метрика. Knyga Nr. 1: (1380–1584); Užrašymų knyga 1 / Lietuvos istorijos institutas; [parengė Algirdas Baliulis, Romualdas Firkovičius]. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1998 (Vilnius: Leidybinio centro poligrafinių paslaugų įmonė). – 208 p. – Tekstas liet., angl., lenk., rus. – Tiražas 1500 egz. – ISBN 5-420-04128-9 (1 kn.). – ISBN 5-420-01071-2

       Lietuvos Metrikos 1-oji Užrašymų knyga – tai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės archyve XVI a. antrojoje pusėje buvusių originalių dokumentų inventorius, surašytas netrukus po Liublino unijos. Šie 1380–1584 m. dokumentai nebuvo išduoti suinteresuotiems asmenims, sudėti į maišus ir saugoti drauge su Lietuvos Metrikos knygomis. Nemažai minimų faktų žinomi tik iš šio aprašo, todėl jis yra svarbus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės XIV–XVI a. istorijos šaltinis.

Lietuvos Metrika = Lithuanian Metrica = Литовская Метрика. Knyga Nr. 3: (1440–1498); Užrašymų knyga 3 / Lietuvos istorijos institutas; [parengė Lina Anužytė, Algirdas Baliulis]. – Vilnius: Žara, 1998 (Kaunas: Aušra). – 166 p. – Tekstas liet., angl., lenk., rus. – Tiražas 1500 egz. – ISBN 9986-34-026-8 (3 kn.). – ISBN 9986-34-027-6 (bendras)

       Lietuvos Metrikos 3-ją užrašymų knygą sudaro trumpi įrašai apie Lietuvos didžiųjų kunigaikščių Žygimanto Kęstutaičio, Kazimiero ir Aleksandro bajorams dovanojamas žemes ir žmones. Antrojoje knygos pusėje įrašyti pilni Ldk Aleksandro duotų privilegijų tekstai. Knygos gale pateikiami Vinicos, Žitomiro ir Čudnovo miestų aprašymai.

Lietuvos Metrika = Lithuanian Metrica = Metryka Litewska. Knyga Nr. 4: (1479–1491); Užrašymų knyga 4 / Lietuvos istorijos institutas ; [parengė Lina Anužytė]. – Vilnius : Žara, 2004 (Kaunas : Spindulys). – 285, [1] p. – Tekstas liet., angl., lenk., rus. – Tiražas 1000 egz. – ISBN 9986-34-127-2

Lietuvos Metrikos 4-ąją užrašymų knygą sudaro 1479–1491 m. dokumentai, išduoti ir gauti Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kazimiero raštinėje. Tiek turinio atžvilgiu, tiek struktūriškai knyga yra nevienalytė: joje apjungtos valdovo teismų bei suteikčių, taipogi pasiuntinybių “knygos”. Dominuoja LDK valdovo teismų sprendimai, įvairių išmokų dvarionims sąrašai, LDK muitinių nuomos aktai, diplomatinio susirašinėjimo su Krymo caru, Maskvos didžiuoju kunigaikščiu bei Valakijos vaivada raštai.

Lietuvos Metrika = Lithuanian Metrica = Литовская Метрика. Knyga Nr. 5: (1427–1506); Užrašymų knyga 5 / Lietuvos istorijos institutas; [parengė Egidijus Banionis]. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1993 (Vilnius: Poligrafinių paslaugų įmonė). – 403 p. – Tekstas liet., angl., lenk., rus. – Tiražas 1500 egz. – ISBN 5-420-01071-2.

Lietuvos Metrikos 5-ąja knyga čia laikoma antroji tos knygos pusė. Pirmoji knygos pusė buvo atspausdinta 1910 m. Sanktpeterburge (Rusijos istorijos bibliotekos 27 tome) drauge su 3 ir 4 Užrašymų knygomis. Šioje antrojoje knygos pusėje spausdinami 1427–1506 metų Lietuvos didžiųjų kunigaikščių išduotų dokumentų nuorašai. Kaip žinia, patys originalai buvo išduodami suinteresuotiems asmenims, o iš tų dokumentų nuorašų susiformavo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės raštinės archyvas, dabar vadinamas Lietuvos Metrika.

Lietuvos Metrika = Lithuanian Metrica = Metryka Litewska. Knyga Nr. 6: (1494–1506); Užrašymų knyga 6 / Lietuvos istorijos institutas; parengė Algirdas Baliulis. – Vilnius: LII leidykla, 2007 (Vilnius: Petro ofsetas). – 515, [3] p. – Tekstas liet., angl., lenk., rus. – Tiražas 1200 egz. – ISBN 978-9986-780-95-3 (6 knyga) – ISBN 5-420-01071-2 (bendras).
Lietuvos Metrikos 6 užrašymų knyga viena seniausių išlikusių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kanceliarijos knygų. Joje įrašyti Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro 1494-1506 m. išduoti dokumentai bajorams: privilegijos, suteikiančios teisę valdyti žemes ir žmones, užimti įvairias pareigas, pirkimo ir pardavimo aktų patvirtinimai, muitinių nuomos sutartys; diplomatinis susirašinėjimas su užsienio valstybėmis ir kt.

Lietuvos Metrika = Lithuanian Metrica = Литовская Метрика. Knyga Nr. 8: (1499–1514); Užrašymų knyga 8 / Lietuvos istorijos institutas ; [parengė Algirdas Baliulis, Romualdas Firkovičius, Darius Antanavičius]. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1995 (Vilnius: Leidybinio centro poligrafinių paslaugų įmonė). – 709 p. – Tekstas liet., angl., lenk., lot., rus. – Tiražas 1500 egz. – ISBN 5-420-01338-x (8 kn.), ISBN 5-420-01071-2
       Lietuvos Metrika  – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės raštinės XV-XVIII a. išduotų dokumentų – diplomatinis susirašinėjimas, privilegijos bajorams, miestams, bažnyčioms, bylų sprendimai, surašymai, testamentai, muitinių pajamos ir kiti valstybės institucijų valstybinės reikšmės dokumentai – nuorašų knygos.

Skelbiama Lietuvos Metrikos 8 Užrašymų knyga buvo perrašyta XVI a. pabaigoje, jos originalas neišliko. Knygos chronologinės ribos – 1499-1514 metai, tačiau vis dėlto dauguma dokumentų yra iš Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Senojo valdymo pradžios – nuo 1506 m. pabaigos iki 1514 metų.

Lietuvos Metrika = Lithuanian Metrica = Metryka Litewska. Knyga Nr. 9: (1511–1518); Užrašymų knyga 9 / Lietuvos istorijos institutas, Universytet im. Adama Mickiewicza w Poznaniu; [parengė Krzysztof Pietkiewicz ; tekstus lietuvių k. – Algirdas Baliulis]. – Vilnius: Žara, 2002 [i.e. 2004] (Kaunas : Spindulys). – 615, [1] p. – Tekstas liet., angl., lenk., rus. – Tiražas 1000 egz. – ISBN 9986-34-121-3 (9 kn.). – ISBN 9986-34-027-6 1(bendras).
       Lietuvos Metrikos 9-oji užrašymų knyga yra viena iš seniausių originalių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės raštinės knygų, kurioje įrašyti Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Senojo 1508-1518 m. išduoti dokumentai. Kadangi ji XVI a. nebuvo perrašyta, Rusijos senųjų aktų archyve saugomas apiplyšęs egzempliorius, todėl ne visi dokumentai knygos pradžioje ir pabaigoje išlikę. Tuos dokumentus galima atstatyti tik pagal knygos nuorašą, darytą XVI a. Radvilų reikmėms ir dabar saugomą Vyriausiajame senųjų aktų archyve Varšuvoje, be to, pastarojoje kopijoje yra dokumentų, kurie nebuvo įrašyti į 9-ąją knygą, šiuo metu saugomą Maskvoje. Dokumentų turinys įvairus – privilegijos bajorams, suteikiančios teisę valdyti žemes ir žmones, užimti įvairias pareigas, miestams suteikiančios turgų ir prekymečių bei Magdeburgo teises, bažnyčioms dėl jų aprūpinimo žemės valdomis ir globos, testamentai, žemės valdų aprašymai, pirkimo ir pardavimo aktai ir kt. Dauguma dokumentų iki tol nebuvo skelbti, todėl yra nepaprastai vertinga Žygimanto Senojo valdymo laikotarpio tyrinėtojams.

Lietuvos Metrika = Lithuanian Metrica = Литовская Метрика. Knyga Nr. 10: (1440–1523); Užrašymų knyga 10 / Lietuvos istorijos institutas ; [parengė Egidijus Banionis, Algirdas Baliulis]. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1997 (Vilnius: Leidybinio centro poligrafinių paslaugų įmonė). – 179 p. – Tekstas liet., angl., lenk., rus. – Tiražas 1500 egz. – ISBN 5-420-01398-3 (10 kn.), ISBN 5-420-01071-2
       Lietuvos Metrikos 10-ojoje Užrašymų knygoje įrašyti Lietuvos didžiųjų kunigaikščių Žygimanto Senojo 1514–1523 m. ir Kazimiero 1440–1466 m. išduoti dokumentai. Tai privilegijos bajorams, kuriomis jiems užrašomos žemės valdos ir žmonės, raštai, kuriais įkeičiami ar duodami valdyti iki gyvos galvos valdovo dvarai, suteikiamos pareigos, patvirtinamos žemės pirkimo sutartys, skiriamas atlyginimas pareigūnams, didinamos bažnyčių pajamos, nurodomas kariuomenės rinkimosi laikas ir vietos; taip pat yra atskirų bylų sprendimų, muitinių ataskaitų, įrašytos instrukcijos ir įgaliojimai siunčiamiems į Maskvą sudaryti taikos pasiuntiniams.

Lietuvos Metrika = Lithuanian Metrica = Литовская Метрика. Knyga Nr. 11: (1518–1523); Įrašymų knyga 11 / Lietuvos istorijos institutas ; [parengė Artūras Dubonis]. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1997 (Vilnius: Leidybinio centro poligrafinių paslaugų įmonė). – 228 p. – Tekstas liet., angl., lenk., rus. – Tiražas 1500 egz. – ISBN 5-420-01373-8 (11 kn.), ISBN 5-420-01071-2
       Lietuvos Metrikos 11-ojoje Užrašymų knygoje yra 1518–1523 m. LDK didžiojo kunigaikščio kanceliarijoje sudarytų ir jo patvirtintų dokumentų: žemių dovanojimo, įkeitimo, nuomos ir kitų aktų, pareigūnų ataskaitų bei informacijų, teismų sprendimų, bajorų pareiškimų nuorašai. Iš įdomesniųjų: sąrašas maskvėnų, per 1514 m. Oršos mūšį patekusių į nelaisvę ir laikomų svarbiausių Lietuvos pilių kalėjimuose, pasiuntiniams skirti LDK valdovo aktai, laiškai, instrukcijos, atskleidžiantys valstybės santykius su Lenkija, Maskvos Didžiąja Kunigaikštyste, Krymo totoriais, Moldova, Čeresveto (dab. Ukrainoje) pasienio tvirtovės ginklų inventorius, Magdeburgo teisių suteikimo privilegija Veliuonai. Knygos medžiaga atspindi Alberto Goštauto, nuo 1522 m. LDK kanclerio, politinės veiklos pradžią.

Lietuvos Metrika = Lithuanian Metrica = Литовская Метрика. Knyga Nr. 12: (1522–1529); Užrašymų knyga 12 / Lietuvos istorijos institutas; [parengė Darius Antanavičius, Algirdas Baliulis]. – Vilnius: Žara, 2001 (Kaunas: Spindulys). – 856 p. – Tekstas liet., angl., lenk., lot., rus. – Tiražas 1000 egz. – ISBN 9986-34-075-6 (12 kn.). – ISBN 9986-34-027-6 (bendras)
       Lietuvos Metrikos 12-ojoje Užrašymų knygoje talpinami Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Senojo išduotų dokumentų nuorašai – privilegijos bajorams, suteikiančios teisę valdyti žemes ir žmones, užimti įvairias pareigas, miestams suteikiančios turgų ir prekymečių bei Magdeburgo teises, bažnyčioms dėl jų aprūpinimo žemės valdomis ir globos, testamentai, žemės valdų aprašymai, pirkimo ir pardavimo aktai ir kiti dokumentai.

       Lietuvos Metrika = Lithuanian Metrica = Литовская Метрика. Knyga Nr. 15: (1528–1538); Užrašymų knyga 15 / Lietuvos istorijos institutas; [parengė Artūras Dubonis]. – Vilnius: Žara, 2002 (Kaunas: Spindulys). – 448 p. – Tekstas liet., angl., lenk., rus. – Tiražas 1200 egz. – ISBN 9986-34-099-3 (15 kn.). – ISBN 9986-34-027-6 (bendras)
       Lietuvos Metrikos 15-oji Užrašymų knyga yra XVI a. pabaigoje atlikta originalios knygos kopija (originalioji dingo be pėdsakų XVII a. vidury). Pagrindinės 229-ių Lietuvos Metrikos 15-osios knygos dokumentų datos apima Žygimanto Senojo valdymo laikų 1528 m. gegužę — 1538 m. pavasarį. Tarp jų dar buvo įrašyta dvylika ankstyvesnių dokumentų, pvz., dvi Ldk Aleksandro 1492 m. privilegijos Žemaičiams (Nr. 144 ir 168). Knygą sudaro du registrai — XVIII a. antrojoje pusėje lotyniškai lenkiškomis raidėmis transliteruotas kiriliškasis ir  surašytas XVI a. pabaigoje bei tekstas.

Lietuvos Metrika = Lithuanian Metrica = Литовская Метрика. Knyga Nr. 25: (1387–1546); Užrašymų knyga 25 / Lietuvos istorijos institutas ; [parengė Darius Antanavičius, Algirdas Baliulis]. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1998 (Vilnius: Leidybinio centro poligrafinių paslaugų įmonė). – 461 p. – Tekstas liet., angl., lenk., lot., rus. – Tiražas 1500 egz. – ISBN 5-420-01425-4 (25 kn.), ISBN 5-420-01071-2.
       Lietuvos Metrikos 25-oji Užrašymų knyga sukomplektuota iš įvairių šaltinių, daugiausia iš kitų Lietuvos Metrikos knygų, Lenkijos karalienės ir Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Bonos nurodymu 1541 m., tačiau yra dokumentų ir vėlesnėmis datomis. Knygoje įrašyti 1387–1546 m. dokumentai, tad joje yra visų per tą laikotarpį valdžiusių valdovų (Lietuvos didžiųjų kunigaikščių Jogailos, Vytauto, Žygimanto Kęstutaičio, Švitrigailos, Kazimiero, Aleksandro, Žygimanto I, Žygimanto Augusto ir Lietuvos didžiųjų kunigaikštienių Elenos ir Bonos) privilegijų ar sprendimų. Joje įrašytos Lietuvos didžiųjų kunigaikščių krašto privilegijos (ar jų fragmentai), suteikiančios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės luomams teisių ir laisvių, taip pat privilegijos didikams (Bogušui Bogovitinovičiui, Albrechtui Goštautui, Mikalojui Pacaičiui, Fiodorui Masalskiui, Motiejui Mikitiničiui, Motiejui Ordincui, Sapiegoms, kunigaikščiams Sluckiams, Mstislavskiams) bei kitiems bajorams, pareigūnams, miestiečiams ir bažnyčioms, įrodančios jų teisę valdyti savo dvarus.

Lietuvos Metrika = Lithuanian Metrica = Литовская Метрика. Knyga Nr. 51: (1566–1574); Užrašymų knyga 51 / Lietuvos istorijos institutas; [parengė Algirdas Baliulis, Raimonda Ragauskienė, Aivas Ragauskas]. – Vilnius: Žara, 2000 (Kaunas: Spindulys). – 486 p. – Tekstas liet., angl., lenk., rus. – Tiražas 1000 egz. – ISBN 9986-34-XXX-X (51 kn.). – ISBN 9986-34-027-6 (bendras)
       Lietuvos Metrikos 51-ojoje Užrašymų knygoje talpinami Lietuvos didžiųjų kunigaikščių Žygimanto Augusto ir Henriko išduotų dokumentų nuorašai – privilegijos bajorams, suteikiančios teisę valdyti žemes ir žmones, užimti įvairias pareigas, miestams suteikiančios Magdeburgo, turgų ir prekymečių teises, dėl bažnyčių aprūpinimo žemės valdomis ir globos, dėl smuklių, malūnų, lenpjūvių steigimo, dėl užmokesčio valdovo tarnautojamas, dėl atleidimo nuo mokesčių dėl gaisrų ir nuo karo tarnybos dėl senatvės; be to, yra įvairių asmenų testamentų, žemės valdų aprašymų ir kiti dokumentai.

Lietuvos Metrika = Lithuanian Metrica = Metryka Litewska. Knyga Nr. 52: (1569–1570); Užrašymų knyga 52 / Lietuvos istorijos institutas ; [parengė Algirdas Baliulis, Romualdas Firkovičius]. – Vilnius: Žara, 2004 (Kaunas : Spindulys). – 224 p. – Tekstas liet., angl., lenk., lot., rus. – Tiražas 1000 egz. – ISBN 9986-34-126-4
       Knygoje įrašyti Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto 1569–1570 m. išduoti dokumentai – privilegijos bei raštai, suteikiantys teisę valdyti seniūnijas, dvarus, girias; nuomoti muitines bei kitas iždo pajamas; nuostatai, instrukcijos komisarams, revizoriams ir pareigūnams dėl žemės valdų ir pajamų kontrolės, valdų skyrimo kai kuriems miestams ir miestiečiams, dėl valdinių paklusnumo, turtinių bei finansinių ginčų sprendimo; žemės skyrimo bažnyčioms ir kt. Šie aktai susiję su Augustavo, Gardino, Knišino, Šiaulių, Tikotino valdomis, Augustavo, Kauno, Trakų, Vilniaus ir kitais miestais bei miesteliais.

Lietuvos Metrika = Lithuanian Metrica = Литовская Метрика. Knyga Nr. 530: (1566–1572); Viešųjų reikalų knyga 8 / Lietuvos istorijos institutas; [parengė Darius Baronas, Liudas Jovaiša]. – Vilnius: Žara, 1999 (Kaunas: Aušra). – 118 p. – Tekstas liet., angl., lenk., lot., rus. – Tiražas 1500 egz. – ISBN 9986-34-028-4 (530 kn.). – ISBN 9986-34-027-6 (bendras).
       Lietuvos Metrikos 530-osios knygos pagrindinę dalį sudaro 1566–1572 m. dokumentai, tačiau yra ir asnkstesnių – XVI a. I pusės – ir vėlesnių XVII a. pavienių dokumentų. Šios knygos išskirtinis bruožas – priesaikų ir jų formulių gausa. Kiti dokumentai susiję su derybomis dėl Lietuvos ir Lenkijos unijos sudarymo, Livonijos administravimu, valdų įkeitimu, pareigybių suteikimu, dvasininkų skyrimu į parapijų bažnyčias ir kt.

Lietuvos Metrika = Lithuanian Metrica = Литовская Метрика. Knyga Nr. 531: (1567–1569); Viešųjų reikalų knyga 9 / Lietuvos istorijos institutas; [parengė Lina Anužytė, Algirdas Baliulis]. – Vilnius: Žara, 2001 (Kaunas: Spindulys). – 280 p. – Tekstas liet., angl., lenk., rus. – Tiražas 1200 egz. – ISBN 9986-34-085-3 (531 kn.). – ISBN 9986-34-027-6 (bendras).
       Knygoje skelbiami dokumentai, išduoti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės raštinėje didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto valdymo metu – 1567–1569 m. Juose kalbama apie valstybės iždo padėtį, mokesčių surinkimo sunkumus, valstybės gynimą (kariuomenės samdymą, atlyginimą samdiniams, pilių statymą ir tvirtinimą, patrankų liejimą, dvarų konfiskavimą už neatvykimą į karo tarnybą ir kt.), miestų atleidimą nuo mokesčių dėl buvusių gaisrų, pareigūnų skyrimą, girių apsaugą, žemių ribų nustatymą ir kitką.

Lietuvos Metrika = Lithuanian Metrica = Литовская Метрика. Knyga Nr. 532: (1569–1571); Viešųjų reikalų knyga 10 / Lietuvos istorijos institutas; [parengė Lina Anužytė, Algirdas Baliulis]. – Vilnius: Žara, 2001 (Kaunas: Spindulys). – 156 p. – Tekstas liet., angl., lenk., rus. – Tiražas 1200 egz. – ISBN 9986-34-074-8 (532 kn.). – ISBN 9986-34-027-6 (bendras).
       Knygoje skelbiami dokumentai, išduoti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės raštinėje didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto valdymo metu – 1569 m. (vienas dokumentas 1571 m.), Juose kalbama apie valstybės iždo padėtį, mokesčių surinkimo sunkumus, valstybės gynimą (kariuomenės samdymą, atlyginimą samdiniams, pilių tvirtinimą ir kt.), miestų atleidimą nuo mokesčių dėl buvusių gaisrų, pareigūnų skyrimą, žemių ribų nustatymą, pavietų seimelių sušaukimą ir pasirengimą Liublino seimui dėl Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės unijos sudarymo.

Lietuvos Metrika = Lithuanian Metrica = Литовская Метрика. Knyga Nr. 564: (1553–1567); Viešųjų reikalų knyga 7 / Lietuvos istorijos institutas ; [parengė Algirdas Baliulis]. – Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996 (Vilnius: Leidybinio centro poligrafinių paslaugų įmonė). – 206 p. – Tekstas liet., angl., lenk., rus. – Tiražas 1500 egz. – ISBN 5-420-01387-8 (564 kn.).
       Lietuvos Metrikos 564-osios knygos dokumentai yra iš 1553–1567 m. laikotarpio; dauguma dokumentų atspindi valstybės rengimąsi karui dėl Livonijos: nurodoma karių rinkimosi vietos, kariuomenės žygiavimo keliai ir nuostatai, primenama, kad reikia laikytis slaptumo. Yra valdovo ir Ponų Tarybos raštų valstybės pareigūnams, dvarų ir valsčių valdytojams, tijūnams, apskričių (pavietų) ir totorių vėliavininkams dėl rengimosi karui ir karių rinkimosi vietų, Livonijos pilių rotmistrų ir karių skaičiaus pilyse, nurodymų bajorams, kaip apsiginklavę jie turi vykti į karą, kuriais keliais ir kur siųsti kariuomenei maisto produktus, kaip juos paruošti ir kiek už juos mokėti, raštų dėl valstybinių mokesčių rinkimo, dėl pasienio pilių apsaugos, dėl maskvėnų belaisvių paskirstymo, dėl atlyginimo už Lietuvos Statuto tobulinimą, Kijevo ir Vilniaus pilių bei Viršupio dvaro statybos ir kitais klausimais. Nurodoma, kaip aprūpinti valdovo dvarą maisto produktais, kai jis keliauja iš vienos vietos į kitą, kiek ir iš kurio dvaro bei kokių maisto produktų pateikti valdovo virtuvei.

Lietuvos Metrika = Lithuanian Metrica = Metryka Litewska. Knyga Nr. 556: (1791–1792); Viešųjų reikalų knyga 35 / Lietuvos istorijos institutas. Parengė Algirdas Baliulis, Romualdas Firkovičius, Edmundas Rimša]. – Vilnius: Versus aureus, 2005 (Vilnius: Petro ofsetas). – 200 p. – Tekstas liet., angl., lenk. – Tiražas 1000 egz. – ISBN 9955-601-85-X (556 knyga).
       Knygoje skelbiamos 74 Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (dauguma miestų yra dabartinės Lietuvos Respublikos teritorijos ribose) miestų ir miestelių Magdeburgo teisių patvirtinimo ar naujos privilegijos, išduotos 1791–1792 m., su miestams suteiktų herbų piešiniais. Tekstas lenkų kalba. Pratarmė lietuvių, anglų, lenkų k. Pridedamos dalykų, asmenvardžių ir vietovardžių rodyklės, komentarai, žinios apie anksčiau tiems miestams suteiktas Magdeburgo teises.

Lietuvos metrika. Knyga Nr. 593 (1585–1604 m.). Diplomatinių reikalų knyga. Parengė A. Baliulis. Vilnius, LII leidykla, 2009. – 294 pusl.

Lietuvos Metrikos 593 knygoje Įrašyti 1585-1604 metų 108 diplomatiniai dokumentai, liudijantys Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Maskvos valstybės to laikotarpio ir kiek ankstesnius santykius (iš jų 6 skirti susirašinėjimui su Krymo valdovais). Tai Lietuvos valdovų Stepono Batoro ir Zigmanto Vazos laiškai Maskvos valdovams Fiodorui Ivanovičiui ir Borisui Godunovui, LDK ir Lenkijos Karalystės Ponų Tarybų laiškai Maskvos Dūmos bajorams, paliaubų sutartys ir pasienio ginčų sprendimo klausimai, reikalavimas grąžinti Maskvos užgrobtas LDK rytines teritorijas ir Livonijos pilis, atsiskaityti už į Maskvos iždų paimtas Lietuvos pirklių prekes ir nevaržyti prekybos. Maskvos valdovo ir Dūmos bajorų atsakymai ir paliaubų sutarčių sudarymo eiga, reikalavimas grąžinti LDK užimtas neva Maskvai priklausančias žemes. Maskvos didžiojo kunigaikščio siekimas, kad jis būtų išrinktas ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės valdovu. LDK pasiuntinių tarpininkavimas tarp Švedijos karaliaus Johano ir Maskvos, Zigmanto Vazos, kaip Švedijos sosto paveldėtojo, ryžtas Švediją ginti nuo maskvėnų agresijos. Boriso Godunovo paaiškinimas Zigmantui Vazai apie Dmitrijaus Apsišaukėlio kilmę ir nusistebėjimas, kad šis ruošiasi jį remti.

Lietuvos Metrika = Lithuanian Metrica = Metryka  Litewska. Knyga 594: (1585–1600) / Lietuvos istorijos institutas; parengė Algirdas Baliulis. – Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2006, – 298 p.: iliustr. – Tekstas liet., angl., gudų, lenk. – Vardų ir dalykų r-klės: p. 230–287. – ISBN 9986-780-84-5

Lietuvos Metrikos 594 knygoje spausdinami 1582-1600 metų diplomatiniai dokumentai, liudijantys Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Maskvos valstybės to laikotarpio ir kiek ankstesnius santykius (96 dokumentai, iš jų 6 skirti susirašinėjimui su Krymo valdovais). Tai Lietuvos valdovų Stepono Batoro ir Zigmanto Vazos laiškai Maskvos didžiajam kunigaikščiui Fiodorui Ivanovičiui ir Borisui Godunovui, LDK ir Lenkijos Karalystės Ponų tarybų laiškai Maskvos dūmos bajorams, paliaubų sutartys ir pasienio ginčų sprendimo klausimai, reikalavimas grąžinti Maskvos užgrobtas LDK rytines teritorijas ir Livonijos pilis, atsiskaityti už į Maskvos iždą paimtas Lietuvos pirklių prekes ir nevaržyti prekybos. Maskvos valdovo ir Dūmos bajorų atsakymai ir paliaubų sutarčių sudarymo eiga, reikalavimas grąžinti LDK užimtas neva Maskvai priklausančias žemes. Aiškus Maskvos didžiojo kunigaikščio siekimas, kad jis būtų išrinktas ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, ir Lenkijos Karalystės valdovu; nuolat kartojamas pretekstas – kad būtų lengviau kovoti su krikščionių priešais netikėliais totoriais. Taip pat atsispindi LDK pasiuntinių tarpininkavimas tarp Švedijos karaliaus Johano ir Maskvos, ne kartą pabrėžiama, kad jeigu Maskvos valdovas pultų Švedijos valdomas Livonijos pilis, Zigmantas Vaza, kaip Švedijos sosto paveldėtojas, savo tėvą gintų ir tuo nepažeistų su Maskva sudarytos paliaubų sutarties. Santykiuose su Krymu aiškiai išreikštas Krymo valdovų noras gauti dovanas (tada jie nepuldinėtų Respublikos pietinio pasienio) ir susitarti dėl taikos, kad bendros jėgos būtų nukreiptos prieš maskvėnus.

Be aukščiau išvardintų Lietuvos Metrikos knygų, Vilniaus universitetas yra išleidęs 5 Teismų knygas (pagal RGADA – 224, 225, 227, 229, 230); Lenkijos istorijos institutas (A. Rachuba) – 131 Užrašymų knygą; Ukrainoje išleista 220 Užrašymų knyga; Baltarusijoje – 28, 43, 44 Užrašymų knygos.