Lietuvos istorijos institutas yra mokslo įstaiga, turinti valstybinio mokslo instituto statusą. Tai pagrindinė istorijos mokslo tyrimų institucija Lietuvoje, kurioje dirba Lietuvos istorijos mokslininkų branduolys.

 

Adresas: Kražių g. 5, LT-01108, Vilnius (Žemėlapis)
Telefonas: (+370 5) (8–5) 261 44 36
Faksas: (+370 5) (8–5) 261 14 33
El. paštas:

 
  • 2012 m. pabaigoje institute dirbo 105 etatiniai darbuotojai (iš jų – 64 turintys mokslo laipsnį), 3 mokslininkai stažuotojai, studijavo 9 doktorantai.
  • Lietuvos istorijos institute yra 7 mokslo skyriai, biblioteka ir rankraštynas, leidykla. Institutas savo rankraštyne saugo, kaupia ir sistemina istorijos, archeologijos bei etnologijos medžiagą, rengia mokslines jos publikacijas. Instituto bibliotekos fonduose saugoma virš 355 376 vienetų įvairių dokumentų– knygų, periodinių leidinių, rankraščių, mikrofilmų, fotodokumentų, smulkių spaudinių, kartografinių leidinių, garsinių-regimųjų dokumentų ir kt.
  • Lietuvos istorijos institute plėtojami archeologijos, etnologijos (socialinės antropologijos), heraldikos, sfragistikos, numizmatikos, paleografijos, genealogijos mokslai.
Lietuvos istorijos instituto svarbiausios veiklos kryptys patvirtintos 2009 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1793.
 


Institute vykdomos ilgalaikės mokslinės programos:

  1. Lietuvos metrikos ir kitų istorijos šaltinių tyrimas ir publikavimas (2012–2016) (dr. A. Dubonis)
  2. Vėluojantis nacijos formavimasis: lietuvių atvejis? (2012–2016) (dr. č. Laurinavičius)
  3. Vilniaus istorija. Tyrimai (2012–2016) (dr. Z. Medišauskienė)
  4. Visuomenės struktūros, socialinė sąveika ir jos poveikis valstybės raidai (naujieji laikai) (2012–2016) (habil. dr. T. Bairašauskaitė)


Kitos programos
  1. Atminties kultūra Lietuvoje 1918–2009m.D.1.(2009–2013)                                             (habil.dr. A.Nikžentaitis)
  2. Lietuvos istorijos metraštis (tęstinė) (doc. dr. Z. Kiaupa);
  3. Lithuanian Historical Studies (tęstinė) (dr. S. Rowell).
  4. Socialinė sąveika ir kultūrinė raiška mieste: laisvalaikis, šventės ir ritualai                             (2012–2016) (dr. Ž.Šaknys)
  5. Priešistorinės ekonomikos ir technologijų tyrimai (2012–2016) (dr. G.Piličiauskas)
  6. Geležies amžiaus bendruomenės. teritoriniai, socialiniai ir ideologiniai ryšiai                         (2012–2016) (dr. A.Strimaitienė)
  7. „Savas“ ir „kitas“ Lietuvoje: socialinės struktūros, kultūra, tapatybė (2012–2016)              (dr. Vida Savoniakaitė)

       

 

© Lietuvos istorijos institutas, 2012 m. birželio 19 d.