Archeologijos-etnografijos skyrius įsteigtas 1952 m., 1961 m. dalis tapo Etnografijos (nuo 1996 m. Etnologijos) skyriumi.
       Skyriaus vedėjas – dr. Žilvytis Šaknys, dirba: vyresnioji moksl. darbuotoja dr. Auksuolė Čepaitienė, jaunesnysis moksl. darbuotojas dr. Darius Daukšas, vyresnysis moksl. darbuotojas dr. Petras Kalnius, vyresnioji moksl. darbuotoja dr. Rasa Paukštytė-Šaknienė, vyresnioji moksl. darbuotoja dr. Vida Savoniakaitė, moksl. darbuotoja dr. Irma Šidiškienė, moksl. darbuotojas dr. Vytautas Tumėnas, mokslo darbuotoja dr. Aušra Zabielienė, doktorantės Veronika Gribauskaitė, Loreta Martynėnaitė, vyr. laborantė Danguolė Svidinskaitė. Taip pat skyriaus veikloje aktyviai dalyvauja buvusi vyriausioji mokslinė darbuotoja prof. habil. dr. Irena Regina Merkienė.
       Skyrius nuo 2001 m. rengia mokslinį žurnalą Lietuvos etnologija. Socialinės antropologijos ir etnologijos studijos (redkolegijos pirmininkas Vytis Čiubrinskas, nariai – Auksuolė Čepaitienė, Jonathan Friedman, Orvar Löfgren, Jonas Mardosa, UVacys Milius (mirė 2005 m.), Žilvytis Šaknys, sekretorė Danguolė Svidinskaitė). Šiuo metu išleista dešimt numerių. Žurnalas pratęsia tęstinę monografijų ir studijų seriją „Lietuvos etnologija“, ėjusią 1996–2002 metais (redkolegijos pirmininkė Irena Regina Merkienė, nariai: Romualdas Apanavičius, Petras Kalnius, Leonardas Sauka, Antanas Tyla).

       Paskelbti šie Lietuvos etnologijos serijos tomai:

  1. Žilvytis Bernardas Šaknys, Jaunimo brandos apeigos Lietuvoje XIX a. pabaigoje – XX a. pirmojoje pusėje, Lietuvos etnologija, t. 1, Vilnius: Pradai, 1996, 212 p.
  2. Vacys Milius, Janina Morkūnienė, Irma Šidiškienė, Amatas ir kūryba, Lietuvos etnologija, t. 2, Vilnius: Pradai, 1997, 316 p.
  3. Irena Regina Merkienė, Marija Pautieniūtė-Banionienė, Lietuvininkų pirštinės. Kultūrų kryžkelėje=Gloves of Lithuania Minor. At the Cross-roads of Cultures, Lietuvos etnologija, t. 3, Vilnius: Žara, 1998, 212 p. (Pratarmė — Foreword; Išvados — Conclusions)
  4. Vida Savoniakaitė, Audiniai kaimo kultūroje. Lietuvių geometriniai raštai XIX–XX amžiuje, Lietuvos etnologija, t. 4, Vilnius: Alma littera, 1998, 248 p.
  5. Petras Kalnius, Etniniai procesai Pietryčių Lietuvoje XX a. antrojoje pusėje, Lietuvos etnologija, t. 5, Vilnius: Žara, 1998, 224 p. (Summary)
  6. Rasa Paukštytė, Gimtuvės ir krikštynos Lietuvos kaimo gyvenime XIX a. pabaigoje – XX a pirmojoje pusėje, Lietuvos etnologija, t. 6, Vilnius: Diemedis, 1999, 168 p.
  7. Žilvytis Bernardas Šaknys, Kalendoriniai ir darbo papročiai Lietuvoje XIX a. pabaigoje – XX a. pirmojoje pusėje. Jaunimo vakarėliai, Lietuvos etnologija, t. 7, Vilnius: Diemedis, 2001, 156 p.
  8. Auksuolė Čepaitienė, Verpimas Lietuvoje: Liaudies kultūros likimas (Spining in Lithuania: The Fate of Folk Culture), Lietuvos etnologija, t. 7, Vilnius: Diemedis, 2001, 312 p.
  9. Vytautas Tumėnas, Lietuvių tradicinių rinktinių juostų ornamentas: tipologija ir semantika, Lietuvos etnologija, t. 9, Vilnius: Diemedis, 2002, 281 p.

       1993–2010 m. paskelbtos monografijos:

  1. Vacys Milius, Lietuvių mokslo draugijos ir lietuvių etnografija (XIX a. antroji pusė – XX a. pirmoji pusė), Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1993, 155 p.
  2. Angelė Vyšniauskaitė, Lietuviai IX a. – XIX a. vidurio istoriniuose šaltiniuose, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994, 196 p.
  3. Janina Morkūnienė, Valstiečių rogės, pakinktai ir jų gamyba, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994, 175 p.
  4. Angelė Vyšniauskaitė, Petras Kalnius, Rasa Paukštytė, Lietuvių šeima ir papročiai, Vilnius: Mintis, 1995, 557 p.
  5. Laura Kazlauskienė, Bitininkystė Lietuvoje (XVI a. – XX a. pirmoji pusė), Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1995, 173 p.
  6. Laura Kazlauskienė, Žvejybos istorijos apybraižos, Vilnius: Diemedis, 1998, 231 p.
  7. Vacys Milius, Lietuvių etnologijos bibliografija, Vilnius: LII leidykla, 2001, 416 p.
  8. Rūta Guzevičiūtė, Europos kostiumo tūkstantmetis (X–XX a.), Vilnius: Vaga, 2001, 397 p.
  9. Vida Savoniakaitė, Kūryba ir tradicijos. Geometriniai lietuvių audinių raštai = Creative Work and Traditions. Geometric Patterns of Lithuanian Textiles, Vilnius: Lietuvos istorijos institutas ir UNESCO katedra Informatika humanitarams Matematikos ir informatikos institute, 2002, 133 tinklapiai (CD).
  10. Irma Šidiškienė, Būti lietuve. Etninio stiliaus apranga XIX a. pabaigoje – XX a. pirmojoje pusėje, Vilnius: Versus aureus, 2004.
  11. Merkienė R., Paukštytė-Šaknienė R., Savoniakaitė V., Šaknys Ž., Pietryčių Latvijos lietuviai. Tapatumo išraiška. Etninės ir kultūrinės orientacijos, Vilnius: Versus aureus, 2005, 288 p.
  12. Vacys Milius, Lietuvių etnologijos bibliografija, 1997-2002, Vilnius: LII leidykla, 2005, 162 p.
  13. Punsko ir Seinų krašto lietuviai. Etninio ir kultūrinio tapatumo bruožai, sud. P. Kalnius, Punskas: Aušra, 2006, 319 p.
  14. Rūta Guzevičiūtė, Tarp Rytų ir Vakarų: XVI – XIX a. LDK bajorų kostiumo formavimosi aplinkybės ir pavidalai, Vilnius: Versus Aureus, 2006, 368 p.
  15. Šiokiadienių ir šventadienių etnografija. Etnografinių duomenų rinkimo pagrindai, sud. I. R. Merkienė, Vilnius: Versmė, 2007, 264 p.
  16. Paukštytė-Šaknienė R., Savoniakaitė V., Šaknys Ž., Šidiškienė I. Lietuvos kultūra: Aukštaitijos papročiai, sud. Ž. Šaknys, Vilnius: LII leidykla, 2007, 216 p.
  17. Merkienė I. R. (sud.) Rytų Europos kultūra migracijos kontekste. Tarpdalykiniai tyrimai / Культура Восточной Европы в контексте миграции. Междисциплинарные исследования / East Europe Culture in the Context of Migration. Interdisciplinary Studies, Vilnius: Versus aureus, 2007, 608 p.
  18. Tumėnas V. Šiuolaikinės lietuvių tautodailės ypatybės/ Features of Lithuanian Contemporary Folk Art, Šiuolaikinė lietuvių tautodailė (Lithuanian Contemporary Folk Art), V. Tumėnas (teksto autorius), J. Rudzinskas, G. Jurgaitienė (sud.), Vilnius: Lietuvos tautodailininkų sąjunga, 2007, 120 p.
  19. Paukštytė-Šaknienė R., Savoniakaitė V., Šaknys Ž., Šidiškienė I. Lietuvos kultūra: Dzūkijos papročiai, sud. Ž. Šaknys, Vilnius: LII leidykla, 2009, 194 p.
  20. Vyšniauskaitė A., Kalnius P., Rasa Paukštytė-Šaknienė R., Lietuvių šeima ir papročiai, Vilnius: Mintis, 2009.- 560 p. [antrasis leidimas].
  21. Čepaitienė A. (sud.) Socialinė antropologija, etnografija ir biotechnologija, Vilnius: Lietuvos istorijos institutas. – 272 p.
  22. Zabielienė A. Folkloro ansambliai dabartinėje Lietuvoje: etnologinis aspektas. Vilnius: Firidas,  2010. - 260 p.

       Etnologijos skyriuje leidžiamas tęstinis leidinys „Etnologiniai tyrinėjimai Lietuvoje“. Čia skelbiami konferencijose skaityti pranešimai Pirmoji serijos knyga publikuota 1999 m. Serijos pirmtakė – „Etnografiniai tyrinėjimai Lietuvoje“ (nuo 1974). Išleistas vienas tomas.

  • Etninė kultūra ir tapatumo išraiška, Etnologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1992 ir 1993 ir 1995 metais. Vilnius: Mokslo aidai, 1999. - 336 p. Red. komisija: Irena Regina Merkienė (pirmininkė), Vacys Milius, Vida Savoniakaitė. Sud. : Irena Regina Merkienė, Vida Savoniakaitė.

       Skyriaus darbuotojų straipsniai ir recenzijos skelbiami periodiniuose bei tęstiniuose leidiniuose: „Darbai ir dienos“, „Etnografija“, „Liaudies kultūra“, „Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis“, „Lietuvių katalikų mokslo akademijos suvažiavimo darbai“, „Lietuvos istorijos metraštis“, „Lituanistika“, „Mūsų kraštas“, „Mūsų praeitis“, „Soter“, „Tautodailės metraštis“, „Gimtasai kraštas“, lokalinėse ir regioninėse monografijose.

       Nuo 2007 m. skyriuje pradėtos vykdyti dvi programos:

       Individualios darbuotojų temos:

  • A. Čepaitienė, Individas, abipusiškumas ir socialinės sąveikos pavidalai Lietuvoje: 2007-2011;
  • D. Daukšas, Etninis ir pilietinis identitetas: Lietuvos paribio bendruomenių tyrimai: 2005–2011;
  • P. Kalnius, Dabartinė regioninė lietuvių savimonė: bendraeuropinės sąsajos: 2007–2011;
  • R. Paukštytė – Šaknienė, Vaikas Lietuvos visuomenėje: 2007-2011;
  • V. Savoniakaitė, Lokalios bendruomenės: 2007–2011;
  • Ž. Šaknys, Paauglių ir jaunimo bendrijų raiška ir tarpusavio sąveika: etninis, subkultūros ir lokalinis aspektai: 2007-2011;
  • V. Savoniakaitė, Lokalios bendruomenės: 2007–2011;
  • I. Šidiškienė, Kultūrinis identitetas ir vestuviniai simboliai XX a. II pusėje: 2007-2011;
  • V. Tumėnas, Amatas ir dailė: tradicijos, tapatumai, arealai, paralelės: 2007–2011;
  • A. Zabielienė, Lietuvos folklorinių ansamblių veikla: etnokultūrinės savimonės tęstinumas: 2007-2011.

  Public Understanding of Genetics  Taip pat 2002–2005 metais buvo vykdoma tarptautinė Europos Sąjungos programa „Viešasis genetikos supratimas: tarpkultūrinis ir etnografinis „naujosios genetikos“ ir socialinio tapatumo tyrimas“. Lietuvos grupės koordinatorė – A. Čepaitienė, dalyvavo: jaunesnysis mokslinis darbuotojas Darius Daukšas, vykdydami temą „Lokalinis šeimos, giminystės ir etniškumo supratimas“.

     


 

© Lietuvos istorijos institutas, 2011 m. balandžio 11 d.