Bibliotekos ir rankraštyno darbo laikas

I-IV - 8.00 - 17.00, V - 8.00 - 15.45. 

Paskutinis mėnesio penktadienis - švaros diena. Skaitytojai neaptarnaujami.

Telefonas:

(+370 5) (8 5) 2626859

El. paštas:

Lietuvos istorijos instituto bibliotekos teikiamų mokamų paslaugų įkainiai

Lietuvos istorijos instituto bibliotekos katalogas

Dokumentų užsakymas elektroniniu būdu neveikia.
Leidinius gautus nuo 2011 07 18 rasite bibliotekos korteliniame kataloge.

 

Lietuvos istorijos instituto biblioteka
Biblioteka yra Lietuvos istorijos instituto padalinys. Jos veikla grindžiama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Lietuvos Respublikos Bibliotekų įstatymu.
Lietuvos istorijos instituto biblioteka įsteigta 1941 m. Biblioteka paveldėjo dalį 1907 m.Vilniuje veikusios Lietuvių mokslo draugijos ir 1941 m. uždaryto Lituanistikos instituto bibliotekų.

Nacių okupacija nutraukė Istorijos instituto ir bibliotekos darbą. 1945 m. biblioteka savo veiklą pradėjo Centriniuose MA rūmuose, nes juose buvo įsikūręs ir Lietuvos istorijos institutas. Tuomet bibliotekoje tebuvo kelios spintos knygų.

1952 08 12 Istorijos institutas buvo sujungtas su Teisės institutu ir pavadintas Istorijos ir teisės institutu. Tada Istorijos institutui perduota ir Teisės instituto biblioteka, turėjusi 356 žurnalų komplektus ir 7 580 knygų, tarp jų vertingų istorijos šaltinių bei įstatymų rinkinių. Iš senųjų leidinių biblioteka gavo „Собрание узаконений и распоряжений правительства“ (1885–1915 m.) ir „Полное собрание законов Российской империи“ (55 tomai).

Lietuvos mokslų akademijos prezidiumo nutarimu, 1990 04 02 prie Istorijos instituto prijungtas Partijos istorijos prie LKP CK institutas. Buvo perduoti ir šio instituto bibliotekos fondai, kuriuose tuo metu buvo 112 678 bibliotekiniai literatūros vienetai (84 230 knygų ir 28 448 vienetai periodikos). Partijos istorijos instituto biblioteka veikė nuo 1948 m. 1949 m. Partijos istorijos instituto bibliotekai buvo perduota LKP(b) CK biblioteka su 19 192 knygomis. Partijos istorijos instituto bibliotekoje buvo gausiausia šalyje Lietuvos komunistų partijos pogrindžio laikotarpio kolekcija, taip pat socialdemokratinių organizacijų iki 1917 m. išleisti leidiniai. Joje būta daug lituanistinių leidinių, Nepriklausomybės laikotarpiu (1919–1940 m.), taip pat lietuvių išeivijos po II pasaulinio karo išleistų knygų ir periodinių leidinių. Iki 1989 m. didelė minėtos kolekcijos dalis – 26 739 bibliotekiniai vienetai – laikyta vadinamajame „specfonde“. Partijos istorijos instituto biblioteka neturėjo specialių saugyklų knygoms, todėl (nors būta ir kitų priežasčių) dėl vietos stokos nemaža dalis leidinių buvo perduota kitoms bibliotekoms. 1969 m. Vilniaus universiteto bibliotekai perduotas vadinamasis A. Sirkino fondas – apie 9 200 knygų. Daug dubletinių knygų atiteko Vilniaus universiteto, Knygų rūmų, Mokslų akademijos centrinei bibliotekai; Kauno viešajai bibliotekai buvo perduoti miestų ir rajonų laikraščių dubletiniai komplektai – 1094 egz.

Biblioteka komplektuoja istorinės, humanitarinio profilio mokslinės, informacinio pobūdžio literatūros fondus. Komplektavimo šaltiniai: pirkimas, prenumerata, mainai, dovanos. Vertingus leidinius biblioteka gauna iš Cambridge Trinity kolegijos, dovanoja atskiri visuomenės veikėjai, spaudos kolekcionieriai. Vertingus leidinius bibliotekai perdavė Jonas Kirlys, Povilas Gasiūnas, Leonas Mulevičius, Vytautas Steponaitis, Mykolas Pečeliūnas (gyv. Lenkijoje), pasaulio lietuvių bendruomenės leidinių atsiuntė dailininkas Jonas Jurkūnas (gyv. JAV), savo biblioteką dovanojo Jonas Bortkevičius, menotyrininkas Leonidas Žilevičius. Bibliotekai perduota archeologo Vytauto Daugudžio biblioteka, reikalingų knygų dovanojo instituto darbuotojai.
Bibliotekoje sukaupti vertingi mokslinės literatūros fondai: knygos, periodiniai leidiniai, įvairūs reti spaudiniai, rankraščiai. Bibliotekoje yra 145 128 bibliotekiniai spaudiniai (106 420 knygų, iš jų – per 400 knygų, išleistų iki 1800 metų) ir 38 708 bibliotekiniai vienetai periodikos. Bibliotekoje yra abėcėlinis knygų ir periodikos katalogas. Nuo 1998 m. veikia naujai gaunamų knygų elektroninis katalogas, taip pat kuriama viso knygų fondo duomenų bazė (Aleph sistema). Veikia internetinis ryšys. Kaip atskiras bibliotekos padalinys veikia Rankraštynas.

Bibliotekos darbuotojai parengė šiuos darbus:

  • Lietuvos TSR istorijos bibliografija 1967–1970 m., sud. O. Adomonienė Vilnius, 1980, 700 p.
  • Lietuvos TSR bibliografija 1940–1965 m., sud. O. Adomonienė, V. Milius, A. Tautavičius, Vilnius, 1969, 590 p.
  • Juozas Jurginis, sud., B. Kašauskienė, A. Šiškienė, Vilnius, 1986, 304 p.
  • Lietuvos istorijos bibliografija 1996, sud., I. Tumelytė, Vilnius, 2000, 162 p.
  • Lietuvos istorijos bibliografija 1997, sud., I. Tumelytė, Vilnius, 2002, 222 p.

Lietuvos istorijos instituto bibliotekos rankraštynas


 Lietuvos istorijos instituto bibliotekos rankraštynas pradėjo veikti 1996 m. Tačiau rankraštinė medžiaga instituto bibliotekoje buvo pradėta kaupti dar pirmaisiais pokario metais. Tuometinio instituto direktoriaus Povilo Pakarklio iniciatyva nutarta komplektuoti Lietuvos istorijos šaltinių vertimus. Akademiko Konstantino Jablonskio pastangomis į Istorijos instituto biblioteką pateko Maskvoje laikomos Lietuvos Metrikos šimtas keturiasdešimt devynių knygų mikrofilmai, o vėliau instituto mokslininkai pargabendavo ir kitų istorinių dokumentų mikrofilmus. Archeologijos skyriuje kaupėsi archeologinių ekspedicijų ataskaitų, brėžinių ir negatyvų archyvas. Savo archyve ekspedicijų medžiagą kaupė ir instituto etnologai. Dabar šių abiejų skyrių archyvai priklauso Rankraštynui. Sujungus Istorijos instituto ir Partijos istorijos instituto bibliotekas, rankraštinis fondas pasipildė unikalia karo metų rezistencinės ir pokario partizanų spaudos kolekcija, lenkų pogrindžio leidiniais, gimnazijų laikraštėliais bei politinių partijų atsišaukimais.

Pagal patvirtintą Rankraštyno komplektavimo profilį svarbiausias uždavinys – sukaupti institute parašytus mokslinius darbus, sudaryti instituto darbuotojų asmens fondus bei kaupti kitą Lietuvos istorijos tyrimams vertingą archyvinę medžiagą. 2012 m. pradžioje Lietuvos istorijos instituto bibliotekos rankraštyną sudarė 75 fondai (atskirų fondo numerių neturi: archeologinių brėžinių ir piešinių fondas, archeologinių negatyvų fondas ir etnologijos fondas). Be anksčiau aptartos medžiagos galima paminėti tokius asmenų fondus: akad. J. Jurginio, prof. L. Mulevičiaus, dr. E. Banionio, habil. dr. R. Žepkaitės, prof. V. Merkio, prof. R. Merkienės, prof. A. Tylos, dr. I. Butkevičiaus, J. Bortkevičiaus, A. Terlecko, dr. Br. Nemicko, Pr. Eidukaičio, dr. A. Baliulio, prof. V. Kašauskienės, dr. Z. Kiaupos, Vl. Pryšmanto, akad. A. Buračo, M. Aroson, fotografo K. Vainoro, filosofo R. Ozolo, habil. dr. V. Kazakevičiaus, M. Kubiliūtės, dr. R. Lopatos, habil. dr. A. Eidinto, habil. dr. J. Kudirkos, dr. E. Rimšos, politiko ir diplomato K. Škirpos, istoriko G. Šidlausko, dr. Č. Laurinavičiaus, archeologo V. Daugudžio, dr. R. Miknio, dr. S. Noreikienės, dr. S. Grybkausko, V. Andriukaičio, habil. dr. A. Nikžentaičio, dr. A. Daniliausko, E. Bičkausko, dr. I. Šenavičienės. Į Rankraštyną savo sukauptą archyvinę medžiagą iš Rusijos archyvų perdavė menotyrininkas ir archyvaras Leonidas Žilevičius. JAV gyvenantis Pranas Povilaitis atsiuntė prelato Mykolo Krupavičiaus ir Lietuvių krikščionių demokratų sąjungos dokumentus.

Atskirai reikėtų paminėti dar kelis fondus: Fribūro universiteto lietuvių studentų draugijos „Rūta“ ir „Lituania“ dokumentai, XX a. aštuntojo ir devintojo dešimtmečių antisovietinio pogrindžio dokumentai, Lietuvių atgimimo istorijos studijų archyvas, LTSR Užsienio reikalų ministerijos dokumentų kolekcija, Žuvusiųjų vardyno anketos, Lenkijos lietuvių draugijos Vroslovo skyriaus archyvas, Lietuvos istorijos draugijos archyvas, Lietuvos archeologijos draugijos archyvas.

1999 m. išleistas Andros Simniškytės parengtas katalogas „Archeologinių ataskaitų suvestinės ir rodyklės iki 1997 m.“, 2003 m. išleistas Džiuljetos Anušauskienės parengtas katalogas „Archeologinių ataskaitų suvestinė ir rodyklės. 1997–2001 m.“

Algimantas Katilius
rankraštyno vedėjas


 

 

© Lietuvos istorijos institutas, 2012 m. sausio 14 d.